Leidinys „Mokytojo knyga“ - ES parama

Pratarmė
Šiuo metu veiklos pasaulis išgyvena naujoves ir permainas, keičiasi ne tik žmogaus
santykiai su profesine aplinka, bet ir su informacijos srautu ir galimybėmis ją rasti bei
įvaldyti.
Visa tai labai pakeitė iki šiol vyravusį požiūrį į žmogų, į žmogaus mokymąsi. Darosi
aišku, kad mokymasis tampa nenutrūkstamu procesu, būdingu visam žmogaus gyvenimui.
Darosi aišku, kad neturėtume daryti atskyrimo tarp veiklos ir mokymosi, bendrųjų ir
specialiųjų kompetencijų. Viskas eina lygiagrečiai. Mokymasis tampa neatskiriama žmogaus
gyvenimo ir veiklos dalimi, asmens savybe ir tobulėjimo sąlyga. Svarbiausia tai,
kas išlieka pastovu bet kokių lūžių ir transformacijų kontekste, kas paaiškina ir leidžia
prognozuoti ateities pokyčius.
Pagrindinis dėmesys kreipiamas į žmogų kaip vertybę, galinčią duoti daug sau ir
aplinkai, prisitaikant prie nuolat kintančių darbo rinkos poreikių.
Keliolikos metų Centro bendruomenės patirtis tikslinant savito ugdymo programą
ir netradicinius metodus leido pasiekti teigiamų rezultatų. Jei mes esame pedagogai,
turime įsisąmoninti savo būties prasmę. Dažniausiai mylime savo dalyką, bet ne patį
mokinį. Kiekvienas iš mūsų yra skirtinga asmenybė su skirtingais talentais, tą nuolat
mums primena ir Ignaco Lojolos pedagogikos nuostatos. Kad žmogus ir yra didžiausia
vertybė. Darbas širdimi ir yra visa esmė. Suvokdami tai mes mokome gyvenimo per
dalyką, o ne dalyko.
Lyg ir aišku tapo, kad esmė slypi ne žinių kiekybėje, o jų kokybėje. Kintantis laikas,
informacijos srautai reikalauja nuolatinės švietimo kaitos, o ugdymas tokių tempų neatlaiko
ir eina iš paskos. Kuo toliau, tuo aiškiau pradėjo ryškėti, kad meilė ir pagarba neturi
užimti žinių ir gebėjimų vietos, bet turi tapti mokymosi motyvais.
Šis medžiagos rinkinys skirtas mokytojams, kurie ugdymo proceso šerdimi laiko
vertybinių nuostatų ugdymą. Nueitas gana ilgas kelias tam, kad galėtume savo patirtimi
dalintis su kitais. 10–15 metų buvo keliama darbuotojų kvalifikacija dalyko ir vertybių
kontekste. Paėmę į rankas tik vieną dokumentą „Bendrosios programos ir išsilavinimo
standartai“ skaitome, kad pagrindinis ugdymo tikslas: „laiduojant asmens dvasinių ir
fizinių galių plėtotę, išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo,
būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį
moksleivį”. Arba Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011-03-17) teigiama,
kad „ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant
ir mokant“. Klausimas: iš kur gauti valandų šiam darbui? Kas tai yra neformalusis
ugdymas? Jame dalyvaujantys patys aktyviausi, kurie lanko visus užsiėmimus, o kur
kiti? Pabandykime peržiūrėti visą mokymo programą. Dar kartą sau atsakykime: svarbu
ne kiekybė, bet kokybė. Nusprendėme pasukti visai nauju keliu, orientuodamiesi į
žmogų kaip į vertybę. O kaip atrodo toks vertybių prisodrintas mokymas? Jei dalyką
reikia išdėstyti per 100 valandų, Centre dalykas išdėstomas per 50 valandų žinioms
5