Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
52 FILOSOFIJOS KILMĖ<br />
suplokštindama visą mūsu būvi. Šias būkles naujausioji Vakaru<br />
filosofija yra suvokusi bei aprašiusi gana išsamiai bei giliai : tai<br />
M. Heideggerio , man ' — bevardis subjektas ir N. Berdjaevo , meščanstvo<br />
' — sumiesčionėjimas arba suburžuazėjimas.<br />
M. Heideggerio , man ' arba bevardis subjektas kyla iš žmogaus<br />
buvimo drauge, vadinasi, iš buvojimo su kitais. Šie , kiti '<br />
betgi, pasak Heideggerio, nėra nei šis ar anas konkretus žmogus,<br />
nei žmonių suma : kiekvienas — net ir ašen pats — esąs , kitas '<br />
ir kaip tik todėl bevardis, lietuviškai galimas nusakyti tik veiksmažodžiu<br />
(sakoma, daroma), bet ne įvardžiu : lietuviškoji kalbinė<br />
sąmonė asmeninį bevardį įvardį pergyvena kaip prieštaravimą ir<br />
todėl jo neturi, tuo skirdamosi nuo kitu kalbu, kuriose toksai<br />
įvardis vis dė<strong>lt</strong>o yra įmanomas (vok. , man ', prane. , on '). Šis<br />
tad bevardis , kito ', su kuriuo kartu buvojame, pobūdis kaip tik<br />
ir apsprendžia mūsąją būseną : būti drauge reiškia buvoti bevardiškai.<br />
« Mes mėgaujamės ir linksminamės, sako Heideggeris, taip, kaip<br />
mėgaujamasi ; mes skaitome, žiūrime, sprendžiame apie literatūrą<br />
bei meną taip, kaip žiūrima ir sprendžiama ; mes piktinamės tuo,<br />
kuo piktinamasi » 42 . Nors šis bevardis subjektas ir nesąs joks<br />
konkretus žmogus ar žmonių suma, vis dė<strong>lt</strong>o jis mums « nustato<br />
kasdienos būseną » (t. p.), kurią Heideggeris prasmingai vadina<br />
vidutiniškumu : tai mastas, kuriuo esame apsprendžiami. « Kiekvienas<br />
prasikišimas esti nuslegiamas be triukšmo. Kiekvienas originalumas<br />
jau rytojaus dieną esti paskelbiamas esąs seniai žinomas.<br />
Kiekvienas išsikovotas dalykas paverčiamas patogiu. Kiekviena<br />
paslaptis netenka galios » (t. p.). Įvairiu įvairiausios galimybės<br />
buvoti vienaip ar kitaip esančios ano bevardžio subjekto sulyginamos<br />
ir suvienodinamos. « Kiekvienas yra kitas, ir nė vienas<br />
nėra jis pats » (t. p.). Kiekvienas buvojąs nesavai. Ano bevardžio<br />
subjekto niekur negalime užtikti. O vis dė<strong>lt</strong>o jis veikia visur, taip<br />
kad Heideggeris vadina jį net « ens realissimum » (t. p.).<br />
Šisai bevardis subjektas, apspręsdamas mūsu būseną, turi, be<br />
abejo, tam tikrą būdą suvokti, kalbėti, aiškinti, vadinasi, turi tam<br />
tikrą požiūrį į pasaulį. Ir kaip tik šis jo požiūris sukuria aną<br />
neklausiančiąją būklę. M. Heideggeris bevardžio subjekto požiūrį<br />
(Sicht) vadina smalsumu, skirdamas jį griežtai nuo nuostabos, kuri,<br />
kaip netrukus matysime, iš tikro sudaro vieną iš pagrindiniu filosofijos<br />
kilmės ša<strong>lt</strong>iniu : nuostaba atsikreipia į būtybę ir suglumina<br />
besistebintį j į jo paties nežinojimu, iš kurio kaip tik ir kyla klausimas<br />
kaip pradinė filosofavimo lytis. Tuo tarpu smalsumas telkiasi<br />
ne apie būtybę, o aplink naujybę kaip naujybę : « Jis ieško<br />
42 MARTIN HEIDEGGER, Sein und Zeit, p. 126-127.