Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
26 FILOSOFIJA KAIP PROBLEMA<br />
iš filosofijų, bet iš dalyku ir problemų » (t. p.). Įtampus posūkis<br />
filosofijos istorijon visados reiškia filosofavimo nuosmukį. Be abejo,<br />
kaip vėliau matysime, filosofijos trukmė laiko eigoje sudaro sudedamąjį<br />
filosofavimo pradą, vadinasi, yra esminis jo sandas, kadangi<br />
ši trukmė visados yra dabartinė : yra praėjęs Hippokratas,<br />
bet nėra praėjęs Platonas. Užtat mes negalime filosofuoti, neregėdami<br />
filosofijos trukmės dabartyje ir su ja nesigalynėdami. Tačiau<br />
filosofijos istorija mokslo jprasme kaip tik ir sunaikina šią<br />
filosofinės trukmės dabartį. Istorija — vis tiek kokia ji būtu —<br />
svarsto savą objektą visados kaip praėjusįjį. Filosofijos istorikas,<br />
aprašinėdamas net ir dabarties filosofiją, žiūri į ją praeities akimis<br />
ir todėl nesiima galynėtis su jos keliamais klausimais iš esmės.<br />
Toks galynėjimasis istorijai yra svetimas. Užtat filosofijos istorijai,<br />
kaip ir istorijai apskritai, galioja dėsnis : aprašyti, « kaip iš tikrųjų<br />
yra buvę » (L. Ranke). Šis gi dėsnis savaime išskiria aukščiau<br />
minėtą Tomo Akviniečio dėsnį : sužinoti, « kaip yra su daiktu tiesa<br />
». Štai kodėl filosofijos istorikas paprastai ir nėra filosofas, ir<br />
štai kodėl atsigrįžimas į filosofijos istoriją yra nusigrįžimo nuo<br />
filosofijos lytis. Tiesa, ji nėra tokia neigiama kaip pozityvizmo<br />
pastanga metafizinius klausimus laikyti beprasmiais ir todėl apie<br />
juos iš viso nekalbėti. Filosofijos istorija apie juos kalba, tačiau<br />
tik kaip apie praėjusius reiškinius, o ne kaip apie amžinai dabartinius<br />
žmogiškojo būvio rūpesčius.<br />
Abi tad nusigrįžimo nuo filosofijos lytys — filosofijos keitimas<br />
mokslu ir traukimasis filosofijos istorijon — nepergali filosofijos<br />
abejotinumo jau vien todėl, kad nė viena iš šiu lyčių nesigalynėja<br />
su juo iš esmės. Filosofijos keitimas mokslu yra savyje ne kas<br />
kita, kaip tam tikros metafizikos išraiška. Teigti, esą mokslas galįs<br />
atstoti filosofiją, reiškia suvokti būtybę kaip neturinčią gelmės<br />
arba, erdviniais įvaizdžiais kalbant, kaip esančią plokštuma. Be<br />
abejo, kodėl gi nebūtu galima šitaip būtybės suvokti? Betgi šitokia<br />
samprata juk ir yra esmiškai filosofinė. Štai kodėl pozityvizmas<br />
filosofijos anaiptol nepakeičia mokslu ; jis tik vienokią filosofiją<br />
pakeičia kitokia, būtent : būtybę; suvoktą kaip vienamatę, jis atiduoda<br />
į mokslo rankas, pats pasilikdamas filosofiniu šio atidavimo<br />
pagrindu bei pateisinimu. Filosofiją keisti mokslu galima, tik<br />
remiantis tam tikra filosofija kaip būtybės samprata. Nusigrįžti<br />
nuo filosofijos reiškia ją patvirtinti. — Nūn, traukimasis filosofijos<br />
istorijon, stebint jį psichologiškai, gema iš nusivylimo, kad filosofija<br />
neteikianti mums galutinio bei pastovaus atsakymo į pagrindinius<br />
mūsu būvio klausimus. Tačiau ar esame teisūs, tokio atsakymo<br />
iš filosofijos reikalaudami? Ar šis reikalavimas iš tikro atitinka<br />
filosofijos esmę ir prasmę? O gal jis yra tik priskyrimas filo-
Change language