Paaiškinimai

f PAAISKINIMAI 59b
Pasakojama, kad pritrukgs pinigq Aischinas nuvykqs pnl
Sirak[zq tiron4 Dionisij4, iteikgs jam savo kuriniq ir gav6
dovanq. Griigs i Arenus.iis nedrisgs vieiai mokyti, kadangl
dia jau garsdjo Aristipo ir Platono mokyklos, bet skaitgs mo.
kamas paskaitas ir raSgs ginam4sias kalbas kaltinamiesienrt
(DL II, 61-62). Aischinui priskiriama l4 pokalbiq. pasak
Diogeno (II, 64), stoikas Panaitijas (ll a. priei Kr.) mani,
kad i5 visq ,,sokratiSkq pokalbiq" autentijki esanrys tik pla.
tono, Ksenofonto, Antisteno ir Aischino veikalai; bet Mc.
nedemas Eretrietis reiggs, neva didLia)q,7A,ischino" dialogq
dali paraSgs pats Sokratas, o Aischinas juos gavgs ii Ksantipi.s
(ibid. rr, 60).
59b: Antistenas*7 - Anristenas (ir. DL VI, l-19) mokdsi pas
Gorgijq, tadiau sutikgs Sokratq rapo jo sekeju ir savo mokinius
ragino eiti mokytis pas Sokrat4. Pats jis, anor Diogeno Laertieiio
(VI, l), Sokrato pasikJausyti kasdien pesdias ateidavo
i5 Pireijo (maidaug 8 km kelias). Ksenofontas Antistenq
vaizduoja grieito gyvenimo imogumi, o Diogenas ji laiko
kinikq mokyklos pradininku (ibid.):,,lj Sokrato peremEs iitvermingum:1
ir beaistriikumq, Anristenas paddjo kinizmo pamatus.
Jis teige, jog darbas es4 geris, pavyzdLiu nurodydamas
tarp graikq Herakli, o i5 barbarq - Kir4". ,Jis dainai sakydavo:
'mieliau
pasirinkdiau beprorystE, nei malonumq"' (Diogenas
Laertieris VI, 3). Antistenas paraie daug kuriniq (plg. DL
VI, l5-18), taip pat ir ,,sokratiniq pokalbiq", bet ii Sios gausybes
beveik nieko neliko.
596: Ktesipas Pajanietis" 8 -,,Eutideme" graius, gabus ir jau-
nawi5kai savimi pernelyg pasitikintis (273a) Ktesipas variosi
su savo ,,triukais" jo numyletin! berniuk4 Kleinij4 kvailinandiais
sofistais.
136 t -)/
PAAISKINIMAI
'1, ,\ltnclesenAs*e - Ktesipo giminaitis Meneksenas ,,Liside"
,l,llr':rtrja drauge su Sokrato kalbinamu Lisidu. Su Menek-
., rrrr .sokratas kalbasi ir pusiau palaiplni5kai, pusiau nuo-
.rr,liiai karo m[Siuose iuvusius ateniedius ilovinandiame
\lt rrcksene".
,1, l)ltttonds, man rodos, negalauo*t0 - Be Sios ,,Faidono" vietos
l'l.rtonas dar du kartus mini savo vard4: ,,Apologi.ioje" 34air
rslr. l;aidono i.odLiai kartu primena ir paslepia tikr4jiveikalo
't'
,rrroriq: pats jis negird€jgs paskutiniojo Sokrato pokalbio.
1.,,, r r cn tatorius trikdo abej ingi Faidono LodLiai,,man rodos"
{{)rllcx,t): gal Platonas nori pasakyti, kad nebutina tik6ti,jog
r.ri yra tikroji jo pasitraukimo prieiastis? Plg. pst. ad l lBa.
.'iimUas tibietis, Kebitas*t - Kuriuos nekuriuos kalejime
l,rrvusius Sokrato mokinius ateniedius iSvardijEs Faidonas pe-
r t ina prie i5 svetur anykusitl jo gerbejq. Apie Simij4 ir Kebetq
1.rrr senoves laikais (plg. DL II, 124, 125) buvo iinoma ne
,l:rusiau nei apie juos pasakyta Platono dialoguose: abu jie
l,ojotiediai, abu Tebuose klausesi pitagorininko Filolajo (6l d);
\irnijas garsus tuo, kad geriausiai moka paskatinti pasakyti
l;llb4 (Phaedr. 2426), o Kebdt4 nepaprastai sunku kuo nors
irikirrti (63a,77a). Simi.jas su Kebetu surinko daug pinigq,
lirrd padetq Sokratui pabegti i5 kalejimo (Crit. 456) . Filosofijos
istorikai ir ,,Faidono" interpretatoriai iki Siol gindijasi, pita-
qorininkais ar, veikiau, su pitagorininkq mokymu Siek tiek su-
s i paiinusiais Sokrato mokiniais (,,sokratininkais") reikia laikyti
iitrdu bojotiedius. Jamblichas i savo pitagorininkq s4ra54 jq
neitraukia, o Diogenas Laertietis (II, 125) mini tarp Sokrato
rnokiniq. ISties atrodo, kad Sokrato mintys Simijui ir Keb6tui
l.inomos geriau nei pitagorininko Filolajo mokymas (plg.
6ld, 65d, 74a-6, c, d, 75c-d, 76b, d - 77a , 100b-c). I5
i