visas tekstas - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

38
Lietuvių kalbos žodžių foneminės struktūros
dėsningumai
Phonemic Structure Regularities of Lithuanian Words
2 lentelė. Priebalsių grupės žodyje ir jų vartojimo dažnumas
Priebalsių grupė Žodžio pradžia Vidinės samplaikos Žodžio galas Iš viso
C 73314 (85 %) 147240 (73 %) 38416 (93 %) 258970 (79 %)
CC 12416 (14 %) 46856 (23 %) 2907 (7 %) 62179 (19 %)
CCC 508 (1 %) 5809 (3 %) 10 (0,02 %) 6327 (2 %)
CCCC - 603 (0,3 %) - 603 (0,2 %)
Iš viso 86238 200508 41333 328079
Dar rečiau dviem priebalsiais pradedamas (14 %)
ir baigiamas (7 %) žodis, o trys priebalsiai žodžio
pradžioje (pvz., įvairios žodžių struktūra, spręsti,
sprendimas, strategija formos), ypač žodžio gale
(pvz., dirbs, pirks, nesielgs, neužmiršk, pasirinkt),
retenybė. Kadangi analizuojami moksliniai tekstai,
tai sutrumpėjusių bendraties formų ar liepiamosios
nuosakos juose beveik nėra. Šnekamojoje kalboje,
gal ir grožinėje literatūroje jų daugiau, tuo pačiu šiek
tiek daugiau būtų ir trinarių priebalsinių samplaikų
žodžio gale.
4. Būdingiausi struktūriniai žodžio
modeliai ir jų vartojimo dažnumas
Iš viso tiriamojoje medžiagoje rasta 2216 žodžio
modelių. Tačiau daugiau nei pusė jų (1352, arba
61 % visų modelių) pasitaikė tik po vieną du kartus
(806 žodžiai pavartoti po vieną, 546 – po du kartus).
Todėl galima būtų daryti išvadą, kad lietuvių kalbos
branduolį (aktyvųjį žodyną) sudaro apie tūkstantis fonetinių
žodžio modelių. Be abejo, modelio dažnumas
rišlioje kalboje priklauso nuo konkrečių žodžių vartojimo
dažnumo. Tačiau tai, kad visi minėtieji 1352
retųjų modelių atstovai tesudaro tik vieną procentą
analizuojamų fonologinių žodžių ir tik dešimtadalį
šios medžiagos leksemų, rodo, jog jie tikrai nebūdingi
aktyviajam žodynui. Atidžiau peržiūrėjus šių
žodžių sąrašą, matyti, kad tai dažniausiai tarptautiniai
žodžiai, dūriniai, nemažai dalyvių, pvz., psichofi-
ziologinių, autobiografiniame, hidrogeologinėmis,
istoriografijoje, sociolingvistikoje, ikiindoeuropietiškųjų,
gamtosaugininkais, lengvabūdiškumas, besiorientuojančių,
nepasikrikštijusios, neapibūdinamas.
Tai nėra vien tik ribotos vartosenos (t. y. profesinės)
leksikos pavyzdžiai, jie žinomi visiems lietuviams,
tik gerokai rečiau vartojami.
Analizuojant beveik tūkstantį dažniausių modelių
(į jiems atstovaujančių konkrečių žodžių pavartojimo
dažnumą neatsižvelgta) pastebėta, kad jų ir visų tiriamosios
medžiagos žodžių struktūros dėsningumai
iš principo panašūs:
a) žodis dažniau pradedamas priebalsiu, plg.
78 % visų žodžių pavartojimo atvejų ir 66 %
dažniausių modelių;
b) žodis dažniau baigiamas balsiu, plg. 62 % visų
žodžių pavartojimo atvejų ir 55 % dažniausių
modelių;
c) hiatas sudaro tik 1 % (visų žodžių pavartojimo
atžvilgiu), 5 % (dažniausių modelių) tarpskiemeninių
sandūrų. Pastarajam rezultatui įtakos
turi gana dažnas prielinksnio į ir savarankiško
žodžio, prasidedančio balsiu, vartojimas.
Panašios ir priebalsių grupių vartojimo visuose
žodžiuose ir dažniausiuose modeliuose tendencijos
(žr. 3 lent.): didžiąją dalį (plg. 79 % visų žodžių ir
65 % dažniausių modelių) sudaro vienas priebalsis,
dvinarė samplaika retesnė (plg. atitinkamai 19 % ir
28 %), o trinarės ir keturnarės samplaikos visai retos
(plg. atitinkamai 2 % ir 7 %).
3 lentelė. Priebalsių grupės dažniausiuose fonetinių žodžių modeliuose ir jų vartojimo dažnumas
Priebalsių grupė Žodžio pradžia Vidinė sandūra Žodžio galas Iš viso
C 533 (71 %) 1700 (60 %) 430 (84 %) 2663 (65 %)
CC 194 (26 %) 851 (30 %) 83 (16 %) 1128 (28 %)
CCC 26 (3 %) 225 (8 %) 1 (0,2 %) 252 (6 %)
CCCC - 45 (2 %) - 45 (1 %)
Iš viso 753 2821 514 4088
Dažniausi 85 modeliai sudaro net tris ketvirtadalius
visų tiriamų žodžių (žr. 4 lent.). Tai žodžiai nuo dviejų
iki dvylikos fonemų. Net ir be gilesnės analizės matyti,
kad tai nesudėtingos foneminės struktūros (CVCV…)
žodžiai. Daugelį jų sudaro atvirieji pridengtieji skiemenys:
tarp pirmųjų dažniausių modelių tik trijuose
(VC, CVC, CVCVC) tikrai esti uždarieji skiemenys,
dar dviejuose (CVCCV, CVCCVCV) gali būti uždarų-
Asta KAZLAUSKIENĖ