Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
90 FILOSOFIJOS KILMĖ<br />
neiginys yra įaustas į pačią mūsų būvio sąrangą. Abejonė jį atranda,<br />
pasislėpusį po pasaulio tariamybe, jį išreiškia nepasitikėjimu<br />
pasaulio pavidalais ir tuo būdu verčia mąstytoją ieškoti galutinio<br />
tikrumo sąmonėje, kurioje neiginys pasirodo esąs išvirkštinė teiginio<br />
pusė. Yra labai būdinga, kad Descarto pastanga pagrįsti akivaizdybę<br />
abejone — akivaizdu yra tai, kuo negalima abejoti —<br />
įvyksta nebe silogistiškai, o kaip tik dialektiškai. Sakinys « dubito,<br />
ergo sum » nėra silogizmas, nepaisant ano kiekvieną silogizmą užbaigiančio<br />
žodelio , ergo '. Nusivylęs savo studijomis, žadėjusiomis<br />
atskleisti jam tikrąjį pažinimą, Descartas nusakė savo nusivylimą<br />
teiginiu : aš viskuo abejoju. Mąstant silogistiškai ir laikant šį<br />
Descarto posakį didžiąja premisa, negalima žengti nė žingsnio<br />
priekin, nes prie jos prijungta kiekviena mažoji premisa bus čia<br />
pat suabejojama, kadangi abejonė apima visa. Jeigu betgi ji visa<br />
apima, tai iš jos neišsprūsta nė sakinys , aš viskuo abejoju ' ; kitaip<br />
sakant, aš abejoju, kad aš viskuo abejoju ; tai reiškia : aš neviskuo<br />
abejoju, kadangi abejojimas viskuo yra tuo pačiu neabejojimas<br />
abejone. Abejonėje glūdi jos pačios neiginys. Teiginys , aš viskuo<br />
abejoju ' ir neiginys , aš neviskuo abejoju ' yra susiję vienas su<br />
kitu neatskiriamai. Ir vis dė<strong>lt</strong>o šie sakiniai nesunaikina vienas<br />
kito. Abejoti viskuo galiu tik tada, kai turiu neabejojamą atramą,<br />
būtent pačios abejonės akivaizdii tikrumą. Ir tik ši atrama, vadinasi,<br />
teiginio neiginys įgalina mane pasilikti prie mano įsitikinimo,<br />
esą aš viskuo abejoju. Tik įžvelgęs, kad galiu viskuo abejoti, tik<br />
neviskuo abejodamas, padarau abejonę savo mąstymo pradme.<br />
Filosofija, kilusi iš abejonės, rymo ant teigimo-neigimo vienybės<br />
ir todėl yra dialektinė pačia savo sąranga.<br />
Perėjimas tad nuo nuostabos į abejonę yra tuo pačiu perėjimas<br />
nuo silogistinės mąstysenos į dialektinę. Tai taip pat būdinga<br />
naujosios filosofijos žymė, turėtina prieš akis, svarstant šios filosofijos<br />
išdavas. Neiginys, glūdėdamas dialektinės mąstysenos pagrinde<br />
ir niekados iš jos nepašalinamas, padarė visą naujuju laiku filosofiją<br />
didžiai neramią, įvairialytę, dažnai net prieštaraujančią,<br />
sykiu betgi ir vieningą anąja savo pradme, kurią vadiname abejone<br />
ir kuri mąstytoją verčia ieškoti ne tiek tiesos, kiek tikrumo,<br />
kad apsisaugotu nuo jį apsupančio klastos bei apgaulės pasaulio.<br />
Todėl atgrasa metafizikai kaip pačios būtybės sklaidai, kad suvoktu<br />
jos tiesą, yra savaiminga ir net būtina prielaida naujuju laiku<br />
filosofijos, pagrįstos abejone ir todėl būtybe nepasitikinčios. Metafizika<br />
šiai filosofijai atrodo tarsi lengvapėdiškai neapdairus ėmimas<br />
pinigo, priežiūros įstaigoms (Descartui, Kantui) paskelbus bei<br />
vartotojus įspėjus, kad apyvartoje klydinėja daugybė suklastotu<br />
banknotu.
Change language