01.08.2013 Views

Untitled - Maceina.lt

Untitled - Maceina.lt

Untitled - Maceina.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

48 FILOSOFIJOS KILMĖ<br />

čia žmogų klausimo subjektu — ne psichologiniu, kaip vaiko amžiuje,<br />

bet jau metafiziniu subjektu. Šis gi pagrindinis patyrimas,<br />

akstinąs žmogų klausti, yra pirmesnis, negu pats klausimas. Ne<br />

klausimas kildina aną pagrindinį patyrimą, bet pats iš jo kyla.<br />

, Kas klausia ' yra ne tik logiškai, bet ir ontologiškai ankstesnis,<br />

negu , kad klausia '.<br />

Dar giliau su klausimu yra susijęs jo objektas arba tai, ko<br />

klausėjas klausia, nes klausimas niekad neina ratu, o turi kryptį,<br />

kurią jam ir nurodo tasai , ko ' arba objektas. Jei nežinotume, ko<br />

klausiame, negalėtume iš viso klausti. Be abejo, klausimo objektas<br />

išryškėja tik pačiu klausimu : klausimas ir jo objektas nesantykiauja,<br />

vaizdingu G. Pö<strong>lt</strong>nerio posakiu, « kaip įrankis ir padarinys<br />

» ; juodu « nestovi šalia vienas kito », tarsi klausimas susirastu<br />

savą objektą, buvojantį jam priešpriešiais : klausimo objektas yra<br />

randamas tik klausime 31 . Ir vis dė<strong>lt</strong>o šisai , ko klausiame ' anaiptol<br />

nėra grynai formalinė linkmė ; jis turi jau tam tikrą turinį, kurį<br />

klausimu kaip tik ir ištariame. Nors tasai turinys būtu dar tik<br />

nuojauta ar nuovoka, bet jis visados sudaro klausimo sandą. Užtat<br />

nesykį ir sakoma, kad « klausimas yra neužbaigtas atsakymas » 32 .<br />

Jis prašosi užbaigiamas, bet užbaigti galima tik tai, kas pradėta :<br />

klausimas atsakymą pradeda. Su tuo sutinka ir Corethas : « Klausti,<br />

sako jis, galima tik tada, kai jau žinau, ko klausiu ; kitaip<br />

klausimas neturėtu krypties » 33 . Mes pridurtume : kitaip klausimas<br />

neturėtu esmės. Čia tad ir išeina aikštėn klausimo sąrangos priešybė<br />

: mes klausiame todėl, kad dar nežinome ; tačiau mes galime<br />

klausti tik todėl, kad jau žinome. Ir štai, šis , jau žinome ' kaip<br />

tik ir įgalina klausimą, sudarydamas jam prielaidą ir todėl buvodamas<br />

anksčiau, negu pats klausimas. Tad ir savo objekto atžvilgiu<br />

klausimas nėra ir negali būti gryna pradžia, nes jis negali būti<br />

grynas klausimas.<br />

Galop klausimas turi ir tikslą, kam klausiame. Tačiau klausimo<br />

tikslas yra labai savotiškas ir net nuostabus. Jis nėra kokia<br />

nors aprėžta pažintis, kurios klausimu siektume : tai siekiame ir<br />

pasiekiame klausimo objektu. Klausimo tikslas yra mūsų pačių<br />

padėtis, kad nebeklaustume : klausimo paskirtis yra sunaikinti klau-<br />

81 GÜNTHER PÖLTNER, ZU einer Phänomenologie des Fragens, Freiburg<br />

i. Br. 1972 ; plg. B. WELDENFELS, Das Sokratische Fragen, Meisenheim a.<br />

Glan 1961, p. 147.<br />

32 HELMUT KUHN, Sokrates, p. 196.—Tos pačios pažiūros yra ir M.<br />

Heideggeris sakydamas : « Kiekvienas dalyką atitinkąs klausimas jau yra<br />

ti<strong>lt</strong>as į atsakymą. Esminiai atsakymai visados yra paskutinis klausimo<br />

žingsnis» (TTcw ist Metaphysik?, p. 40).<br />

33 EMERICH CORETH, Metaphysik, p. 96.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!