Untitled - Maceina.lt

I. FILOSOFIJOS KILMĖS SUDĖTINGUMAS 55
jimo būdas. Berdjaevas taiko jiems G. Marcelio pabrėžtas kategorijas
, būti ' ir , turėti ', sakydamas : « Buržujus apibrėžia save
ne tuo, kas jis yra, o tuo, ką jis turi » 53 , suprantant turėjimą ne
ekonomine, o greičiau ontologine prasme, būtent kaip buvojimą
šalia savęs arba kitame : « foras eram » (Augustinas). Abu nusakymai
— tiek Heideggerio, tiek Berdjaevo — esmėje yra tapatūs :
būti tuo, ką veiki, arba būti tuo, ką turi ; kiekvienu atveju būti
ne savimi, o tuo, ką veiki ar ką turi, vadinasi, daiktu, nes tik
daiktas leidžiasi būti veikiamas ar turimas. Tai nėra kokia nors
istorinė žmogaus būklė ; tai nusistatymas būties atžvilgiu ; tai nuolatinė
galimybė atitrūkti nuo pagrindo ir regėti tik paviršiu, tuo
pačiu sulėkštėti savyje, užsisklendžiant gelmės matmeniui. Šis
pavojus grąso visiems, visur ir visados. Jis pažadina filosofijos
nuosmukį ir atskirame asmenyje, ir atskiroje tautoje, ir galop
atskirame istoriniame tarpsnyje. Neklausianti būklė kaip galimybė
yra grėsminga kiekvieno dabartis.
Kas suardo šią būklę? Kas pergali aną bevardį subjektą, aną
miesčionio lėkštumą, aną buvimą šalia savęs daikto būdu? Kas
nutraukia Tiutčevo minimą paauksuotą dienos skarą, kad atsivertu
nakties gelmė būties bedugnės prasme? — Atsakyti į šį klausimą
reiškia atrasti anuos pradinius bei pagrindinius patyrimus, iš kuriu
kyla klausimas kaip pirmykštė filosofavimo lytis. Tai reiškia atrasti
ir pačios filosofijos kilmę arba aną akstiną, kuris verčia žmogų
filosofuoti ir jį lydi visą filosofavimo metą.
53 NICOLAS BEBDIAEFF, De V Esclavage et de la Liberté de l'Homme,
Paris 1946, p. 206.