Untitled - Maceina.lt

I. FILOSOFIJOS KILMĖS SCTDĖTINGUMAS 45
traukos plotmę, filosofija įvykdo mito paskirtį — buvoti visados.
Kitaip sakant, filosofija atbaigia mitą. Juk jeigu mito turinys
niekados nėra įvykęs, o visados įvyksta, tai ši nuolatinė mito
dabartis yra įmanoma tik filosofinės sąvokos pavidalu. Mitas gyvena
tik todėl, kad tamsi jo prasmė esti pervedama sąmonės švieson,
vadinasi, kad mes suprantame, ką jis reiškia : mitas yra amžinas
savo reikšme. Bet kaip tik todėl filosofija ir negali būti nei
mitologijos paneigimas, nei jos pratęsimas. Paneigimas arba lūžis
nusako, kad neigėjas bei laužėjas stato kažką nauja. Bet filosofija
mitologijos atžvilgiu kaip tik netaria nieko naujo ; ji tik apibendrina
tai, kas mite jau slypi, vadinasi, ką taria jau pats mitas.
Ar mes mitiškai sakome, esą pasaulis yra gimęs iš Okeano ir Tethės
jungtuviu, ar filosofiškai, esą pasaulis yra kilęs iš visuotinio
tapsmo, esmėje abiem ištaromis reiškiame tą pačią mintį, būtent :
pasaulis turi pradžią ; jis nėra amžinas. Kokiu tad būdu galėtume
čia kalbėti apie kokį nors lūžį? Tačiau tęsinio sąvoka irgi netinka.
Nes tęsinys reiškia prailginimą ar išvystymą to paties. Nusakydama
betgi mito vienkartybę bendrine sąvoka, filosofija mito nebepratęsia
ir nebeišvysto : ji tik jį nušviečia, padarydama jį perregimą.
Mitas kaip prasmuo yra atbaigtas savyje ir todėl negali
būti pratęsiamas iš viso. Užuot pratęsusi, filosofija mitą užsklendžia
galutinai.
Kalbėti tad apie filosofijos kilmę iš mitologijos yra tautologija :
pati mitologija yra viena iš filosofavimo lyčių. Filosofija paverčia
mitą logu tik todėl, kad logas jau glūdi mite. Štai kodėl ir A.
Schopenhaueris, ir W. Wundtas tautu mituose regėjo ju filosofijos
pradmenis. Šiuo keliu eina ir dabartiniai Azijos tautu filosofijos
tyrinėtojai. Iš lietuviu šiuo keliu žengia V. Bagdanavičius, sklaidydamas
tautu pasakas ir ju gelmėse rasdamas bendriniu idėjų kaip
filosofavimo išraišku 26 .
3. KLAUSIMO SANTYKIS SU FILOSOFIJA
Šiandienos polinkis regėti filosofijos esmę radikaliame klausime,
peržengiančiame kiekvieną atsakymą, savaime pastūmi nevieną
mąstytoją ieškoti klausime ir pačios filosofijos kilmės : filosofija iš
26 Plg. VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS, Kultūrinės gelmės pasakose, Chicago
1966; Indijos religinė išmintis (atspaudas iš Draugo), Chicago 1970. Tos
paöios rūšies yra ir V. BAGDANAVIČIAUS, žmonijos likimas šv. Jono apreiškimo
knygoje, Chicago 1953. Būdama parašyta asmeniniais bei daiktiniais
prasmenimis, ši knyga leidžiasi būti apibendrinama idėjomis, ką autoriaus
sava sklaida ir vykdo.