01.08.2013 Views

Untitled - Maceina.lt

Untitled - Maceina.lt

Untitled - Maceina.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

52 FILOSOFIJOS KILMĖ<br />

suplokštindama visą mūsu būvi. Šias būkles naujausioji Vakaru<br />

filosofija yra suvokusi bei aprašiusi gana išsamiai bei giliai : tai<br />

M. Heideggerio , man ' — bevardis subjektas ir N. Berdjaevo , meščanstvo<br />

' — sumiesčionėjimas arba suburžuazėjimas.<br />

M. Heideggerio , man ' arba bevardis subjektas kyla iš žmogaus<br />

buvimo drauge, vadinasi, iš buvojimo su kitais. Šie , kiti '<br />

betgi, pasak Heideggerio, nėra nei šis ar anas konkretus žmogus,<br />

nei žmonių suma : kiekvienas — net ir ašen pats — esąs , kitas '<br />

ir kaip tik todėl bevardis, lietuviškai galimas nusakyti tik veiksmažodžiu<br />

(sakoma, daroma), bet ne įvardžiu : lietuviškoji kalbinė<br />

sąmonė asmeninį bevardį įvardį pergyvena kaip prieštaravimą ir<br />

todėl jo neturi, tuo skirdamosi nuo kitu kalbu, kuriose toksai<br />

įvardis vis dė<strong>lt</strong>o yra įmanomas (vok. , man ', prane. , on '). Šis<br />

tad bevardis , kito ', su kuriuo kartu buvojame, pobūdis kaip tik<br />

ir apsprendžia mūsąją būseną : būti drauge reiškia buvoti bevardiškai.<br />

« Mes mėgaujamės ir linksminamės, sako Heideggeris, taip, kaip<br />

mėgaujamasi ; mes skaitome, žiūrime, sprendžiame apie literatūrą<br />

bei meną taip, kaip žiūrima ir sprendžiama ; mes piktinamės tuo,<br />

kuo piktinamasi » 42 . Nors šis bevardis subjektas ir nesąs joks<br />

konkretus žmogus ar žmonių suma, vis dė<strong>lt</strong>o jis mums « nustato<br />

kasdienos būseną » (t. p.), kurią Heideggeris prasmingai vadina<br />

vidutiniškumu : tai mastas, kuriuo esame apsprendžiami. « Kiekvienas<br />

prasikišimas esti nuslegiamas be triukšmo. Kiekvienas originalumas<br />

jau rytojaus dieną esti paskelbiamas esąs seniai žinomas.<br />

Kiekvienas išsikovotas dalykas paverčiamas patogiu. Kiekviena<br />

paslaptis netenka galios » (t. p.). Įvairiu įvairiausios galimybės<br />

buvoti vienaip ar kitaip esančios ano bevardžio subjekto sulyginamos<br />

ir suvienodinamos. « Kiekvienas yra kitas, ir nė vienas<br />

nėra jis pats » (t. p.). Kiekvienas buvojąs nesavai. Ano bevardžio<br />

subjekto niekur negalime užtikti. O vis dė<strong>lt</strong>o jis veikia visur, taip<br />

kad Heideggeris vadina jį net « ens realissimum » (t. p.).<br />

Šisai bevardis subjektas, apspręsdamas mūsu būseną, turi, be<br />

abejo, tam tikrą būdą suvokti, kalbėti, aiškinti, vadinasi, turi tam<br />

tikrą požiūrį į pasaulį. Ir kaip tik šis jo požiūris sukuria aną<br />

neklausiančiąją būklę. M. Heideggeris bevardžio subjekto požiūrį<br />

(Sicht) vadina smalsumu, skirdamas jį griežtai nuo nuostabos, kuri,<br />

kaip netrukus matysime, iš tikro sudaro vieną iš pagrindiniu filosofijos<br />

kilmės ša<strong>lt</strong>iniu : nuostaba atsikreipia į būtybę ir suglumina<br />

besistebintį j į jo paties nežinojimu, iš kurio kaip tik ir kyla klausimas<br />

kaip pradinė filosofavimo lytis. Tuo tarpu smalsumas telkiasi<br />

ne apie būtybę, o aplink naujybę kaip naujybę : « Jis ieško<br />

42 MARTIN HEIDEGGER, Sein und Zeit, p. 126-127.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!