Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
filosofija ir lietuviu kalba 293<br />
būtu uždaras, kaip yra uždari mokslo terminai, filosofiniu veikalu<br />
taip lygiai neinterpretuotume, kaip neinterpretuojame moksliniu<br />
veikalu. Tačiau filosofo žodis yra « neišsemiamas pirmykštis žodis<br />
(Urwort) » 16 ir kaip tik šiuo savo neišsemiamumr. interpretacijai<br />
prieinamas, nes interpretuojame tik tai, kas atvira. Tuo filosofinis<br />
žodis skiriasi nuo mokslinio žodžio, kuris visados yra terminas,<br />
vadinasi, vienaprasmis aprėžtas ženklas arba formulė. Nuosekliai<br />
tad kas nori filosofiją paversti mokslu, kovoja, pasak K. Jasperso,<br />
su filosofinio žodžio atvirumu, mėgindamas teikti jam aprėžtą bei<br />
racionaliai suvokiamą ženklo reikšmę 17 . Loginio pozityvizmo priekaištai<br />
filosofijai ir yra nukreipti į šį filosofinio žodžio atvirumą,<br />
reikalaudami, kad filosofinis žodis arba pasidarytu toks pat vienaprasmis,<br />
kaip gamtamokslio terminai, arba prisipažintu esąs logiškai<br />
nepagrįstas ir todėl iš viso nesvarstytinas. Tačiau šiuo savo reikalavimu<br />
loginis pozityvizmas kaip tik ir parodo, kad jis nesuvokia<br />
mąstymo kaip interpretacijos esmės ir todėl jo tikslumą bei logiškumą<br />
mėgina matuoti gamtamokslio mastu. Tuo tarpu « mąstymo<br />
griežtumas, kaip pastebi Heideggeris, glūdi ne dirbtiniame, tai yra,<br />
techniškai-teoriniame sąvoku tikslume, o tame, kad tarimas pasilieka<br />
grynai būties plotmėje ir leidžiasi būti valdomas įvairiausiu<br />
jos matmenų paprastumo» 18 . Filosofinėje kalboje «viešpatauja<br />
kitoks tarimas, negu mokslinės ištaros. Be abejo, metafizinis požiūris<br />
(Vorstellen) turi taip pat sąvoku. Šios betgi skiriasi nuo<br />
moksliniu sąvoku ne tik apibendrinimo laipsniu ... Metafizinės sąvokos<br />
yra iš esmės kitokios rūšies » 19 . Atvirumas-uždarumas yra toji<br />
priešingybė, kuri metafizines sąvokas skiria nuo moksliniu sąvoku.<br />
Filosofinio žodžio atvirumas ir sykiu negalimybė jo užskleisti<br />
vienaprasmiškai neleidžia filosofijai turėti terminų tikrąja jii prasme :<br />
, terminus — siena, ežia, riba, galas, pabaiga Nes filosofinė kalba<br />
niekad neturi ribos ir tuo pačiu pabaigos ; ji niekad nėra užbaigta<br />
savo reikšme ir todėl niekad nėra , termininio ' pobūdžio. « Filosofija<br />
kaip visuma, sako Jaspersas yra tikra neaprėžtybė (das<br />
Formlose) ir į visas puses atvirybė » 20 . Užtat filosofijos žodis ir<br />
negali būti tiek ankštai įprasmintas, jog pake<strong>lt</strong>u tik vieną prasmę,<br />
išskirdamas visas kitas : « Filosofija kaip metafizika visados kalba<br />
daugiaprasme kalba » 21 , kadangi ir pats šios kalbos objektas —<br />
būtybė kaip tokia — gali savo atvirybe priimti prasmių daugybę.<br />
16 KARL JASPEBS, Philosophie, p. 228.<br />
17 Plg. ten pat, p. 228-229.<br />
18 MABTIN HEIDEGGER, Über den Humanismus, p. 6-7.<br />
19 MARTIN HEIDEGGER, Zur Seinsfrage, p. 23.<br />
20 KARL JASPERS, Philosophie, p. 288.<br />
21 KARL JASPERS, ten pat, p. 291.
Change language