Untitled - Maceina.lt

300 priedas
Tačiau kaip tik čia ir prasideda sunkenybės. Prasmę reikia suprasti,
o suprasti reiškia būti prasmę nešančios kalbos kalbančiuoju,
vadinasi, būtybės interpretu ana kalba. Kitaip sakant, žodžio prasmei
suprasti reikia, kad šis žodis būtu mano gimtasis žodis. Bet
kaip tuomet šią prasmę ištarti kita kalba, į kurią norime versti
ir kurios , regėjimo kampas ' yra kitoks, negu mūsiškis ? « Prasmė
turi būti vertime išlaikyta », reikalauja H. G. Gadameris. Ir vis
dėlto jis priduria : « Ji turi išeiti aikštėn nauju būdu » ; šis gi
naujas būdas yra jau nebe vertimas, o tolimesnis ar artimesnis
prasmės aprašymas, taip kad, pasak Gadamerio, « kiekvienas vertimas
jau yra interpretavimas» 37 . Tai paskatina J. Lohmanną
tiesiog siūlyti « atsisakyti versti sąvokas, pakeičiant jas atitinkama
interpretacija » 3S .
Dar griežtesnis yra šiuo atžvilgiu M. Heideggeris. Filosofijos
vertimo iš esmės jis neneigia, tačiau pastebi, kad « net ir labai
rūpestingai aiškinantis kalbą filologiškai, reikia visu pirma kreipti
mąstymą i patį dalyką », nuolatos klausiant, « kaip gi čia iš tikro
yra su tuo dalyku » 39 . Šis gi klausimas reikalauja suprasti dalyko
interpretaciją, įvykdytą kalboje, iš kurios norime versti. Kitaip
vertimas būtu dalyko klastojimas. Kalbėdamas apie tokius graiku
filosofijos žodžius, kaip , bypokeimenon ' (« dalyko branduolys »)
ar , symbebekota ' (« dalyko savybės »), Heideggeris sako, kad « šie
pavadinimai nėra kokie primestiniai vardai. Juose byloja ... graikiškasis
būtybės būties patyrimas apskritai » 40 . Bet štai, romėniškai
lotyniškasis mąstymas juos išsivertė : hypokeimenon-subjectum,
hypostasis-substantia, symbebekos-accidens. « Ir šis graikišku vardu
išvertimas į lotynu kalbą anaiptol nebuvo, pasak Heideggerio,
bereikšmis dalykas, kaip tai manoma dar ir šiandien. Užu šio
tariamai žodinio vertimo slypi graikiškojo patyrimo perkėlimas į
kitokį mąstymo būdą. Romėniškasis mąstymas perėmė graikiškuosius
žodžius, neturėdamas tapataus pirmykščio patyrimo ; jis perėmė
atskirus žodžius (Wörter), bet ne graikiškąjį žodį (Wort). Todėl
Vakaru mąstymo atitrūkimas nuo žemės (Bodenlosigkeit) ir
prasideda šiuo vertimu » 41 . Lotyniškasis vertimas, paaiškina Heideggeris
kitoje vietoje, « suardo tikrąją graikiškojo žodžio pavadinamąją
galią (Nennkraft) » ir tuo pradeda « pirmąjį tarpsnį vyksmo,
37 HANS-GEORG GADAMER, Wahrheit und Methode, p. 362 ; plg. p. 364-
365. 38 JOHANNES LOHMANN, Philosophie und Sprachwissenschaft, p. 251.
39 MARTIN HEIDEGGER, Holzwege, p. 297.
40 Ten pat, p. 12.
"Ten pat, p. 13.