Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
178 filosofijos kilmė<br />
sykiu tačiau užskleidžiame jo atvirybę, padarydami jį tuo mums<br />
savą. Interpretacija kūrinį prabildo : interpretuotas kūrinys mums<br />
kalba, tačiau jis kalba jau tik viena kalba. Vaizdinamojo meno<br />
kūriniu interpretaciją H. Sedlmayris vadina « pavidalą teikiančiuoju<br />
žiūrėjimu — gesta<strong>lt</strong>endes Sehen », suprasdamas , žiūrėjimą ' ne kaip<br />
gryną akies organo veikimą, o kaip « dvasinę pagavą (Erfassimg) » 103<br />
Ši pagava tad ir suteikia kūriniui pavidalą. Tačiau kiekvienas pavidalas<br />
yra uždaras : pavidalas ir atvirybė išskiria vienas kitą.<br />
Įgijus kūriniui tam tikrą pavidalą, dingsta jo atvirumas bet kokiam<br />
pavidalui. Pavidalą teikiančioji pagava — žiūrėjimas (tapyba,<br />
skulptūra), girdėjimas (muzika), supratimas (filosofija) — baigiasi,<br />
Sedlmayrio žodžiais tariant, « apipavidalintu žiūrėjimu (gesta<strong>lt</strong>etes<br />
Sehen) » kaip mūsosios interpretacijos pasekme (t. p.). Tai<br />
antroji esminė interpretacijos savybė.<br />
Interpretacinis užskleidimas tačiau anaiptol nėra kūrinio virtimas<br />
daiktu, uždaru pačia objektyvine savo sąranga. Sekdami<br />
R. Guardiniu, esame sakę, kad interpretuoti reiškia aiškintis kūrinį<br />
savu būdu, aiškintis sau ir savaip. Interpretavimo palyginimas su<br />
tyrimu patvirtina šią mintį visu plotu. Tirdami kokį nors daiktą,<br />
mes jį atveriame visiems ; kiekvienas gali pažinti tyrimo atskleistus<br />
daikto sandus bei ju veikimą. Tyrimu prabyla daiktas į visus,<br />
kadangi jis kalba pačiu savimi. Tuo tarpu interpretuodami, teikiame<br />
kūrinio atvirybei savąjį vidurkį — mūsų pažiūros, mūsų<br />
minties, mūsų jausmo ar net ir nuotaikos lytimi. Užtat šis mūsų<br />
vidurkis užskleidžia kūrinį irgi tik mums patiems. MŪSŲ pagava<br />
paverčia kūrinio neaprėžtybę pavidalu mums, nes tai mūsu pagava.<br />
Objektyvine gi savo sąranga kūrinys nekinta dėl to nė menkiausiai.<br />
Jis ir toliau buvoja kaip įkūnyta laisvės regimybė, vadinasi, kaip<br />
galimybė neaprėžtai interpretacijų aibei. Bet kol jis šitaip buvoja,<br />
jis buvoja ne mums. Savą mes padarome jį, tik interpretuodami,<br />
vadinasi, atsigabendami į mūsąją dabartį tiek laiko, tiek būklės<br />
atžvilgiu. Tuomet kūrinys buvoja mums, bet nebe atvirai. Kitiems<br />
jis lieka ir toliau atviras, taip kad šie kiti gali jį interpretuoti irgi<br />
savu būdu : sau ir savaip. Interpretacija neverčia nė vieno, kaip<br />
kad tyrimo išvados verčia kiekvieną. Kūrinys visados leidžiasi<br />
interpretuojamas vis kitaip ir tuo pačiu užskleidžiamas irgi vis<br />
kitaip. Kūrinys buvoja priešgyniškai : jis yra ir atviras, ir uždaras<br />
kartu ; atviras savyje kaip kūrėjo išdava ir uždaras mumyse kaip<br />
interpreto išdava. Kadangi tačiau jau pats kūrinio stebėjimas ar<br />
apmąstymas, vadinamas jo pagava, yra interpretacija, tai istoriškai<br />
103 HANS SEDLMAYR, Über das Interpretieren von Werken der bildenden<br />
Kunst, p. 352.
Change language