Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
184 filosofijos kilmė<br />
juo giliau kūriniui suteiktas vidurkis patraukia savęspi jo sandus<br />
bei dalis, juo aiškiau mes šiuos sandus bei dalis ano vidurkio<br />
šviesoje suvokiame, juo pats šis vidurkis yra tikresnis. Interpretacijos<br />
tiesa yra ne kas kita, kaip kūriniui suteikto vidurkio švytėjimas<br />
kūrinio visumoje ir atskirose jo dalyse. Jei šis vidurkis perskverbia<br />
visą kūrinį ligi pat jo daliu tiek, jog šios dalys atrodo esančios<br />
kiekviena savo vietoje, tuomet interpretacija darosi įtikima ir<br />
priimtina. Interpretacija įtikina ne įrodymais, kurie būtu šalia jos,<br />
bet savimi pačia kaip švytinčia kūrinyje ligi atskiru jo daliu aiškumo<br />
ryšium su visuma. Interpretacijos tiesa yra jos įvykdyta<br />
kūrinio sanglauda (cohaerentia).<br />
Nuosekliai tad kiekviena interpretacija rūpestingai stengiasi<br />
parodyti, kiek ir kaip jos teikiamas vidurkis išplinta kūrinio dalyse,<br />
kiek ir kaip jis šias dalis perskverbia ir kiek ankštai jis suveda<br />
jas vienybėn, sukurdamas griežtai aprėžtą pavidalą. Kaip ryšku<br />
ir, mūsų pažiūra, sėkmingą tokiu pastangų pavyzdį galėtume paminėti<br />
: meno sričiai — gotinės katedros interpretaciją H. Sedlmayrio<br />
veikale Katedros kilmė (1950), filosofijos sričiai — naujuju<br />
amžių filosofijos interpretaciją H. Rombacho knygoje Substancija,<br />
sistema, strūktūra (1965-1966). Abiem atvejais aiškiai regėti, kaip<br />
interprétai savu objektu arba temų atvirybėn deda tam tikrą<br />
vidurkį ir paskiau atseka šio vidurkio skleidimąsi atskirose ano<br />
objekto dalyse bei jo veikmenyse. H. Sedlmayris teikia gotinės<br />
katedros atvirybei dangiškosios Jeruzalės idėją ir, sklaidydamas<br />
katedros sandus, — statybinę jos sąrangą, jos sietynus (coronae<br />
arba lustra), jos langus su vitražais, jos statulas, jos a<strong>lt</strong>orių, net<br />
jos pabaisas, — randą aną idėją visur įvykdytą tiesiog pojūtiniu<br />
būdu : « Dangiškąją katedros prasmę sugauname pirmoje eilėje ne<br />
protu, bet ją tiesiog regime, girdime, užuodžiame ir ragaujame ;<br />
net ir vaikas galėtu ją pajausti » 106 . H. Rombachas sklaido naujuju<br />
amžių filosofiją kaip perėjimą nuo substancijos ontologijos į funkcijos<br />
ontologiją : šis perėjimas yra jo vidurkis, dedamas į naujosios<br />
filosofijos atvirybę ir randamas visuose šios filosofijos išsivystymo<br />
tarpsniuose bei atstovuose, pradedant jau vėlybųjų viduramžiu<br />
nominalizmu (neigiamasis tarpsnis). Funkcijos vaidmuo vis labiau<br />
ryškėjąs, užimdamas substancijos vaidmens vietą ir savimi apspręsdamas<br />
tolimesnę filosofavimo eigą ir visą būsimąjį jo pobūdį :<br />
« Sistemų metas yra praėjęs ... Yra atėjęs struktūros laikas. Struktūra<br />
yra ne tik mąstymo objektas ; ji yra mąstymo lytis, ji yra<br />
pats mąstymas ... Struktūra yra visados struktūros istorija arba<br />
106 HANS SEDLMAYR, Die Entstehung der Kathedrale, Zürich 1950, p. 195,<br />
95-166, 304-327.
Change language