Paaiškinimai

PAAISKINIMAI
65a-651r
Homero poemose 5i ,,kr[tines perwara.. ,,!k[nija.. normali$
sveik4 gyvo Zmogaus suvokimo gali4 (mirusiqjq veles
iios gr.
lios neruri, - plg. II.)OOII, loSsq tr 70b su psr.*').Aristorclir
svarsro jo nuomone klaiding4 Homero ir senqjq filosofq
isitikinim4, neva gp6vnorq, nesiskiria nuo juslinio suvokimo,
crloOrlotq (Meth. 1009 b I I sqq, De an. 427 at9 sqq). padiam
Aristoteliui gp6vnorg - tai praktine imogaus iiminris. plr.
tonas gp6vqorg vadina siel4 peninti konrakt4 su amiinosiomis,
nekintamomis m4stomomis esyb6mis. plg. g4a_b,
Tai esmine sielos, tad ir nors kiek susim4standio Zmogaus
galia, veikla ir iios veildos vaisius. ,,Mirusios,, (nuo k[no atsiskyrusios)
sielos pagaliau gales pilnai pasinerti i savo tikrqji
vaisingo paiinimo gaival4.
656: nei girdime, nei regime*t - Neoplaronikas Olimpiodoras
speja, jog Sokraras dia turi galvoje parmenid4, Empedokli ir
Epicharm4: ,,Mat jie teigia, kad jusles nieko aiikiai nepaZlsta.
Antai Epicharmas sako: '{m4srymas
(vo0q) maro, m4srymas
girdi, visa kita kurdia ir akla' (-_fr. t2 DK)... Otimpiodoras
prisimena ir iodiius, kuriuos,,lliadoje,. Atene raria Diomedui
(V,127 s4), sakydama,
jog nuemejam akis uigulusi4 migl4,
idant istengtq atskirri diev4 nuo mirtingojo vyro. ,Jei neb[tq
jsikiSusi Atene, nieko aiikiai ir nebltq regdjEs,., _ priduria
Olimpiodoras. Naujqjq laikq komenraroriai nesurado kitq
poetq tekstq Sokrato teiginiui paremti. Hackforth'o manymu,
sakinio pabaiga primena jambais paraiyto k[rinio eilurg, tad
gali bnti kaikokio mums neiinomo veikalo citata.
656: prastesnt)s
uZ iias*2 - Kausa ir regejimas _ padios vertin_
giausios
i5 imogui dievo suteiktq jusliq. Be regejimo imon€s
nebfitq matg darniq dangaus
apsisukimq, neb[tq iiryrg visatos
prigimries, nei istengg gauri paiios didiiausios mirtingqjq
168 '169
J"-":)::
suvokia muzikos harmonijq,
lirrs srebi dangaus darn4, ldausa
,, l.rrrr aririnkamai suderintq sav4j4 siel4 ebid. 47b_e).Bfitent
r, rSiimo gali4 Platonas pasitelkia m4srymo veiklai paaiikinti
n l):rvaizduoti (plg. Rup.Yl,5O7 c s44). Neatsitiktinai imogus
,'r,1sr.ydamas regr (0errpsiv, i8eiv tfr 6rcvoig) tikrai esandius
rr rrekinramus dalykus, pauidalus (platono iodLiai i6eq ir
r r5riq,
turi t4 pati4 iakni, kaip ir veiksmaiodZiai ei6ov, ,,marvri"
ir oi6a -,,iinori"; istorines 5iq iodiiq formos turi g:
'1 r:i6oq, *6pt6ov, *poiba ir yra giminingos lot. uidere, rus.
tirt()etnb, eud, lieL ueiziti, pa-uid-alas).
', ,, : [uri nors ii esybiry* ' - ,,Esybes" gr. rcr 6vta, _ veiksmaiodZio
,.lruri" esamojo laiko dalywis su artikeliu (vienaskaira td rjv;
,l.rugiskaita tcr civta): ,,esami daiktai... Neaiiku ar iis iodis
, i:r nusako tiesiog (visus juslemis suvokiamus) ,,esamus daik_
rrrs", ar,,(tikrai) esandius daiktus" - tihr4sias, tihrouinesvistl
1r:slinio pasaulio daiktLl esybes. Apie pastaruosius netrukus
rrzsimenama (65d),ir toliau kai kur tas pats iodis neabejotinai
r,rikomas iioms tihrosiorzsesybems pavadinri (Zr. 7Bd, g3b).
Kita vertus, 79a, 97d ir 99d ,,esybes" aiikiai sakoma apie
'isus ,,esamus daiktus", o ne ap,ie idealiqj4 tikrovg. Tadiau
,l:rugelyje vietq vargu ar galima vienareikjmiikai nustaryri,
lirrs b[tent turima galvoje (plg. 65c, 66a, c,74d, 82e,90c,
d, 99e, 100a, l0le). Galiausiai aiiku, kad, plaroniikai ii[rint,
suvokri kuri4 nors i5 pasaulio ,,esybiq" galima rik iinant tikr,lsias
espes. Plg. psr. ad g9d.
r,>c: linb esybis*2 - ,,Esybe" gr. to 6v. plg. ankstesng pst.
rtic: tad ir iia*, - Plg. aukidiau 64e - 65a: vien tai, kad filosofas
atsisako rupintis ir puoiti k[nE rodo, jog jis siekia kiek