Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
48 FILOSOFIJOS KILMĖ<br />
čia žmogų klausimo subjektu — ne psichologiniu, kaip vaiko amžiuje,<br />
bet jau metafiziniu subjektu. Šis gi pagrindinis patyrimas,<br />
akstinąs žmogų klausti, yra pirmesnis, negu pats klausimas. Ne<br />
klausimas kildina aną pagrindinį patyrimą, bet pats iš jo kyla.<br />
, Kas klausia ' yra ne tik logiškai, bet ir ontologiškai ankstesnis,<br />
negu , kad klausia '.<br />
Dar giliau su klausimu yra susijęs jo objektas arba tai, ko<br />
klausėjas klausia, nes klausimas niekad neina ratu, o turi kryptį,<br />
kurią jam ir nurodo tasai , ko ' arba objektas. Jei nežinotume, ko<br />
klausiame, negalėtume iš viso klausti. Be abejo, klausimo objektas<br />
išryškėja tik pačiu klausimu : klausimas ir jo objektas nesantykiauja,<br />
vaizdingu G. Pö<strong>lt</strong>nerio posakiu, « kaip įrankis ir padarinys<br />
» ; juodu « nestovi šalia vienas kito », tarsi klausimas susirastu<br />
savą objektą, buvojantį jam priešpriešiais : klausimo objektas yra<br />
randamas tik klausime 31 . Ir vis dė<strong>lt</strong>o šisai , ko klausiame ' anaiptol<br />
nėra grynai formalinė linkmė ; jis turi jau tam tikrą turinį, kurį<br />
klausimu kaip tik ir ištariame. Nors tasai turinys būtu dar tik<br />
nuojauta ar nuovoka, bet jis visados sudaro klausimo sandą. Užtat<br />
nesykį ir sakoma, kad « klausimas yra neužbaigtas atsakymas » 32 .<br />
Jis prašosi užbaigiamas, bet užbaigti galima tik tai, kas pradėta :<br />
klausimas atsakymą pradeda. Su tuo sutinka ir Corethas : « Klausti,<br />
sako jis, galima tik tada, kai jau žinau, ko klausiu ; kitaip<br />
klausimas neturėtu krypties » 33 . Mes pridurtume : kitaip klausimas<br />
neturėtu esmės. Čia tad ir išeina aikštėn klausimo sąrangos priešybė<br />
: mes klausiame todėl, kad dar nežinome ; tačiau mes galime<br />
klausti tik todėl, kad jau žinome. Ir štai, šis , jau žinome ' kaip<br />
tik ir įgalina klausimą, sudarydamas jam prielaidą ir todėl buvodamas<br />
anksčiau, negu pats klausimas. Tad ir savo objekto atžvilgiu<br />
klausimas nėra ir negali būti gryna pradžia, nes jis negali būti<br />
grynas klausimas.<br />
Galop klausimas turi ir tikslą, kam klausiame. Tačiau klausimo<br />
tikslas yra labai savotiškas ir net nuostabus. Jis nėra kokia<br />
nors aprėžta pažintis, kurios klausimu siektume : tai siekiame ir<br />
pasiekiame klausimo objektu. Klausimo tikslas yra mūsų pačių<br />
padėtis, kad nebeklaustume : klausimo paskirtis yra sunaikinti klau-<br />
81 GÜNTHER PÖLTNER, ZU einer Phänomenologie des Fragens, Freiburg<br />
i. Br. 1972 ; plg. B. WELDENFELS, Das Sokratische Fragen, Meisenheim a.<br />
Glan 1961, p. 147.<br />
32 HELMUT KUHN, Sokrates, p. 196.—Tos pačios pažiūros yra ir M.<br />
Heideggeris sakydamas : « Kiekvienas dalyką atitinkąs klausimas jau yra<br />
ti<strong>lt</strong>as į atsakymą. Esminiai atsakymai visados yra paskutinis klausimo<br />
žingsnis» (TTcw ist Metaphysik?, p. 40).<br />
33 EMERICH CORETH, Metaphysik, p. 96.
Change language