Paaiškinimai

l.l 7e-l l8r 

Mes po 5iq jo iodiiq susigedome 

ir nustojome verkg. 

O jis pavaikdiiojo aplink, paskui pasak6, kad jam sunkstr 

kojos ir atsigule aukitielninkas, kaip liepe imogus, davgl 

jam nuodus. Pastarasis netrukus eme iiupinedamas tikrinti 

jo pedas ir blauzdas*. paskui stipriai paspaud€ ped4 ir pa- 

klause, ar jautia. Sokratas arsake, kad ne. Tas eme tikrinti 

bla,rzdas ir Sitaip kildamas rode mums, kad jis i4la ir stingsta. 

eiupinejo toliau ir pasak€, jog, nuodams pasiekus iirdi, 

jis iSkeliaus. 

Salo jau kaZkur liemens apatioje, kai nusidenggs, _ mat 

priei tai jo veidas buvo uZdengtas, _ 

.iis tare (tai buvo 

paskutiniai io iodiiai): 

- Kritonai, esame skolingi Asklepijui gaid!* nepamirS- 

kite atiduoti*! 

- Bus padaryta, - atsak€ Kritonas. _ Ziurek,gal dar k4 

nori pasakyti? 

I iijo k.lausim4 tas jau nieko nebeatsake. po kurio lai_ 

ko krfiptelejo. Zmogus atidenge jo veid4, akys buvo sus_ 

tingusios. Pamatqs tai, Kritonas uZdiaupe jam burn4 ir 

uZmerke akis*. 

Tokia tad, Echekratai, buvo m0sq draugo pabaiga. 

Gal€tume teigti - geriausio iI visq ano meto imoniq, kiek 

teko paZinti, ir apskritai protingiausio bei teisiausio*. 

PAAIsTIN IMAI 

{tt. ,,pnRtSf lNlMAl" tikrai neapr€ps visq labai turtingo teksr,' 

dalykq, juo labiau nei5sems vienos ar kitos 

"Faidono" 

cilutes proga paraiytq komentarq ,,juros"' Noriniiam toliau 

i jE plaukti gali padeti bibiliografines nuorodos paaiSkinirrruose 

ir iSsamesne,,Bibliografija"' 

I'aiSkinimq vieta nurodoma pagal priimtq Stephanus'o 

lcidinio (3 t., 1578) puslapiq ir pastraipq numeracijE (ii 

rledama dialogo paralt€se)' AiSkinamieji i'odLiai i5skirti 

kursyvu ir ivaigidute *. Jei pastraipoje komentuojama dau- 

giau negu viena fraze ar realija, paaiSkinimai skiriami nume- 

,ir., po i raigidut€s. Paildomos teksto ir paaiSkinimq nuorodos 

pateikiamos po santrumPos (Pst'D su ivaigidute' paaiikinimo 

,r.r-.ri,, ir Stephanus'o pastraipa (pvz': pst' 

"i1., *2ad 61d)' 

Tekstas verstas 1! Platonis Opera' Rec' E'A' Duke & al' Vol' 

I. Oxonii, 1995. PaaiSkinimuose apmriami kai kurie svarbesni 

gindytini graikiSko teksto redakcijos awejai' 

57a: Echebratas*t - Diogenas Laertietis (Vlll' 46) Echekrat4 

mini tarp pitagorininko Filolajo (ir' pst' *'zad 6ld) mokiniq' 

Flijunto pitagorininkq blrelio nariq; Cicer onas (De fin' Y ' 

29t , 87) - kaip vien4 Pitagoro sekejq, Platono lankytq Pietq 

Italiios mieste l,okruose. Jamblicho pitagorininkq s4rale (Vita 

Pyth.267) Echekrato vardas paminetas du kartus: tarp Fli- 

j.,nto i. Tarento (Pietq Italija) pitagorininkq (plg' DK i3)' 

Nors padiame ,,Faidono" tekte nera jokiq aiSkiq 5io personaio 

rlB 119

"\.\ t., N tN tNln I 57. 

[)riklausomybes pitagorininkq draugijai irodymq, kai kurir 

mokslininkai mano, jog 5i priklausomybe turi didelds reikimo 

,,Faidono" turiniui ir paskirdiai suvokti. 

Siaip ar taip, abu tiesioginio ,,Faidono" pokalbio dalyviai - 

svetimialiai, smalsls ir jautrts ateniediq nuiudyro Sokrato 

iodiiams. Diogeno Laertiedio iiniomis (11,43), Sokratui mi. 

rus ateniediai greitai nurare, kad tai buvgs neteisingas spren. 

dimas: gededami ddl Sokrato mirties uidare sporro sales ir 

mokyklas, pagrindini skundik4 pasmerke myriop, kitus iI- 

treme, o Sokrar4 pagerbe Lisip

'AAtiilNtMAl 

(Defato 5, l0). Sokraras apgynd bidiuliq iljuokt4 fi 

mist4: jis i5 tiesq turis lgimtas (insita) visas iivardytas ydrq 

tadiau protu es4 jq nusikratgs (Tusc.LV,37,80). Antras nei& 

likgs Faidono kurinys tur6jo vaizduoti Sokrato pokalbi su 

batsiuviu Simonu (apie pastar4jiir. DL II,IZZ-LZ4). 

Platono ,,Faidono" paraiymo laikui nusraryri negausios iinioe 

apie istorini Faidon4 menkai tepadeda. Kai kas mano, kad, 

remianris vadinamuoju ,,Parmentier desniu", anot kurio pla. 

tonas vengi4s vaizduoti dar gyvus Zmones, platonui rajant 

,,Faidon4", Faidonas turejo boti mirgs (plg. Dixsaur. p.33), 

Thesleffui (p. l4l), prieSingai, atrodo, kad platonas vargiai 

bttq Faidono vardu raigs savo k[rini, jei iis pats jau b[tq iinomas 

sokratiniq dialogq aurorius. Thesleffo nuomone, platonas 

,,Faidon4" tikriausiai paraSe Faidonui dar negrlius i Elidq, 

kas, anot jo, galejo lvykd nerrukus po Leuktros m[iio 371 m. 

57a: ii musry flijuntieiiq*a 

- Fhjuntas - maZas miestelis Argolideje, 

Peloponeso Siaures rytuose. Diogeno Laertieio iiniomis 

(VIII, 46), Flijunte blta pitagorininkq draugijos. 

Flijunro pitagorininkai klaus€si Filolajo (plg. 6ld) ir kito ij 

pietq Italijos arvykusio pitagorininko Eurito Tarentieiio. pa- 

sakojama, kad paties Pitagoro proteviai es4 kilg ii Flijunto: 

iSmindiaus prosenelis turejgs kelris i Samo sal4 po to, kai i 

Flijunt4 sugriio Heraklidai (Pausanijas 

II, 13, l). 

Anot kai kuriq autoriq, rame paiiame Flijunte kadaise vyko 

kitas filosofijos istorijai didiiai reikimingas pokalbis, kurio 

metu pirm4 kart4 buvo iStartas Lodis filosofas ir paaiikinta jo 

taparybi: Flijunto tirono paklausras, kas jis toks b0si4s, le- 

gendinis filosofijos patriarchas Pitagoras atsakgs es4s 

ftosofas. 

Tironui nusisteb€jus negird€tu iodiiu, Pitagoras paailkings, 

122 

AAISKINIMAI 

!.,, I ryvenime tarsi Olimpin€se iaidynese imones siekiq skir- 

,,,',,id"lrku: vieni, kaif varZybq dalyviai' troklt4 Slov€s ir 

,,, r,,.1.r, kiti, kaip Progos pasipelnyti nepraleidZianrys pre- 

[, ivi:ri, - pinigq, o t""'i, - tai ir bosiqs filosofq' 

-- 

Beriausias' 

ateinq pasii'iirai 

1,.,ririnkimas, 

(apud Ciceronem' Tusc' 

,i ,, t-1. Plg. Jamblichas, Adhortatio p' 8l' 13 sqq d'es 

t'l.rces, De u;ti Pyth.58;44)' Daugelis autoriq' tarp jq ir Her.rkleid4 

Pontiet! minintis Diogenas (I' l2)' paaiSkina' kad 

lihsofuPiragoras 

pasivadino tod€l' kad nera iSmin- 

"niekas 

,,,lg", toogOq), ilskyrus DievE' Tad peranksti butq kalbeti 

.,'ut?t5-t".i' o |a 'ttttUl"t't! imogq vadinti i5miniiumi' rarsi 

lis jau butq p"ri.kE' sielos tobulumo' O filosofas (=iSminties 

,rlit.roj"g-*ra iSminties siekiantis Zmogus"' (Plg' taip pat 

tliodor"sSicilietisx,l0,l,Augustinas,Deciuit.VIII,2' 

l)e Trin.l4, 2, Aetiias I, 3' 8') NeiSnarpliotas' kad ir nesyki 

narpliotas lieka klausimas' ar Pitagoras' ar platoniSkasis 

ioir",", (plg. Phaedr' 278d' Lys' 2r8a' Symp' 2O3d-2O4a) 

imogaus isiinri., siek! (gtiroooqia) yra prieSinqs dievo 

iimindiai (ooqicr)' Pastarojo lsitikinimu' 

garsusis Delft1 Svenryklos 

priesakas ,,paZink save" reikalauia suvokti ne tik dievi5k4ja 

savo sielos esmg, bet ir imogi5k4j4 

-savo "vietq" (plg' 

Cho'r*. l64c - 165a' Phaedr' 279e - 230a' Phileb' 48c' 

Atcib. I 133c, Amat'l 38a-b)' Antra vertus aidone" 

"'F 

f losofo 

vardas labiau nei kuklq nusiZeminimq dievi5kosios i5minties 

akivaizdoje reiSkia tti'ing4 sielos aistringumo ir verilumo 

krypt!: ryrybis ir geriausios ateities siekianti siela iStikimai ir 

"ir.ri"g"i myli (

f 

C I',l\/\t\ktNtMnl 

57b, m1i iigirgs nuodry*r _ ,,Nuodai.. _ gr. (to) 

Graikq kalboje 5is iodis reiikia ne tik,,nJodur., b., 

frlft"ju ir. burrininkq vartojam us,,preparatus., 

i:::'': l,"lt,:': (plg. angl. drug). pharmae"" 

itr,^^[ 

kumas atspindi skirting4 fiiorofu il d"ugu_or-Z_onlq mirtiea 

ilIffi; 

^l f | . 

filosofo akimis ii[rint es4 iS k[ninio gyu.nirno nelaisv6s 

neskaidrumo 

it 

vaduojantis vaistas. plglprt. *rad 

5gb, 6la, 

63e,65a, ll5e, ll8a. 

Zodis pha.rmahon clip.pat primena ir iiaurq graikq paproti: 

nevykgs (bjaurios iivaizdos ir pan.) arba nusikalrgs imogus 

(visuomen6s,,aursaideris..) 

budauo ijniekinamas bei iivejamas 

(galbDt ir nuZudomas) miesrui apvalyti. .I-ok! ,,atpirkimo 

oij" graikaivadino gcrpparoq. Ateniediai 

iirinkg po vien4 

biaurios iSor€s morer! ir vyr4, akmenimis ilvydavo iias 

apsivalymo aukas (rcr0aporcr) ij rniesto (ir. w. Burkerr, 

lree h Re hgi o n, p. 82-g 4) . Tokios "priu"ly-o "peigos vykdavo 

Targeliono menesio (= nuo geguies iki birielio vidurio) 6_4j4 

dien4 (Diogeno Laertiedio iiniomis, tai esanti Sokrato gimimo 

dienal). Sokrat4 ateniediai taip par mirdiai pasmerke susir[ping 

ddJ pastarqjq merq miesto nesekmiq ir dievq nepalankumo 

(plg. E.R. Dodds, The Greehs and the Irratioral p. lg4_ 

186): bendrapiliediai tik6jo, kad baudiia di.r,u, r[stinanrj 

pavojing4 laisvamani. 

,,Faidone" nesakoma, kokiq nuodq rurejo gerti Sokratas. Atenuose 

pasmerktiesiems mirti duodavo r6ierov (plg. Arisrofanas 

Ran. 124,Plarcnas L1,s.21 9e, Ksenofo ntas HGII,3, 

56), lot conium macula tum, lier. demitoj i mauda,,,sk€tiniq 

Seimos nemalonaus kvapo bergzdr.,U (DLKZ, s. v.), 

",rit"r" 

124 

1u,lij:r", s. v.), ,,nuodingas, 

r I icruviSkoji tarybind enciklopedija", s.v.). 

.,J:i: 

turi alkaloidq konijino, konidrino" 

" I' nichas nieho nejstengia mums paaiihinti*2 - Dialogo liangoje 

1'.r Irrcitinai rodomas didelis klausyto.iq susidomejimas dalyku, 

.rf ic kuri bus pasakojama, - tai tarsi iianksrine pristatomo 

','ikrlo ,,rekla-ma". Plg. ,,Puotos" iiang4: ir vienu, ir kitu aweju 

r.isiama, kad Platono dialogo pasakotojas apie pokalbi, kuri 

'rrnsi perpasakori, informuotas geriau nei kiti anksdiau tai 

rrri'ginusie;'i daryti. Gali b[ti, kad tokiu b[du Platonas siekia 

rrctiesiogiai ,,uikabinri" anksiiau ta padia tema kitq ,,sokr.rrikq" 

paraSytus veikalus (plg. L. Robin, Banquet, Notice, 

1'. XVIII). 

,\r gerohai uiliau*t - Pasak Ksenofonro (Memor. lV, 8, 2), 

;'ra€.ius trisdeiimdiai dienq po teismo. (Pats Ksenofonras ruo 

rrretu vadovavo ii Azijos besitraukiandios Kir4 priei Atalaerks4 

l)rremti nuvykusios graikq kariuomenes likuiiams. 5[ s.tnkq 

ir heroji5k4 iygi Ksenofonras apraSe ,,.{nabasyje"). 

,str: lihimas*2 - GraikiSkai r61q, ,,likimas", ,,laime" arba,,atsitiktinumas". 

Kai kurie verreiai mano, kad 3ie Faidono i.odLiai 

iSreiSkia t4 pari, kE ir rolesnis jo pripaiinimas 58e: .... sup- 

ratau, jog 5is imogus ir pas Had4 eis ne be dieuo globos (gr. 

Oeia poipc)": Faidonas mano, jog Sokratas - ypatingas dieviSkosios 

,,apvaizdos" globotinis. Pats Sokratas imoniq gyvenim4 

,,Faidone" vaizduoja kaip tarnysrg geriems ir r[pestingiems 

Seimininkams dievams. Pasak jo, iie Seimininkai ir 

sprendiia, kada ateina laikas Zmogui palikti iemi5k4 savo 

tarnystg (62b-c), o pati save vadina paivqstuoju Apolono 

tarnu (85b). B[tent Apolono Svente priverte ateniedius atiditi 

125

J r'AArsKtNtMAt 5tlo-l 

teismo sprendimo vykdym4: ,,Apolono tarnas" gavo dar rril 

deSimt dienq, per kurias ne syki girdejo dievo bals4 ir skubt 

jo atlikti visas imogiSko gyvenimo iemije priedermes (pl1 

60d - 6lb). 

58a: ,,du septynetus"*3 - GraikiSkai Dig €ntcr. Taip aukq skailirl 

nusako ir poetas Bakchilidas Tesejo iygi apraianiioje poemot 

(apie470 m. priel Kr; PLG 16, 2). Galimas daiktas, kad Fai. 

donas prisimena 5[ kurini. Kita vertus, graikq kalboje ,,scp. 

ryni" - iprasras skaidiavimo vieneras, ypad amiiui skaidiuoti, 

- plg. Alc. I l2le:,,kai vaikui sueina duhart sepryneri metai" , 

58b: pats iisigelbijo*t - Keriydamas ui savo s[naus Androgd,io 

nuZudym4, Kretos karalius Minas reikalavo, kad graikai kas 

devynerius metus siqstq i Kret4 septynis jaunuolius ir sep- 

tynias merginas, kuriuos turejo suesti Labirinte laikomas 

,,Mino rauras" - Minotauras. Tesijas i Kretos sal4 nuvyko 

kartu su tredi4ja atenieiiq duokle, paiadejgs savo tevui at€- 

nieiiq karaliui Aigejui nuiudyti pabaisq ir i5gelberi aukas. 

Tesdjas nukove Minotaur4 ir iStr[ko iI labirinto vingiq sek- 

damas siulq, kuri jam buvo davusi Mino ir pasifajos dukra 

Ariadne. Atenieiiai, - sako Faidonas, - teigia, kad tai es4s 

tas pars laivas. Plutarchas pasakoj a (Thes. 23), jogateniediai 

an4 Testljo laiv4 saugojo iki IV a. pabaigos. Laivas tiek kartq 

buvo taisytas, kad tapo klasikiniu pavyzdLiusvarsranr augandio 

(ar kaip kitaip besikeidiandio) daikto taparybes klausim4: 

,,Vieni sake, tai esqrs ras pats, kiti - kad neb6ra ras pars laivas". 

58b uis siuniia dieuui*z -Nuosprendiio vykdym4 reko atiddti 

del iSganing4 Apolono param4 minindiq at6niediq kasmet 

Svendiamq Deli.iq iSkilmiq. Sokratas pats save vadina iitikimu 

Apolono tarnu ir paivgstuoju (85a-b), iis - iio dievo dovana 

126 

PAAISKINIMAI 

rrrrt'stui (Apol' 3Ad)- Bttent Apolono i5tar4' neva Sokratas 

, \.1\ pats iSmintingiausias imogus iminti siekdamas Sokratas 

\rt()piai ryrin€jo savo bendrapilieiiq i5mintingum4 (28e - 

."t,r, d, 30a, d sqq),ko| ui 5[ savo stroPum4 pagaliau buvo 

rrrrtcistas mYrioP. 

I )rrugumai imoniq (aniems of noirluoi' kuriuos iSdidiiai nieki,,a 

Platono Sokatas) gal6tq atrodyti, es4 Sokrat4 praiudiiusi 

r,rnryste dievui. Jiems ir pats Apolono vardas rodesi Zadantis 

l,rrrilti (gr. an6l,l,opt rei3kia ,,iudyti")' - Crat' 404e' Ber 

'i tikrqlq, Sokratas,,Kratile", Apolono vardas graiiau- 

"iSkina 

'iei dera prie keturiq 5io dievo galiq: m[ziSkosios' Pranaiiikosios, 

gydytoio ir lankininko' Mat jis yra nuPkunantis 

(rrnol.o{rcov) ir i5 ligq ir neivarumq k[n4 ir sielE iiuaduojantis 

(crnoiv6ov) dievas (ibid' 405a-c)' Apolono vardas taip pat 

nusak4s pranaiiSko jo meno tikrum4 (to al'n069) ir awirum4 

(to un)"oOv), lankininko taiklum4 (crei 041"1"

PAAISKINIMAI 58b 

Tiketina, kad bltent ,,Faidonas" bus ikv6pgs platonikq 

platint4 versij4 apie apoloniSk4 Platono prigimtl ir ypatingl 

Apolono d6mesikudikio Platono gimimui. Kai kurie autorid 

tiesiai pareiSkia, jog Apolonas pats ir buvo tikrasis ,,dieviSkojo' 

filosofo t€vas. Plg. Plutarchas, Quaest. conu.717d-e, Apuldjur, 

De Plat. dogm. l, l, Diogenas Laertietis lll,2, ir taip toliau 

(5iq Saltiniq apivalg4ir aptarim4 ir. Riginos A. S. Phtonica, 

p. 9-15). Anot Sios tradicijos, Platonas gimgs t4 padi4 dienq, 

kaip ir Apolonas - Targeliono menesio 7-4j4 (m[sq kalen- 

doriaus geguids 2l-SjS), o Sokratas - diena anksdiau, kaip 

Apolono sesuo Artemide (ir. Riginos, op.cit., p. 15-17). 

58b: miestas turi lihti tyras*3 - Tyrumas - nuolatinis kolekryvinis 

Sokrato laikq atenieiiq visuomenes rtpestis. Tyrum4 palaiko 

kasdieniai nuo vaikystes kiekvieno graiko iSmokti paprotiai, 

valsrybinds apeigos ir istatymai, pana5iai kaip Siuolaikinije 

visuomeneje asmenine higiena ir profi laktiniais skiepijimais 

saugojamasi pavojingq infekcijq. Visuomeng, kiekvien4 Seimq 

ir kiekvien4 imogq ,,sutepa", lprast4 ir ,,skaidri4" kasdienio 

gyvenimo tri:kmq sujaukia ligos ir liguistos blsenos, fizine 

bjaurastis, mirtis, kraujo praliejimas ir kitokios nesekmes. Pati 

nesekm€ taip pat uZkredia, todel ,,sveika" yra ,,paialinti" nelaimes 

tarsi traukiandius visuomenes ,,autsaiderius" (plg. pst. 

*t 

ad 57b).Visuomenes,,sveikatai" naudinga,,apsivalyti" ir nuo 

bendr4 wark4 bei stabilum4 klibinandiq nariq. ISvijg bjaurq, 

neryrQ dievus rlstinanti ir nelaimes priSaukiant! padar4, likg 

bendruomen€s nariai pasijunta saugesni, geresni ir apsivalE, 

tarsi ui savo ,,kiemo" ribq iSpylg pamazgas. Zudant pasmerk- 

tuosius nusikaltelius jq padiq rankomis - veriiant iSgerti nuo- 

dus, - iSvengiama dvigubo sutepties pavojaus: teriiandio kontakto 

su netyru Zmogumi ir sutepandio iudiko vaidmens (plg. 

E.R. Dodds. The Greehs and the Inational, p.55, n.44.). 

PAAISKINIMAI 

I r.rtlicine graikq tyrumo samprata apima vis4 imogq. Nu- 

',rl)r:rusus arba bent jau,,nuplovus rankas", kartu nusikratoma 

,r .,liz.ines", ir ,,moralines" pralieto kraujo sutepties: tai atrodo 

, ',rrrti viena ir ta pati suteptis. ,,Ne3varios rankos" lygios ,,ne5- 

',rr i:ri s4iinei". Kitoks yra ,,Faidone" Sokrato skelbiamas fi- 

l,,.ofo tyrumas: fyra tampa kiek imanoma i5 k[no neryrybds 

,, rrcskaidrumo iSsivadavusi siela. Filosofo ryrumas - aiikiai 

l( lieti istengiandio m4srymo tyrumas. Plg. 67a-c, 68b, 69c, 

')tl, 82a. Plg. ,,lstatymar" 776e: ,,...neryras yra tas, kieno 

,,i..le ydinga, o tyras - tokiam prieiingas imogus". Si etin6 

rvrumo samprata neprieitarauja tradiciniam dievobaimin- 

r,,rrrnui, bet paverdia siel4 tikra sl6piningo apsivalymo veiksmo 

Plg. dar 69b-d ir Burkert, Greek Religion, 

"icra. p.74-76. 

t\,: uiklumpa prieiiniai uijai* - Pavojingos juros kelionis 

rvrizdis - dar vienas ,,Faidono" ,,leitmotywas". At6nieiiai 

rolimajai kelionei ryZtasi religiniam liadui atlikti. Kiekvienas 

Inrlstantis imogus gyvenimui perplaukti renkasi,,saugiausiE" 

n)qstymo buda - patikimiausius ir daugiausiai vilties teil

I'AAISKINIMAI 

IGenofontas ,,Prisiminimuose apie Sokrar4" (III, 9, 9) 

teikia toki Sokraro ,,laisvalaikio", apibrdiim4: laisvo 

(ofol,fl turi visi niekais uisidmg imones (toks es4s 

ip 

daugumos Zmoniq darbas; plg. ,,Puota" l72c - 173a, 

nes jie gali (=yra laisvi) imtis verringesnes veiklos. Bet ni 

nera laisvas (oi56va o1ol.a(etv) apleidgs geresnidarb4 i 

menkesnio. Tik vertinga veikla uisiemEs imogus tikrai 

uls iemgs, neturi o1ol,q. Sokrari5ko o1oi,n apibr€iimo 

Faidonas, prisipaiindamas, kad nieko jam nesq taip miclr, 

kaip prisiminri pokalbius su Sokratu, tikrai turi bUti lai 

(o1ol"cr(erv) papasakoti apie paskurinq filosofo dien4. Plr. 

tono ir Sokrato isitikinimas, es4 tik filosofiniams pokalbiamr 

ir ryrin€jimams verta skirti imogaus g;rvenimo laik4 isiwinino 

Platono Akademijos tradicijoje ir isigalejo graikq kalboje, kur 

olol"ai (oXol.rl daugiskaita) pradejo reikiti,,mokslinis svars. 

tymas", ,,disputas", ,,paskaita", o oIotr n - ,,paskaitq klausy. 

tojq grup6", ,,mokykla" (plg. LSJ, s.v. II). Dar plg. scholijl 

Faidrui 227 b (liet. vert.: Plaronas, Faidras, p. 104). 

58d hiek galima tihsliau uishq iipasakori*2 - Sirie LodLiairartum 

leidiia speti, jog Faidono pasakojimo klausysis ne vien Echekratas, 

bet visa klausyto.iq grupe. Paprasrai manoma, kad tai 

Flijunro piragorininkq b0relio nariai. Viliau pokalbyje jie niekaip 

nepasireiSkia. Kai kuriems ryrinetojams atrodo, jog 5i 

anonimine ir bevarde klausytojq auditorija nulemia viso dia- 

logo paskirti ir ,,strategij4". Anot vieno uoliausiq m[sq dienq 

5io poZi[rio gyn€jq, Th. Ebert'o (Sokrates als Pythagoreiir 

und die Anamnesis in Platons Pbaidon. - Mainz-Stuttgart, 

1994), tik turint omenyje Platono numanomg bidiuliq pim- 

gorininkq auditorij4 galima suprasri, kodel Sokratas ,,Faidone" 

toks ,,pitagori5kas", o jo sielos nemirtingumo lrodymq logika 

neatlaiko grieZtesnes kritikos: Platonas siekgs parodyri savo 

130 

l,r, rrrliams pitagorininkams' kad jq tikejimas sielos nemir- 

t 'rr'.unru stokoja wirto loginio pagrindo' ir kad iiems vertetq 

, r rrri iau imtis dialektikos. 

',rr, 

r'r.i ne be dieuo globos* -Gr' pq6' eiq "Ar6ou i6vtcr tiveu 

rh r(rq Foipcrq i6vcrt. Oetg poipg graikiSkai daLnai sakoma 

.,f ic dievq Zmonems apvaizdingai siundiamas g€rybes' Antai 

.\ristotelis ,,Nikomacho etikoie" (1099 b9 ry4) svarsto' ar 

l.rirrre yra dievq dovanotas (xcrtcr Ttvcr Oeicv Fofpcrv "' 

rllt-ov Drbpnpcr ... 0eoo6orov "' 0e6relrrrog)' ar atsitiktinis 

,l.rlykas (6td t626rlv). Ksenofonto ,,Atsiminimuose" 

(II' 3' 

l8 ,r4) ragindamas brolius susitaikyti' Sokratas primena' kad 

l,roliai Dievo surverti vienas kitam pad6ti' kaip kojos' rankos 

.,r ekys dieviSkosios apvazdos (Oeicr poipa) sukurtos bendrai 

kad ir daugumq imoniq bau- 

'.ikti. F"idorras sakosi PatyrEs' 

PAAISKINIMAI 

r,,irtanti kelion6 pas Hadq Sokratui - dievq dovana' Pats Sok- 

,.tar,,Faidone" daug ir ikviptai kalba apie savo su 5ia "ke- 

I i,rrre" susiiusias viltis' 

|).\: muttl balbos* - ,,Kalbos" gr' ?voyot' daikmvardiio }'o'yoq 

,laugiskaitos forma. ,,Logos"' ko gero' pats "talpiausias" 

graikq 

l."lbos iodis. Net loryniSkoji ratio n' i5 tolo iam neprilygsta' 

Apie pirminE ir pamatinq l'oyoq reikimE ir' iSsamq M' 

Aclom€no komentar4 Herakleito fragmentq rinkinyje' p' 9 6- 

')9. Logossemantika kildinama i5 ankstyvos' homerines' iodiio 

l.iletv reikimes: ,,rinkti, kaupti' burti; iSrinkti' atrinkti; 

i(vardyti, iSskaidiuoti; papasakoti, apsakyti"' A6yoq paveld6jo 

veiksmaiodiio 1'6yetv prasmq: tai es4s pilnutinis tam tikro 

iinoiimo, visq jo daliq ir visumos atpasahojimas' Perteikimas' 

G raikams logos - neskaidomas,,kalbos ir m4srymo vienetas"' 

grindiiantislisas konkretesnes ir laikui b6gant labiau pakrikusias 

5io iodiio vartosenas (ibid' p' 98-100): 

"skaidius' 

131

| \ \t"NtNlNlnl 

59a-59b 

s4skaita",,,ataskaita",,,skaiiiavimas..,,,sanrykis,.,,,pagrindas.., 

,,sumetimas";,,pasako j i mas..,,,desrymas.., 

"aiikinimas..,,,kalba", 

,,Zodis", ,,tciginys", ,,gandas,., ,,i5tara.., ir raip toliau. 

Koki - 

iprastesn! (,,iodis",,,kal ba.....) arba egzoriikesni (,,Zos_ 

me") lietuviik4 aritikmeni pasirinktume, vis vien negalesi_ 

me nuosekliai juo verstis. Negelbes joks kiras ,..,"r, l"b"i 

senas arba visai naujas iodis. ,,Faidone.. l"6yot _ tai Sokrato 

pokalbiai su bidiuliais, sudrst)tmai, samprotauimai, teiginitl ii_ 

ddstytnas, frodymasir dptarimds. A6yoq daZnai galima versti 

,,teiginys", nors paprasrai galvoje turima ne viena glausta kurio 

nors i5 kalbandiqjq reze, bet visas teiginio iidesrymo ir !ro_ 

dinejimo 

ryksmas. A6yot _ tai filosofq pokalbiai, kasdiene 

nr4standios sielos veikla ir penas, iprastas ir tinkamas jos gai_ 

ualas (,,Buvome pasinerg ! filosofij4,., paiodiiui ,,buvome 

filosofijoje", - sako Faidonas), .,,ieninrelis 

kelias tikroven, 

kurion ji kada nors tikisi iikeliauti. plg. pst. *rad 

6l l), "262b. 

59b: i/ uyr1 bei jo bfid4*t - Anot Ksenofor.rro, Apolocloras Fa_ 

lerietis buvEs prie Sokraro labai prisiriigs, raiiau kvailokas 

rnokinys (i.r. Apol.28, Mem.lII, I I , l7). platono 

,,Puoro je.. 

iis Apolodoras perpasakoja ankstesnio aisrringo Sokrato 

gerbejo Aristodemo prisiminimus apie tragiko Ae"rono .,"_ 

mtrose rykusi pokyli ir pokvlio dalyviq Eroto garbei pasakytas 

kalbas. Pats Apolodoras ruo rneru dar buvq-s vaikas ir apsk.itr; 

vos prie5 trejus merus pradejEs arrimai bendrauri su Sokratu 

ir dometis, kE iis kalba ir veikia. O iki tol, prisipaZista jis 

savo painekovui, -,,slankiojau, kur pakliuvo, vaizduodamas, 

neva kaik4 veikiu ir buvau nelaimingas, lygiai kaip tu dabar, 

manydamas, es4 bet kuo verdiau versris, nei imtis filosofijos.. 

(Sl-p 172c - t73a). Apie filosofijos dalykus kalbedanras ar 

besiklausydamas Apolodoras tikisi didiiausios naudos sau ir 

t32 133 

PAAISKIN IMAI 

1,,rriria dZiaugsmq, o nuo kitq, ypad nuo turtingqjq verslininkq 

'rrckq jam kyla pyktis d6l niekams savo gyvenim4 rimtai skirr.rndiq 

bidiuliq. ,,NeZinau, i5 kur tu gavai toki4 pravardq - 

ilt'lnusis (pa)'ctrog), - pastebi jo palnekovas, - bet savo kall,ose 

visada toks esi ir siunti ant savEs Paties ir ant visq kitq, 

iiskyrus Sokratq" (ibid. 173c-d). Apolodoras -,,5velntts", ,,nevyriSkas" 

ir nesivaldantis imogus (aimanuoja kaip moterys - 

plg. 60a ir 117d-e). Sokrato mirtis jam, tik ialia Sokrato 

rrrdusiam prasrningE gyvenim4, - didZiausia netektis. Jis ir 

ilkart, ko gero, sielvartauja ne d6l paties Sokrato, bet del 

tis,4 lihusir.l, vienintelio iSmintingo imogaus neteksiandiq 

7.rloniq. Plg. I l7c-d. ,,Paiisti turblt ii,.y.4..'", - speja Faiclonas: 

matyt, sunku buvo kartu su Sokratu nepaiinti irjam 

i5 paskos visur sekiojusio Apolodoro- 

t')b; o kas, Faidonai, ten buuo?*2 - ,,Faidone" pateiktas Sokrato 

rnokiniq sqralas yra svarbus istorir.ris liudijimas. Cia iSsa- 

r.niausiai iSvardyti sokratininkq bIrelio nariai. Kaip pastebdjo 

K. Dorter (Phaedo: An interpretation- - Toronto-Buffalo- 

London, 1982, p. 5-9), Faidonas prisimena keturiolik:r imoniq 

- lygiai tiek Minotaurui skirtq aukq iSgelbejo 1'es€jas 

(plg. 58a-b su pst.). Kiekvienas filosoflnis pokalbis arba gindas 

grasina,,paskandinti" paiinti pasiryzus! narsuoli, - plg' Lnch' 

194c, Pbit. 29a-b.,,Eutideme" (293a) Sokratas pasakofa, 

kaip suklupgs svarstyme praddjo tarsi Diosk[rq iauktis savo 

painekovq, kad iSgelbetq .ii ir i pokalbi itraukr4 berniukE 

nuo galingos iodiiq bangos. ,,Faidone" Sokratas pasirengEs 

lydeti savo pakeleivius gyvenimo ir mirties vertE sprer.rdT-iandiame 

pokalbyje ir pasidalyti savo nuo nepasitikdjimo ir nevilties 

pavojq gelbstindiq samprotavimq patirtimi. 

Sokrato asrnenyb€s trauka i vienl ,,sokratininkq" bureli

'\ \r'.IlNlN1/\l 

sutelkia ivairaus amiiaus, remperamenro ir skirtingos gyv, 

mo parirties imones. 

Jam numirus, iiyra pagarba ir susi 

m€jim u Sokraru wi:rusi,, bend ramok.f i q.. ri.'r,o".. Kai kr 

- tarp jq.ir Faidona, - p"ft.f." 

;t rlTt::"U"i" 

,,tstuitejusi 

Arenus, griLtaisavo tevi5kg..Formalios _ot yt to, neisteigusio 

ironiSkojo Sokrato pokalbiai tapo daugelio rkir,inguo.. 

tuose 

_i* 

isikfirusiq ir skirtingais keliais n"uejusiq filosofijos 

kyklq 

mo. 

,,raugu". pokatbio 

katejime li"dy;;;i-_ vetiau garsor 

desrytojai ir mokyklq vadovai _ n.ijr".i" ni i.odLio.Kalbasi 

tik smals[s ir priekabfis tebiediai Simijas ir Keberas. Zr. 

tolesnes pastabas. 

59b: Kritobuks su teuu*3__ 

Teisme besiginanris Sokratas rodo j 

Kriton4 ir jo sr)nq,Kritobulq: revai at€jo kartu su jo neva 

gadinamais 

jaunuoliais, O.: n: vieno jq Sokrato kaltintojai 

nesirfo pasikviesti 

li11fi, kadangi Lino, jogmeluoja, o Sok_ 

raras sak4s des4 (Apot. 33c _ 34b). L d"b- kalejime Kritonas 

yra kartu su savo su 

rato amiinink*,.,,ru-,. 

Kritonas, 

turtingasis 

arenietis, 

Sok_ 

rrpinasi dra ugo,. ;oJ;,.f T iiiT,y* illffi:l: 

pokalbyje Kritonas siulo Sokratui p"ii.k,i kalejimo sargus, 

kad 5is galetq pabegti ir iisigerberi. ,,Faidone., b[tent jis 

raujasi 

tei_ 

apie paskuting.sokrato valiE, rrlpinasi jo laidotuvemis, 

lydi ii i kit4 patalp4, kur Sokratas ls.i_"ulo prieJ gerdamas 

nuodus ir duoda nurodymus savo namiikiams. pagaliau, 

bt- 

rent jis velioniui ,,uimerkia akis ir burn4.. (l lga). Anot IGe_ 

nofonto (Mem. I,3, g sq ir II, 6), Kritono ,un,r, Kritobulas _ 

graiuolis ir graiuolirl gerbejas. Ksenofonro ,,puotoje., (IV, 

10-22) nedailia savo ijvaizda garsus Sokratas imasi jrodyri 

graLiajam Kritobului, kad iJ tikrqjq pats jis esqs 

graZesnis. 

59b: Hermogenas*4 

_ Vienas ij Sokrato painekovq ,,Kratile,., 

134 

135 

pRnrSrtNtuRt 

i 'rr iis pavaizduotas sofistq sutarrines vardq kilmds teorijos 

;,lrrrirrku (apie ii dialogo personai4 ir. M. Adomdno ivad4 

trr.rrilui", p. 13 sq). Sokrato teismo metu iSvykgs Ksenofontas 

,1'r.' 

irykius suiinojo i5 Sio Hermogeno. 

t il, l:ltigenas*t - Hiponiko s[nus ir turtingo sofistq ,,mecenato" 

t'.rli1o brolis. Jis buvgs menko kfino suddjimo, ir Sokratas jam 

t).rr:rrQs mank5tintis (Mem. III, l2).,,Apologijoje" (33d-e) 

1r paminetas tarp kitq i teismq kartu su savo tevais awyku- 

.,rt1 jeunikaiiiq. Jo t6vas esqs Antifontas i5 Kefisijos. Klemensas 

,'\ lcksandrietis (Srr. I, 131 , 5) mini Epigen4, paraiiusi veikal4 

Apie Orf€jui priskiriamas poemas" ir parodiiusi, jog tikrieji 

\rrl poemq autoriai buvE pitagorininkai Kekropas ir Brontinas. 

;\lcksandrijos erudito Atena.jo (tI a. po Kr.) iiniomis, Epi- 

r',cnas paraie paai5kinimq Jono i5 Chijo tragedijoms, o plarorrikas 

Harpokrationas (II a. po Kr.) pasakoja, kad Kali- 

nxrchas Epigen4 laikgs Jonui priskiriamo veikalo ,,Trejybe" 

(plg. DK I, 36 A) autoriumi. Jei Klemento ir Atdnajo minimas 

I:pigenas yra tas pats Sokrato bidiulis, jis tikriausiai domdjosi 

iriragorininkq filosofija ir W a. poeto Jono i5 Chijo kuriniais. 

,')l't: Aischinas*6 - Anot Diogeno Laertieiio (11,47), Aischi- 

rras - vienas i5 iymiausiq Sokrato pasekiejq greta Faidono, 

I'.ukleido ir Aristipas (po ,,didiiqjq" Platono, Ksenofonto ir 

Antisteno).,,Apologijoje" (3le) Aischinas pavadintas Lisani- 

io Sfetieiio s[numi, bet, anot kitq autoriq, jo tevas buvEs 

deSrininkas Charinas (plg. DL II, 60). Diogenas (II, 60) pa- 

sakoja, jog Aischinas i5 pat jaunystes buvqs labai stropus ir 

niekuomet nesitraukdavgs nuo Sokrato, tod6l 5is Saipgsis: 

,,Vien de5rininko sfinus tikrai mane gerbia". Pasak Diogeno, 

burent jis siolqs Sokratui begti i5 kal6jimo, bet Aischino ne- 

megqs Platonas 3i pasinlym4 priskyrgs Kritonui (Crit.44b).

f PAAISKINIMAI 59b 

Pasakojama, kad pritrukgs pinigq Aischinas nuvykqs pnl 

Sirak[zq tiron4 Dionisij4, iteikgs jam savo kuriniq ir gav6 

dovanq. Griigs i Arenus.iis nedrisgs vieiai mokyti, kadangl 

dia jau garsdjo Aristipo ir Platono mokyklos, bet skaitgs mo. 

kamas paskaitas ir raSgs ginam4sias kalbas kaltinamiesienrt 

(DL II, 61-62). Aischinui priskiriama l4 pokalbiq. pasak 

Diogeno (II, 64), stoikas Panaitijas (ll a. priei Kr.) mani, 

kad i5 visq ,,sokratiSkq pokalbiq" autentijki esanrys tik pla. 

tono, Ksenofonto, Antisteno ir Aischino veikalai; bet Mc. 

nedemas Eretrietis reiggs, neva didLia)q,7A,ischino" dialogq 

dali paraSgs pats Sokratas, o Aischinas juos gavgs ii Ksantipi.s 

(ibid. rr, 60). 

59b: Antistenas*7 - Anristenas (ir. DL VI, l-19) mokdsi pas 

Gorgijq, tadiau sutikgs Sokratq rapo jo sekeju ir savo mokinius 

ragino eiti mokytis pas Sokrat4. Pats jis, anor Diogeno Laertieiio 

(VI, l), Sokrato pasikJausyti kasdien pesdias ateidavo 

i5 Pireijo (maidaug 8 km kelias). Ksenofontas Antistenq 

vaizduoja grieito gyvenimo imogumi, o Diogenas ji laiko 

kinikq mokyklos pradininku (ibid.):,,lj Sokrato peremEs iitvermingum:1 

ir beaistriikumq, Anristenas paddjo kinizmo pamatus. 

Jis teige, jog darbas es4 geris, pavyzdLiu nurodydamas 

tarp graikq Herakli, o i5 barbarq - Kir4". ,Jis dainai sakydavo: 

'mieliau 

pasirinkdiau beprorystE, nei malonumq"' (Diogenas 

Laertieris VI, 3). Antistenas paraie daug kuriniq (plg. DL 

VI, l5-18), taip pat ir ,,sokratiniq pokalbiq", bet ii Sios gausybes 

beveik nieko neliko. 

596: Ktesipas Pajanietis" 8 -,,Eutideme" graius, gabus ir jau- 

nawi5kai savimi pernelyg pasitikintis (273a) Ktesipas variosi 

su savo ,,triukais" jo numyletin! berniuk4 Kleinij4 kvailinandiais 

sofistais. 

136 t -)/ 

PAAISKINIMAI 

'1, ,\ltnclesenAs*e - Ktesipo giminaitis Meneksenas ,,Liside" 

,l,llr':rtrja drauge su Sokrato kalbinamu Lisidu. Su Menek- 

., rrrr .sokratas kalbasi ir pusiau palaiplni5kai, pusiau nuo- 

.rr,liiai karo m[Siuose iuvusius ateniedius ilovinandiame 

\lt rrcksene". 

,1, l)ltttonds, man rodos, negalauo*t0 - Be Sios ,,Faidono" vietos 

l'l.rtonas dar du kartus mini savo vard4: ,,Apologi.ioje" 34air 

rslr. l;aidono i.odLiai kartu primena ir paslepia tikr4jiveikalo 

't' 

,rrroriq: pats jis negird€jgs paskutiniojo Sokrato pokalbio. 

1.,,, r r cn tatorius trikdo abej ingi Faidono LodLiai,,man rodos" 

{{)rllcx,t): gal Platonas nori pasakyti, kad nebutina tik6ti,jog 

r.ri yra tikroji jo pasitraukimo prieiastis? Plg. pst. ad l lBa. 

.'iimUas tibietis, Kebitas*t - Kuriuos nekuriuos kalejime 

l,rrvusius Sokrato mokinius ateniedius iSvardijEs Faidonas pe- 

r t ina prie i5 svetur anykusitl jo gerbejq. Apie Simij4 ir Kebetq 

1.rrr senoves laikais (plg. DL II, 124, 125) buvo iinoma ne 

,l:rusiau nei apie juos pasakyta Platono dialoguose: abu jie 

l,ojotiediai, abu Tebuose klausesi pitagorininko Filolajo (6l d); 

\irnijas garsus tuo, kad geriausiai moka paskatinti pasakyti 

l;llb4 (Phaedr. 2426), o Kebdt4 nepaprastai sunku kuo nors 

irikirrti (63a,77a). Simi.jas su Kebetu surinko daug pinigq, 

lirrd padetq Sokratui pabegti i5 kalejimo (Crit. 456) . Filosofijos 

istorikai ir ,,Faidono" interpretatoriai iki Siol gindijasi, pita- 

qorininkais ar, veikiau, su pitagorininkq mokymu Siek tiek su- 

s i paiinusiais Sokrato mokiniais (,,sokratininkais") reikia laikyti 

iitrdu bojotiedius. Jamblichas i savo pitagorininkq s4ra54 jq 

neitraukia, o Diogenas Laertietis (II, 125) mini tarp Sokrato 

rnokiniq. ISties atrodo, kad Sokrato mintys Simijui ir Keb6tui 

l.inomos geriau nei pitagorininko Filolajo mokymas (plg. 

6ld, 65d, 74a-6, c, d, 75c-d, 76b, d - 77a , 100b-c). I5 

i

PAAISKTNTMAT 

59c 

Filolajo jie nera girddjg ,,nieko ailkaus" apie rai, kod6l ne. 

galima padiam savgs iudyti (6ld). panalu, kad ir apie kirtu 

sielos prigimties ir ateities dalykus jie tik dabar i5girsta il 

Sokrato. Pastarasis, nors ir pagarbiai cituoja ,,orfikq pirago. 

rininkq" i5minti, stengiasi suteikti jai nuoseklesni ir inte. 

lektualesni turini. 

Bojotieiiai Simijas ir Kebetas - pagrindiniai Sokrato pal. 

nekovai ,,Faidone" svarstanr sielos prigimti ir likim4, Simijas 

destant prisiminimo argumenrq, Keb€tas - visuose kituose. 

Ir senoves, ir naujqjq laikq komentatoriai panaiiai vertina 

Siuos jaunuosius filosofus: Kebeto proras - ,,puikus ir pjauna 

tarsi peilis", Simijas - nelabai aiikiai m4stqs ,,! misticizmq 

linkEs",,svajotojas" (Archer-H ind, p. XI g ; Kebeto svarsrymai 

,,moksliSkesni, nes Kebetas remiasi bendrybemis, o tai b[- 

dinga mokslui, o Simijas vadovaujasi draugiikumu ir dera- 

mu palankumu savo mokytojui" (Olimpiodoras, 2, 3; I, p. 

60-63 \Vesrerink). Simijo bud4 ijduoda ner ir trumpi (dai_ 

niausiai standartiniai) atsakymai ! pokalbi vedandio Sokrato 

klausimus: ne tik ,,iinoma", ,,taip",,,be abejones.., ,,kaip gi 

ki taip", bet ir,,nepaprastai" (,,fantasti5kai! ", ineprpudr g, 66a, 

76e) ir,,nuostabiai" (0crupaot6q, 74b). 

Diogenas aistringam kalbq megejui Simijui priskiria dvide- 

Simt tris dialogus, o nepatikliajam Kebdtui - tik tris. yra 

iinomas alegorinis (I a. po Kr. pabaiga dainiausiai datuo_ 

jamas) veikalas,,Kebeto paveikslas", apraiantis sielos kelionE 

dorybds ir ydos keliais. ,,Paveikslu", anot Diogeno Laertiedio 

(lI,125), vadinosi vienas i5 trijq sokratininko Kebdto dialogq. 

Simijas - vienas i5 svarbiausiq Plutarcho dialogo ,,Apie Sok- 

rato dievybg (6arp6vrov)" personaiq. Siame,,Faidono.. remininscencij 

q gausiame veikale Simijas pavaizduotas tikruo j u 

138 

139 

PAAISKINIMAI 

', '1, r,rto mokiniu ir sekeju: jis geriausiai ir iisamiausiai moka 

1',ri(kinri dieviikojo Sokraro priiiDretojo prigimri, o savo 

,,.,kirrinrus labai sokratilkai uibaigia mitu _ ,,pasaka_ap- 

,, r'kirnu", kurj jis, kaip ir platoniikasis Sokraras, papasakoja 

rrk sLrlaukgs painekovq sutikimo klausytis racionaliais jro- 

,lvrn:ris negrindiiamq tiesq (plg. Degen. Sohr.549f ir phaed. 

llO:r-b). Plutarcho dialoge apralomi lvykiai ir pokalbiai 

rvlista maZdaug deiimt meq po Sokrato mirties: Simiias, 

.,1,keliavgs daug svetimq kraltq, atsiveie gausybq tenyk5tiq 

1r:rsakq" (p00or) ir ,,padavimq,. (l.oyor) (plg. 78a). Kal_ 

lr.rrname Plutarcho veikale Tebus nuo svetimos valdiios iiv,rduoti 

besirengianrys s4mokslinin kai papras tai(ei.rb0erpev) 

r.'nkasi pas koj4 susiialojusl ir sveikstant! Simij4 (576b), kaip 

li.rcl,,Faidone" bidiuliai jpratg (elo}ttpev) lankyri uZdaryq 

li.rlejime Sokratq (59d). 

,'t,: Faidondas*r - Apie di Faidond4 nieko daugiau nera Zinoma. 

Ksenofonras (Mem. I, Z, 4g), galbut remdamasis jia ..Fai_ 

,lono" viera, vadina ji - kartu su Simiju ir Keberu _ iitikimu 

Sokrato pasekeju. 

,'),': Euhleidas*3 - Eukleidas turijo b[ti maidaug dvideiimr 

rrrerq 

vyresnis ui Plaronq. Sis vienas 

ij pirmqjq Sokrato moki_ 

n iq dar jam esanr gyvam ir pats pradejo desryti bei ra(yti. Euk_ 

lcido Megaruose (netoli Korinto s4smaukos 

ir Salamino salo.s) 

lsteigta mokykla iJgars6jo 

logikos 

ir matematikos 

studijomis. 

,' ) c: s u Terp s 4 o n u 

* a - T erp sijonas pavaizd uo ras Eukl ei d o pabn e_ 

kovu ,,Teaiteto" prologe (Teaet.l42a_ l43c). Butenr! Me_ 

garus draugai sirlle pabegti Sokratui (Crit. 53b, plg. 9ge _ 

99a). I Megarus, anor senoves liudijimq, po Sokrato mirties 

laikinai pasitraukg visi,,sokratininkai...

f PAAISKIN 

IMAI 

59c Aristipa.i*5 - I5 Kirenes (Siaurin6je Afrikos pakranti'jc| 

Atenus Sokrato Sloves atviliotas (plg. DL II, 65) Arisri 

buvo maidaug deiimt mctq ui Platon4 ryresnis ir ank 

ui ji isik[re Dionisijo dvare. Diogenas pasakoja (1I,77 

\lt 

kad pakJaustas, ko jis arvykqs pas Dionisij4, Aristipas atsakql 

,,Pasidalyti tuo, k4 turiu, ir pasinaudoti tuo, ko neturiu". Jil 

gars€jo tuo, kad neslepi megst4s malonq ir prabangq 1y. 

venim4 ir aiSkino, es4 filosofas turi ne vengti malonumq, bct 

jaustis jq Seimininku. Aristipas laikomas filosofq hedonistq 

birinaihq mokyklos ik[riju. Antikos laikq komentatoriai Fri. 

dono atsakyme iivelgd Platono paiaip4: hedonistas ,,kiri. 

naikas" Aristipas su Kleon-rbrotu nesugebejo panykti iAtdnur 

i5 Aiginos salos, es:rndios ne itin toli nuo Atenq (apie 40 ki. 

lometrq) ir garsejusios pramogomis (plg. Diogenas Laertietil 

III, 36). Plg. tolesnE pst. 

59c: su Kleombrotu*6 - Aleksandrietis eruditas ir poetas Kalimachas 

(lll a. priei Kr.) vienoje savo epigramLl pasakoja apic 

Kleorlbrotq Ambrakieti, kuris, perskaitEs Platono pokalbi 

,,Apie siel4", r-rusiZude (Epigr. Xlll=Anrhol. Pal. YII, 471) 

idant kuo greiiiau pasiektq palaiming4ji (malonq? plg. anks- 

'Saule, sudie!' Kleombrotas Am- 

tesng pst.) glruenimq: ,,Targs 

brakietis / Soko nuo sienos aukitos i HadE / Ne kok! mirti 

verdianti blogi patyrEs, bet vienE / rait:1 Platono 'Apie sielq' 

perskaitqs". Si4 Kalimacho epigram4 mego cituoti v6lesniqjq 

anriiq intelektualai. Smulkiau apie ratLr. L.Jerphagnon Sur un 

ffit peruers duPh\don: lauenture de Cliomltrotus dAmbracie. 

In: ,,Ainsi parlaient les Anciens". M6langes r6unis par L. Jerphagnon 

et publi6s parJ. Lagr6e et D. Delattre. In honorem 

J.-P. Dumont. - Presses Ur.riversitaires de Lille, 1994, p.3949. 

59c: Aiginos sa/oje*7 - Plg. ankstesnes pasrabas. 

140 

i,,lios ten ... balbitos kalbos? 

*t - Plg. pst. ad 59a. 

PAAISKINIMAI 

: rr'ttrtolihd*' -,,Vienuolika" - kalejimo ir kai kuriais teismo 

,, ,l..rleis rlpintis burtais atdniediq renkami pareig0nai (Aris- 

,',r,lis, Ath. Polit.52, 1). 

'' ,rtriio*2 - kalejimo pareiglnai atriia, iilaisvina Sokrat4. 

I' rrs iis toliau kalba apie siel4 atriSandios ir iSlaisvinantios fi- 

1,,.,,,1rjos poveiki - 

@1g.62b,67d,82d 84a). 

,t r i,tlia sidijo Ksantipi ... su uaiku ant ranhtl*'- Diogenas 

ll. 2(r) teigia, jog, anot Aristotelio, Sokratas buvo vedqs du 

I .rrrrrs: pirm4 kart:1 KsantipE, su kuri:r tur€jEs sunq Lamprokli, 

rrrrrlji- Mirt4, su kuria susilaukqs dviejq s[nq - Sofronisko 

rr I\{enekseno. ,,Kiti sako, kad pirmiausiai .iis vedgs Mirt4, o 

l..ri l

f PAAISKINIMAI 

Pitija paskelbe an4 garsqj! atsakymq ,,sokraras rarp 

iSmintingiausias" (II, 37). 

6Oa: imi iaukti'2 - Sokrato.draugams i6jus, Ksantipe ,,irn 

Saukri" (gr. ovrluqr.lpno€). Sis graikiikas Zodis yra prieldelinl 

vedinys i5 veiksmaiodiio etgrlpeco: ,,vengri .blogq, iodiiq. 

(plg. iiuolaikineje kalboje vartojamo Zodz;o,,eufemizmal. 

reikimE). Er)gqp6o rei5kia religiniq apeigq metu vengti sli. 

piningam vyksmui pakenktigaliniiq iodiiq, todel _,,rarti rin. 

kamus, gerus iodiius" (ii dia ,,iaukti diiugaujant.. arba ,,ilo. 

vinti, garsinti, garbinri", LSJ, s.v. II), arba _ geriausias ir sau. 

giausias b[das neprisijaukti nelaimes, _ laiku,,prikq.sti lieiuvi. 

(plg. Dixsaur ad locum)- Dainiausiai p"rit"iko jio Zodiio 

liepiamosios nuosakos formos: ui..raskait" er)grlpet ir daugiskaita 

e0gqpeCte -,,S-;-S-S_SI,,,,,Atsargiai!.,,,Tylos!,,, 

reikalaujant susikaupri, nurilti ir tinkamai nusiteikti apei- 

giniam vyksmui. 

Aveugqp6o gali reikiti ,,pradeti Saukti eug4petre.. (priei- 

delis crva- + etip4p6ro) ir apskritai ,,pradeti ritualini 

5auksm4" (plg. LSJ s.v.). llsantipe 

"p.igl.,; 

leidosiiaukti ir 

ti (crvrlr-r

J 

I 

PAAISKINIMAI 

Sokrato laikais Aisopui priskiriamos pasakeiios buv

PAAISKINIMAI 

amaru variytis (&vtitsxvog eivor) su rerorikos profesiona 

Euenu. Sofistai didiiavosi savo,,profesionalumu.. (re1vq) 

,,techniniq" kalbejimo gudrybiq (plg. anksresnq pst.) iimr. 

tinkamai il 

flmu: 

sofisrini,,amat4.. 

ivaldiius! mokini visuf 

lydes sekme ir pagarbus pripaiinimas. pana5u, 

kad toliru 

pasakodamas (60e - 60b) Sokratas vis delro nepraleidZia pro. 

gos Siek tiek pamegdiioti ijkalbos profesionalq stiliq, kelir 

kartus su lvairiais prieideliais vanodamas veiksmaZodi rel,eu. 

etv. Prieideliniai pasraro jo i.odLio vediniai rcpaKsl,eusrv 

ir dnrrel"erie tv reijkia rA pari _,,liepti.., 

,,raginti.., ,,skatinri,,, 

Plg. lo2c, kur Sokratas p"t, ko-"rrruoj" pi.,"Sia kalbesenq: 

,,Pasakiau nelygu raiytojas... 

Antra verrus, platono Sokratui sofistq ,,amaras.. nera rikrasis 

,,p rofesi onal q m enas", tlTvrl,kadangi rem iasi vi en praktiniais 

ig[diiais bei paryrimu ir stokoja nuoseklesni lo reonnlo pagrindo, 

- plg. ,,Faidras. 2706. 

60e: migindamas suuohti sauo sltpnry prasmp*1_ ,,Apologijoje,, 

(33c) Sokraras reigia, 

jogdievas jam liep! veikti per orakulq 

iSraras, sapnus ir visais kitais b[dais, koki". 

si reiikia dievo valia.,, Kri tone. (44a-6)j,, Jjrl[,TH;; 

sapnq' iadanti greit4 mirrj. Sapnuodamas Sokratas ne tiek 

rfge..io, kiek girdejo: sapnq reginiai buvo galb0t ivair[s, bet 

skelbe vis 14 pari. Nuo daugisk.iro, ,,r"pnii,. sokraras veliau 

pereina prie vienaskaitos ,,sapnas" - slerbi"mo turinio arivilgiu 

tai buvgs vienas ir ras pats sapnas. Garsioji Sokrato 

dierybe (6cnp6vrov) jam. taip par balbijo: Sokratas girdijE 

kaikoki bals4 (ptg. phaedr. 

z./nio. prutjrcho 

diaroge ,,Apie 

Sokrato dierybg" Simijas pasakoja pastebejgs, kad Sokratas 

netikejo imonemis, sakandiais, .rq p". reginius jie bendrauja 

su dievybe, ,,ber tuos, kurie teige g;a;nA,ilr iUok! bals4, labai 

146 

,,., ,,r,r 

147 

pnntsxtNttvt,qt 

,,1, rrrirri ir rimtai klausinedavo,. (5aSc;. Kitaip nei dauguma 

,,r',rrit|, Sokratas dievybes bal.s4 iigirsti irsuprasti gebedavgs 

,r, rrl< sapnuodamas, bet ir budrus (ibid. 5ggd_c). 

'r r,,fr;f iuentos ramybis*3--'A

f PAAISKINIMAI 6r a-b 

vartosenoje'muzika" pirmiausiai suPrantama kaip lyrinl 

poetine kuryba. Tad Sokratas ir nutaria,,iSm6ginti", ar sapn{ 

jam kartais nebus liepqs kurti ,,muzik4" iprasdiausia 5io iodlio 

prasme (tnv 6np

f PAAISKIN IMAI 

pramanltas alegoriSkas istorijas, kokias klre Aisopas. l)ricl 

tai sukurtas pa5lovinimas Apolonui neaitink4s 

Sios menirrrr 

(iprasdiausia prasme) kurybos prigimr - tai esanti (v;rir. 

dingo prasimanymo stokojanti),,kalba. 

Aoyor vadinanri ll 

toliau Sokrato aptariant sielos likimq 

vimai" (Zr. pst. ad 59a), nors pati pi 

teikia sifilydamas Srcrpu0o].oyetv, 

varstyti",,,iSnagrineti") r[pim4 klausi 

,,samprotavim o" lLangEsudaro,,senas 

apie sielos persikonijimq rar4. 

6lb: pats nesu pasahorius*2 - Sokratas s 

(pu0ol.o1rr6q), tadiau netrukus iada 

pavaizduoti (pr0o).oyetv)" kelionE i 

pabaigoje (110b sqq) papasakojavienq i5 

savo .,pasakq" apie Hado karalystg ir 

616: had lihttl sueihas*3 - Gr. ippdloOcrt, 

kas' (6pprooo)"; Siuo LodLiu graikai 

baigiasi ir kai kurie i5 Platonui priskiri 

gaus gyver.rim4 ir siekius. I5 tolesnio So 

69e, ,,ginamasis Sokrato iodis" - fi 

apologija) plaukia, kad jei Euenas yr 

prasme,jis negali nesiekti mirties. ,,Fai 

,,filosofus" ir ,,filosofif4" Sokratas visur 

tiesq" ir panaiiai (graikq kalbos sinonim 

vertejo iodyno galimybes): kam jo teigi 

ar neitikinami, tas nera :.:'krasis (sensu 

6lb f 

l ,,samprotit. 

ii i5 jq (70b) jis pr. 

vaizduoti" (,,aps. 

- galbut todel, k:rd 

imas" (gr.l,61oq!) 

nes4s pasakininkas 

(6le) ,,pasvarsryti ir 

q pasauli, o pokalbio 

ilgiausiq ir graiiausitl 

irtinisielq teisml. 

jam 'lik svei- 

i baigdavo laiik4, taip 

laiskq (Ep. I,II, X). 

6lc: argi Euinas neflosofas?* ' - 

| 5i Sokr o klausim4 Simijas 

atsako: ,,Man rodos, filosofas", bet jis da neiino (arba pamir- 

5o) visko, k4 5is vardas pasako apie juo lvaolnanclozmo- 150 

ato aiSkinimo (63bfq 

poii[rio i mirti 

filosofas sobratiiha 

" kalbedamas apie 

riduria,,tikrieji",,,i5 

gerokai pranoksta 

iai atrodo nepagristi 

'atico) filosofas. 

,,I PAAISKINIMAI 

t, : neleistinas dalyhas*2 - Gr. o'ir 0eptt6v (=ot 06ptq). O6prq 

neraSytas paprodiais ir tik6jimu pagristas istarymas. 

, ' l,l: raip sidijo per uisq pohalbi *' - Mokiniams i6jus, Sokratas 

.rrsiseda lovoje (60b) ir pradeda su jais kalb6tis; dabar jis 

rrrrleidiia kojas ant Zemes ir isitraukia i pagrindinius dialogo 

\vrrrstymus. ,,Pasirenggs kalbetis apie rimtesni dalyk4, Sokratas 

l,asirinko grieitesnE ir rimtesng laikysen4", - paaiSkina VI a. 

,,lraidono" komentatorius neoplatonikas Olimpiodoras (In 

l'haed.l, |0, p.52-53 'Westerink). Sddindiais graikai vaizdavo 

rrrllon€s maldau.jandius imones, pasmerktuosius ir mirusir-rosius 

(ir. M. Dixsaut, ad locum). 

r'ltl: ii Filolajo" '?- Filola.jas - pitagorininkas, gimgs apie 474 

nr. priei Kr. (maidaug dvideiimt metq po Pitagoro mirties 

ir keliais metais anksdiau ui Sokrat4) Pietq Italijoje (Krotone 

rrrba Tarente). Prie5 pitagorininkus nukreiptas 454 m. suki- 

limas priverte ji persikelti i Tebus, kur jo galdjo klausytis 

Simijas ir Keb€tas. Mokslininkai nesutaria del Filolajui priskiriamq 

fragmentq autentiskumo. (Naujausio 3iq fragmentq 

vertimo ir ryrin6jomo autorius C. Huffman, Philokus.- Camb- 

ridge, 1998 pripailsta jq tikrumq). Taip pat neaiSku, ar 5is 

Sokrato bendraamiis pirmasis uira5e,,pitagorininkq moky- 

,:n4". Zr. 'W. Burkert, Lore and Science, p.238-277 ir M. 

Timpanaro Cardini, Pitagorici Il, p. 82-249. 

Olimpiodoras (S13, I, p.52-53 'W.) aiSkina: ,,Pitagorininkai 

paprastai kalbddavo misl6mis. Tylejimas - taip pat jq p.protys: 

taip jie rodd filosofui mdgdiiotino dievo neiSsakomumE 

(to crnopprltov). Filolajas apie tai, kad negalima paiiam 

savgs sunaikinti, kalb6jo misldmis. Jis skelb6: 

'lSeidamas 

! 

SventovE nesigrgik!' ir'neskaldyk malkq kelyje'. Tai rei5kia 

151


61d- 

'neskaldyk ir neskaidyk gyvenimo', kadangi gyvenimas 

kelias. O kad reikia siekti minies, jis parode iodiiais .i5ei 

i Sventovg nesigrglk', - mar gyvenimas aname pasaulyjc 

Sventove. 

Juk tenai yra musq t€vas ir m[sq t€vyne,,. 

6le:. pasuarstyti ir pauaizduoti*t - Arcroroneiv r€ Kcr,i puOo. 

Loyeiv. lspldingas ir vieningas pokalbio apie mirt! ir sicloa 

glvenim4 audinys meistriSkai nuausras ii kvaziloginiq ,,a?. 

gumenrq" (,,samprotavimq",,,teiginiq..,,,!rodymq.., 

l,6yor) 

ir tikejimo ikveptq ,,pasakq" (p00or). plg. psr.*r,, ad 6lb. 

6le: bekuhiant, hol nusilcis saul!*2 - Bausme turejo bnri lvykdytr 

saulei nusileidus, 

- plg. I l6e. Sokrato manymu, geriausiai 

dienos - k"ip ir viso glruenimo ,,iki sauldlydiio,._ laik4 skirti 

m4staniios ir svarsraniios sielos veiklai. padiam Sokratui 

,,Faidono" diena iki saulelydiio - paskutin€ Jio iemiiko 

gyvenimo diena ir paskutinis filosofinis pokalbis. 

67e: nieko aiihaus apie tai ii nieko dar nesu girdijgs*3 _ 

Sokratas - vieninrelis imogus, ij kurio smals[s tebiediai 

galbot aiSkiau suZinos apie ii svarbq dalykq (pasak Camus 

Sizifo mito -vienintelg svarbi4 filosofijos problem4). plg. 

psr. *'ad 59c. 

62a: lauhti hito geradario*r - Nepaisant visq Sokrato ZodZiams 

suvokti iSeikvotrl inrelekto pasrangq (plg. Gallop, p. 79_ 

83), 5io ,,uisispyrusio" (Gallop) sakinio strukt[ra ir tiksli 

prasme lieka gana miglota. Ne vienas ii pasirllytq sprendi_ 

mq galutinai neiSsklaido rikdandio neaiikumo ir nesklan_ 

dumo isp[dZio. Neiveikiamq sunkumq ryrejams ir verte.iams 

kelia pirmoji sakinio dalis ,,Tau rikriausiai pasirodys keista 

kai kada ir kai kam geriau yra mirti, nei gyvenri... Keblu 

152 153 

PAAISKINIMAI 

,,,,,,.,r,,, koks yra iodZiais,,Sis dalykas" (toOto) nusakomas 

,,l,1, Ii.tas; kaip suprasti budvardi anl,o0v (,,paprastas", ,,aki- 

, .r r zr l u.s",,,absoliutus" ar,,unikalus"?) ; kokios yra pagrindinis 

.,rrr.rksines ir login€s sakinio dalys; kaip vertinti paties Sokrato 

,r Kcbcto sanryki su pateikiamais teiginiais: du sykius Sokrato 

l'.,k,rrtoti LodLiai 0crupcot6v ... ei gali reikiti ir,,keista, jei" 

r .,.rbejotina, ar..."), ir ,,keista, kad...". 

li S. Bluck gyne neoplatonikq Olimpiodoro ir Simplikijo 

,,'rcrpretacij4: ,,5is dalykas" esanti prielaida, jog mirti geriau, 

,t,'i wuenti, - Kebet4 stebina, kad, nepaisant universalios 5io 

r. rginio galios, draudiiama padiam save Zudyti. Taip supratus, 

rrrctume versti: ,,Tau pasirodys keista, jog nors 5is dalykas 

( 'r'. mirti geriau, nei gyventi) vienintelis i5 visq galioja be 

riirridiq (crrl,o0v) ir, kitaip nei visa kita (kas priklauso nuo 

.rplinkybiq, ruylcrvet), imogui niekada neblna taip, kad 

rrl kai kada ir kai kam geriau yra mirti, nei gyventi", vis del- 

r,, draudiiama save iudyti. Si interpretacija Sokrato minti 

l).rdaro labai vingiuot4: ,,Niekada neb[na taip, kad tik kai 

lirrda ir kai kam geriau yra mirti, nei gyventi" ne pats tinka- 

rrriausias budas (Gallopo iodiiais, untolerably clumsy way) 

l,rrreikiti, jog mirti visada geriau, nei pwenti. Be to, interprerrrtoriui 

tenka pridurti tekste nesanti Lodeli tib. 

f . Burnet, R. Hackforth ir V. J. Verdenius mane, jog ,,5is 

,lalykas" nusako neivardyt4, bet i5 sakinio t4sos atkuriam4 

tcigini ,,geriau yra gyventi, ne i mirti", o visE sakini reikia skairyti 

taip: ,,Calbtt tau pasirodys abejotina (0aupcrot6v ... 

ei), ar 5is dalyklas (=geriau yra gyventi, nei mirti) vienintelis 

i5 visq kitq esqs visada toks pat (anl,o0v, tai yra vienodas 

visais awejais), ir kad, skirtingai nei visa kita, niekados neat- 

sitinka [taip], jog kartais kai kam geriau yra mirti, nei g].venti;

I',\,\I\KINIMAI 

ir tikriausiai rave stebina, jog tiems, kuriems geriau yrir 

vis d6lto draudiiama patiems tai padaryti...,. (apucl (i 

p. 8l). Antrasis sakinio teiginys ,,jog tiems, kurienrs 

yra numirti...", skamba keistokai po prielaidos, esq 

visada prana5esnis uZ mirt!. Interpretatoriai stengiasi :r1 

3i keblum4 pirmuoju atveju 0aupaot6v ... ei vcr 

,,keista, jei" (=,,26.1otina, ar"), anrruoju ,,stebina, kad..,. 

N. Loriaux mano, jog,,5is dalykas" nusako ne Zodiiais 

iireikit4 minti ,,geriau yra gyventi, nei numirti.,, bet an 

minet4 teigini ,,neleista patiam savgs iudyti". Sis mokslini 

iodiius ,,kai kada ir kai kam" sieja su ,,kaip kiti dalvkri. 

Sutikg su Loriaux, rurerume suprasri iitaip: ,,Tu turbut 

tebsi, kad 5is mokymas (sr. kad negalima padiam savgs 

vieninrelis i5 visq kitq (sr. mokymq) es4s absoliutus (=galiojt 

be iSimdiq), ir kad imogui niekad nera, kitaip nei visa kirr, 

kas pasitaiko kai kada ir kai kam, geriau bflti mirusiam, ncl 

gyventi...". Gallopas iI esmes sutinka su Loriaux pataisyn 

Burneto, Hackfortho ir Verdenijaus versija, taiiau mano, jog 

0aupcxot6v ... ei reikia suprasri ,,abejotina, ar....., nes platono 

veikaluose pasitaiko mintis, jog karrais kai kam geriau mirti, 

nei glventi, todel teiginys ,,gyventi visada geriau, nei mirri,, 

padiam Sokratui turetq atrodyti abejotinas. Tadiau ir verdianr 

,,keista, kad" toliau pateikiami teiginiai neb[tinai priskiriami 

paiiam kalbetojui, o reikalas sprgsri, ar Sokratas kartu ragina 

Kebet4 Siuo teiginiu suabejoti, ar vien tik mano, jog jis jam 

esqs nerikeras (bet teisingas) lieka interpretatoriams. Kaip 

rodo tolesnis svarsrymas, Sokratas dia formuluoja kai kuriuos 

iprastus teiginius, toliau ragindamas susim4sryti apie tikr4j4 

3iq ii paiiUros prie5taringq teiginiq prasmq (,,...iitaip pasi_ 

ii[rejus, tai gali pasirodyti beprasmybe; bet vis delro tikriausiai 

turi kaikoki4 prasmg..."). 

PAAISKIN IMAI 

, ,rr.rr)t kartu su Loriaux ir Gallopu, keistas lieka dviejq 

.,, ,rrr,linir1 sakinio daliq ry3ys: 'Tu ko gero suabejosi' ar 

, ,,.r rr(i visada yra geriau, nei mirti; o tiems' kuriems geriau 

,, ,rr..." L. Tardn (AlP84 (1966), p-326-36) si[lo atskiru 

', ',rrrraksiSkai be jungtuko pateikiamu) teiginiu laikyti 

,,,,lzirrs,,pasitaiko, jog kai kada ir kai kam geriau mirti, nei 

, \ \( nti". Jo manymu, Sokrato LodLiai reiSkiantys: ,,Tau, ko 

,, r,) l)asirodys keista, jog 5is dalykas (sr. kad neleistina savgs 

rr,lvti) vienintelis i5 visq kitq (rc. draudimq) esqs bes4lyginis 

,, n).oOv) ir niekados imogui netaikomas taip, kaip kiti (drau- 

' lrrrr:ri). Iuk] pasitaiko, jog kai kada ir kai kam geriau mirti, 

,,, i qyventi. O tiems, kuriems geriau mirti, - tave tikriausiai 

',r, bina, kad tokiems Zmonems neleista...". Sokratas pateikia 

1,rrrnqj4 abejoniq keliandi4 (keista, jog... = abejotina, ar"') 

l,riclaid4 ir prielina prie jos akivaizdLiai nederant[ fakt4: 

l';rsitaiko, jog kai kada ir kai kam geriau b[ti mirusiam, nei 

1l\'\'cnti". Pastarasis teiginys aptinkamas Platono dialoguose: 

r, riiau mirti nepagydoma klno ar sielos liga sergan6iam 

zrrr


del to, kaip imanoma suderinti bes4lygiikai galiojanti d 

dim4 iudytis ir akivaizdq fakt4, jog kai kada geriau mirti, t 

antrqpyk tas pats paradoksas formuluojamas ,,i3 kito galo" 

Pateikiamas vertimas remiasi prielaida, kad sakinio sin 

se yra ir liks gana nerangi: refrenas 

,,tau tikriausiai pasi 

keista" tarsi susega atskirai pateiktus teiginius: ,,kai kada 

kai kam geriau mirti, nei gyventi", ir: ,,o tiems, kuriems geri 

mirti... tokiems imonems neleistina patiems sau pad€ti..." 

o LodLiai ,,5is dalykas vienintelis i5 visq toks ypatingas 

nepasitaiko imogui, kaip kad visa kita" emociSkai i5 anlato 

(proleptiSkai) nusako vdliau pateikt4 teigini ,,kai kada ir kai 

kam geriau mirti, nei gyventi" (plg. M. Dixsaut ad locum), 

,,litiesinus" sakin!, jo mintis bltq tokia: tau tikriausiai pasirodys 

keista, kad, nors 5is dalykas (rc. kai kada ir kai kam 

geriau numirti) yra toks nepakartojamas (orl,o0v) ir retas 

(o066note rDy1crvrr ... riionep rai tdl,)"cr), vis delto net 

ir tais retais awejais neleidiiama padiam savgs iudyti. ,,Faidone" 

ir kituose Platono dialoguose pasitaiko nemaia tokios 

gyvos sintakses sakiniq. Galetume palyginti kad ir dar vienq 

,,refreni5kai susegtq" ,,Faidono" sakini 63b-c: ,,Bet i5 tiesq, 

b[kite tikri: viliuosi nueisi4s pas gerus imones, - nors Sito ir 

nesiimiiau wirtai teigti, bet kad eisiu pas dievus, kurie yra 

tikrai puikls Seimininkai, b[kite tikri: jei i5 viso k4 nors 

galeiiau teigti apie tokius dalykus, tai Sitai tikrai". 

62a: sauo tarme*z -Tai yra bojoti5kai: lttor Zelc,(irra bojotiSka 

veiksmaiodZio ot6a,,,iinoti" liepiamosios nuosakos forma; 

Atikos rarme botq lotro). S!bojotiediq posaki Platonas mini 

dar ,,VII laiSke" 345a. ,,Nusijuoke, kadangi anas geradariu 

pavadino saviiudi", - paai5kina Olimpiodoras (1, 20; I, 58- 

9 W.). Siuolaikiniai interpretatoriai sp6ja, jog Kebdtas nu- 

156 

t, PAAISKINIMAI 

,,!\'l)so todel, kad Sokrato LodLiaijam taip pat turejo apsukti 

r,.,lv:1. (Dixsaut verdia ,,Que Zeus sy r'nouue"). 

r,'lr ltr/trdsmiiha... turi kohi4 nors prasm(*' - Gr. &l,oyov ... 

, 1r't ttvcr l,6yov. Siaip pasiiiurejus, sako Sokratas, gali pa- 

.. r r ,tlyti, jog teiginys ,,neleistina padiam savgs iudyti" stokoja 

'.r, iorraliai suvokiamo pagrindo, l,6yog. Tadiau Sokratas 

'.rt rrgiasi iivelgti toki protingiems Zmonems (pirmiausia tikrns 

filosofams) suprantam4 pagrind4. Painekovams kyla 

", 

l.irt1 klausimq. Zodis po iodiio, uisimezga ilgas pokalbis 

.rf ie sielos prigimti ir busim4j! gyvenim4, kurio metu Sokratas 

'rrrtrlkiai aptaria kelis racionaliai suvokiamus teiginius (1,6- 

7or ), jprasmi nandius tikej im4 nem irtingos sielos gyvastimi. 

I'ls. pst. ad 59a, 6lb. 

r,'l,: slaptasis mobymas*2 - Neoplatonikai neabejo.jo,jog kalbama 

.r1,ie slaptEji (ta ctn6ppqta) orfikq mokym4. Plg. kitq psr. 

r,'lt: tarsi prieiiuroje*3 - M. Raikauskas verdia ,,lyg saugomi". 

( ir. 6v tlvt gpoopQ. Platono dialoguose be Sios ,,Faidono" 

r ictos iodis gpoopo dar aptinkamas ,,Kritijuje" (117d), ,,lsr 

rr rym uose" (Yl, 7 60 a, c, 7 62c) ir,,Gorgij uje" (5ZS a) .,,Kritijtrje" 

ir ,,lstarymuose" kalbama apie sargybos b[ri, ,,Gorgijtrje", 

kad sarg,bonsiundiamos nusikaltdliq sielos: tia gpoDpcr 

vieta, kur kas nors saugomas, sergimas, priiiflrimas. Tad 

iv gpotpQ, ,,sargyboje" galima suprasti dvejopai. Slapto mokymo 

iodiiai gali reikiti: ,,Mes, imones esame tarsi sarg,boje, 

ir negalima patiems savgs nuo jos atleisti ir pabegti", - taip 

..Faidono" iodiius suprato tarnystes dievams iddj4 savo egzis- 

rcnciniu tedo paverrg stoines pakraipos filosofai (plg. Ci- 

ceronas, De senect. 20,72-73).'Ev gpoupQ gali taip pat 

reikSti ir,,saugomoje, priii0rimoje vietoje" (plg.,,[statymai" 

157

I'AAISKINIMAI 

760a: ,,k tegu niekas pagal iSgales nelieka be prieii[rrrq 

agpoi;pr1tov". Kai kurie vertejai pasirenka ,,kalejima" (plj 

LSJ s.v.) - ,,Mes, imon€s esame tarsi kaldjime, ir negalin[ 

patiems savgs i5 jo paleisri ir pabegti". Pastarosios intcrp 

retacijos Salininkq manymu, toks ivaizdis der4s prie patict 

Sokrato padeties ir tolesniq ,,Faidono" svarsrymq apie ikr. 

lintos sielos ir klno sanrykius. 

Sargyboje, kalejime ar apvaizdingoje dievq globoje yrai.m

PAAISKINIMAI 

62lt 

dali (ir. Burkert, Greeh Religion, p. 293_29g). ,,Knr 

(400c) Sokratas sako, kad, anot Orfdjo ialininkq, siela kr 

(o6pcr) ,,arlieka bausmE ui tai, ui k4 jai dera t4 bausmq 

Iikti, o kunE turi per apwarE, nelyginant koki kahjimq,i 

jame iisigelbitU @Q(erol),. (vert. M.Adomenas, i3s 

mano). ,,Menone" (82b) ciruojamos pindaro eil€s skelbia, 

Persefone i5 mirusiqjq sielq paima atlygi ui senyj4 shri, 

(n6v0og), - rikriausiai omenyje turima ta pari kraupi di 

iuties istorija. ,,lstarymuose" (llI, 70lb_c) uisimenama r 

sen4j4 nusikalstam4 titaniikqimoniq prigimti (ji pasireillb 

nepagarha tevams, vyresniesiems, lstarymams ir patiems dio 

vams). Sios Plarono dialogq uZuominos ir kai kurie kiti ano 

meto rekstai leidiia speti, kad antropogoninis orfikq mitr 

tikriausiai buvo iinomas, bet vengra awirai apie j! kalbcri. 

Ziauri tiesa apie imogaus kilmg ir oficialiai nemirtingqjq 

olimpieiiq religijai prie5taraujanti dievo mirties istorija galijo 

priklausyti slaptajam orfikq mokymui (to &nopplta) (.Ir. 

Burkert, Greeh Religion, p.297 sq). 

62d: ii iios globos*t - Gr. Oepc,neia. Si, Zodi, reijkia ir ,,globa,,, 

ir ,,rarnysre". Todel Kebero iodiius, kaip ir slapt4j! mokslq 

apie ,,prieiiurA", gpoopcx, galima suprasri dvejopai: protingi 

Zmones turetq liUdeti palikdami rarnysrq, kur juos priiiuri 

(BrtotaroOor) arlir ghboja geriausieji priiiuritojai arlir 

globijai dievai. 

62d: geriausieji ubry priiiuritojai _ dieuai* 2 _ Si4 viet4 (nors tai 

maiiau riketina) butq galima suprasti ir,,geriausi ii visq lsq pn- pri 

ii[rdtoiai - dievai" 

63a: stropumu*t - Gr. Zodis npcrypqrsio reiikia ,,reikalas.,, 

,,rupestis", ,,uisiemimas" (plg. toliau 64e), taip pat kokiam 

160 

: 

i 

L PAAISKINIMAI 

,',,rs dalykui aptarti skirtos pastangos - ,,nagrinejimas", 

rvrinejimas". Tod6l galetume versti: ,,Sokratas, man atrodo, 

.rl,sitliiaug€ Keb€to svarsrymu (samprotavimu)". 

t,tt tutihti slt tuo, has jam sahoma*2 - Plg.77a: pasak puikiai 

Kcbet4 paZinandio bidiulio Simijo, nerastum ,,antro tokio 

lr,,clymams nepasiduodandio kietasprandiio". Plg. dar pst. 

'.r.1 

59c ir 107b. 

, ' \lt: apsiginti nuo iity haltinimq tarsi teisme*t - Teisme pasakyt4 

riinam4j4 Sokrato kalb4 (galima tiketis, gana tiksliai) atpa- 

.,rkoja Platono ,'Apologija". T4syk Sokratas siek6 paneigti 

irrn.r pateiktus kaltinimus (es4 jis pernelyg drqsiai tyrindja 

1'rrsar.rli, negerbia dievq ir wirkina jaunim4) ir reigd, kad miestes 

turetq ne myriop ji pasmerkti tarsi nusikalt€li, bet veltui 

rrraitinti Pritan€juje kaip didiiausiq savo geradar!. Apie tai, 

kad mirtis, ko gero, ne kaiinkoks blogis, o galbut ir gdris, 

Sokratas uisimena tik treEioie savo kalboie, iSklausgs teis6jq 

rruosprendi.,,Faidone" bidiuliams pasakytas ginamasis iodis 

((r3b - 69e) rutulioja anos, trediosios, ,,Apologijos" kalbos tern4: 

paradoksaliu budu, ,,kaltinamasis" imasi irody'ti, kad jam, 

kaip ir kiekvienam tikram paiinimo myl6tojui uerta mirti. 

t'\6: itikimiau, nei nuo teisij4*z - Miesto teis6jus Sokrato kalba, 

kaip Zinia, menkai teitikino: iis buvo nuteisras myriop daugiau 

kaip 100 balsq persvara. ,,Faidone" ginamosios Sokrato kalbos 

klausosi kur kas draugiSkesnd, bet taip pat ir smalsesn€ bei 

reiklesne auditori.ia. Plg. 85d, 107a. Pasakyta kalba sukelia 

nemaia rimtq ,,papildomq klausimq", kuriems atsakyti vos 

uitenka paskutines Sokrato dienos. 

6.\ls geresnius, nei iia esan4's*3 -,,Kratile" (403a - 404b) Sokratas 

161

PAAISKINIMAI 

ai5kina, jog imonds pas Had4 pasilieka del didelio noro 

geresniais, apiaveti daug puikaus Zinandio (ei6evor) i 

diaus ir geradario Hado ("At6qg) kalbq. ,,Apologijoje,, ( 

- 4lc) jis teigia, jog kelis sykius mielai numirtq, jei tiesa 

kad visi mirusieji tebegyvena pas Had4, ir nuo iion 

tariamq teis€jq jis gales persikelti pas tikruosius teisi 

pusdievius Min4, Radamanr4 ir kirus, susitikti su 

Musaju, Hesiodu, Homeru ir kitais ijkiliais senoves vyrair. 

63c: tai iitai tihrai*t - plg. I l4d. 

63c: gen4jU hai,has dauggeresnio nei bhgqiT*2 _,,Nuo senq laikq. 

pasakojama, kad neklusnieji maiitininkai Titanai, Sisifas, 

Tantalas ir kiti iiuhs sukileliai negailestingai kankinami 

poiemiuose (plg. Od. Xl, 576_600), o nusipelng dievq 

numyletiniai ir giminaidiai tapo pusdieviais ir gyvena padiame 

Olimpe arba Palaiminrqjq Salose (plg. fl. XVIII, tt7_t9, 

Od.IV, 563-9, XI, 601-3). VI a. po vis4 Graikij4 pladiai 

pasklidusios slepiningos Dioniso ir Orfbjo garbintojq apeigos 

geresnq ateiti iada paivgstiesiems iiq apeigq dalyviams (plg. 

69c su pst.). Platono dialoguose Hadas _ galutinio reisingumo 

triumfo vieta. Tai vieta, kur geriausiai maryti tikrieji Z-og"u, 

nuopelnai - patiLemtjevienaip ar kitaip save ilugdiiu si siek. 

Pagal jos ryrum4 ir tobulum4 teisejai Hade sprendiia, koks 

bus rolesnis sielos gyvenimas: padios tobuliausiosios sugril i 

dieviSk{4 revyng, kitoms vel teks apsivilkri jq iisiugdyr4 b[d4 

atitinkanti gyvtno arba imogaus k[nq (plg. g ld _ g 2c; Gorg. 

523a - 526d, Resp. X, 6t2a sqq, phaedr. 256a sqq, Tim. 

42b-d, LegesX,904a-905c, Epist. VII335a_c).Nuo to, ko 

siela siekia ir kuo rupinasi jiame gyvenime, priklauso pomir- 

tinis jos likimas ir b[simasis isik[nijimas. Apie tai ir ilga 

,,Faidono" pabaigoje Sokrato pasakojama,,pasaka... 

"t62 

| | 

163 

pAAtSKtNtMAl 

I l',1I11 sinese poemose ,,gerie.ii" (aycrOof) ir,,blogieji" (raroi) 

.,,,,.r1,. visuomening Zmogaus paditi: ,,gerieji" - kilmingi, 

rrrrrnri ir ltakingi valdaniiojo luomo atstovai; ,,blogieji" - 

t,'.rrr rromenes" vargdieniai ir ,,autsaideriai". ,,Kilnumas", be 

,t. 1, ', ,,ipareigoja" tam tikram gerumui, tadiau homerines aukS- 

,r,,nrcnes,,garb6s kodeksas" dar toli graiu nenumato sokra- 

,'..f.r1 ,,dorybiq" - vidinio sielos tobulumo, darnos ir ryrumo. 

r. r,f il dris ... ir mums priklauso*t - Mokiniai pretenduoja 

i 

,lr.rrirrio Sokrato palikimo dali. Simijo LodLiai primena ki- 

r,r,,sc Platono dialoguose pasitaikanti posaki es4 ,,draugq 

'r'li;rs yra bendra" (plg. Lys.207c, Phaedr.256a, LegesX, 

'r{),irr - 905c, Epist. VII 335a-c). Anot Diogeno Laertieiio 

r \'l II, 10) irJamblicho (Vita Pyth.8l, 87) toks buvgs Pitagoro 

1'r icZodis. 

, r,l kad huo maliau inehitumei*2 - Gr. 6rcrl.6yeo0at. Platono 

, I i r lo guo s e (gr. 6rctl,oyot) iis iodis nusako,,iSminties megej q" 

lilosofq svarsrymus: besiinekant, pateikiant klausimus ir at- 

,.rkymus ieSkoma filosofui r[pimq dalykq apibrdZties. Ui- 

,lreusti Sokratui 6ra1,6yeo0ar reikStq uidrausti jam pas- 

lirrting dien4 daryti tai, k4 jis dare vis4 gyvenimE Snekindamas 

irnones ir besiSnekedamas su bidiuliais apie pagrindines 

r',yvenimo vertybes (crpetsi).,,Apologij oj e" Sokratas atsisako 

rrrirties bausmes iSvengti tokia kaina. 

r' \t: d.u, o jei prireihs, ir tis kartus* - Plutarchas (I-II a. po Kr. 

platonikas) pasakoja: kart4 Atenq kalejime keliems myriop 

pasmerktiesiems i5gerus nuodus, paskutiniajam jq pritroko, 

ir valsryb6s tarnautojas pareikalavo drylikos drachmq pa- 

pildomai dozei nupirkti. Pinigus jam dav6 pats pasmerktasis, 

kardiai pridurEs, jog Sioje valsrybeje ne numirti negalima 

I 

I 

l 

l 

i 

II

PAAISKINIMAI 63e-(rlb 

nesumok€j us (P boc. 36). Galbat i r,, Faidone" nuodus mailyrl 

paskirtas tarnautojas siekia nuraminti Sokrar4, bijodamtl 

papildomq iSlaidq (plg.M. Dixsaut, ad locum). Nuodairuriio 

atialdyti kana (plg. I l8a), tad perdem suiilti atrodi nepr. 

gedautinas dalykas. Kartodamas,,du ir net tris kartus" Sok. 

ratas galblt prisimena kiruose Platono dialoguose cituo.ianrq 

prieiodi: ,,dukart ir triskart gera min€ti gerus dalykus" (plg. 

G org. 49 8e, P h i Ie b. 59 c - 60u Leg. Xil, 9 56e) - jo isitikin i mu, 

nuodai, kuriuos jam lemta iSgerti, es4s geris. PrieI gerdamar, 

jis net paklausia kalejimo tarnautojo, ar nebr.rtq galima jq 

nupilti kuriam i5 dievq (l l7b). Nupilti dievams nuodrybitl 

didiiausia Svenwagyste. 

64a: numirti ir nebegtuenti* - Sokrato i.odLiai apie nuolatini 

filosofr-1 ,,mirim4" tapo vienu klasikiniq filosofi.ios apibreiimq 

platonikq mokykloje: filosofija esanti ,,mirries siekis", p€l,6rl 

0avatoo, lot. commentatio mortis (Ciceronas), meditatio 

mortis. Plg. 8la ir T. Alekniene ,,'Mirties praktika': Sene- 

kos'Laiikai Lucili.iui' ir graikq filosofija", Literatura 40[3], 

(1998), 

p.6l-86. 

646: imones*i- Gr. oi nol,l"ot, ,,didiiuma", ,,dauguma". Pla- 

tono dialoguose oi ftol"l"oi -visi nefilosofai, ,,5iaip Zmones". 

Dauguma imoniq ne neitaria, ko siekia kai kurie, kitaip nei 

,,visi normal[s imon€s" i glvenim4 ii[rintys keistuoliai. 

646: musiihiai imonis pritartU*2 - Ateniediai bojotiedius laiki 

storiieviais, negudriais ir nejautriais imonemis (plg. Pindaras, 

Ob*p. VI, 90, Platonas Symp.182b, Plutarchas, De Herod. 

malign.864d, De ilsu car7t.95e). Plutarchas sako, jog svarbiausia 

to prieZastis - jo kraitiediq rajumas (De usu carn.loc. cft.). 

To paties Plutarcho dialoge,,Apie Sokrato dierybE" 6lSe) 

164 165 

PAAISKINIMAI 

1 .\ri'nus su pasiuntinybe anykEs tibietis Kafisijas sako pa5- 

,', Ii,rvui ateniediui, kad uisispyrgs ir atsisakqs papasakoti apie 

.rrt'rrieti didZiai dominandius dalykus, jis ,,atgaivintq sen4ji 

1'r rt'k:ri5t4 bojotiediams - jq mizologij7 (t. y. neapykantq kall,,rrrrs, 

samprotavimams, l,oyor)", - plg. 89d sqq. AnotKaFv 

..r1,', Sokrato biiiuliai Simijas ir Kebetas jau baigia iSsklaidyti 

.,,,1 prast4 5lovg. 

,, rl, i,tuhiasi mirties*3 - Gr. 0avutdlor. Plg. Platonas, Axioch. 

i(r(rc. Aristofano,,Debesyse" - talentingoje inrelektualq 

rivvcnimo parodijoje - pavaizduoti i5balg, iisekg filosofijos 

'rrrclentai. PameginE iieiti lauk mokiniai varomi atgal, kad 

"cpastebetq Mokyto.ias: jiems neleidiiama ilgai gaiSti ui molivklos 

dunl (v. 195-9). Jojimo sporto aistruolis, weikas ir stiprus 

;.rrrr.ruolis Strepsiadas atsisako eiti mokytis i ,,mqstykl4", - 

li.rip jis pasirodys savo bidiuliams raiteliams netekEs sveikos 

veido spalvos (v. 119 sq; plg. v. 103 ir 799-800)! Atsiverus 

Sokrato ,,m4sryklos" durims ir pasirodiius iSvargusiems moliinian.rs, 

pats mokslus eiti nutarqs jaunuolio tevas suiunka 

,,llerakli! I5 kur tokie ivdrys!" (v. 184-6). Pasidomejgs, i 

l


641>d 

64b: kohios mirties nusipelno tihriejiflosofai *t - Dauguma inxr 

niq ne nenutuokia apie tikr{4,,mirties" ir,,mirimo" prasntf, 

Plg. 58b, 61a,63e,65a, ll5e, ll8a su psr. Kita vertus, il 

tolesniq Sokrato kalbq paaiSknja, jog tik teisingai (filosofil. 

kai) gyvenantiems Zmonems mirtis - didelis geris, kitiems ji 

gali virsti tikra kandia, - plg. 8lc -82a,83d-e, l08a-c, I l3c 

- 114b. 

64c: ar yra tohs daiktas ,,mirtis"?" - Jei yra toks ,,daiktas" (tr), 

galima j! apibreiti ir aptarti. Plg. panaSius klausimus 65d ir 

74a. 

64d: iimintj myliniiam uyrui*t - Gr. grl,ooogou dv6p6g. 

,,Filosofas" - i3minties (oogicr) gerb€jas, myletojas. Plg. psr. 

ad57a (pabaiga) ir 66e,68a-c su pst. 

64d: haip nors be jq iisiuersti*2 - Apie paties Sokrato ,,asketiSkum4" 

daug kalbama Ksenofonto ,,Prisiminimuose" - 

manoma, kad jq autoriui irakos galejo tureti kinikq pirm- 

takas Antistenas (plg. pst. ad 59b). Ksenofontas pasakoja 

(1, 6), kaip, noredamas persivilioti Sokrato mokinius, .fi 

uisipuole sofistas Antifontas: ,,Visada maniau, Sokratai, kad 

Zmones atsidejg filosofijai, turetq tapti laimingesni, o tu 

nuo filosofijos skiniesi visai kitokius vaisius. Ziurak, gyveni 

taip, kad paskutinis vergas del tokio gyvaliojimo begtq nuo 

Seimininko: valgius valgai ir gerimus geri prasdiq prasdiau- 

sius, iiem4 vasar4 vilki t4 pati nudryius! apsiaust4, ne chi- 

tono nepasivilkEs, vaikidioji basas" (1,6,2, verr. V. Kazans- 

kiend). Sokratas atsako, jog apdarai reikalingi tik tam, kad 

apsaugotl+ nuo Saldio ar kaitros, o apavas, - kad galima b[tq 

vaikidioti, o jo uigrtdintam k[nui pakanka ir tokiq dra- 

buii,a Gbid.I,6,6-7). 

, t,l tr5a 

166 167 

PAAISKINIMAI 

,, '.r: iiuaduoti sauo sielT ii bendrystis sa kunu*t - Filosofas tarsi 

l,,rleisdamas i laisvg kaling vaduoja (gr. anol,6etv, ,,atri5ti", 

,,iipandioti", ,,vaduoti") i5 kuno savo sielE. Plg. 59e: Sokrato 

,lraugams tenka palaukti prie durq, nes kal6jimo pareiglnai 

rrrirties dien4,,atri5a Sokratq". Tai vienas i5 daugelio kasdien6s 

kr I bos,,perp rasmi ni mo" pavydLil,, Faido ne". N uo pokalb io 

pradiios iki paskutiniqjq dienos ir savo gyvenimo akimirkq 

(plg. I 15a) Sokratas m4sto ir kalba sau lprastu budu, aiSkin- 

,lemasis ir aiSkindamas, k4 i5 tiesq turetq reikiti tai, k4 Zmonds 

vadina,,mirtimi",,,dorybe",,,ryrumu",,,i5sipandiojimu", ir 

taip toliau. Plg. pst. ad57b,58b,6la,53e, 115e, ll8a. 

r,7.t: bitaip nei uisi kiti i,monis*2 - Filosofas i5 kitq imoniq 

iSsiskiria (6tcrqep6vto c,, 65 a) panieka kuno parupinamiems 

malonumams, o ne ypatingais (8raqepovtrov, 64d) dra- 

buiiais. 

(t5u neuerta ni gtuenti*3 - Ksenofontas pasakoja (Mem. l, 6, 

4), jog Antifontui pavaizdavus, koks varganas yra Sokrato 

gyvenimas (plg. pst.*2 ad64d),3is atsakEs: 

,,Man rodos' Antifontai, 

kad, tavo supratimu, a5 gyvenu taip b6dinai, jog 

esu tikras, veikiau pasirinktumei mirti nei mano gyvenim4" 

(vert. V. Kazanskiene). 

65a: nebetoli ihi mirties*a - Plg. pst. *3ad 64b' 

65a apie paties paiinimo igijim7*5 - Priei tai (64d) kalbdta 

apie drabuiiq ir apavo isigijim4. ,,Paties" paiinimo, todel, kad 

filosofai b[tent jo visuomet siekia ir juo gyvena. Plg. 66e, 

68a-b, 69a-c,79d. ,,Paiinimu" dia ir toliau verdiamas graiki3kas 

iodis gp6vnotq. Pastarajam giminingas iodis qp6veq 

- plaudius nuo pilvo ertmes skirianti Pertvara' ,'diafragma". 

]

PAAISKINIMAI 

65a-651r 

Homero poemose 5i ,,kr[tines perwara.. ,,!k[nija.. normali$ 

sveik4 gyvo Zmogaus suvokimo gali4 (mirusiqjq veles 

iios gr. 

lios neruri, - plg. II.)OOII, loSsq tr 70b su psr.*').Aristorclir 

svarsro jo nuomone klaiding4 Homero ir senqjq filosofq 

isitikinim4, neva gp6vnorq, nesiskiria nuo juslinio suvokimo, 

crloOrlotq (Meth. 1009 b I I sqq, De an. 427 at9 sqq). padiam 

Aristoteliui gp6vnorg - tai praktine imogaus iiminris. plr. 

tonas gp6vqorg vadina siel4 peninti konrakt4 su amiinosiomis, 

nekintamomis m4stomomis esyb6mis. plg. g4a_b, 

Tai esmine sielos, tad ir nors kiek susim4standio Zmogaus 

galia, veikla ir iios veildos vaisius. ,,Mirusios,, (nuo k[no atsiskyrusios) 

sielos pagaliau gales pilnai pasinerti i savo tikrqji 

vaisingo paiinimo gaival4. 

656: nei girdime, nei regime*t - Neoplaronikas Olimpiodoras 

speja, jog Sokraras dia turi galvoje parmenid4, Empedokli ir 

Epicharm4: ,,Mat jie teigia, kad jusles nieko aiikiai nepaZlsta. 

Antai Epicharmas sako: '{m4srymas 

(vo0q) maro, m4srymas 

girdi, visa kita kurdia ir akla' (-_fr. t2 DK)... Otimpiodoras 

prisimena ir iodiius, kuriuos,,lliadoje,. Atene raria Diomedui 

(V,127 s4), sakydama, 

jog nuemejam akis uigulusi4 migl4, 

idant istengtq atskirri diev4 nuo mirtingojo vyro. ,Jei neb[tq 

jsikiSusi Atene, nieko aiikiai ir nebltq regdjEs,., _ priduria 

Olimpiodoras. Naujqjq laikq komenraroriai nesurado kitq 

poetq tekstq Sokrato teiginiui paremti. Hackforth'o manymu, 

sakinio pabaiga primena jambais paraiyto k[rinio eilurg, tad 

gali bnti kaikokio mums neiinomo veikalo citata. 

656: prastesnt)s 

uZ iias*2 - Kausa ir regejimas _ padios vertin_ 

giausios 

i5 imogui dievo suteiktq jusliq. Be regejimo imon€s 

nebfitq matg darniq dangaus 

apsisukimq, neb[tq iiryrg visatos 

prigimries, nei istengg gauri paiios didiiausios mirtingqjq 

168 '169 

J"-":):: 

suvokia muzikos harmonijq, 

lirrs srebi dangaus darn4, ldausa 

,, l.rrrr aririnkamai suderintq sav4j4 siel4 ebid. 47b_e).Bfitent 

r, rSiimo gali4 Platonas pasitelkia m4srymo veiklai paaiikinti 

n l):rvaizduoti (plg. Rup.Yl,5O7 c s44). Neatsitiktinai imogus 

,'r,1sr.ydamas regr (0errpsiv, i8eiv tfr 6rcvoig) tikrai esandius 

rr rrekinramus dalykus, pauidalus (platono iodLiai i6eq ir 

r r5riq, 

turi t4 pati4 iakni, kaip ir veiksmaiodZiai ei6ov, ,,marvri" 

ir oi6a -,,iinori"; istorines 5iq iodiiq formos turi g: 

'1 r:i6oq, *6pt6ov, *poiba ir yra giminingos lot. uidere, rus. 

tirt()etnb, eud, lieL ueiziti, pa-uid-alas). 

', ,, : [uri nors ii esybiry* ' - ,,Esybes" gr. rcr 6vta, _ veiksmaiodZio 

,.lruri" esamojo laiko dalywis su artikeliu (vienaskaira td rjv; 

,l.rugiskaita tcr civta): ,,esami daiktai... Neaiiku ar iis iodis 

, i:r nusako tiesiog (visus juslemis suvokiamus) ,,esamus daik_ 

rrrs", ar,,(tikrai) esandius daiktus" - tihr4sias, tihrouinesvistl 

1r:slinio pasaulio daiktLl esybes. Apie pastaruosius netrukus 

rrzsimenama (65d),ir toliau kai kur tas pats iodis neabejotinai 

r,rikomas iioms tihrosiorzsesybems pavadinri (Zr. 7Bd, g3b). 

Kita vertus, 79a, 97d ir 99d ,,esybes" aiikiai sakoma apie 

'isus ,,esamus daiktus", o ne ap,ie idealiqj4 tikrovg. Tadiau 

,l:rugelyje vietq vargu ar galima vienareikjmiikai nustaryri, 

lirrs b[tent turima galvoje (plg. 65c, 66a, c,74d, 82e,90c, 

d, 99e, 100a, l0le). Galiausiai aiiku, kad, plaroniikai ii[rint, 

suvokri kuri4 nors i5 pasaulio ,,esybiq" galima rik iinant tikr,lsias 

espes. Plg. psr. ad g9d. 

r,>c: linb esybis*2 - ,,Esybe" gr. to 6v. plg. ankstesng pst. 

rtic: tad ir iia*, - Plg. aukidiau 64e - 65a: vien tai, kad filosofas 

atsisako rupintis ir puoiti k[nE rodo, jog jis siekia kiek

PAAISKINIMAI 

imanoma nuo jo atitr[kti ir atsigrEiti i siel4. Dabar 

ma, kad nuo k[no filosofas nusigrEiia tam, kad gal€tr1 

titikrybg. 

65d: ar yra tohs daihtas, ar ne?*t - Plg- 64c su psr. Tai 

ai5ki dialogo uiuomina apie,,savaime" rikrai,,esandiu.s 

tus", kuriq batis paarikina visq esamq pasaulio daiktq 

ir sa'"ybes, vadinamqsias Plarono ,,ideias". eia ir toliau ,,i 

daLnai nusakomos niekatrosios gi min€s b[dvardiiais 

"gera", ,,lygu", daZniausiai su artikeliu arlir su parodo 

ivardZiu crut6 (niekatrosios giminds forma), ,,pars"; a 

,,abstrakiiais" daiktavardiiais:,,lygybe",,,didumas", 

mas", ,,groiis". Vartojamas ir daiktavardis or)oia 

visq esybiq tikrovei nusakyti; verdiama ,,b[tis", 65d,76d,- 

92e) ir veiksmaiodiio ,,buri" esamojo laiko dalyvio vienaskrl. 

ta rd 6v (veriiama ,,esyb6") arba daugiskaita rcr 6vtq 

(,,esybes" plg. pst.*r,2 ad 65c) ir formule ,,kas yra i' (ir.74b, 

d,75b, c-d ir pst.). 

Antrojoje dialogo dalyje pasirodo s4vokos ei6og (102b, 103c, 

104c, l06d) ir i6ecr (104b, d, e, 105d). Sie graikiiki LodLiai 

turi t4 padi4 Sakni kaip ir veiksmaiodis ,,regeti" (i6eiv). plg. 

pst. ad 65b. ,,Eidos" ir ,,idea" nusako daikro ,,iivaizd4", ,,pavidal4", 

taip pat,,rrii" (plg. lot species). Zodis ,,ideja" - tiksli 

vieno i5 Siq dviejq Platono dainai tikrosioms esybems nusakyti 

taikomq LodLiq transl iteracij a, tadiau iprastin€ iiandien ine 

iio iodiio varrosena ne tik neatitinka, bet tiesiog prieitarauja 

platoniikajai. Anor empirisrinio,, Dabartines 

lieruviq kalbos 

iodyno" apibr6iimo, ,,ideja" - tai ,,mintis, s4voka, atspindinti 

[iSskirta mano - T.A.] ttkrovg Qdijos yra i,mogaus m4stymo 

produhta)". Bet Platono ,,idejos" - nera subjehtyuios 

kieno 

nors galvoje gimstaniios s4vokos, bet vienintelis tikras mas- 

-t70 

PAAISKINIMAI 

,,,,',, r,ltiehtas. Jei jos ir yra,,mqsrymo produktas", tai tik ta 

1., r\ur(', kaip kalbama apie ,,maisro produktus" - nekinta- 

,,',1 r,lc'f q tikrove ,,maitina" m4srym4 (plg. 84b) ir igalina ji 

,,r qrrvti- paZinti kintam4 juslini pasauli.,,Idejos" esti paiios 

I r\.rrnle ir nepriklausomai nuo to, m4sto jas imones ar ne. 

l'.r, rrs jos ,,nieko nepraranda", jei niekas nekreipia i jas savo 

I'r,,r

( 

PAAISKINIMAI 

pavidalo bendrininkai ir bendravardLiai (plg. 78e, 9 

l03d). Sokratas klausia, ar lrapa:.s rolcs daiktas,,teisinga 

kalbama apie teisingus istatymus, teisingusi.mones ir panaSi 

bet ar esama paties to ,,teisinga", kurio vardu nu 

visq teisingq pasaulio daiktq teisingumas? (Plg. dar 74a 

76d-e). Vadinamieji ,,sokratiSki" Plarono dialogai kaip 

vaizduoja Sokrat4, kuris a&aldiais savo klausimais ,,kas 

pars grai,u?", ,,teisinga?", ,,pamaldu?" ir panaiiai verdia sutrikd 

tariamus dalyko iinovus. Sokrato bidiuliams gerai paiistamu 

tokiq ryrinejimq objektas ir keliamq klausimq forma: ,,Die. 

vaLi, yral", - nedvejodamas ariauna Simijas (plg. taip pat 

7 4a-6, 7 5 d, 7 6d-e, 7 8d, I 00b). Jei ivairiems daugiau ar maiiau 

teisingiems, graiiems ir geriems pasaulio daiktams taikomi 

vardai yra teisingi, reiSkia jie tikri, vadinasi tikrai yra - lie- 

tuviSkas Zodis ,,tikras" gerai perteikia graikq kalbai btdingl 

,,teisingumo" ir,,tikrovi5kumo" s4vokq sutapimq. (Sokrato 

dainai kartojami i.odLiai rbq &l,qed)q, ,,i3 tiesq" ir t6l 6vtr, 

,,tikrai", ,,tikrov6je" turi vienod4 ryztingo teigimo gali4). 

65d: uistl dalybry, kurie tih yrt 2- Gr. tdtv ril.l,rrlv ... anavtcov 

... 6 tuylaver Excrotov 6v. Pateikiamame vertime 6 su- 

prantama kaip sanrykinio sakinio subjektas, Ercaorov - prie- 

delis, tuylavet 6v ,,turi laimes b[ti", ,,yra": asmenines veiksmaiodiio 

roT1crvrrl (,,pasitaikyti",,,atsitikri") formos kons- 

trukcijose su veiksmaiodiio ,,bUti" dalyviais dainiausiai neturi 

jokios papildomos prasmes (Zr. LSJ, s.v. II, l; plg. taip pat 

pranc. se trouue 6tre ir rusq urileem rilecmo 6omo). Kai kurie 

vertejai lvard! 6 supranta kaip kalbamo santykinio sakinio 

predikat4 ,,kuriuo kiekvienas [jq] y."", ,,las kiekvienas [jq] 

yra". Tokia interpreracija susijusi su atitinkamuLodLio oioic 

(,,esmd", - taip verdia ir M. Radkauskas; ,,prasme" veikiau 

nei ,,bntis") ir formules ,,kas yra l' supratimu. Plg. tolesng 

p.rsrebQ ir pst.*r ad74b. Tadiau pati kalbamo sakinio sintak- 

',( ltCfa palanki tokiam supratimui, 

/( )(lyne 

riirrr ines 

- LSJ ,,Graikq kalbos 

nera predikatin€s sanrykinio ivardiio 6 (niekatrosios 

forma) vartosenos pavyzdLi+(plg. Gallop ad locum). 

172 173 

PAAISKINIMAI 

,, ',1: butf"3 - ,,Bttis" gr. o1)oic. Pradin6 5io daiktavardiio 

r..'ikime - tai, has ham nors prihlauso: ,,nuosavybe", ,,savastis", 

,.':rvybe". Kiekvienas daiktas tiek turi vien4 ar kit4 ,,savybg" 

,,yra teisingas", ,,yra graZus", ,,yra didelis", ir taip toliau, 

ir rik tiek,,turi prasmes" (yra m4stomas, paZinus), kiek pati 

'. rvai me 7ra 5io dai kto,,savyb€", otoia, kiek yra tokia,,esybd" 

lumi ir butyb), tikrovine esme (pats groiis, pats geris ir 

1'rrnaiiai). Otoia - esmine daikto savybe, esme, prasme ir 

i:rnre esanti tihroui (plg. pranc. M.Dixsaut vertim4: mode 

I'itre essentiel). 

,.Iraidone" lrodinejant, kad sielos esti taip pat, kaip esti ,,lygu", 

,,graiu", ,,gera" ir,,visi tokie dalykai" (plg. ir 92d) pirmiausiai 

reigiamas padiq savaime esandiq esybiq buuimas. Taip skamba 

i:ru pats pirmasis Sokrato klausimas apie pati ,,teisinga", 

.,qraiu" ir ,,gera": .O kE mes, Simijau, pasakysime itai apie 

l

f 

PAAISKINIMAI 

iu", ,,gera", ir apskritai tokia butis (o0oia), yra, ir mcs nt 

siejame tai, k4 gauname i5 jusliq, vel atrasdami j4 a 

turet4 ir musq, ir su ja visk4 lyginame, b[tina, maryr, 

paiinti, jogkaip yraanos [esybes], taip pat ir musq sielor 

mums dar negimus. O jei anq [esybiq] nera, visas 5is irod 

niekam tikgs? Ar nesutinki: lygiai taip pat, kaip privalo 

anos [esybes], ir mtsq sielos privalo btri mums dar negi 

o jei anos neprivalo, tai ir musq sielos neprivalo? - Tu ncr 

lsivaizduoji, Sokratai, - atsake Simijas, - kaip man atrodo, 

jos vienodai privalo!" (7 6d-e) . Toks supratimas lemia iodllo 

otoicr (iia ir 76d) verrim4 ,,butimi" ir 74b ir 75b klausimq 

vertim4: ,,tai, kas yra" ir ,,had jis yra" (o ne ,,has tai yra"), 

Krikidioniq apologetai iivelge ryii tarp Plarono aukidiausiajrl 

tikrovei taikomo ,,esyb6s" (,,tai, kas yra", td riv) ir Mozei (/l 

3, l-14) apreikJto Aukidiausiojo vardo: ,Jahve" -,,Tas, Kurit 

yra" arba ,Jis yra". Anot Ps. Justino (IV-V a. po Kr.; Cohort, 

ad Graecos 20-22), Egipte susipaiings su Mozes ir kirq 

pranaSq mokymu, Platonas iinojo apie vien4 tikr4ji Diev1, 

tadiau, bijodamas Sokrato likimo, slepe savo tikejimq. Vir 

delto protingas imogus nesunkiai galis 5i tikejim4 iivelgri 

Platono raituose skairydamas 

(Tim.27d) apie skirtum4 tarp 

to, ,,kas amiinai yra, bet neturi arsiradimo (to dv dei, y6. 

veotv 6d oix EXov), ir to, kas amiinai randasi, bet nic. 

kad neb[va (to ytv6pevov pdv crei, dv 6d or)66rote)". 

,,Ar nematote, graikai, kad kiekvienam m4standiam imogui 

tai yra tas pat, skiriasi tik artikelis? Moze sakgs 

'esanrysis' 

(6 riiv), Platonas -'tai, kas yra' (to riv)". Daugiau apie krikl- 

dioniq apologetq iZvelgiam4 Platono ry5i su Senuoju Testa- 

mentu ir. H. Dcirrie, M. Balres, Der Platonismus in der Antihe. 

Bde. I-IIL - Srutrgart, Bad-Cannsratt, 1987-1993, Bd. l, 

p. r90-2r9. 

PAAISKINIMAI 

,r ', tr,r1 tyiausial* - Sokratas tyrinijimo sdkmg laiko prik- 

. f ll!.nr:l nuo ryrinetojo tyrumo (jis nesusitepgs niekuo kas 

r,rrrrikrr ir trukdo m4srymui). Kai kurie kalbininkai mano 

, ',rrr,,krginio ry5io esant tarp lietuviSkq iodiiq,tyras" ir,,ry- 

,,rr, rr" (plg. Fraenkel E. Litauisches Etymologisches rViirterbuch. 

. I Il, Heidelberg-Gcittingen, 1962-1965,s.v. tyrinit). 

tt{.. ',tttlsi medlioti* - Filosofas ne tik myli iSmint! ir iinojim4, 

1,. 'i,kia,,sugauti" tai, k4 nori Zinoti. Kiekvienas filosofinis 

,,,1,r;rto ir jo biiiuliq pokalbis - teisingumo, sant[rumo ar 

!,'l,ios nors kitos esyb6s-bnrybes mediiokld (plg. Resp.IY, 

r l.lb-d). Sofistai taip pat mediioja - pinigingus jaunuolius 

ylr.. Soph.22rd - 223b). 

., ), I'aihohs tahelis* - ,,Takelis" gr. citpcrnoq - nuoialus kelias, 

Lrrris gali awesti tiesiai prie tikslo. Damaskijas (1, S l0l, II, 

,' ' 69 \7.) 5ia proga primena Pitagoro raginim4,,Nesirink 

ll.r(lus kelio". 

n,, ndeidiia suuohti* 

I'l.rronas. 

NeZinoma, koki posak! turi galvo.ie 

paiius dalyhus* yra paii4 regimq daikq esmg. 

t 

" 

: kq sakomis my$* - Filosofai, - sako Sokratas, - yra isimylejq 

1'.ri.i nim4 (gr. dpcrotcrf ,,,lsimylejeliai",,,meilu Liat", rfic, 

,ppovrloearq,).'Epa,otcri tfrq gpovrloerog,,,paiinimo 

rrre iluZiai" - aistringesnis ir retesnis iprasto ,,filosofo" vardo 

tri oogia ir gtl,6

PAAISKINIMAI 

b3l - 1097 al4).T4patidainai kartoja 5iq laikq 

Tadiau savaime esantys ir sau pakankami pavidalai 

esming, bfitin4 ir neatsiejam4 pasaulio gyvenimo dali.'l'ri 

m4stomq pasaulio esybiq (plg.74d- 75b) ir visq 

burybiq troikimo ir aistros (6poq) objektas. Neatsiti 

tik prot4 lsimylijg imones, tikrieji ,,iSminties myl€tojai" 

vilti amiinybei isikurti anoje spindindioje tikrov€je. D 

pavidalq tikrove esanti tikrasis erotinio sielos jausmo obj 

Apie tai Platono,,Faidras" ir,,Puota". Plg. 68a. 

67a: beprotybls*r - Gr. ct

PAAISKINIMAI 

ieSkoti savo imonos Euridikes. Achilas troSko tenai 

Patrokl4 $lg. Symp. l79d- l80b), savo vaikus i Hadq 

Jokaste (Euripidas, Phoen. v. 1455-1459). 

68c: ar abiejq iiU dalyhry*t - ,,lSminties gerbe.jas", ,,klno 

bejas", ,,pinigq megdjas", ,,Slovds mdg6jas" - visi 5ie i.r 

graikiSkai sudaryti su Saknimi rptl,(o) - ,,gerbejas", ,,megiju' 

,,mylero,ias": 9rl,6oo9o9, gtlootopatoq, grlolprlpa 

gtl,6ttpog. {vairios yra didiiosios imoniq aistros. ,,V 

rybeje" (IX, 580e - 58lb) Sokratas aiSkina, jog kiekvicrroN 

sieloje esama trijq pagrindiniq daliq: ,,protingoji" dalis (1,o. 

TrouKdv p6poq) myli iSmintiir moksl4 (grl6oo

I'AAISKINIMAI 

Gr. iodis apetrl (verdiama,,dorybe") nusako ne tik moral 

vertinamas sielos savybes (,,dorybes"), bet ir kiekvieno dai 

,,gerumQ" ir ,,tinkamum4"; &psrn - ,,verryb6", ,,aukira 

kybe" apskritai. V a. At€nuose paryrg ir iSprusg mokytoi{ 

skelbia galintys kiekvien4 uZ tam tikr4 pinig4 iSmokyti toki 

,,gerumo" (Euenas buvo vienas i3 tokiq gerq piliediq aukletojg 

plg. pst. ad 60d ir e). Platono Sokratas itikine.ia, kad tikrarit 

imogaus ,,gerumas" gali b0ti tik vidinis sielos tobulumas - 

toki robulum4 ir gerum4 iSsiugdyti pajegia tik pati m4stantl 

lr pazlstantl slela. 

69b: butaforija*2 - Gr. oncrypcrgicr, ,,5e56liq pieSimas" (il 

ona, ,,5e5elis" ir 1pago, ,,pieSti"). Taip vadinama dailininkq 

erdvei uaizduoti alkorna technika. Platonas i 5iE menininkq 

gudrybE iilri itariai: ji tesukurianri tikroviikumo iliuzij4, bet 

pati tikrove dailininkams ne kiek nertpinti. Plg. ,,Valstybi" 

Yll, 523b,586b, ,,lstarymal" 663c. Anot ,,Valsrybes" (VI, 

5l0e), regimq daiktq Seieliai - labiausiai nutolgs tikrovis 

awaizdas. 

69b uergiika*3 -,,Vergi5ka" reiSkia menka ir neprotinga. Pla- 

tono poii[ris i vergus ir vergystE nesiskiria nuo ,,daugumos" 

jo amiininkq nuomones: vergas es4s nepilnavertis ir bukas 

padaras. ,,Valstybeje" (IX, 590d) reigiama, jog imogui, kuris 

neturi savo proto, verdiau tapti kito, protingo, imogaus vergu, 

kad ir jam vadovaurq tai, kas yra dieviSka bei protinga, ,,idant 

visi mes butume kiek imanoma panaSls ir draugiSki, valdant 

tam padiam pradui". Plg. Alc. I 1356-c: blogis dera vergui, 

bet ne oriam laisvam imogui (Sool,onpenrlg xaxicr). 

696 nieho sueiho*a - Gr. Zodis pladiau nei lietuviSkas iodis 

,,sveikas" taikomas normaliai, ,,dorai" dalyko b[senai pava- 

180 

PAAISKIN IMAI 

, | , rr r i : sveika siela, sveikas (t.y. protingas) iodis' sveikas (,,do- 

, r., ) irnogus, ir panaliai. Plg. angl. sound.Zr.89d-e,90c, e, 

I lS.r ir pst. 

,, r, tttro uist'\ iiry dalykry*t - Tai yra nuo anksdiau minetq 

,rr.rlonumq, baimiq ir panaliq dalykq". 

', l, ,rpsiualymo apeigos*z - Gr. ra0crpp6q' Kct0crppoi' 

.,'\psivalymai", vadinasi Empedoklio poema' kalbanti apie 

Nclpykantos nuo dievq atskirtos sielos tremti i iemiSka.i! 

1,.rsauli (ir. 3l B ll2-153 DK). Dievas, skelbiama Sioje poerrroje, 

es4s ,,dvasia" (arba,,protas", gpnv - dorieiiq dialektui 

ll)rirstas aukidiausios mqstymo galios pavadinimas) 

"Sventa 

,r nenusakoma, / vikriomis mintimis apskriejanti visq pasauli" 

\lr.134 DK). Siela vargsta svetimame nepaiistamame kraite 

lil,rjodama i5 vieno iemiiko kuno ! kit4, toli nuo dieviikosios 

\.rvo te\yn€s, kol apsivalydama atsilygins ui savo kaltq ir 

\urcPti. 

t,'tt: slipiningas apeigas*3 - Sokratas tikriausiai turi galvoje sld- 

lrirringas Dionis4 garbinusiq (todil bahchar) orfikq !5ventinimo 

apeigas (tetr'etai). Orfikai, atrodo, pirmieji sura56 

'avo religijos ikurejq Orfejo ir,io mokinio Musajo mokym4 

ir stropiai diege sav4sias apeigas. ,,Valstyb6je" (ll, 364b) 

Sokrato painekovas Adeimantas Saiposi i5 elgetaujaniiq Ly' 

niq, kurie eina per turtuoliq namus ,,itikin6dami' esE i5 dievq 

rrukomis ir kerais gauna gali4, jei koks imogus ar jo protevis 

yra padargs k4 nors neteisinga, paialinti 5i4 neteisybg maloniai 

puotaujant. O jei kas dar nores pakenkti kuriam nors savo 

prieiui, nesvarbu teisingas, ar ne botq anas imogus, tai jie 

nebrangiai leis tai padaryti kaiin kokiq uikeikimq ir mazgeliq 

pagalba, kadangi, girdi, priverdia dievus sau Patarnauti"' Jie 

181

PAAISKINIMAI 

turiMusajo ir Orfi:jo knygq kr[v4 ir pagalSias knygas atli 

savo apeigas ltikinedami paskirus imones ir iStisus miestul 

neva,,ir gyvieji, ir mirusieji aukomis ir maloniomis pramo' 

gomis gali b[ri i3risti (],uoetg) ir apvalyti (ra0appoi) nuo 

neteisybiq. O tuos, kurie neatlieka 5iq apeigq, jq vadinamq 

lSventinamais 

(tel,etai), kurios atleidiia (l"6ouor) mus nuo 

tenykSdiq blogybiq, laukia baisls dalykai". Adeimanto vaie' 

duojamiems orfizmo skelb6jams ropi vien atlikti tam tikru 

sl€piningas apeigas, kuriq iSperkamqj4 gali4 jie siekia paversti 

pelninga preke uoliai jq reklamuodami. Sokratas sutinka, kad 

kiekvienam imogui verta susimqstyti apie tai, kas jam bur 

Siam gyvenimui pasibaigus: ne vaikai ar vaikaidiai, 6et patt 

.jis tures atsaky'ti ui savo darbus, - taiiau jis kitaip lsivaizduoja 

iSganing4 sielos apsiuall'm7 ir iiriiim4. Tokio iiuadauimo ir 

iiriiimo nebfidamas filosofu neipirktq joks neteisingai W- 

venantis turtuolis. 

69c: has j Hada nuuyhs ... apsigyuens su dieuais*a - Anot 

Olimpiodoro (8, 7; I, p. 122-123 W.), Sokratas dia cituoja 

orfikq iStarE. Siuos ZodZius primena ir paiaip[niSkas orfikq 

mokymo apie pomirtini atlyginim4 apibldinimas ,,Valsrybeje" 

(ll, 363c-d): ,,Musajas (Orfejo mokinys) ir jo slnus 

(Eumolpas) teisingiesiems ii dievq par[pina dar smagesniq 

gerybiq: savo sakmese nuveda juos pas Had4, ten suguldo 

prie doriesiems iSkeltos puotos stalo ir vaizduoja juos vis4 

laik4 girtaujandius su vainikais ant galvos, manydami nesant 

geresnio atlyginimo ui dorybE, nei amiinas girtumas. 

O nedorus ir neteisingus imones .iie pas Had4 lklampina i 

kaZkoki purv4 ir verdia rediu neSioti vandeni...". Plg. Aristo- 

fano ,,Varles" (v. 145-150,154-159); (Heraklis aiSkina Dio- 

nisui keli4 pas Had4): ,,Punynd bus / klampi ir waikas ten. 

I j4 pamurdytas, / Jei svedi4 kas uLgavo iodiiais negraiiais, / 

182 

,,,,rrl PAAlsKlNlMAl 

1.. v:riko graigalius parvert€s at6m6 / Ar motin4 iSniekino ir 

,.turrsius / IStalie tevui, ar kreivai prisiekd kam/ Po to 

'rzlics tave alsavimas lumzdiiq, / Regesi Sviesi4 dienq kaip 

L.r,l iia pas mus / Ir mirtq gireles, ir ryrq moterq / Palaimintus 

l,ulkus, kur plos linksmai delnais | Tai mystai paSvEsti" 

( r'crt. A. Dambrauskas). 

t )rfikq isitikinimu, purvas - tinkama viet4 Sventosiomis apei- 

r,o r-r'is ne aps iua li us i em s nusikaltdliams. Tyrumo i r skaisrybds 

,,rflkai reikalavo ir i5 kasdienio savo sekdjq gyvenimo drausdarrri 

ryn4, mes4, seksualini palaidum4. ,,Puritoni5kas" glvenirrrrrs 

(ir. Dodds, The Greehs and the lrrational, p. 135-178) 

iiskyre vegetarus ir abstinentus orfikus bei panaiiq religiniq 

s:ljodiiq lalininkus visuomeneje, kur pagrindinis religinis 

ritualas buvo gyvulio aukojimas ir po jo keliamos vai56s (plg. 

l]urkert, Greek Religion, p. 301-304). 

r,')tl: bakchrl maia*t - TirsaneSiai (gr. vcrp0eroq6pot; ii nar' 

rchso (gr. vcp01(, liet. pafrkolis , ferula communis), vieno i5 

l)ioniso augalq, ekstatiSkq 5io dievo apeigq dalyviai pasidarydavo 

,,tirsq" - plon4 ilg4 lazd4, ant kurios galo dar uimau- 

davo kitus Dioniso augalus - gebeng, kankoreii arba ryn- 

iakg. Dievo ikvdpto Dioniso iynio vedami timpanq ritmu 

Sokantys ir Saukiantys apeigq dalyviai patys pasijusdavo 

bakchais - toks buvgs apeiginis Dioniso vardas- Euripidas 

,,Bakchantese" isptdingai vaizduoja Dioniso sek6jus apimanti 

entuziazm4, 

69d: flosoftai gtuenim7 tihrai shyrg imonis"2 - ,,Valsrybeie" 

Sokratas teigia, jog ,,barbariSka purvynd" (popp6pog pcppaptxoq,, 

Resp.-VIl,533d) gresia patios regindios sielos akiai, 

kuri4 Svelniai vaduoja ir virSun kelia dialektinis filosofq 

183 

i

I'AAISKINIMAI 

mokslas (ibid.). Paprastai su ekstatiSkq religiniq apeigq 

lyviais, bakchantais ir koribantais Platonas lygina poerus 

kaip ir anie, dievo ikvepti (6v0ooro(ovteg,, 6v0eor) ir 

gauti", poetai taip par nebetenka proro ir parys ne neruoki 

kq ir kodel kalba (plg. Apol.22c, Ion 533d - 536c, 

245a). Dievo ,,pagauti" ir i dieviSk4 tikrov€s pasaulipasin 

filosofai, raip pat pasijunta jei ir ne virtg dievais, tai bent i 

panaiijantys j dieu4 (plg. garsqji panaiijimo I dieu4Pla 

filosofijos ideal4 - Theaet. 176b, et aliud). Supanai€dami 

su dievu, tikrieji bakchai filosofai ne pamera protq, bet vi- 

siSkai atsiduoda jo veiklai. Orfikq iStara primena Mato 

evangelijos 22,14 Zodiius: ,,Nes daug paiauktqjq, bet maia 

iSrinktqjq". 

69d- 

70a: nebira nieho ir niehur * - Tokiomis baimemis, anor Plarono, 

piliediq sielas uikredia poetai. Norint iSaugintidrqsiq kariq, 

aiikina Sokratas ,,Valsrybeje", reikia i5 Homero veikalq nuo 

pat pradiios iStrinti tas vietas, kurios nepatraukliai ir bau- 

ginaniiai vaizduoja Hado buveing (III, 386a - 387b). Antai: 

,,Net ir Hado namuose lieka kaikokia/vele (VuXn) ir vaizdas 

(ei6col.ov), bet jokio jame nera proto (suvokimo galios, 

qp6v€q)" (//. )CfiIII, 103 sq), arba, kad ,,Teiresijuivieninteliam 

ir mirusiam [Persefone] paliko suvokianti protq (v6ov 

... ltsftvOoeor), kiti - skrajojanrys Seieliai" (Od.X,494 sq), 

arba, kad vel€ i Hadq iSskrenda ,,palikdama sriprybg ir jaunysrE" 

Ql. XVI, 856-857), arba, es4,,vele (VuXq) tarsi d[mai 

/ spigtelejusi dingo po ieme" (1/. )Oflll, 100-l0l), ir 

dar tE viet4, kur Odis€jo nuZudytq.launikiq veles lyginamos 

su Siksnosparniq pulkeliu (Od. )C/-IV,6-9). ,,Mes papra- 

Sysime Homero ir kitq poetq neuisigauti, jei visus Sirokius 

dalykus iSbrauksime, - pateikEs ialingai veiksiandiq eiliq 

pavyzdi apibendrina Sokratas, - ne del to, kad jie butq 

PAAISKINIMAI 

'( l)octiski ar nemalon[s daugeliui klausyto.iq, bet ddl to, 

| .r,1, prieSingai, kuo iie poetiSkesni, tuo maiiau tinka klausytis 

, .r rk:rms ir suaugusiems, jeigu imogus turi b[ti laisvas ir lal,r.rrr 

bijoti vergijos negu mirties" (Resp. III, 387b, vert. J. 

I rrrrrr6ius). 

til, lnlhoki4 paiinimo gali4*t -PiodLiui ,,gali4 ir paiinim4"' 

l'l{. toliau 76c, kur Sokratas skelbia svarsrymo aPie ',mo- 

Lvrn4si prisiminim4" i5vad4: ,,Vadinasi, Simijau, sielos buvo 

,r .rnksdiau, dar neatsiradusios Zmogaus pavidale. Buvo atskirai 

,rrro k[nq ir tur6jo paiinimo gali4 (gpovlotv)". Kad arvykusi 

1,.rs Had4 filosofo siela gal6tq pasidiiaugti pagaliau ',nu- 

'ikradiusi visq iemi5ko gyvenimo vargq" ir ,,sutikusi tyr{i 

1,.ri,inimq" 

(plg. au}

PAAISKINIMAI 

jos gaivinamo ktno gyvastis, ber giminyste amiinai m4s 

cikrovei. Sielos gyvastis - paiistandio proto veiklumas. 

NeaiSku, ar Homero epe Vor(t'1 siejama su oru ir mirusiji 

liekandiu kv€pavimu (plg. LSJ s.v.), radiau velesniais lai 

toks ryiys atrode akivaizdus (plg. plarono 

,,Krarilas., 3 

e). Kad siela esanti k[n4 po mirties paliekantis ir ! pasauli 

nveOpcr grlitantis iiltasis kvepavimas, rapo populiariosi 

stoikq filosofijos aksioma. Tarsi

PAAISKINIMAI 

sako Sokratas teiseiams, - matete tai Aristofano 

ten kaiin koks Sokratas supuodamasis sakosi vaikit4s oru, 

daugybE tokiq niekq". Neiprastos Platono minrys buvo 

iiau d6kingas komikq s4mojo objektas (Zr. DL lll,26- 

,,Gorgijuje" 485b-d Sokrato oponentas sako man4s, kad 

losofuoti suaugusiam imogui tinka taip pat, kaip iaisti 

vaikiSkai vapalioti, ir kad toki imogq vertetq iSlupti. Fi 

ir mokslininkq samprotavimai apie visa ko prigimti ir 

,,paprastq imoniq" (oi nol.l.oi) akimis ii[rint esantys ni 

bendro su tikru gyvenimu neturinrys ,,pliurpalai" (&6ol,r 

olia). Platonas Siuo Zodiiu ironi5kai ir pats vadina nuo 

ir klno atitrfikti siekiandiq filosofi4 

- 

ryrinejimus, plg. 

270a, Theaet. 195c, Parm. 135d, Soph. 225d. ,,Teai 

(174a-6) Sokratas primena painekovui anekdot4 apie vi 

i5 seniausiq graikq iSmindiq Tali: stebedamas dangq 5is lkri 

i Sulini, o tarnaite pasijuoke, kad jis siekia iinoti, kas darorl 

danguje, bet nemato, kas yra po kojomis. Tas pats, - priduri 

Sokratas, - tinka visiems filosofijos m6gijams (174a-6; plg, 

DLl,34). Tadiau Slkart apie mirti kalbantis pats mirti be. 

siruoSiantis Sokratas net ir,,normaliems imonems", ir s4mo. 

jingiesiems raiytojams neturetq atrodyti pliurpalius. 

70c: hurj mes pamename*2 - ,,Menone" (8 I a-c) Sokratas sakosi 

apie tai girdejgs i5 iyniq, be to, t4 pati kalb4s Pindaras ir kiti 

ikv€ptieji (0eiot) poetai (plg. Pindaras, Ol.II,56-80 ir fr. 

129-31, 133 Snell = Men.70b-c). ,,Siela, sako jie, esanti 

nemirtinga ir tai baigia - 

ryventi tai vadinama 'mirti' - tai 

vel atsiranda, bet visai neitsta". Herodotas (Hist. ll, 123) 

raSo: 

,,Kas nori, tegu tiki tais egiptieiiq pasakojimais. Ai ketinu 

apraiyti tik tai, k4 esu i5 jq girdejgs. Egiptiediai wirtina, 

.iog mirusiuosius valdo Demetra ir Dionisas. Jie pirmieji 6md 

PAAISKIN IMAI 

,l, llrti, kad imogaus siela yra nemirtinga; k[nui mirus' pe- 

, , ,,r.r i kit4 gyvi, kuris tada gimsta. Apkeliavusi visus sausumos, 

1,rr r1 g;ruius ir sparnuodius, ji vdl lsik[nija gimstandiame Zmo- 

1,..rrrs kone. Si jos kelione trunka 3000 metq. Tq moksl4 kaip 

'.,",1 skelb€ kai kurie helenai, vieni seniau, kiti viliau, tarsi 

r.ri lrrrtq jq padiq mokslas. Nors ir iinaujq vardus, bet ne- 

t,.rnrinesiu" (vert. J. Dumdius). Naujqjq laikq mokslininkai 

l,.ts cgiptieiius neranda jokiq tikejimo sielos persiklnijimu 

1,,,lsakq 

(plg. \X/. Burkert, Lore and Science, p- 126) ir apl,.rilcstauja, 

kad Herodotas atsisako tiesiai ivardyti 5! mokym4 

r.rlsi sav4 skelbusius ir skelbiandius graikus. Sprendiiant i5 

l'l.rtono ,,Kratilo" (400c), orfikai tik6.io sielos ,'preegzisten- 

, ri:r": siela k[ne lkalinama ui savo prasikaltimus ir b[na jame, 

k,,l apsivalo ir iSsigelbeja. Toje padioje ,,Kratilo" vietoje ir 

t iorgijuje" (493a) Sokratas dar mini tikejim4, es4 Siame 

rivve nime siela yra mirusi ir palaidota k[ne, o kunas (odlpa) 

1.ri tarsi antkapis (oipcr). Ar orfikq, ar ne orfikq, bet ir iis 

rikcjimas nieko nesako apie kelis vienos sielos gyvenimus' 

,\trodo, kad Proklas (Va. po Kr.) pirmasis,,Orfejui" priskiria 

,,rrrokym4 apie persik[nijimus" (In Tim.111,297, 3). 

l'ikejimas persiktnijmu kur kas daZniau siejamas su Pitagoru 

ir pitagorininkais. Anot V a. Pietq Italijoje (Akragante) gy- 

,'cnusio Empedoklio (,,Apsivalymal"' 3l B 129 DK = 

I'rrrfirijas, Vita Pyth.3O), Pitagoras geb€jqs 

,,iivelgti bet kurio 

csandio daikto esmq / ir per deSimt' ir per dvideiimt Zmogaus 

ryvenimq". Empedoklis skelbiasi pats jau buvEs .iaunuoliu, 

rnergina, krlmu, paukSiiu ir ,,nebyliu bangose gyvenaniiu 

lradaru" 

(fr.ll7 DK). Nuo laimingqjq dievq atskirta dievi5koji 

siela (Saiprrlv), trisdelimt tfikstandiq metq klajoja per 

ivairius mirtingq gFvonq kinus (idem, fr. I l5 DK). Zinomas 

vienas lGenofano fragmentas, Diogeno Laertiedio siejamas 

IBB 189

PAAISKINIMAI 

su Pitagoru: pamatgs Zmogq muianr savo 5un!, [Pita 

apimtas gailesdio tare jam: ,,Liaukis ir nebemuSk jo: rai 

vieno imogaus, buvusio mano draugo, / siela. Ai j4 atpaii 

i5 balso" (VitaeYIIl,36 = 2l B 7 DK). Aristotelis stebisi 

nemis, kurie mano, es4 siela vienodai galinti apsivilkti bet 

kio gyvo padaro kun4, ,,kaip kad piragorininkq pasakose" ( 

an.407 bl3-26, plg.4l4 a22 sqq). 

,,Menone" iyniq ir ikveptqjq poetq Zodiiai apie sielos 

kOnijimus padeda Sokratui pagristi,,prisiminimo argumenrq 

nera ko stebetis, jei daug karq gimusi (yeyovuia) ir madi 

visa, kas yra iia ir pas Had4, siela visk4 i5moko (pepd 

ir geba prisiminti (avcrpvqoOfrvcrt) ankstesn! savo iinoji 

(Men.8lc). Gali btti, kad Kebetas (plg.72e) nuo par 

to aiSkinimo pradiios, tik iigirdgs apie ,,senq padavim4, 

mes pamenamy'', prisimine ir apie kit4 megsram4 ir tuo padi 

,,padavimu" grindiiamq Sokrato teigin!, es4 tai, k4 Zmones vadina 

mokymusi (pa0r1orq), y.a ne kas kita kaip prisiminimas 

(avdpvrlorg, plg. Men. 8 lc,d). 

7Oc: atsiranda ii mirusir7tl*' - ,,Atsiranda" gr. liyvovtcrr. 

fiyvopcrt graikq kalboje gali btti pagalbinis veiksmaiodis: 

,,taptikokiu nors" arba ,,kuo nors", arba tur€ti savarankilk4 

reik5mg a) ,,rastis" arba b) ,,gimti" (galq gale, ir pirmuoju atveju 

nusakomas ,,arsiradimas" - naujos kokiu nors tampantio 

daikto savybes arba naujo Sios sarybes laipsnio atsiradimas, 

plg. 7 0 e - 7 1 a) . Zodis y iyveoOat ri5a vis4 Sokrato svarsrymq 

(l,6yoS) apie tai, kad prieiybes atsiranda i5 savo prieiybiq 

(7 O c - 7 2d) . Sisvars rym4 daLnai vadi na,,ci kl i n i u argu men ru" 

(plg. 726:,,tarsi eidami ratu"), tai pirmasis i5 vadinamqjq 

,,Faidono",,sielos nemirtingumo irodymq". Sis,,irodymas" 

atsako i pirm4j4 nerimaujandio Kebeto klausimo dali: ,,Gal 

190 191 

PAAISKINIMAI 

, l..ri atsiskirs nuo ktno, niekur nebebus...?" (70a). Pri- 

,,,,rrrrin'ru pagristas irodymas 

(72e-77a) arsiliepia lkit4 5io 

I Lrrrrirno dali: ar Sioji ryoXTl tures dar ,,kaikokiE paiinimo 

r.,lr.t" (70b)? 

li.r,lirnasis" (76veotg), - teigia Sokratas, - visada vykta raip, 

|.r,l vicna prieiyb€ randasi i5 kitos (7Oe-7la), ir, labai warbu, 

.,',.r,la abiem kryptimis (7la sqq). Kadangi ,,b[ti gyvam" 

1,rrt 

(inga ,,buti mirusiam", reikia pripaZinti' - apibendrina 

\r,limrxs, - kad sielos atsiranda i5 mirusiqjq tokiu pat bldu, 

l..rip ir mirusieji iS gfuqiq. Si. Sokt"to svarsrymas remiasi 

rrrri.inai esandio ir !jokia ,,kra5tutinybg" (juo labiau begalyi 

't-!) r'renukrypstandio, nuolatos apsisukandio ir ,,sugrlZtaniio" 

1'.rsrrulio ivaizdLiu. Gerai suderintam kosmui negresia nei per- 

,l.rrrg suSalti, nei perkaisti, jis nesutrupa, ir nesulimpa ivien4 

rirriuiul4. Sil.t-4 jame atsveria Saltis, skirsrym4 jungimasis, 

r r rrrirt! - gimimas (plg. Herakleito fr. 126 DK, vert. M. Ado- 

rrri'nas: ,,Salti iyla, Silti 541a, dregni diiusta, sausi Slampa"). 

l'letono nekamuoja apokaliptiniai yrandio, perkaistandio ar 

liitaip ilungandio pasaulio koimarai. 

Krip rodo tolesn€ pokalbio eiga, Sokrato irodymas galutinai 

jo pa5nekovq neitikino ir nenuramino. Dar skeptiSkesni nau- 

itliq laikq ryrin6tojai: dainai teigiama, kad geriausiu awejui 

Sr>kratui pavyksta irodyti, kad prieSingos (arba ivairaus laipsnio) 

sarybes gali keisti viena kit4; bet dar reiki4 parodyti, 

kad iSlieka pats ivairias savybes 

lgyjantis arba ,,prie5ingas" 

blsenas patiriantis daiktas. Mirtis, jei ji suvokiama kaip gy- 

vyb6s pabaiga, n€ra savybe: teiginys ,,Sokratas mire" nerei5kia, 

kad Sokratas igijo nauj4 savybg,.iis reiikia, kad Sokrato nebera 

(plg. D. Gallop, p. 106). Pats Sokratas ,,Faidone" mirti 

apib[dina kitaip: rai sielos atsishyrimas nuo hino (64c,67d),

I'AAISKINIMAI 

o nejos ittis. Tadiau b[tent 3i teigini ir praie 

irodyri 

Gallopas pastebi (p. 103), kad, nepaisant visq ryri 

priekabiq, 5is Sokrato lrodymas vis delto es4s ,,kur kas 

iSradingas ir lankstus, nei paprastai pripaiistama"; tai 

izoliuotas, pakankamas ir galutinis argumenras, veikiau 

lektiSkai vienas su kitu susijusiq ir vienas kit4 patilalina 

irodymq virtines lianga;jis itraukia kai kurias svarbias 

ruoldamas,,derling4 dirv4" tolesniems irodymams. 

Pats Sokratas sako, kad tokius ir pana5ius dalykus reikia ta 

uikeikimus (plg.77e - 78a, I l4d) nuolat kartoti bailiai 

lai, kol galutinai iSnyla minies baime ir isiiiebs tikeiimas. V 

ta taip pat pridurti, jog tikintiems sielos persiklnijimu vi 

Sokrato desrymas apie gyvenimui ir mirdiai railqrdn4 pri 

atsiradimo ii prieiybiq ddsn! turi atrodyti kur kas aiS 

ir itikimesnis, nei kiriems klausytojams (skairytojams). Zr 

anlstesnE pst. 

7Oc: uil atsiranda*a - Gr. ncrl"rv yiyveo0crt - i5 iia kilo ,,palingenezes" 

s4voka. Gr. daiktavardi nal,rTyeveoicr kal- 

bedamas apie sielos persikunijim4 vartoja Plutarchas (stoikai 

ji taike periodiniams pasaulio gimimams po eilinio visuotinio 

gaisro). Zodis petep\r6xoorq (i5 iia ,,metempsichozes" 

s4voka) pirm4 kart4 aptinkamas I a. priel Kr. istoriko Diodoro 

Siciliedio veikale (X, 6, l). 

70e: ii sauo prieiybis*' - Plg. Herakleito fr. 88 DK: ,,Tas pars 

b[va gyva ir mirg, budintis ir miegantis, jauna ir sena: nes 

5itai, pavirtg, yra anuo ir ana tai, vel pavirtg, 5ituo" (vert. M. 

Adomenas; Zr. raip pat ir jo paaiSkinimus p. 139). 

70e: jei atsiranda hai,has didesnio"2 - Gr. pet(6v fl yiTvrrcrr 

't92 193 

PAAISKINIMAI 

p:rprastai verdiama: ,,.iei koks daiktas pasidaro didesnis"' 

| .riiau Sokratas kalba apie viena i5 kitos atsirandaniias prie' 

'r'lrcs, o ne apie didesniu ar maiesniu tampantida\kt4' Toliau 

\.krato d€stomi teiginiai (nei prie5yb6s paiios savaime, nei 

rnrnnyse esandios prieSyb6s negalindios virsti savo prieiyb€mis 

t ttl2d sqq) neuikerta kelio tokiam supratimui. Budriajam 

l,rt'iuliui priminus, jog anksiiau buvo teigiama, esq didesnis 

,l.riktas atsiranda i5 maiesnio, o dabar, kad tai nelmanomas 

,l.rlykas, Sokratas paaiSkina, kad anladiau kalbejo apie prie- 

',,tgtts daiktu-r, o dabar - apie prieSybes savaime, tik pas- 

r.rrosios, taip pat ir b[damos mumyse' niekada negali virsti 

'.rvo prieiybemis, bet arba pasitraukia, arba inva (103a-b)' 

I i'qinamasis prieSingas sarybes nusakandiq budvardiiq laipsrris 

parySkina dinamiSkE viena kit4 keiiianiiq prieiybiq 

r,rrrryk!. Toks pat, anot Sokrato , yrair poros ,,mirtis" I 

"gyve' 

rrimas" prieiybiq sanrykis. Pagal ,,Faidono" mirties apibreZim4 

ri:rlima isivaizduoti ir didesni ar maiesni ,,mirimo" ir 

"W' 

''crrimo" lnipsnl:jei mirtis yra ,,sielos atsiskyrimas nuo kono" 

\64c, 67d), tai filosofai, be abejo, vis4 gyvenim4 yra kur kas 

l.rbiau mirg (p\g.646:0avat6ot), nei visi kiti Zmones' Plg' 

,,'l'imajas" 9Oa-c: protu gyvendamas imogus pasiekia imogui 

jrnanomE nemirtingumq, o tenkindamas konui artimq sielos 

,hliq aistras tamPa,,kiek imanoma mirtingas"' Mirtis ir gyvenimas 

n€ra galutinai vieninteli kart4 perZengiama riba at- 

,itverusios b[kl6s, bet daug kartq per jas pereinandios sielos 

,,buvimo budai". 

Akyli kritikai pastebi, jog, net jei mirties ir gywenimo pora 

niekuo nesiskirtq nuo kitq prieiybiq porq, tai dar visai nebltq 

lrodyta, ,,jog prieiybes visada atsiranda ii prieiybiq"' Jei apie 

k4 nors sakoma, kad jis ,,pasidare stipresnis", tai i3 tiesq reiikia'

f 

PAAISKTNIMAI 

kad jis ,,buvo silpnesnis". Tadiau i5 to, kad kas nors yra stiprus, 

arba stipresnis ui kit4 imogq dar neplaukia, kad iki Siol jil 

buvo silpnas, o graius imogus visai neb[tinai priel tai turij 

b[ti bjaurus. NesimetriSk4 ,,mirties" ir ,,gyvenimo" sanryki 

Gallopas (p. 107-108) lygina su ,,b[ti vedusiam" ir ,,b[ti 

iSsiskyrusiam" s4vokq pora: ,,Teigti, es4 tas, kuris yra gyvas, 

anksiiau turejo bOti mirgs, ir vadinasi, prie5 tai dar taip pat 

gyvas, tolygq teigti, neva kas nors, kas Siuo metu yra vedgs, 

anksdiau rurejo b[ti iSsiskyrqs, tod6l anksdiau jau vedEs. Tai 

ir yra: kaip kas nors dar nebudamas vedgs negali blti iSsiskyrgs, 

lygiai taip par dar nebudamas gyvas negali b[ti mirEs". 

7la: duiejry atsiradimry* - Gr. yev6oerq. 

7lb: o hita,,nyhti"*r - Prasideda nauja svarsrymo dalis, kurios 

pabaigoje Sokratas vel apibendrina savo argumento iSvadas 

(72a). li tiesq, kad galiotq Sokrato teiginys ,,prie5yb€s 

atsiranda i5 prieiybiq", reikia irodyti, kad ,,radimasis" gali 

vykti abiejomis kryptimis. Gallopas (p. 109) pastebi, jog 

,,teiginys, kad tai, kas tapo B, anksdiau buvo A, reikalauja, 

kad butq toks ryksmas 'tapimas B'. Jei, tarkime, nera 

tokio vyksmo 'tapri nerarkuoram', tai negalima i5 to, kad 

kas nors yra netarkuota, padaryti i5vad4, es4 anksdiau tai buvo 

sutarkuota". Si pastaba teisinga, nors ir remiasi netiksliu 

Sokrato LodLiqapie didesnio ar maZesnio (daikto) atsiradimE 

ai5kinimu (i.r.7ld-e ir pst.): Sokratas kalba apie atsirandan- 

dias prieiybes, o ne apie tai, kad koks nors daiktas ,,randasi", 

t.y. tampa didesnis ar maZesnis. 

7lb: mes jry nejuardijame*2 - PaiodZiui, ,,nenaudojame vardq", 

tai yra ne uisada turime uardq iiems tapsmams pctuadinti, arlta 

taihome uardus, kurie neleidi,ia pastebiti, had uyhsta tam tikras 

-t94 

7Oe-71 PAAISKINIMAI 

..,ttsiradimas". Siuos Zodiius galima palaikyti viena i5 gausiq 

,,1;:ridono" pastabq apie apgailetin4 Snekamosios imoniq 

l..rllros netikslum4 ir neskaidrum4, plg. 58b, 6la, 63e,64b, 

t 'rl, I 15e. 

l,l: Iito - ,,pabusti"* - Poetq ir filosofq seniai pripaiinta miego 

rr rrrirties giminyst6 (plg. Homeras, 1/. XIV, 231,^n,453- 

,', 671-5, 681-3, Hesiodas, Theog. 2ll-2, 756, 758-66, 

llerakleitas, ft.21 ,26 DK ir M. Adomeno komentarus) 

1',rcleda Sokratui sugretinti,,mirtis"/,,gyvenimas" prieSybiq 

l)or4 su ,,miegas"/,,bude.jimas" pora. Ji savotiskai paremia 

Klcmensas Aleksandrietis (Srr. IV, l4l, l-2, vert. M. 

,'\domenas): ,,Velgi, tai, k4 kalba apie mieg4, - t4 pati reikia 

iiklausyti ir apie mirti. Mat ir vienas, ir kitas reilkia sielos 

.rtsiskyrim4, vienas didesni, kitas maiesn!, - ko imanoma 

1r:rsisemti ir i5 Herakleito..." (toliau Klemensas cituoja 

I lerakleito i5tar4, sugretinandiq mirties ir miego patirt!, = f1. 

2(, DK). 

; r ir iitaip*t - Anlcsdiau (71 d) Kebetas jau sutiko su Sokratu, 

cs4 ,,kas gyva, taip pat ir gyvi imones, atsiranda i5 mirusiq". 

haip jau nutarime*z 70c-d. 

)b: nedarydamas posukio* - M. Dixsaut manymu (ad locum), 

iia esama sporto variybq metaforos: lenktyniautojai lenk- 

tyniaudavo arba tiesiu taku, arba turejo sukti atgal ties 5io 

tako gal4 iymindiu Zenklu (rapnn), - plg. LSJ, s.v. II. 

Jc: Endimijono istorija*t - Zinomi keli Endimijono istorijos 

variantai. Sis graiuolis mediiotojas arba piemuo (anot kitos 

versijos, Elides - Faidono tdviSkes - karalius, isteiggs Olim- 

195

f r,An 

tsKtNtMAl 72c4 

pines iaidynes) buvo Selends numyletinis. Amiinasis miegu 

turejo iSsaugoti deivE suiavejusio mirtingojo jaunuolio groli. 

72c: niekuo nepasilymitry*2 - Dar viena lenkryniq metafora (gr. 

or)Dcrpo0 &v qcrivorto), - plg. Gorg.4566. 

72c: ,,Visi daibtai hartu"*3 - Sokratas m€go cituoti Siuos Anaksagoro 

iodiius (plg. Gorg.465d). Anaksagoro poemos pra- 

dLioje (ir. fr. 59 DK) taip nusakoma pirmykite visa ko bokli 

priei M4srymui imantis j4 warkyti. Anaksagor4, V a. filosofq 

ir gamtos tyrinetoj4 Sokratas dar prisimins iiame pokalby.je 

(ir.976 - 99d). 

72d: jei guiai atsiranda ii hinl*t - Dauguma komenraroriq sup- 

ranta,,ii hinl, nei mirf', tai yra mirusiqjq b0kleje esaniiry siel1. 

Sokratas ragina sutikti, kad tokios ,,medZiagos atsargos" vienq 

dienE neiSvengiamai turetq pasibaigti. Atgalinis vyksmas, kaip 

jiedu su Keberu pripaiino, galimas tik i5 prielybes prie priely- 

bes, gyvqjq aweju - vien i5 mirusiqjq. Sokratas nesiima aiSkinti 

i5 kur apskritai (,,padioje pradiioje") arsiranda sielos. Jo iia 

apie tai niekas ir neklausia: praSoma lrodyti, kad jos neiova. 

Vis d6lto Sokratui tenka kalbeti ir apie sielos ,,atsiradim4", 

nes tai svarbi viso 5io svarsrymo dalis. Platono Sokrato isitikinimu, 

viskas atsiranda ii ho nors, negali atsirasti ii nieho. O kadangi 

nebuti niehur jam tolygu nebiti niehuo, tad siela ruri kaikur 

ir kaikuo butijau pried tai, kai atsiranda(ir gimsta),yiyvetat. 

72d: ir mirusiqftT sielos yra*2 - Pagrindiniq dviejq Seimq rank- 

raidiuose po 5iq iodiiq pridurta ,,ir gerosioms bus geriau, o 

blogosioms - blogiau". [tariama (pradedant Srallbaumu), kad 

Sitie iodZiai dia perraiinetojq perkelri i5 63c. Naujausiame 

Oxfordo ,,Faidono" leidime jie neltraukti i pagrindin! tekst4. 

196 't97 

PAAISKINIMAI 

: kaip prisiminimas* - Kebdtas primena Sokratui dar vienq 

;,' kartoti megstam4 teigini (l,6yoq, plg. Men.8lc-d), anot 

l,rrrio, mokymasis (pctOr1otq) yra ne kas kita, kaip prisimirrirnas 

(c,vcrpvnorq). Galima isivaizduoti, kad Kebdtas jau 

'cnokai nekantrau.ja priminti Sokratui apie mokymosi/pri- 

'irninimo teigini, tikriausiai pats ne syk! girdejgs Sokrat4 ji 

ririndiiant tikejimu I sielos persikuni.jimE, - plg. 70c ir pst. 

Kcbetas ne tik mini an4 ai5kinim4, bet pats pastebi, kad jis 

rcnria Sokrato ginam4 teigini. Sis roliau uZmariaus Simijo 

lrraiymu destomas samprotavimas (72e - 77a) komentatoriq 

,lrrinai vadinamas,,antruoju'Faidono' argumentu",,,antruoju 

siclos nemirtingumo lrodymu". 

Kai kurie tyrejai pabrdZia, kad 

iis samprotavimas (l,oyoq) n€ra nepriklausomas,,irodymas", 

jis sudaro antr4j4 Sokrato atsakymo Kebi:tui (ir. 70b) dal[: 

rn[sq sielos ne tik buvo anksdiau, nei mes gimeme imogaus 

l,avidalu, bet ir tada turijo paiinimo galiq (

I'AN ISKINIMAI 

Antra vertus, ,,prisiminimo teiginys" turi kur kas pla 

kuldrini kontekstq. Atmintis ir prisiminimas - svarbi iodi 

kuldros vertybe. Homeras, Pindaras ir kiti seniausi gra 

poetai Saukiasi M[zq, maldaudami priminti disrom4 turi 

Mnimosiune (Mvrlpootvn), (i5 pv1pn, ,,atmintis") vr 

dinama visq imonems iinojimE primenantiq ,,M[zq morint' 

(Mouooprltrop, Aischi las, Pro m. 46 l) . Zinantiu i r iSmintingu 

(oo

f I'N 

AISKINIMAI 

kad,,Faidono" prisiminimo argumenras pirmiausiai tai 

asmeniihai jipripaiinti ir patirti gebanriems Sokrato 

mindiams ir. J.N. Robins, ,,Recollecrion and Self-u 

standing in rhe Phaedo", CQ47 (t997), p. 438-4t 

Straipsnio autorius speja (p. 451, n.l8), kad anor 58d, ,,vi 

i5 klno r[pesdiq sutrukdytas" (sirggs) platonas 

nedalyvauja tod€I, kad jau iSmokgs pats, be Sokrato, 

fi losofi ni sielos gyvenim4. 

GalbUt neatsitiktiniai,,prisiminimo argumenras" - vieninteliq 

kur! Sokratas svarsro su jautrios ir ,,svajingos" sielos Simiju, 

o ne su stipresniu,,logiku" Kebetu (plg. psr. ad 59c). Simiju 

labiau iSgyvena ir pajunta, nei logi5kai apsvarsto destoml 

samprotavim4. Plg. psr. ad lOTa-b ir,,lvad4". 

73d: aibg tokiry pauyzdiiT* - Prisiminim4 - sielos sanrykius su 

tikrosiomis esybemis 

tinkamai atskleidiia ne tik matematikor 

teiginiai, bet ir mylindiojo ir mylimojo sanrykiai. plg. 66e, 

68a ir pst. 

74a: truksta jam ho nors, Ar ne?*t - Originalaus pavidalo ir 

arvaizdo sanrykiui bDdingas pastarojo patiriamas trukumas, 

nepakankamumas. Plg. 74d-756. pasak R. Guardini, p.253, 

Platono pasaulevaizdyje ,,Kiekvieno daikto prasme yra virl 

jo. Ji pareina ir leidiiasi i5 viriaus: ij tia arsiranda toji lrampa 

tarp empyrinio ir tikro, ras veriimasis prie Absoliuto, kuris 

taip b[dingas Plaronui ir kuri iklnija Eroso s4voka". 

74a: pats tas ,,lygu' .. ar yra tohs daiktas, ar nira?*2 - Gr. stto 

td iloov ... tr €ivol ii pn66v; Zr. prt. ad 65c, d. 

74b: patj i/ daiktq, huris 1,ra*t - Gr. atto 6 6ott. Verdiama 

rf, PAAlsKlNlMAl 

.,,rn rrr.urr, kad pagrindinis sakinio akcentas tenka kalbamo 

i,,l.r,t ltuuimui (6 Eo:n = to 6v). Plg.756 (,,prival€jome, 

,,"r\r. trrreti jau iinojim4 apie pati 'lygu', kad jis yra,6tt 

i , r r r \"') ir pst. ad 65c, d. 

t1tt, l,trtiis kal,ham lygus, o haikam - ne*2 - Gr. tQ Fdv ... 

r' rr' oij. Galima trejopai suprasti Siq viet4 (kiekvienas 

va- 

.r ,rrr.rs turi savo Salininkq ir gynejq): a) tie patys lygfis daiktai 

, 1'r.ri urba akmenys) vienam l,mogui atrodo lygls, kitam - 

,', lrlirrs; b) tie parys lyg[s daiktai atrodo es4 lygrls vienam 

.t,trl'tui, kitam nelyg[s; c) (gramati5kai maiiausiai tik6tina) 

'' l);rrys lygts daiktai uienu atiuilgiu (pvz. svoriu) atrodo 

lr 1,rrs, kitu (pvz. ilgiu) - nelygfs. Pastaruoju atveju graikiSkai 

rr rkriru butq tfr piv... tfr 6i... Vertimo iodiius ,,Ar lygfis 

,l.rrrt'nys ir r4stai, nors vis tie parys, neatrodo kartais kaikam 

lr r,,rrs, o kaZkam - r€", - galima suprasti kaip a) ir b) variantq. 

\,rrirrntas a) ai5kintojus trikdo tuo, kad 6ia tarsi atsiranda 

.l'rr rirrgi suvokianrys subjektai (,,uienam atrodo lygns, kitam 

,,,'lvq[s"), nors toliau Sokratas vil griZta prie vienaskaitos, 

f.l,rrrsdamas Simij4: ,,,{r buvo kada nors taip, kad parys'lygus' 

r.,rr l,asirodytq nelygts?" Variantas b) sukelia kitq sunkumq: 

1, r l1'g[s r4stai atrodo lygDs vienam daiktui, bet nelygts kitam, 

,,r rrcgalima to paties pasakyti ir apie ,,padiE lygybg"? Kai 

Lrrriuose rankraidiuose tekstas skiriasi: vietoje tQ pdv ... tril 

r)l' '\kaitome t6te"' t6te' (= 

"tai""' "tai" "kartais""' "kartais"): 

uc parys lygus daiktai ... kartaisatrodo lyg[s, o kartais ne (an' 

r.ri, pasikeitus stebdjimo taikui, - taip sitlo aiSkinti Ver- 

,1,'nius). Pastarojo varianto Salininkai pabriLia, jog kitas 

\okrato klausimas Simijui (74c): ,,Ar buvo kada nors taip, 

li:rd parys 'lygns' tau pasirodytq nelygls, arba lygybd - nelvgybe?", 

- prieSina padiq ,,lygiqjq" ir ,,padios lygybes" aweji 

l,askirq juntamq daiktq lygybei: daiktai tailygns, tai (r6re... 

200 201

f tote) 

PAAISKINIMAI 

nelygts. Bet 5i4 mintijau perteikia graikiSkame teksf 

esantis iodis ivfote, ,,kartais": ,,Ar lyg[s akmenys ir rqstell 

nors vis tie parys, neatrodo hartais kaikam lygls, o kaikarrl 

- ne?" Svarbiausia turb'lt tai, jog del daiktq lygumo grll 

nesutarti net ir,,paties lygu" buvimu n6 kiek neabejojanryt 

imones. Tuo siekiama irodyti .lygiq" daikrq ir ,,lygu. 

netaparybE. 

74c: pa4ts ,,bgut"*t - Tai dar vienas komentatoriq galvoslkir. 

Kodel Sokratas pavarto.io daugiskait4, jei jis iia, kaip pricl 

tai ir toliau, kalb4 apie pati ,,lygu"? Kai kuriq ryrinirojq mr. 

nymu (ir. K.V. Mills, ,,Plato's Phaedo74bT - c6", phronesit 

3 tl958l p.49-50), daugiskaita aiikintina tuo, jog ,,lygu' 

butinai numano bent jau du lyginimo narius. Manoma, kad 

,,lygr", lyrybes,,pavidalq" Platonas galejo vaizduoti susidedanr 

ii keliq elementq, kuriq sanrykis yra idealu.i visq juntamq 

daiktq lygybes maras. Tadiau ,,pavidalas" nera dviejq ar keliq 

nariq santykis, jis - 5io (lygybes) sanrykio pavidalas (plg. 

Gallop, p. 124, Dixsaut, p.346). Be to, anor tolesnio Sokrato 

aiSkinimo (78c-d), pavidalai turi b0ti nesudetiniai (aotvOetc). 

Taip pat sillyta manyti, kad ,,lyg[s savaime" pasakyta 

apie matematinius vienetus, besiskiriandius ir nuo netobulai 

lygiq juntamq daiktq, ir nuo ,,lygaus" savaime (ir. Burnet, 

p. 56 ir D. Ross, Plato's Tbeory of ldeas. - Oxford, 1951, p. 

22). Tai aritiktq Aristotelio ,,Merafizikoje" A, 987 bt4 sqq 

destom4 skaitiq tarpininkq tarp junramq ir m4stomq dalykq 

teorij4 (Zr. L. Robin, La Th1orie platonicienne des ldies et dcs 

Nombres d'aprds Aristotu, etude historique et critique. - paris, 

1947 ir H. Cherniss, Aristotle's Criticisme of Plato. - Bal- 

timore, 1944). Bet kaiin, ar ir Platonas taip pat mane (ir. 

Dixsaut, loc. cit.)? Dixsaur spdja, kad Platonas 

iia turi galvoje 

tokius dalykus, kuriems ,,lygybe" yra ne arsitiktin€, bet 

202 

PAAISKIN IMAI 

rrt :rtskiriama savybd (gal6tume tai pavadinti ,,esmine savybe"): 

'.1strri ar akmenys gali btti lygls arba nelyg[s, - jie vis vien 

lr,kl r4stais ir akmenimis, bet skaidius ,,vienas" negali blti 

,',11,f,us skaidiui ,,vienas" ir nesiliauti buvEs skaidiumi, lygiai 

l,.ri1r trgnis, kol,ii tebera ugnis, negali blti nekarita (plg. Phaed. 

| ( ).lc-d, P arm. | 296, d, Rap. Yll, 526a) .,,Lygybes pavidalas 

ri,rli reikltis esmingai - matenratiniuose, vadinasi mqstomuose 

,l,rlykuose, arba atsitiktinai - juntamuose daiktuose. Zodiiai 

'lvqfis 

savaime' nusp6ja tai, kas bus destoma 104 ir toliau" 

( I )ixsaut, 

p. 347). 

\/is d6lto, labai tiketina, kad iodiiai ,,lyg[s savaime" (aitcr 

rc ioa) kalbamoje vietoje nusako tq pati, k.1 ir ankstesnis 

,,lygu savaime" (clitd ro ioov) ir tolesni LodLiai,,patilygybe". 

I ):rugiskaita iia galejo atsirasti d6l prieSinimo paskiriems 

jtrntamiems lygiems daiktams (daugiskaita), kurie atrodo tai 

lve[s, tai ne, - skirtingai nei ,,lygt1s savaime" (= ,,lyg" savaime"; 

l,rielinant iSlieka daugiskaita). Plg. G.E.L. Owen, ,,Dialectic 

,rrrd Eristic in the Treatment of the Forms" in: Owen (ed.), 

,lrisrctle on Dialectic: the Topics. - Oxford, 1968, p. 103- 

125, I 14-115. Siuo atveju iodiius ,,pati lygybe" galima 

\uprasti kaip paaiSkinim4 ir patikslinimq: ,,parys lyg[s daiktai, 

Irai yral pati lygybe" (taip verdia L. Robin). Tgsdamas savo 

\\,lrsrym4, toliau Sokratas vdl kalba tik apie ,,pati lygu". 

tr'. trbd nepanaiu*2 - Lyg[s r4stai ar akmenys i .lyg"" panalus 

rick, kiek jie parys yra lygos, nepanaSts - todil, kad gali at- 

rodyti nelygls (plg. 74b). Anksdiau (74a) kalbeta, kad prisinrinim4 

gali sukelti panaS[s ir nepanaSfls dalykai. ,,Panairrmas" 

ir ,,nepanalumas" - du prisiminimo akto veiksniai: 

p:rnaiumas kreipia minti ,,paties lygu" (ar kitos esybds) link, 

ncpanaiumas rodo, kad pastarojo iinojimas turi neprik- 

203 

l 

ll

t'nn tsKtNtMAl 

lausom4 Saltini.'NepanaSumas" toliau 

,,nepakankamumas". 

756: kad jis yra* - Gr.6tr Eotrv. Zr. psr. ad75d. 

74c- 

aptariamas 

75d: klausirnuose ir atsakymuose dedame antspaud4 ,,huris 

- K-lausimai ir atsakymai sudaro sokratiSkosios svars 

proced[ros pagrind4. Plg. 73a,78d ir,,lGatilas" 390c. Gali. 

ma speti, kad i5 tokiq ryrinejimq, ieSkant, kas yra (savaimc) 

,,lygu", ,,graiu", ,,teisinga", ir atsirado formule ,,kas yra" (gr. 

0 6ott), ,,tarsi antspaudas" paiymin:i ideali4 visq juntamq 

lygiq, graiiq ar teisingq daiktq esybE. Plg. l03e: ,,...bet yra 

dar kai kas, kas nera anas pavidalas (0 6ott pdv otr 6retvo), 

tadiau amiinai, kol yra, turi jo formq". Kita vertus, akivaizdu, 

.iog ,,Faidone" nuolat pabriiiama egzistencini Sios Formul€s 

reiKme: dia svarbesnis yra ne klausimas ,,has ai yra?", bet 

pripaiinimas, jog ,,tai yra". Plg. 65c-d,74a-b, d,756, d, e, 

76d - 77a,78d, 92d-e ir pastabas. 

75e: mes ii praradome*r - Anot ,,Timajo" (44a-b), tik kq 

lsikunijusi siela patiria stiprq ,,5ok4", nerenka proto, pasinreta 

ir tik teisingai auklejama bei priii[rima sugeba susigrEZinti 

igimt4 darn4 ir prot4. Plg. Plotinas ,,Eneados" IV,8 [6],4, 

25-27. 

7 5 e: to b i us da ly hus* ) - -l 7 5 e: to b i us da ly hus* ) - ai y ra,,pat!'lygu"',,,pati'graiu"', .pati 

'{gera"'< 

ir panaiiai. Plg75c-d. 

-l ai y ra,,pat!'lygu"',,,pati'graiu"' 

75e: uadindami i1 dalyk4 atsiminimu?*' - Plg. pst. ad 57b, 

58b, 6la, 63e,65a, I l5e, I l8a. 

pateikti paaiikinim7*r - Gr. 6o0vcrr l.67ov, ,,pateikti 

204 

I,(, 

205 

PAAISKINIMAI 

rr.rsk:rit4" (pirmiausia finansinq)',,Pateikti ataskait4""'at- 

'.''lirrityti" del kurio nors daikto reiSkia apibrditi jo esmq ir 

1,.,,,.rirt"i apginti 5! apibreiim4' Anot ,,Valsrybes' (VII' 534b- 

, t, t"i padaryti istengia tik sokrati5kq svarsrymo - dialektikos 

,',cn4 ivaldEs imogus. Plg' dar 78d, l0ld' 

r,1,. k4 dabar minijome*2 - Tai, kas yra lygu' graZu' gera' 

rt isinga, dievobaiminga, ir taip toliau, - Lr' 75c-d' Dainas 

s,,krato painekovas Platono dialoguose neistengia pagrlstai 

l,.r,riikintikas 

yra kuris nors i5 5iq dalykq: sofistai Hipijas ir 

ll 

r,,ri-".h", nepa.iegia apibreiti, kas yra ,'graiu" (Hip' Ma') 

iL ,,teisinga" (Resp. l), Zynys Eutifronas - kas yra 

"dievol,:riminga" 

(oorov) (EuryPhr')' 

t,,: ir turijo paiinimo gali{ - Gr' gpovlor(' Plg' 70b su pst'*' 

'(,

PAAISKINIMAI 

77 a: uisa hita, h4 tu mintjai* - Todel irodymas, Simijo 

,,susirado puikq prieglobsti" nuo galimq oponenrq 

taravimq. Pats Simijas nebeketinp jo ,,persekioti", 

uZ visa k4 maiiausiai abejoja ,,graLu", ,,gera" ir visq 

esybiq butimi. Plg. pst. ad 72a. 

776: neketina trauktis ii kelio*t - Pasak Simijo, lrodymas 

jaustis saugiai pasiekEs 

tikslq, nes keli4 jam vis dar 

anksdiau (70a) mindta Zmoniq baime. 

77b: huri4 minijo Kebitas*2 

7Oa. 

77c: jei tih nepatingisite sujungti ii suarstymq su tuo ..., kad 

has g'ua, atsiranda ii to, has mire* - Plg. pst. ad72a. 

77e: tarsi raganos*t - Gr. poppol"rSrcetcr. Taip vadino Mormaq 

Lamijas ir panaiias raganas vaizduo.jandias kaukes arba l€les, 

ir apskritai baidykles. Aukles g4sdindavo vaikus imog6drr 

Morma. Kebeto palyginimas Sokratui uikrauna pokalbio 

pradLioje (5Sa-U; paminet4 Tes6jo iygi priei imog€dr1 

Minotaur4 primenandi4 uiduoti: Sokraras turls iivaduoti 

pa^inekovq ,,pakeleiviq" sielose tfinanti baikitq vaik4 i5 mirties 

Smeklos baimds. Plg. 58a-b ir pst.*2 ad 59b, I l8a. 

77e: heriti, bol galutinai iiuarysite ii jo ii7 baimg*2 - Gr. dncr6etv 

... Ecoq

l'l\/\ li K lN lMn I 

78b: itai ho sau€s turitume pahlausti" - Klausimus reikia 

sau ir atsakymq ielkoti savo sielose. Plg. 64c, 65d ir 

ad 73b. Paragings bidiulius patius ieikoti burtaiodiiq, 

kratas si[lo kartu iim€ginti dar vien4 svarsrym4. Di 

kerdtojo Sokrato kalbos turi uZburti pa5nekovus bei i 

i5 jq nepatiklumE ir mirties baimq. BaimE slopina ir 

ikvepia ne vien ,,pasakos" apie tikrqji pasauli ir filosofq a 

bet ir ties4 tarsi uidiuopianrys (plg. 79a),1ties4 panaiils 

rato aiSkinimai, l,61ot. Tolesn! (78b - 84b) samprotavi 

galima pavadinti ,,tapatumo teiginiu": iisiskyrE klnas ir 

susijungs su tos rl5ies esybdmis, kurioms giminingesnis. 

keliaus pas dievi5k4sias, neregimas ir amiinas esybes, o 

nas liks suddtiniq, regimq ir laikinq daikq pasaulyje. 

tikroves siekiqp svarsrymas nejudia perauga i eschatologing 

sak4" apie ryrq ir netyrq sielq ateiti (81a - 82c - baigia 

mito apie sielq buveines tikrojoje Zemije provaizdis). 

78c: ii prigimtia budingd - Galima taip pat suprasti (tai maii 

tik6tina): ,,sudetam ir ii prigimties sudetingam daiktui", t.y. 

pagamintiems ir naturaliems daiktams. 

78d: kq ir anksiiau suarstime*t - Zr.74a - 77a. 

78d: batis.2 - Gr. oioia . Plg. 76d ir pastabas ad 65d. 

78d: hurios buuim4 mes aiihiname*3 - Gr.l.6yov 6i6opev toO 

eivat. Zr. Dst.*t ad76b. 

78d: sauo klausimais ir atsahymais*o - Plg. pst. ad 75d. 

78e: anry butybiry bendrauardiiais* - Plg. 92e, 102b, 103b, e, 

104e,105d. 

. r,r rii r.r 

PAAlsKlNlMAl 

' Ittrt,1 ir siel4 ?*t -Tai, kad imogus i5 kono ir 

"susideda" 

',, l,'r, pokalbio dalyviai pripailsta bent jau pradedant 64c' 

t,,, ,,,irtis apibr6iiama kaip sielos atsiskyrimas nuo kono' 

l'.,".rk lsokrat o (Antid' 180), visi sutinka ne vien' kad 

"m[sq 

1'r rr',irrrti sudaro klnas ir siela", bet ir kad virSesn€ bei vertes- 

,',' ,i iqdvieiq esanti siela' Platonas n€ra 5io "antropologinio 

',',',lclio" kurdias (plg. iau ,,lliados" l' 3-5)' bet pirmasis 

,',t,,rcklus 

io skleiddjas' 

,1, l,rnt jau ne 1moni4 ahirnis*z - Homero epo Hado ka' 

,.,lv.teje esaniios v6l6s, ytlcri, yra regimos' bet Keb€tas kalba 

,1,i. gyu*orits, kurie (iSskyrus vien4 kit4 ypating4 aweii) pas 

t l.,.ll nenusileidiia. Be to, Platonas nepripaiista homeriniq 

l11)cnrtl teikiamo Hado paveikslo' 

't, ,tr nesu'hime to jau priei kurj laih4?* - Plg' 65a-b' 56a-d' 

't,l ir uadina Paiinimu*? - Gr'

I 

l,AArsKtNtMAl 

80d: nuheliaugs j tohi4 pati4 uiet4*t - Plg.79d. 

80d: 7 tibrqi Hada, ,,neregim4 hrait4'"2 - Graikijkai 

vardas ("At6ng) primena bldvardi crl6f1g, ,,neregimas". 

Homeras (,,Iliada" V,844 14) sugretina iiuos Zodiius: Ati 

uiside.io Hado (" Alf,oq) 5alm4, kad jos nepamatytry $i1 

16ot) Arejas. Hesiodas (Sc. 227) taip par kalba apie bai 

nakties tams4 skleidZiantl ,,Hado 5alm4". (Plg. rusq 

IuanKa nenu4lrrrarca.) Platono ,,Valsrybeje" (X, 6l2a-b) 

ratas teigia, jog neteisingos sielos Zmogus nors ir tureda 

Hado 5alm4 nepasleptq savo neteisybes. 

Tikrieji ,,Hado namai" - tai neregimq mesromq amiinq 

esybiq,,viera". ,,Kratile" (404b) Sokratas neigia mirties bij 

diq Zmoniq pramanyrQ Hado vardo ryIi su ,,neregimybe" 

Hadas taip ivardytas, kadangi paiista (ei56vcrt) visa, kas 

iu. ,,Faidone" jis priduria, jog siela keliaus pas ger4 ir proti 

(gpovrpoq) diwq. Vadinamasis Hadas - neregimq esybiq vieta 

bet ne todel, kad 5iq esybiq nebera ar jos nepilnavenes, bet todel, 

kad tokia yra 5iq mq.sromq ir nekintamq esybiq prigimtis. 

80d: kaip sako i,monis*, - Plg. 70a,77b. 

8la: lenguai sutihti mirti*t - Plg. 62c - 63c,69e ir I l6c-d. 

8la: mirties siekis*2 - Gr. pel,6tr1 Ocrvatou. plg. pst. ad 64a. 

8la: leis su dieuais*3 - Plg. 69c, BZc-d, ll4c. 

8lb: k4 uiiiuopia flosofJo" - Plg. 66a, c,79a. 

8lc: uoliai to siehi*t - Gr. 6ra tr.1v nol"l,qv pe1,6tqv. Kitaip, 

'l PAAISK IN IMA I 

n, I ncregimybes ir mirties siekianti ir nuolat prie to besipr.rrrrr:rnti 

filosofo siela, - plg.64a,8la ir pastabas. 

r r, rttregimojo Hado hraito*t - Plg. pst.*z ad 80d. 

rtr,l uriduokliai*t - Plg. 84b, 107d. \f. Burkert'as (Greeb Re' 

I r.r, iort, p. 195), nurodydamas kalbam4,,Faidono" viet4, raSo: 

( ,r:rikai, kaip ir visos kitos tautos, susiduria su dvasiomis ir 

r.rip pat pasakoja istorijas apie nerimstandius numirelius, slan- 

kr,,jandius apie savo kapus ir g4sdinandius praeivius". ,,Ilia- 

,l,,je" (XXIII, 65-76) miegandiam Achilui pasirodiiusi 

l'.rtroklo vele ragina greidiau sudeginti k[n4, - tada ji pagaliau 

ri.rli's ped,engti Hado slenkst!ir prisijungti prie mirusiqjq vdlir1. 

Herodotas (V, 92) pasakoja neramiosios Korinto tirono 

l', riandro imonos Melisds vdlds istorij4: laidodamas imon4 

l'criandras nesudegino jos drabuZiq, tad ji Hade neturejo kuo 

r rlketi ir keriydama vyrui nenorejo jam nurodyti, kur pasl6pd 

r.rvo pinigus. Periandras Heros Svenryklon sukviete visas Ko- 

rinto moteris, liepe nurengti puoiniuosius jq drabuZius ir 

'rrclegino. Patenkinta Melises vel€ pagaliau atskleid6 savo Pasl.rpti. 

Vele nurimsta tik tuomet, kai sudeginami mirusio imo- 

ri.rus palaikai ir tai, kas jai bus naudinga pomirtiniame gyve 

nime. Brangaus draugo lavon4 deginantis Achilas ant lauZo 

,losniai krauna lvairiausias ,,g6rybes" (be kito ko, dvylika 

rrojenq belaisviq, keturis iirgus ir du kambarinius Patroklo 

itrnis). Visa tai tures sekti paskui Hadan keliaujandi4 velg. 

Sokratas teigia, jog klniSkumas persmelkia ir po mirties k[no 

geidZiandiq (plg. 8le) siel4. 

:\l


B1 

8le: 1 tohj pat bud7* - ,,Budas" gr. fr0oq, ,,ganykla", ,,ipras[ 

gyvenimo vieta", ,,buveine", ,,b[stas"; i5 dia ,,paprotys" il 

,,b0das". Galimas daiktas, kad kalbamoje vietoje frOog turl 

priminti visas minetas reikimes: nuo seniausios,,b[stas", ,,btF 

vein€", iki Platono laikais lprastos,,budas", ,,charakteris". Sieh 

pati save uidaro i toki4 ,,bod4" - i toki4,,viet4" ir ,,buvimo 

bud4", koki4 pati ,,statesi" vis4 gyvenimq. Plg. ,,Timajas" 42bt 

skirt4 gyvenimo laik4 dorai nugyvenusi siela ,,sugriiusi i 

atitinkamos (ouvv6pot) ivaigides buveinq gyvens palaimingl 

ir iprast4j [ (,,kaimyni5k4",,,gi min ing4", otvrlOr) gyvenimq". 

82a iitl Z,moniq* - Zmoniq, kuriq sieloms vil tenka sugriiti i 

k[n4, - plg. 8ld-e. 

821:: uiei4j4 uisuomening dorybg*t - Gr. tilv Sqpottrilv xat 

nol.rttrilv crpetflv. Aqpottrrl,,,liaudiSka",,,liaudies" pri- 

paijstama dorybe (plg. 6la: tqv 6np66r1 poootxrlv). 

Filosofinds ir ,,liaudies" (oi nol'l.oi) doryb6s skirtumas 

svarsrytas 6Bb - 69c. 

82b: ii jry gims padorus imonis*2 -,,Pador[s" gr. p6tptor i5 (t6) 

p6tpov, ,,matas". M6tptog - atitinkantis mat4, ,,nuosaikus", 

"padorus", ,,normalus" (kalbamoje vietoje tai gali reikSti ir 

,,normalaus [gio", palyginus su prieS tai minetais smulkiais 

gyviais; plg. Rowe, ad locum),,,vidutinis". I5 dorai, tadiau 

nes4moningai gyvenusiq Zmoniq tegali gimti eiliniai, niekuo 

neiSsiskirianrys imon€s (oi nol,l"oi),,,vidutinyb6s", kadangi 

tikrosios dvasios verryb€s (dpetfl neimanoma igyti be proto. 

Platonas vargiai sutiktq savo ,,etik4" kildinti ii iodiio 60o9, 

,,paprorys", - taip i10trr1 kilmg aiSkina pirmasis 5io mokslo 

teoretikas Aristotelis (.A/EII, ll03 al7-26, teigdamas, kad 

budo (freoq) dorybds atsiranda besipratinant bei i5 iprodio 

212 

, 

213 

l'A^li\lNl^t\l 

(i10og). ,,Valsrybds" ,,aprei5kimas Erui" (X' 6i9c) persp€ja' 

kacl i5 iprodio gerai suwarkytoje valsryb€je dorai gyvenusi' 

bct filosofiSkai teisingumo ir sant[rumo esmes nesuvokusi 

(60er &veu

PAAISKINIMAI 

geisming4j4, pikt4j4 ir protingqj4. Nieko nuosrabaus, 

vienos i5 5iq daliq aistras labiau uZ kitas puoseledamas i 

labiausiai supanaleja su tokio par btdo gyv[nu: konini 

geidulius nesaikingai tenking imones supanaleja su asilais ir 

kitais geidulingais gyvuliais, pikti ir pleir0s - su pleiriaisiais 

laukiniais iverimis, o sant0riai vidini sielos gyvenimE war_ 

kiusios, tadiau tikrojo paZinimo peno negavusios sielos supanaS6ja 

su raikiaisiais spiediaus gyv[neliais. pomirtini 

sielq 

teism4 regejgs Eras ,,Valsryb€je" pasako.ia margs, kaip netei_ 

singos sielos persik[nija ! laukinius iveris, teisingos j raikiuo_ 

sius (X, 620d), o harmonij4 junranrys (,,muzikalieji,.) g).U.,ai 

pasirenka imogaus gyvenim4 G20a).,,Timajuje.. (42a_d) 

Amatininkas paLada ne karto dar neisik[niiusioms sieloms, 

kad protu sielos aistras suvaldZiusios ir teisingai savo glvenim4 

nuglrvenusios sugrii toliau laimingai gyventi joms skirtq 

Lvaigi.dLiq buveinese. Nepajegusi to padaryti siela persikl- 

nys ! moteri, o jei ir toliau gadins savo prigimti, gaus vilketi 

panaiaus btdo iveries kunE. Anot,,Faidro.. (249a),tris kartus 

i3 eil6s filosofo gyvenim4 pasirinkusios 

sielos galutinai 

atleidiiamos nuo isikunijimo prievoles 

ir amiinai apsigyvena 

dieviikoje tiesos uZdangeje. 

Diogeno Laertiedio 

cituojamas Glaukonidas (11,29, apie i! 

autoriq nieko neiinoma) atkeriijo platono Sokratui ui ii4 ,,ly_ 

ginam4j4 zooantropologij4" teigdamas, 

jog miesras turetq 

laikyti Sokrat4 ,,tarsi kokl fazanq ar pove,,. 

82c: o leista tih iinojimo mylitojui*t - plg.69c, gOe _ gla, 

114c, Phaedr.249a, Tim. 42b. 

82c: tikrieji filosofai ... pinig1 migijai... ualdi,ios ir garbis 

migejai"z - Gr. oi (dpOdq)

PAAISKINIMAI 

jai besiperSandiq jaunikiq palaukti, kol ji baigs uoivio 

mirdiai audZiam4 drobulE. Trejus metus i5 eiles naktimis 

ardydavo per dienq iSaust4 audekl4, kol kewirtaisiais 

viena moteriSki pagaliau atskleidd jos klast4 nekan 

jantiems jaunikiams. Vel save suriSti atiduodanti siela elgtqd 

panaiiai, bet ,,prie5inga kryptimi" - leisdama nuausri rail 

kas i5ardyta. Toddl ,,prieiingai" ir vaduojandios filosofijorl 

ir savo audekl4 ardaniios Penelopes darbo ,,krypdiai". Sielot 

audejos ivaizdi adiepia Kebdro sielos palyginimas su siuviju 

(87b - 88e): jei paskutinysis siuvdjo pasiltas drabuiis werir 

ilgiau ui mirus! meistr4, ar negali bnti, kad ir siela, nuolar 

audusi savo k[nini apdar4, vien4 dien4 n'ririra palikdamt 

paskutini savo,,drabuii"? 

85a: es7 jie gied4 raudodami ii liudesio* - Aischilo ,,Agamemnone" 

nesupranrama (,,paukidiq") kalba artejandi4 pra- 

itti skelbianti Apolono iyne trojiete Kasandra lyginama su 

kregzde (v. 1050), lakitingala (v.l142sqq) ir paskutinE giesmq 

sugiedojusia gulbe (v. 1444). Anot padavimo (Tukididas II, 

29, Ovidijus ,,Metamorfozi:s" 6,424), Arlkos karaliaus duka 

Filomele, jos vyras trakq valdovas Terejas ir sesuo Prokne 

po kraupios Seimynin€s istorijos (Terejas iSprievartavo Prokng 

ir i5pjove 1'ai lieiuvi; kerlydama Filomel6 davd jam valgyti jq 

s[naus Idio mesos) visi trys dievq buvo paversti skausmingq 

savo gyvenim4 apraudandiais pauk5diais: Filom6l6 - kregide, 

Prokn6 - lakitingala, Ter6jas - lukudiu. 

85b budami Apolono paukiiiaift - Gulbes - pauk5diai giesmininkes, 

,,m[ziSkieji" gyv[nai (plg. Resp.X,620a) - siejamos 

su Apolonu. Plg. Sapho, fr. 208 PLG, Alkqas, fr. 307 PLG, 

Aristofanas, Au es 7 69,,,Homeri niai himnai" K/'J, I sq. Zino- 

mas mitas apie Kiukn4 Qr. rtrvoq ,,gulbe"), ligurq karaliq 

216 217 

.II 

PAAISKINIMAI 

,r tl:riniq, gyvenimo pabaigoje Paverstq gulbe. Anot ,,Valstyl,cs" 

,,.{preiSkimo Erui" (X,620a), gulbis g1ruenim4 pasirinko 

,l.rinius Orf€jas. Pasak Kornuto (I a. po Kr.) ,,Graikq teololiijt>s 

s4vado' (p. 68, 8-11 Lang), Apolonui paSvqstas (iepoq) 

lrrrts muzikaliausias ir baldiausias paukStis, o varnas ,iam sverinras 

,,d€l bjaurumo ir spalvos". 

t )r. esu to Paties dieuo tarnat*2 - Kaip ir kiri Apolono tarnai - 

I )clft1 Pitija, Kasandra, Teiresijas ir Kalchantas' Sokratas iivelrii:r 

ateit!. Anot platonikq Akademijos padavimo, priel pir- 

',r4 syki sutikdamas Platon4, Sokratas sapnavo ant keliq laik4s 

grrlbiuk4, kuris spardiai apsiplunksnuoja ir nuskrenda gtaLiai 

qicdodamas. Plg. Apulejas , De Plzt. I' l; Pausanijas I, 30, 3, 

l)iogenas Laertietis III, 5, Tertulianas Dr anima 46,9, et 

,tliud (i.r. A. S. Rigino s. Platonica, p. 2l-24). Anot Artemi- 

,loro (II a. po Kr.) ,,sapnininko' (ll, 20), ,,Gulbe reiSkia 

rrruzikalq imogq ir pati muzikos men4". ,,Sokrato saPnas" 

l)latono kelia ! filosofijE vaizduoja praside.ius po Apolono 

icnklu - pasirodiius Sventam iio dievo paukidiui. Zinoma 

ir pikta 5io romantiSko platonikq padavimo parodija (He- 

qesandras Delfietis, apud Arenaeum II, 507c-d): Sokratas 

srlpnavEs, kad Platonas virto varna ir uZsokqs jam ant galvos, 

i'nre draskyti plikE. 

'l'ik6tina, kad min6to padavimo pagrindu gimd ir kai kurios 

paties Platono gyvenimq gaubiandios legendos. Pasakojama, 

kad priei mirdamas Platonas saPnavo esqs gulbinas, kurio 

nepaj6gia sugauti mediiotojai; apie 5i sapn4 iSgirdgs Simijas 

cs4 pasakgs, jog visi imones siekia sugauti Platono minti, 

bet ne vienas nepaj6gia, tad visi ai5kina kaip kas iimano 

(Olimpiodoras, In Alc.2, 156-162, Anon. Proleg' 1,37-46; 

I{iginos, op. cit., p, Z4 sq).,,Platono sapnas" atliepia ,,Sokrato 

Ir 

i 

I 

ll 

I

I 

PAAISKINIMAI 

sapn4", iSpranaiavusi, kad Sokrato globojamas jis virs 

lono paukidiu". Sokrato i.odLiai,,kartu su gulbemis esu 

paties dievo tarnas" platonikq taip pat buvo priskirti Pl 

(ibid.). Pagaliau teigiama, kad pats Platonas buvgs A 

stnus, gimqs sieloms gydyti, kaip kitas to paties dievo 

Asklepijas - klnams (ir. Riginos, op. cit., p.9-32). 

85b: ne daugiau ui jas sieluartauju ikiskirdamas su gtuenimu*t 

,,Apologijoje" (40a-c) Sokratas sako, kad jam einant ! tei 

ir kalbant teisme n€ karro nebuvo prabilgs iprasrasis 

naliSkas del pavojingq bei negerq dalykq lspejantis 

(ei.oOoict ttctvrtKfl). ,,O kitais atsitikimais bekalbant ma 

jis sustabdydavo dainai ir pusiau i.odLio. Kuri dia pric. 

iastis man tenka speti? Jums ai pasakysiu: Sito invykio tikrai 

man gero esama ir mes, be abejo, klaidingai spejame, many- 

dami, jog blogas daiktas esanti mirtis. Ai savo iodZiams didc- 

li iSrodym4 turiu: agi negali buti, kad paiistamasai ienklas 

neb[tq mangs sulaikgs, jei aI b[diau tik norejqs padaryti k4 

negera" (vert. A. Smetona). 

85d: dieuiikojo teiginio* - ,,Dievi5kas", 0eioq - i3 dievo kilqs, 

dievo atskleistas teiginys, }.o1oq. Plg. LSJ, s.v. 

58a (Oeia lroipc). 

I ir pst. ad 

86a; ir marios padermis* - ,,Derme" gr. appovicr, i5 veiks- 

maiodiio app6(ol,,,jungti",,,derinti".'Appovia rei5kia,,su- 

jungimas" (anatomijoje,,s4narys"); 

i5 ivairiq suderintq daliq 

surgstas daiktas (antai, veiimas - gr. &ppa), ,,remas", ,,karkasas", 

(imogaus) ,,griaudiai"; i5 teisingo sujungimo kylanti 

muzikos,,derme". Graikq muzikoje appovia nusako ir ohta- 

zar- aituoniq pagrindiniq ronq sistem4 (Platono pripaiini- 

mu fResp. VII, 530d1 oktav4 atradE pitagorininkai 5i iodi 

I'AN ISKIN IMN I 

r.rrlic' aituoniq planetq orbitq darnai pavadinti; plg. Aristotclis, 

I )r melo 219 bl3, De mundo 399 al2), ir vienam ar kitanr 

rr.riktl kraltui b[dingus s4skambius (lydiediq, ajolieiiq der- 

,,r,;, ir panaSiai). Simijo pasirinktame lyros paryzdyje crppo- 

vrrr - teisinga instrumento sandara ir gerai suderintu ins- 

rI urrrentu skambinama melodiia. 

qr,l,: iarnos siulai* - Gr. 1op6f1 - ,,Larna" ir i5 Zarnos padarytos 

rrrrrz-ikos instrumento,,sryga". 

tr','. sraiiai ir saihingai tarPusauie sumaiiyta* - Kad siela esanti 

r.rrrr tikra skirtingq krlno pradq derme, - tarp graikq inre- 

Icktualq plaiiai pasklidusi nuomone. Plg. Aristotelis Pol. 1340 

lr 18, De an. l, 407 b27. Platono ,,{statymuose" (X, 888e - 

fitt9c) Atenietis skundZiasi, kad dauguma imoniq iSmintin- 

lirrusiu laiko mokym4, anot kurio viskas pasaulyje atsirado 

r( besieliq prie5ybiq miSinio (tfr t6v ivavtfov rpaoet). 

Sirnijo apibreiimas primena kai kuriuos Alkmajonui pris- 

kiriamus teiginius. Sis M arba V a. priei Kr. pitagorininkams 

.r rti mas (plg. Diogenas Laertietis VI II, 83 ir J amblichas, Vita 

l'yth. 104,67) gydytojas sveikatq laikEs karito, ialto, dr€gno 

ir sauso k[no pradq pusiausryra ir lygybe (fr.4 DK: oitp- 

Ir€rpog t6rv rcor6v Kpdotq, ioovoptct), o vieno kurio jq 

pertekliq (povcrplicr) - ligos prieiastimi (ib;d.). Kitas Ditliiosios 

Graikijos m4srytojas Empedoklis aiSkina, jog imo- 

sus uimiega (siela laikinai pasitraukia), kaisumai€ja kraujo 

iilumos, o kraujui visai atlalus - mirSta, ir kad ,,mirtis ateina 

del to, kad i3siskiria ugnies , i5 kuriq susideda imogus" (A 85 DK: n 

otyrprorg t6 avOpdlnrp oDvsorcr0n). ,,Tuo mirtis yra ben- 

dra ktnui ir sielai, o mieg4 sukelia ugnies prado atsiskyrimas" 

218 219

f 

PAAISKINIMAI 

(ibid.). Empedokliui priskiriama ir nuomone, esa 

bei pasitenkinimo poj[diai taip pat priklauso nuo teisi 

ivairiq miSinio elementq sanrykio: pritr[kus tinkamq 

miSinio pradq kyla siekis, malonumas arsiranda, kai Ii 

paialinama tinkamais bei giminingais pradais, skausmas, 

jei nerinkamais ir netinkamai sumai5ytais (A 95 DK). 

B6d: ypatingu sauo i,uilgsniu* -Apie ypating4 iisprogusiq 

akiq ivilgsniplg. I lZb, ,,Puota" 221b, ,,Teairetas.. 143e, 

Aristofanas, ,,Debesys" 362. Ksenofonro ,,puotoje.. (V, 

Sokratas giriasi, kad iSsprogusios akys leidiia janr maryti 

tik, kas yra prieiais, bet ir Sonuose. 

86e imtis musry 

frodymo g'nybos* - Zr. pst.*' ad g9c. 

87a: galitry pahkusti musq jrodymas* - plg. pst.*2 ad 76e. 

87e; nusiaudiia tai, kas susidiui* -,,puotoje" (207d-e) panaSiai 

kalba Diotima: gyvas padaras, kuri laikome ir vadiname tuo 

padiu, ii tikrqjq vis4 laik4 kinta, ,,nuolat atsinaujina, drauge 

kaZk4 prarasdamas, - plaukuose, mesoje, kauluose, kraujujc 

ir visame k[ne". Taip par, pasak Diotimos, nuolar kinta Zmo- 

gaus siela: jos btdas, nuotaikos, lsirikinimai, norai. Gim- 

dydamos palikuonis be paliovos kintandios mirtingosios 

burybes siekia amiinumo ir nemirtingumo; tik toks biologinis 

gimines pratgsimo nemirtingumas joms tepasiekiama s (ibid. 

207d,208a-b). 

89c: ai jus puihiai suprantu!* - Flijuntietis Echekratas pirm4 

kart4 perrraukia ilg4 Faidono pasakojim4. Tai atsitinka Faidono 

pasakoj imui ipusdj us, kone dramatiikiausi4 pasakojamo 

pokalbio akimirk4: arrodo, jog visos ankstesnes pasrangos 

220 

221 

PAAISKINIMAI 

,..,il.ridyti baimE ir nepasitik€jim4 nudjo vejais, o susirin- 

I rrrirljq nuotaika, ko gero, dar prastesne nei padioje pokalbio 

I'r.rtli.ioje. Pasimetgs prisipaiista ir Faidono klausytojas. 

'\rrrrojo,,veiksmo" pradiioje Sokratas pirmiausiai perspdja 

,l, l rrusirylimo svarstaniio ir paiistandio proto galia - ,,mir,,l,rqijos" 

- pavoiaus. 

s',, , ,:nisi gelbiti sauo 

irodyrn4* - Plg. 86e, 89c ir pst.*r 

,t'tl\: 

l,ltsiiaiplti ii mano plauhu*t - Homero graikai ilgaplaukiai; 

r,riilu Sokrato laikais Atenuose ilgus plaukus ture,io tik labai 

l.rrrni imones arba puoSeivos. Sp6jama, kad elidietis Faidonas 

rrciiojo ilgus plaukus laikydamasis savo gimtines paprodio. 

nusihirpsi iias puihi4sias garbanAs*2 

"'tl,: - Plaukus graikai 

rrrrsikirpdavo ged€dami. Plg. ,,lliada" )OflII, 134 sqq: 

,.... Vidury artimieji ne5€ Patroklq. 

( ,:rrbanom uiverstas buvo jis visas: draugai nusikirpg 

I'lrrtrkus sukrove..." 

(Vert. J. Dambrauskas). 

Sperchejo upei paiad€tus plaukus ilgai augings Achilas taip 

1:,et nusikirpo Patroklo laidotuviq dien4 Qbid. 141 sqq) 

')c'. ir nejstengsime jo atgaiuinti* 

| - Kol kalbama, ,,svarsrymas" 

(,,samprotavimas", ,,kalba", ),oyog) yra gyvas ir, patekgs i 

rrklavietq, gali tik€tis autoriaus pagalbos (plg. 88e). Uiralyto 

ir tarsi paralf,iaus iStikto ,,samprotavimo" paddtis kur kas 

keblesne: nesant gynejo ir padejejo, kievienas gali klaidingai 

ji suprasti (plg. Phaedr. 275d - 276a, 278c-d). KritinE 

,,Faidono" akimirkE Sokratas paddt[ vaizduoja taip, tarsi viskas 

priklausytq nuo irodymo, 1"6yoq gyvybes (ir. toliau 89b-c). 

t 

rll

PAAISKINIMAI 

Jis daro visk4, kad jo samprotavimai-kalbos ne tik 

sitraukg nepagristos neapykantos (plg. 89c - 90e) gyvi 

pasiektq pokalbio pabaigq, bet ir po jo mirties neliktq 

globiai (plg. 107b), tikddamasis, kad sveikoje dirvoje si 

sveik4, gq4ir vaising4 sekl4 (plg. ,,Faidras" 276a-277a). 

89c: haip argieiiai *2 - Herodotas (1, 82) pasakoja, kad pralai 

spartiediams argiediai (tame m[5yje du argiediai liko pri 

vien4 spartieti, kuris ir nugalejo) turejo atiduoti dali savo 

to. Nuo tol, pagal Svent4ji istatym4, vyrai argiediai negalijo 

auginti plaukq, o moterys puoitis, kol nebus atkariautos Spar. 

tos uigrobtos iemes. 

89c mangs tarsi Jolajo*3 - Ifiklio sunus, Herak]io s[nenas Jolajas 

padejo jam lveikti Lernos hidr4: Herakliui kertant dau. 

giagalves pabaisos galvas, Jolajas idegindavo iaizdas, idant 

galvos vel neataugtrl. Euristejas nenorejo iskairyri 5io Heraklio 

iygdarbio, nes jis turejgs pagalbinink4 (Apolodoras, Bibl.ll, 

5,2). ,,Eutideme" (297c) Sokratas sakosi nes4s Heraklis, kad 

kovotrl su daugiagalve hidra - apsukriuoju sofistu Eutide- 

mu, kuriam padeti, kaip hidrai paremti Heros siqstasis mil- 

ZiniSkas veilys, i5 uijurio arvyko Eutidemo brolis ir kolega 

Dionisodoras. 

89c: kol dar iuiesu*a - Saulei nusileidus Sokratas tures iSeerti 

nuodus, - plg. 61e, I l6e. 

89 d:,, m i zo lnga is', k a ip tamp ama,, m i zantrop ais " * | -,, M izologas", 

gr. pto6l,oToq -,,nekenii4s 

irodinejimq" (,,samprotavimq", 

.kalbq", l,6yor), prieIas".,,Mizologas" ir,, mizologija", 

"kalbq 

ptool,oyicr - Platono naujadarai, sukurti, kitq su pro(o)- 

(i5 veiksmaiodZio pro6o, ,,neapkgsti") ir prieSingos reikimes 

222 223 

I , I 

PAAISKINIMAI 

rpr),(o)- (plg. pst. ad 68c) suddtq LodLil pavyzdLiu. Zodi 

1r roavOpronoq,, ,,nekenii4s imoniq", ,,imoniq prieSas" mdgsr.r 

komedi.jq autoriai. Pats Platonas, jo amiininkas Isokratas 

,r Aristotelis vartoja Zodiius

I 

i 

I'AAISKINIMAI 

LSJ s.v.). Sokratas gina sveiko ir pagrlsto m4srymo galimybg. 

Neatsitiktinai, aptariant,,mizologijai" gimining4,,mizan. 

tropijos" aweji, imogus apibtdinamas paprasrai mokymui 

taikomu epitetu &l,r1eqg,,,tikras",,,teisingas". 

B9d-90c 

90c igudg prieitaringuose samprotauimuose*t -,,prie5taringi 

samprotavimai" gr. avnl,oylKol l,6yor,,,antilogijos". plg. 

,,Faidras" (261c-e):,,... Ir tas, kuris tai arlieka igudusiai (rc 

gindijasi), istengs tE pati dalyk4 tiems patiems klausytojamr 

pateikti vienqsyk kaip teising4, o kit4syk - jei tik isigeis, 

- 

kaip neteisingq?" (vert. N. Kardelis).,,,.{ntilogijq" specialistai, 

,,gindininkai" profesionalai priversdavo oponenr4 sutikti, jog 

tam padiam daiktui galima taikyti vienas kitam prieitarau- 

jandius teiginius: vienam reiginiui pritargs, palnekovas, verdiamas 

sutikri su prieSingo teiginio tiesa, turejo arba pritarti 

dviems prieSingiems teiginiams, arba nuo abiejq susilaikyti. 

Zenonas ii Elejos garsejo kaipo didiiausias Sio dialektinio 

men o mo kovas. S iekdamas lrodyri daugt b g esanr pri eitaring4, 

netikr4 ir nesantjdaiktq (plg. Parm.l27e- l28b), jis kalbejo 

taip sumaniai (t61vn), ,,kad jo klausytojams tie parys dalykai 

pasirodydavo pana5us ir nepanaS[s, vienis ir daugis, rymanrys 

ir judanrys" (Phaedr. 261 d). Pasak K.lemenso Aleksandrietio 

(Strom.Y,6l-63;80 A 20 a DK), graikai, pirmiausiai protagoras 

teige es4 kiekvienam teiginiui galima iikelti prieiing4. 

Diogenas Laertietis (lll, 57) Protagorui priskiria vis4 ,,Anri- 

logijq" k^yga. Yra iSlikEs prie5ingus teiginius apie t4 pati 

dalyk4 ddstandiq tekstq rinkinys,,Dvilypes kalbos" (Atoooi 

l.oyor). Plg. 101e. Isokratas (Antid. 45),,prieJtarautojais,. 

(crvttl"oytrcoi) vadina visus klausimq/atsakymq,,meisrrus". 

90c: hadjohs daiktas neturi nieho sueiho, nei tuirto, neijohs jro- 

dymas*2 - Uiuot kaltings savo neiimanym4, nusirylgs ir 

224 

trrt 9lb PAAISKINIMAI 

iivargqs neiSmanilis mielai suverdia mokymui-logui savo 

p:rties mlsrymo skausm4 (plg. 90d[6tcr to a]'"1eivl, e), tampa 

skeptiku, agnostiku - ir ciniku. PlatoniSkai iiurint, antilogijq 

rnegejai neklysta teigdami, jog juntami ir daugialypiai daiktai 

srokoja pastovumo ir tikrumo (plg. Parm. 135e, Resp. Y, 

t+79a-d), bet jie klaidingai mano, es4 nera kitq - tikrq ir vie- 

nodq dalykq bei tokiems dalykams nusalcl.ti tinkamq teiginiq. 

I'latono Sokratas, prieSingai, sako, kad filosofiniai svarstymai 

lcidiia paiinti ,,daiktq, kurie yra" tikrovg. Todel jis tikisijuose 

resi4s priegblosti nuo baim€s ir netikrumo. Plg. 99e - 100a. 

'tllc: tarsi Euripe*3 - Euripas - s4siauris tarp iemyno ir Eubojos 

salos, gars€jEs tuo, kad sroves dia keisdavo krypti ,,seprynis 

kartus per dien4 ir seprynis kartus per nakti" (plg. Aischinas, 

Adu. Ctes. 90, Strabonas IX, 2, 8). Euripo nepastovumas 

virto patarle. 

reikia dr4sos bei ryito pasueihti* - Plg. pst. ad I l8a. 

't I t ne i,inojimo, bet pergak:s" - Gr. or5 tptl'oo6groq 61ro, cr)'}"cr 

gtl,ovixroq. Plg. 68b-c, 82c ir pastabas. 

't 16: hohs esu godiiius"t - Gr. rilg fil"sov€KrtKdg. Sokratas prisi- 

rnena dar vien4 i5 pagrindiniq imogiSkosios prigimties ,,stygq". 

'r I lr: ii beprorybi*2 - Gr. &vorcr. Jei po mirties nieko nebebttq, 

Sokratui mirus iSnyktq ir 5i baisi nesveika proto blkle. Anot 

l

I'AAISKINIMAI 

jos nemirtingumu. Sis Sokrato,,apskaidiavimas" Pnmel 

garsiuosius Paskalio iodiius (,,Minrys" 233) apie laiybas 

butin4 pasirinkim4 tarp Dievo begalybes ir nieko. . Plg. d 

I l4d ir pst.*' 

9lb: hur has labiau tiesa*a - Plg. ,,Valsrybe" X, 595c: 

sako, kad ram tikras palankumas ir i5 vaikystes likusi 

Homeruijam trukdo kalbeti apie jo pedomis einandiq 

korybos ial4, tadiau, - tgsia jis, - ,,nedera imogq gerbd 

ti. paii4ties4". Siuos Platono Sokrato pamokymus gerai isi. 

deme.jo paties Platono mokinys Arisrotelis: ,,Nikomacho eti. 

koje" kritiSkai nagrinedamas mokym4 apie pavidalus (e16q), 

jis prisipaiisra toki nagrindjamE esanr nemalonq, ,,kadangi 

pauidalus sugalvojo artimi imon€s. Ber geriau turb[t, ir net 

privalu, vardan paiios tiesos paaukori ir tai, kas mums arrima, 

ypai jei esame flosofai. Mar abejus laikant draugais, dera 

(6orov) rinktis ties4" (I, lO96 al2-17). Aristotelio komen- 

tatorius Amongas (Vita Aristotelis) iiaproga primena Platonq 

teigus: ,,Sokraras mano draugas, bet didiiausias draugas - 

tiesa". Si4 Sokrato-Platono maksim4 iSgarsino loryniSka pararli 

amicus Pkto, sed magis amicus ueritas, pirm4 kart4 randama 

Servanteso,,Don Kichote". 

9lc: tarsi biti* - Geluoni Laizdoje paliekandios bit€s lvaizdis 

tikriausiai buvo virtEs prieiodiiu. Komikas Eupolis (fr.94 

Koch) taip nusako Periklio iSkalbos poveiki. Seneka ,,LaiIkuose 

Lucilijui" (94,41) svarsrydamas iSmindiaus !tak4 aplinkiniams, 

cituoja elidieti Faidonq, lyginusi 5i4 itak4 su 

nepastebimu ikandimu: ,,Nejunrame kai kuriq smulkiq gyviq 

lkandimo: tokia silpna, Svelni ir apgaulinga yra pavojingoji 

jq galia. Apie ikandim4 suiinome i5 patinimo, ir padiame pa- 

tinime nemaryti i.aizdos. T4 pati patirsi bendraudamas su ii- 

226 227 

PAAISKIN IMAI 

,,'rrrtingais vyrais: nepasteb€si, kaip ir kada jie tau atneie 

,'.rrrclos, bet pastebesi, kad atne56". ,,Apologijoje" (30e - 3la) 

\,liraras savo veiklq lygina su kitu b[dingu vabzdZiq bruo- 

,',, rrcpralenkiamu ikyrumu: jis es4s tarsi dideliam, kilniam, 

lrt r apsnldusiam Zirgui (tai yra At6nq valstybei) ramybes 

,',,1uodantis gylys. 

t't: ii suderintry kuno pradry* - Plg. 86b-c. 

, ', 

. knip ii sauo teiginj priderinsi prie oro - ,,51" t siela - dermi; 

.,1'rie ano": pai,inimas es4s prisiminimas. Plg. keliomis eilu- 

rcrnis toliau: ,,... katr4 teigini pasirinksi: paiinim4 esant pririrninim4, 

ar siel4 - dermg?" 

't ),1: todil ir dauguma imoniry jam pritaria*t - Galima versti ir: 

,,krip dauguma imoniq susidaro nuomong" (apskritai, o ne 

vicn apie tai, kas yra siela). PanaSumo i ties4 vietoje padios 

tiesos ieiko imoniq nuomong paveikti siekianrys retoriai, - 

1rlg. ,,Faidras" 26Oa sqq, ,,Sni kE apie tai girddjau, brangus 

Sokratai", - kalba Faidras, - ,,besirengiandiam tapti oratoriumi 

nebotina suprasti, kas i5 tiesq yra teisinga - pakanka 

i.inoti vien tai, kas atrodo teisinga daugumai, kuri ir sprqs", 

ir t. t. (vert. N. Kardelis). To paties - paveikti bei itikinti 

klausytoj4 siekiama renkantis aplinkyb6ms labiausiai tinkarn4 

ivaizdi arba irodym4 (etnp6retcr; plg. Euth. 305e). 

l)latono Sokratas teigia prieSingai: ,,be tiesos neimanoma, 

nei kada nors bus imanoma pasiekti tikrosios iSkalbos" 

( Phaedr. 26Oe\. 

't )d: apgauihai*2 - Gr. ctl,a(6veg.'Al,cr(rilv -,,bast[nas" (plg. 

ril,r1, ,,klajonds"), ,,sukdius", ,,5arlatanas". Sis iodis dainai 

taikomas sofistams (ir. LST, s.v. II).

l,n AtsKrNtMn I 

92d,: pati ii butis*3 - Ve rrimas seka pataisytu rankraiiio 

attrl ... f1 or)oia. Nors visi ,,Faidono" rankraitiai dia t 

attfrg (,,jos", sc. sielos), dauguma nldienos mokslininkq 

no, kad butina sutikti su vienintelio (Vienos) rankrajdio 

sa crtril (r1 otoicr): teiginys, es4,,b[tis" (,,kas 

yra") yra sz, 

b0tis, prilygintq sielE m4stomiesiems pavidalams. 

Ar daugumos rankraidiq varianto rikrai negalima apginti? 

Loriaux manymu (1, p. 155), 92d,,jos", kaip ir,,mtsq" 76e 

(,,Jei tai, k4 mes vis4 laikq minime, - ,,graLu", ,,gera", i 

apskritai tokios esybds, yra, ir mes su jomis sie.iame tai, k4 

gauname i5 pojtdiq, vel atrasdami jas anksiiau rureras ir musq. 

burina pripaiinti, jog, kaip yra anos esyb€s, raip pat ir 

mfisq sielosyra mums dar negimus") gali buti taikoma sielos 

troikimo ir paiinimo objehtui.,,Butis", or)oicr -sielos penas. 

Plg. pst.*r ad76e. 

92d 

92e: turinti uard7 ,,has ya"*- Gr. 61oooo trlv inorvrpiav 

tqv toO 0 Eottv. Zodis irrovupicr nusako pagal kit4 daikt4 

gaunam4 vard4 arbalr vard4, kuris savaime ai5kiai nurodo 

savo reikimg ir kilmg. Plg. ,,Faidras" 238c,,,lstarymai" I, 

626d. ,,Odisejoje" (XIX, 409) eponimz pavadintas Odisijo 

vardas,,neapkendiamasis" (plg. gr. o66oao0crt,,,neapkgsti"), 

Hesiodo ,,Teogonijoje" (v. 144) - Kihlopy (gr. rtrcIoy, ,,su 

apvalia akimi"), Aischilo (,,Seprynetas 

priel Tdbus" v.578, 

658, et al.) ir Etripido (,,Finikietis" v. 1494) tragedijose - 

Polineiko (gr. nol"uvetrcr1g,,vaidingasis") 

vardai. Pats rikrosios 

b[ties vardas oioicr - ,,kas yra", nurodo savo reikimg ir kil- 

mE, ,,etimologij4". Visi kiti daiktai vardus kartu su esme ir 

prasme gauna i5 tikrqf q esybiq ir yra 3iq ,,perregimus" vardus 

turindiq esybiq bendravardiiai, ,,homonimai" - plg. 78e, 

102b, l03b,e, 104e, 105d. 

228 229 

PAAISKINIMAI 

, t , t,tihti arba patirti* - Gr. fiorecv '.. ltcrox€'Lv' Tai dvi pag- 

,rrr,lines kiekvienos esybds bukles. Plg. ,,Faidras" 245c,270c- 

,l: norint paiinti koki4 nors esybE, taip pat ir siel4' b[tina 

nustatyti, kokie yra pagrindiniai ios ,,darbai" (6pycr) ir 

,,lrrlsenos" (nctOn). 

t \, : liitos dermis sarfie neturi* - ,,Valsrybeje" (lV, IX il passim) 

\,rkratas aiSkina, jog sielos gerumas ar blogumas priklauso 

lruo to, kaip imogui pavyksta suderintividinius paiios sielos 

vekius. 

t it'. ar ne sieh?* - Si sakini galima ir taip suPrasti: ,,Kas 

v:rclovauja visiems imoguje esantiems dalykams? Ar ne siela?" 

(llackforth). Galbut noreta pasakyti ir viena, ir kita (plg' 

l\owe ad locum). 

't rt: prieiinasi tam, has kyla ii huno?* - ,,Valsrybd je" (lY , 439e 

440d) tokie konfliktai pavaizduoti vidiniais sielos konlliktais. 

iie kaip tik turi parodyti, kad siela nera vienalyte, ir 

kad ioie esama skirtingq bei skirtingq dalykq geidiiandiq 

pradq: gerti ir valgyti trokita ,,geismingoji" sielos ',dalis" (to 

r:ntOtpqtrrov), o draudiia,,protingoji" (to loytottrov)' 

,,Faidone" sielos santykis su ktnu ir k[niniu pasauliu kur 

kas svarbesnis uZ vidines jos problemas' Geismingieji sielos 

pradai veikia iivien su k[nu, tenkindami jo poreikius, o maiiausiai 

susaisryta k[no, laisviausia, ryriausia ir m4stomai tikrovei 

artimiausia yra protinga siela. Apie pastar4j4 ir kalbama 

..Faidone". 

')/+d: gimnastika ir medicina* - Platono Sokrato poiirrriu, gimnastika 

ir medicina, prieSingai nei vir6jq ir kulinarq menas, 

esandios teisingo kfino lavinimo priemones: jos padeda sielai

PAAISKINIMAI 

sudrausminti k[n4 ir paversti.ii pawariu bei paklusniu 

gaus lrankiu. Plg. Gorg. 464a - 465d, 5006, 5t7d - 5l 

527a. Anot,,Valsrybds" (lII, 4l0b - 4l2a) gimnastika, 

ir m[ziikieji menai skirta darniam paiios sielos puoselejimui. 

94e: baisesnio teko iihgsti* - ,,Odiseja" W., 17 sq.,,Valsrybejc' 

(IV,4416) Sokratas taip pat primins Siuos Odisejo iodiius, 

Sikart - siekdamas parodyti, kad tretiasis sielos pradas ,,pik. 

tasis", to 0oprr6v skiriasi nuo jam raminandius Zodiiur 

(,,Si.die, kentek!") tarianiio proro. Kalbamoje ,,Faidono" vietoje 

Sokratas kitaip interpretuoja Homero eiles: protingoji 

siela kreipiasi ! k[n4. Kituose Platono veikaluose minima 

apie uidinj sielos arba atskirq jos daliq tarpusavio pokalbi, - 

plg. Phaedr.276a, Theat. l89b - 190a, Sophist.263e sqq. 

Ko gero, tai yra ras pats pokalbis: visai besielis ir neglvas 

ktnas kaiin ar iSgirstq jam skirtus paraginimus. 

95a: o haip su Kadmu...?*- AStuonerius metus Are.iui rarnavqs 

Kadmas, mitinis Tebq ikurejas, i5 Atenes gavo valdyti Bo- 

jotijos krait4 ir vesti Afrodites bei Arejo dukr4 Harmonij4 

(gr. ,,derme"). Tai buvo pirmosios deivds ir mirtingo imogaus 

vestuves, kuriose dalyvavo parys olimpieiiai ir Mfizos ma- 

lonino sveiius savo giesmemis. 

95b: homeriikai pulhim pirmyn* - Gr. dyyirq i6vteq. Sokrato 

i.odLiai metri5kai atitinka hegzametro eilutes pabaigq ir pri- 

mena iprast4 Homero poemq formulg: plg. Il. )Ofl1, 92 (kur 

dooov i6vtu pasakyta apie Hektor4 puolant!Achila). 

95c: yra nei,ustanti ir nemirtingd ' - Plg. 88b. 

95c: iimintj myliniio uJro*'- Gr. gr),6oogoq 

230 

PAAISKINIMAI 

',r,,1: 

hq uadina ,,mirtimi"*- Kebetas itaria, kad ,,mirtimi" 

vrrdiname i"ykyj. gali gludeti tikroji sielos ittis. Plg. ankstesnE 

Kebeto teiginio santrauk4 (9ld): ,,Sitai ir bntq mirtis"' - 

nrimena Sokratas, -,,sielos i[tis". 

')'tt': ne pirme jau hart4 primenu*t - GlaustesnE Kebdto teiginiq 

tantrauk4 Sokratas jau pateik6 92d. 

',\(: pats sau rnqsti*z - Sokratas antr4 kart4 ilgam nuryla susi- 

kaupgs. Plg. 84c, kai jis ryliai susim4sto baigqs kalbdti apie 

rri khnq dieviSkesn6s bei pawaresnes sielos prana5um4. 

't>c: radimosi ir nyhimo*3 - Atkakliai kalb6damas apie sielos 

i[t!, Kebitas verdia susim4sryti apie radim4si ir nykim4 aps- 

kritai. ,,Radimasis" (y6veotg) ir ,,nykimas" (qOopa) - svar- 

bios prigimti (

PAAISKINIMAI 95e-96b 

96a: dalyhuose, apie kuriuos kalbi't - Sokrato svarsrymai apie visa 

ko radimosi ir nykimo prieiast! painekovui suteiks bendrq 

teorini pagrind4 ir pad€s veiksmingiau itikinti kitus (Rowe) 

arlir save pati (Hackfonh) warstant Siuos jam rupimus dalykus. 

96a: jaunas budamas*z - Komentatoriai [vairiai vertina Siuos 

Sokrato jaunystes ,,prisiminimus". Galimas daiktas, kad Sokratas, 

kaip ir Zad€ta, pasakoja apie savo jaunystes polinki 

gamros mokslams, - 5i4 jo aistrq bus iamiinE Aristofano ,,Debesys" 

(Burnet. Plg. taip pat Apol. l9c ir V. AliSausko ko- 

mentarus ad locum). Kiti ryrejai mano, jog Platonas dia kalba 

apie savo paties jaunystes intelektualinius ispldiius (Loriaux). 

Arba - kad lis desrymas nera vien Sokrato arba vien Platono 

intelektualini biografija, bet - i5 dalies istoriSkai, i5 dalies 

fenomenologiSkai - pateikia kai kurias svarbias filosofi.jos 

problemas, 

ryrinejimo sritis ir b[dus (plg. Dorter, Rowe). 

96a: gamtos mokslu*3 - G.. n nepi.

I"\,\ I\ R IN IMAI 

plg. 12 A29). Antroje V a. pus6je Diogenas i5 A 

moke, kad visa pajegia m4styti tiek, kiek isileidiia 

or4. ,,ZmonEs ir kiti gyviai gyvenaikvepdami or4, ir tai ji 

kartu yra siela ir mqsrymas (v6qotg) O kai tai atsiskiri 

jie mirita, ir mqstymas juos palieka" (fr. 4 DK, fr. 8 l.aks, p, 

39-41; plg. fr. 5 DK, fr. 9 Laks, p. 42-55). Ari 

komedijoje pats Sokratas aiSkina sielq esant orq, - Nub.22J- 

236,828sqq, plg. 64 C l-2 DK. 

966: ar ugnis?*a - Pasak Herakleito, ,,ugnis nuovoki" (fr. 59 

DK). Kai kurios Herakleito i5taros ugni vaizduoja galutiniu 

visa ko pagrindu (plg. fr. 30, 31, 64,ll7,I l8 DK). 

96b: smegenys*t - 5i mintis siejama su Alkmajonu Krotonie- 

iiu (24 A 5, l5 DK). Teofrasto iiniomis (De sensu25sq), 

AIkmajonas kalbejo apie,,pradjimus" (n6por), vedaniius nuo 

jutimo organq prie smegenq. Pasakojama (plg. A l0 DK), 

kad jis tai nustate pirmasis iSdrisgs padaryti akies skrodim4. 

,,Timaju.ie" (69c-e, 73c-d,75b-c) Platonas ir pats palaiko 3i 

Alkmajono mokymq: kuriant imogq mqstanrysis sielos pra- 

das lkurdinamas galvoje. Tai tampa klasikiniu Platono ,,sielos 

daliq" sampratos Salininkq teiginiu. Toliau Sokraro ddsto- 

mos mintys apie atminties, nuomones ir Zinojimo radimqsi 

gali bati to paties Alkmajono mokymo santrauka (plg.24 A 

I I DK), arba laisva Platono improvizacija: Sitaip iinojimo 

atsiradimq gal6tq vaizduoti Alkmajono prielaidomis besire- 

miantis m4srytojas, kitaip, nei Empedok.lis, netapatinantis 

juslinio suvokimo su m4srymu. 

96b: iitl d"bkry nykim4"6 - Tai yra tik k4 minetq atminties, 

nuomones ir iinojimo, bet taip pat ir visrl kitq dalykq, kuriq 

atsiradimo prieiastis ryrinejo Sokratas. 

234 

,, 

i, {r.c 

23s 

PAAlsKlNlMAl 

,t',.. rlttnguje ir ant i,emis* - Plg. Sokratui teisme pateikt4 

l .,lti,til4, ,,sokratas nusikalsta ir niekus daro' noredamas 

'rrsckti, kas darosi po Zeme ir danguie""' (Ap' 19b' vert' A' 

Srnetona). ToQ gamtoryriSk4 Sokato ir jo mokiniq smalsum4 

1'eiiepia Aristofanas, - plg' ,,Debesys" 188-194' 219'225' 

'tr,,l: has jiems gimininga" - Galimas daiktas' jog Sokratas dia 

lrriri-.na An"ksago.ui priskiriam4 

("pa- 

"homojomerijos" 

rraiios sudeties") samprat4. Manoma, kad pati iodi padare 

Aristotelis. Pastaroio liudijimu (De gen' an' 723 al0-l l)' 

Anaksagoras teigqs, kad prie m€sos prisideda i5 valgio par- 

cinanti mesa. 

')(rc: tiesiog galua* - Gr. ctr)tfr tfr re

i! 

ti 

I 

l; 

PAAISKINIMAI 

buvo Periklio mokytojas bei patarejas (ir. Isokraras 

235) ir rik pastarajam uirarus iSvenge kaltinimo 

Pasak Aristotelio (Met A, 984 617_lg), pirmasis visa ko 

gimryje iZvelggs proting4 warkandi4j4 prieiasti (plg. 59 B 

DK), Anaksagoras ,,pasirodd tarsi blaivus Zmogus lygin 

su padrikais pirmtakq teiginiais... platonas 

,,Kratile.. (4lrd 

Sitaip perteikia Anaksagoro mintis: ,,[protas] vienvaldis ir su 

niekuo nesumiSgs warko visus daiktus kiaurai per visa k1 

eidamas" (vert. M. Adom6nas). Sokratas priekaiitauja Anak. 

sagorui ui. tai, jog tas vaizduoja ,,neproting4 pror4..: padiojc 

pradiioje iSjudinqs 

newarkingq visq pradq miiin! (plg. 72c), 

jis nesirupina, kad viskas bfitq sutvarkyta kuo genausiai, 

palikgs veikti gamtines prieiastis. 

97c: had batry kuo geriausiaz*2 _ Sokraras neabejoja, jog proras 

viskq turetq suwarkyti ,,proringai.., vadinasi ir geriausiai. Sok_ 

ratas prisipaiina (97d),jog Anaksagoro reiginys ji pradLiugino: 

malonu buvo sulinoti, jog visa ko warka esanri proto veik_ 

los vaisius. Anaksagoru Sokratui teko nusivilti, taiiau oaties 

Platono ,,Timajuje" desroma kosmogonija atitinka iiq pro_ 

ringo ir rikslingo Visybes sanwarkos paai3kinimo p.og."-4 

(plg. pvz. Tim. 29-34, 44d - 46a, 68e _ 7 ta) . pasak Gallopo 

(p. 175), kalbama ,,Faidono" viera,,iymi perejim4 nuo me- 

chanistinio prie dviems ttkstandiams merq Europos moksle 

jsigalejusio releologinio gamrines warkos suvokimo... 

97d: apie patf saue*t - Siuo aweju ir ,,paries savgs iinojimas,., 

kurio paprasrai labiausiai trokita Sokratas (plg. phaedi.230a), 

tampa iinojimu apie tai, kas padiam yra geriausia. 

97d: tu paties i,inojimo dalyhas*2 -plg. Hip. Min.375c, Theaet. 

l'lll,l I'Au\l\\lNlN1\l 

I r")tl: mokslas esqs graZulbjauru, lygulnelygu, tci.sirrg.r/ 

,,, rci.singa ir pana5iq prieiybiq iinojimas. 

,l ,nano protu, ir deritq"3 - Cia galima iivelgti i.odLiqiaismq: 

,\rrrksagoro mokymas apie visa k4 warkanti prot4yrakaip 

rrk r

PAAISKINIMAI 9BA{ 

tarp kuriq, stebinr i5 Zemes, pirmyn atgal juda dangaus 

Sviesuliai. 

98b: nesinaudoja protu* - Diogeno Laertiedio iiniomis (II, 6), 

Protu pravardZiuodavo pati Anaksagor4. 

98c: atsa homy bis ... atsahingazs* I -,,Atsakomyb6" ir,,atsakingi" 

vertiami LodLiai critia ir atttog, - Zr. psr. *aad95e. 

98c:. eterf*2 - Plg. pst. *'ad 109c. 

98c: daugbg hitry heisttl dalykU*3 - Plg. Klemensas Aleksand- 

rieis, Snom. II, 120, 1: ,,Anaksagoras pirmasis virS daiktq 

pastate prot4. Bet ir jis neiSsaugojo kuriandiosios prieiasties, 

sugalvojgs kaikokius beprodius slkurius protui nieko nevei- 

kiant ir neprotaujant" (= 59 A 56 DK). 

98c iia dabar ai sidiiu todil" - Gallopas pastebi (p. 175), kad 

paties Sokrato aphaltinimo pavyzdys graLiai dera prie pasa- 

kojimo apie aitia -,,kaltojo", atsakingojo paieikas. 

98e: hohi4 jie man pashirs*t - Kitaip nei Anaksagoras, kuris, 

kaip pasakoj ama, 40 metq anksdiau uZ Sokrat4 apkaltintas 

bedievio mokslo skleidimu, nusprende palikti intelekrualing 

Graikijos sostinQ. 

98e: gaki griebtry*z - Gr. v1 tdv xtvs, ,,prisiekiu 5unimi". 

Plg. ,,Apologrja" 22a ir V. Ali3ausko psr. ad locum. Tai 

megstama ironiSkoji Sokrato priesaika (galbot jis ne vienas 

j4 vartojo - plg. Aristofano ,,Vapsvos" 83). ,,Gorgijuje" (481b) 

Sokratas prisiekineja,,Sunimi, egiptiediq dievybe". Doddsas 

(ad locumin: Plato. Gorgias. A revised Text wirh Introduction 

illr' ()9b PAAISKINIMAI 

,rrrd Commentary by E.R. Dodds. - Oxford, 1959, p.262- 

263) pastebi, kad i5 to nereikia daryti iSvados, neva Platonas 

rikrai lankgsis Egipte, - apie Suns dieviSkum4 Egipte iinojo 

jau Herodotas (II, 66,4;67,1). Doddsas pateikia kitq (jo 

iodZiais),,polinkio prisiekin6jant iSkreipti nomina sara" 

pavyzdLiq - taip pat ir naujosiose kalbose (angl. by gum, 

bedad, pranc. parbleu, etc). V a. komikas Kratinas (fr.23l 

Kock) sako, jog senoves imonems ,,didZiausia priesaika, k4 

besakytq, buvo 5uo (r6

PAAISKINIMAI 

nei jos greidiu neleidiia Zemeijuddti, rarsivandeniui 

samti sukxnt ratu vanduo dainai atsiduria po variniu 

taiiau d6l tos paiios prieiasties nekrenta iemyn, nors 

prigimti i r turetq". Aristofanas (plg.,,Debesys" 25 5 sq' 828 

5! teigini priskiria padiam Sokratui. 

99c: pakiia orq*t -,,Kitas" galetq buti Anaksimenas, Anaksago' 

ras arba Demokritas, - visi .iie, pasak Aristotelio' mane' .iog' 

bldama lekidia, Z-eml ,,neperpjauna po ja esandio oro' bet 

dengia ji tarsi dangtis"- Po Zemes plokituma esantis oras 

"ne' 

turi pakankamai vietos judeti, ir visa jo mas'i-' rymo apadioje' 

panaSiai kaip vanduo klepsidrose" (De caelo 294 bl4-23)' 

99c: Atlant4, kuris uiif *2 - Anot ,,Odis6jos" (l,53sq)' Titanas 

Atlantas laiko paremEs iemq nuo dangaus skiriandius stulpus' 

H esiodo,,Teogon ijoje " (v. 5 17 -520, 7 46-7 48) Atlan tas remia 

dangq rankomis ir galva tolimiausiame vakariniame pasaulio 

pakraSryje. Sokrato manymu' tikrasis Atlantas esanti tam tikra 

antimogiSka jega, kurios jis ir pats ieiko, taiiau gudruoliai 

tikisi suradg ui pastar4j4 dar galingesng: kfinines gamtos desnius. 

Damaskiias (V-VI a. po Kr') 5ia proga paaiSkina' jog 

Atlantas, nesvarbu koks iis - senasis ar naujasis' - es4s titaniika, 

vadinasi mediiagin€ jega, tod6l niekaip negalis sieti bei 

vienyti, bet prieiingai' visa skaidqs (11,72;ll, p' 326-329 \f')' 

99c: giris ir saitas*3 - ,,Saitas" 

- gr. (to) 66ov (nuo 6eo' 

"riSti"' 

,,susaistyti", ,,ipareigoti") 

- tai, kas ,,suri5a" ir,,lpareigoia"; 

"pareiga", 

,,prievold". Sokratas ieiko prieZasties, kuri paai5kintq' 

kodel kiekvienas daiktas yra butent toks ir butent taip' kaip 

jis yra (plg. 97e: ,,kokia ir kodel butinaircl

PAAISKINIMAI 

Ko men tato riams rup i klausi mas, kas butq p i rmar i s p lz u h i ma. 

Paprastai manoma, kad tai anaksagoriSkoji Proto teorija, kuril 

galima interpretuoti kaip visuotinio tilalingumo teorij4. Kitas 

ai5kinimas - Sokratas tur[s galvoje nprigimties/gamtos ty- 

rine.jim4o. Negana to, kartais pirmojo plauhimokaip ryrinejimo, 

neva duodandio tikrus rezultatus samprata laikoma iro- 

niika: pretenzijos 

i galutini visa ko paiinim4 Siame gyvenimc 

yra nepagristos (R. Legutko, p.236-241). 

99d: tyrinidamas esybes*2 - SokratE nuryl€ medZiagin6mis 

prieiastimis grindiiamas aiSkinimo budas (96a-b). Anak- 

sagoras lygir Laddjo kit4 keli4, tadiau pasirod€ nedaug besiskiri4s 

nuo kitq ,,nattralistq". Sokratas skundesi, jog anas 

ryrinejimas gerokai ji apakino (96b); dabar jis vel susirtpina 

savo ,,rega": idant visai neapakintq sielos (99e), jis nutar6 kitaip 

iifir6ti i esandius daiktus. Pasirodo, kad paaiSkinti kuno 

akimis regimus daiktus - ,,fenomenus", ,,esybes" (tcr

PAAISKINIMAI 110d-101d 

b[das, kuriuo groiis pasireiikia,,,atsiranda" paskiruose 

graiiuose daiktuose... Sokratas neketina iia gilintis i ganr 

keblq klausim4 apie tai, kokiu b[du pavieniai daiktai ,,dalyvauja" 

savaime esandiame groLyie. Sis klausimas svarstomat 

,,Parmenide". Vieno rankra5iio variantas (Yat gr. 2251 

npooyevop6voD vertimo i5 esmes nekeidia. Neatrodo, kad 

butina kartu su Oxfordo leidimo reng€jais del Siokio tokio 

sakinio sintakses nerangumo rinktis Wyttenbacho konjekt[q 

TrpoooyopeDp6vr'1: (ar kaip kitaip),,vadinama". 

l00d: ir paiiam sau, ir hitiems"2 - Tai yra: jei ai pats, ar kas 

nors kitas paklaustq, kodel 5is ar anas daiktas yra graius. 

l}la: ne huo nors kitu*t - Plg. pst. ad 96e. 

l}la: tuo paiiu dalyku*2 - Tai yra: ,,ta padia galva" ir ,,d61 tos 

padios galvos", - Lr. pst. ad 96e. 

l}lc: hieno bendrininku tampa* - Daiktai graZ[s tampa budami 

padios groiio esybds - savaime saryje tikrai esandio groZio 

dalininkai, dideli - tapE tikrosios didumo esyb€s dalininkais, 

ir taip toliau. 

l0ld: lsibibtu I paii4 ii4 priekid7*' - Gr. ei 66 trg ar5tflq tfrg 

tno06oeo4 Elorto. Taiyrapriimtq vien tik padi4 prielaid4, 

nesutikdamas su i5 jos plaukiandiomis pasekmemis, - taip 

supranta Burnet, Dixsaut ir Rowe: Sokratas pataria nekalbeti 

su tokiu imogumi nei5ryrus, ar prielaidos iSvados dera viena 

su kita, ar ne. Kiti mokslininkai tno06oeo4 €.Xotto verdia 

,,uipultq padi4 prielaid4" arba sitlo ivairias konjekdras. 

l01d: has ii jos pareind2 - Komentatoriai nesutaria, ar 6pp- 

244 245 

PAAISKINIMAI 

n0€vrct dia ir l0le (rbppqp6vo) turi grieZtesng loging 

rcikimg: ,,i5vados" (Gallop), ar (plg. 100a: ta{lt1 riipprloa, 

.,nurariau judeti Sitokiu budu") platesng: ,,tai, kas i5 jos pa- 

reina" (Bluck, Dixsaut: ,,visi i5 jos pareinantys teiginiai'). $ 

prielaidos (postuluojamo pavidalo) pareinandiq teiginiq su- 

derinamum4 reikia galbut suprasti kaip galimybg vienodai 

taikyti i5 pavidalo kylanti vard4 visiems tuo padiu vardu va- 

dinamiems daiktams. Dixsaut (p. 384-385) Sitaip aiSkina 

Sokrato iodiius: ,,Jeigu graiiais, dideliais ar teisingais vadi- 

namq daikq visumoje rasime tokiq skirtumq ar nepanaiumq, 

kad negaldsime vienodai vadindami sieti .iuos su tuo padiu 

pavidalu, turesime nesuderinamum?. Grai[s daiktai 

graiiais visada tampa del groiio - 5i prielaida nekelia jokiq 

abejoniq, - tatiau dar reikia pasiekti, kad Sis 'saugus atsa- 

kymas' tiktq paskiriems graiiems daiktams. Vadinasi, tirti i5 

prielaidos pareinaniiq dalykq suderinamumq arba nesude- 

rinamum4 rei5kia tirti taikomq vardq ir daiktq suderina- 

mum4. Tiesiogine patirtis niekada neleidiia suvokti, ar 

daiktai iSties yra tam tikro pavidalo dalininkai: reikia, kad 

jie pereitq per kalb4, bttq pavadinti bei i5tarti, idant atsivertq 

sutapimai ir prieitaravimai. Todel, priei nagrinejant pa- 

di4 prielaid4, dera patikrinti, kaip pavyksta jq taikyti ir paia- 

linri regimus skirtumus tarp daiktq ir jiems taikomq vardq". 

l}ld: paaiihinti pati4 ii4 priekid4*' - 6t66vqt )"oyov. Zr. 

pst. *rad 76b. 

10ld: prieitum h4 nors patenkinama*a - Gr. 6rrlg Bnt tt ixcrvov 

6l.0otg.,,Prielaida" verdiamas iodis tt60eotq. Ragindamas 

kilti prie aukitesniq prielaidq Sokratas galbut turi galvoje 

keli4 prie aukidiausiosios,,,niekuo nesiremiandios prielaidos" 

(avon60etoq cpXn), tokios kaip ,,Valsrybeje" (VI, 510b,

PAAISKINIMAI 

1 01 d-e 

5l lb) atrastasis Girio pavidalas. Plg' R.S' Bluck, ,,Hupothl' 

sezi in the Phaedo and Platonic Dialectic", Phronesis2 (1957)' 

p. 2l-31; Gallop, p. l9l. ,,Neraiytojo Platono mokymo" 

Salininkq manymu, Sokratas dia kalb4s apie keli4 nuo paskirq 

pavidalq prie pirmqjq ir aukidiausiqjq pradq, nuo kuriq 

pareina pavidalai (plg. Reale, Die Begriindung der abend' 

landlkchen Methaphysih, p. 7 4-77). Anot netiesioginiq liu- 

dijimq (plg. Aristotelio referat4 Met. A,988 a6-10, N' 1091 

bl3-15) tai bnta Vienio (j! atitinka G6ris) ir neapibreitos 

Didelio/Maio dvejybes (j4 atliepia Blogis) principq. ,,Kalbamoje 

'Faidono' atkarpoje l97d - 102a1 apstu pasikano- 

jandiq ir labai aiikiq Platono uiuominq - tik ne kiekvienam 

skairytojui, o tokiam, kuris kitais keliais yra susipaiings su 

5ia iodinei dialektikai priklausan6ia ir dialoguose vien netiesiogiai 

nurodoma problematika"; Plg. 96d-e, 97d, 98b, 

l00e-l0lc (Reale, op. cit., p.74). 

Panai[s LodLiai uibaigia Sokrato svarsrym4 (107b): ,'...ir anose 

pradinese prielaidose (tno06oetq rcrg rp6rcrg), tegu jos 

jus ir itikino, reikia dar ieikoti didesnio aiSkumo. Jeigu kaip 

reikiant (ixcrvdlq) jas iStirsite, tikiu, kad seksite svarstymo keliu, 

kiek Zmogus tegali juo sekti. O jei ir tai pasidarys aiSku' 

nieko daugiau nebeieikosite". Plg.,Valsrybe" (Y71, 532e): 

samprotavimo keliais ateinama prie kelion€s tikslo ir uZbaigties 

vietos, nuo kurios niekur daugiau nebereikes eiti (rbonep 

o6ot trvcrncrt).cr ... rcoi t6l"oq tflq nopeiuq). 

l}le: prieitarautojai*t - Oi &vttl,oytrot. Plg. 90b-c ir pst. 

Sokrato manymu, prieltaringais teiginiais oponentus painioti 

megsta gindininkai sofistai: pastariesiems ter[pi itikinti painekovus, 

kad jie yra ties[s. Plg. 9la. Sokratas turb[t turi gal- 

voje,,prieitarautojq" pomegi teiginius apie paiius pavidalus 

246 

rn le-.1 02b 

247 

PAAISKIN IMAI 

l,ainioti su teiginiais apie paskirus jq vardus turindius daiktus, 

- plg. ,,Eutidemas" 300e - 3O4b' 

l(lle: atshleisti kuri4 nors ii esybiry*2 - Plg' 65c ir pst''r 

t\)2a: iidisti iiuos da$kus* - Echekrato iodiiai skamba lyg p"- 

iaipa i5 gausybq mokyto intelekto pastangq Sokrato mintims 

p""iSt i.t,i iSeikvojusiq komentatoriq' Kas sudaro 

"hipote- 

,inio" {gr.'bn60eotq,, verdiama,,prielaida") Sokrato metodo 

esmE? Kas tai per,,aukitesniosios" prielaidos' i5 kuriq reikia 

.inkiis geriausi4? Koks yra pagrindo (pagrindin€s prielaidos) 

ir ii ios plaukianiiq pasekmiq suderinamumo santykis? 

Remdamiesi Echekrato vertinimu ryrindtoiai sifilo vis kitokiq 

,,nuostabiai ai5kiq" Sokrato metodo apib[dinimq' 

1026: esama paskirry pauidahl*t - Palodiiui: kiekvienas i5 

"kad 

pavidalq (etAd yt" kaikas"' Plg' 64c' 65d'74a"'Pavidalas"' 

gr. ei6oq, - ir. Pst' *'ad 65d' 

l02b: turidami sauo uttrdus*z - Gr' intovopicrv loXetv' Plg' 

pst. ad 92e. 

lO2b: Sokratas paklausi*3 - Painekovams pripaZinus Sokrato 

prielaid4, kad esama tam tikrq pavidalq' ir kad visi paskiri 

daiktai kokiais nors tampa iuose dalyvaudami (kitaip tariant' 

juose dalyvaudami, i5 jq turi savo vardus)' Sokratas griita 

prie pagrindin€s savo uiduoties - parodyti siel4 esant 

"kaik4 

visai nemirtinga ir neitstama" (plg' 88b)' Cia prasidedant! 

Sokrato aiSkinim4 iprasta vadinti 'Faidono' 

"baigiamuoju 

irody-,r". Sis paskutinysis Sokrato samprotavimas (102b - 

107a) nuo senov€s laikq kelia prieltaringq vertinimq' Damaskiias 

ji laike vieninteliu lemiamu irodymu' o to paties

PAAISKINIMAI 

'l 02b-€ 

Damaskijo cituojamas peripatetikas Stratonas (I, 442; lI, p. 

230-231V.) pateike Slubuojanii4 Sokrato irodymq logikq 

atskleidiiandiq priekai5tq. Nauj qj q laikq komentatoriai Siam 

argumentui buvo gana grieiti: tai es4s ,,pats tamsiausias, 

neaiSkiausias bei labiausiai nuviliantis" i5 Sokrato irodymq 

(Dorter), iStisa sofizmq virtinr! (Gallop). 

l02d: pasahiau nelygu raiytojas*t - Gr. ouyypctgrK6q. Api- 

b[dindamas Simijo sanryki su maZumu ir didumu Sokratas 

visur vartoja t4 pati veiksmaiodi su ivairiais prie5deliais - 

tnep61o, in61ro, ns"pe1rr. Tokiiodiiq iaism4 mego dai- 

liosios prozos raiytojai ir retoriai, ouTypcrgeig (plg. Phaedr. 

235c). Kiti veriia: ,,(tiksliai) tarsi knyga" (LSJ s.v.), arba,,tarsi 

notaras" (Dixsaut, plg. Leges XlI, 953 e, kur ouyypcrgrl - 

,,teisine sutartis"). 

l02d: mumyse esantis didumas*2 -Plg.l00d: pavidalai kaikokiu 

budu buna jq vardais vadinamuose daiktuose. Didumas tam 

tikru b[du esti dideliu vadiname imoguje, taigi kaikaip ,,yra 

mumyse". Sunkumq kyla paaiSkejus, jog mumyse tuo padiu 

metu gali blti prieiingq pavidalq: didumo, palyginti su ma- 

iesniais Zmonemis, ir maiumo, - palyginti su didesniais. Sok- 

ratas paaiSkina, kad ir maZumas, ir didumas mumyse pa- 

sirei5kia shirtingl daiktq atZvilgiu. Sie samprotavimai jau 

primena ,,Sofisto" svarsrymus apie abipusius prielingq pa- 

vidalq sanrykius. 

l02d: trauhdamasis*3 - ,,Timajuje" (57a-c) 5i i5 karo Zodyno 

paimta leksika taikoma ivairiq pirmapradiiq elementq r[5iq 

pasikeitimams apra3yti. 

l02e: prisiartinr4s, iuua* - ,,Pasitraukti" l,,I:nd" prieSprieia 

l02e-.1 04b PAAISKINIMAI 

vartojama iki 106e. Sios dvi galimyb6s veliau taikomos sie- 

lai: siela arba,,pasitraukia" i5 k[no ,,pas Had4" arba ,,i[va" 

kartu su k[nu. 

l03b: nei prigimtyje* - Gr. 6v tfr g6oet. Visame radimosi 

pasaulyje. Plg. Resp. VIII, 597b. 

l03c: ialiiu ir liluma?* - Sis klausimas 5iek tiek skiriasi nuo 

64c, 65d, 74a ir l02b klausimq: ,,ar sakome, kad tai yra 

kaikas?" Sisyk klausiama, ar yra toks daiktas, kuris atitinka 

tam tikr4 vard4; dia - ,,5aliio" ir ,,5ilumos". 

l03e: ne tih pats pauidahs*t - Be padiq pavidalq esama dar ir 

esybiq, negalindiq priimti ne sauo prieiyb6s, kadangi savo prie- 

5yb6s jos neturi, ber esminiry sauo sauybiq prie5ybes. Prieiingu 

awejujos i[va. V6liau paaiSkeja, kad siela taip pat priklauso 

Siai esybiq r[5iai. 

| 03e jo form4*2 -,,Forma" gr. popgn, - plg. I 04d ir pst. *'ad 65d. 

l03e: ar tih jis uienas*3 - Tai yra ,,turi tureti bttent 5i vard4". 

l04a: tejetas* - ,,Trejetu" dia ir toliau verdiamas graikiSkas 

iodis (n) rptog, - (ta) tpfct; atitinkamai,,dvejetas" - 

"trys" 

(n) 6oaq, ,,du" - (ta) 66o, ir taip toliau. Tadiau neatrodo, 

kad Platonas nuosekliai skirtq 5iq i,odLil reikimes, - plg. 

104a-b ir pst. *rad 104d. 

| 04b: sutinhi, ar nd *t - Anot Aristotelio (plg. Met. I 028 b I 9- 

2l), Platonas laikgs skaidius ypatinga rfi5imi tarp pavidalq ir 

paskirq daiktq. Taiiau bent jau i5likusiuose Platono dialo- 

guose nera ai5kiq tokio mokymo pedsakq. Plg. pst. *t ad74c. 

248 249

PAArsKtNtMAt 104b-d 

1046: pauidalu*2 -Gr. i66cr. Platono tekstuose 5is iodis dainai 

vartojamas greta ir ta padia prasme, kaip ir ei6oq, ,,pavidalas". 

,\ 

zr. psr. ''ad b)d. 

l04c: pauidaki negali pasilibi *r - Kadangi kalbama apie padius 

pavidalus, skirtingai, nei ,,mumyse esandiq" didumo bei ma- 

iumo arba sniego ir ugnies awejais, neminima antroji galimybe 

-,,i0ti". 

104c: hai hurios hitos esybis*2 - Kai kuriq komentatoriq manymu 

(Hackforth ir kiti), iodiius ,,ir kai kurios kitos" (graiki3kai - 

neutrum pluralis, kaip ir e16r1, ,,pavidalai") reikia suprasti 

,,kai kurie l

I'AAISKINIMAI 1 04d 

sielos pavidal4. Sia p.asme galima pasakyti ir kad ,,kuri nors 

daikt4 uiima sielos pavidalas". Painiavos atsiranda b[tent 

todel, kad Sokrato svarsryme aiSkiai 5iq dalykq neskiriama. 

Sokrato aiSkinimus butinai taikyti pavidalams norinrys moks- 

lininkai stengiasi iivelgti nuoseklesnl skirtum4 tarp Sokrato 

varto.jamq 

,,trys" (tcr tpicr) ir,,trejetas" (n cprag) (atitinkamai 

ir su kitais skaidiais), manydami, kad ,,trys", ,,du" ir panaSiai 

vadinamas tam tikras (daiktq?) skaidius, o ,,treietu" ir,,dve- 

jetu" 5iq skaidiq pavidalas. Tadiau ir parys 5io poZilrio gy- 

ndjai neneigia, jog kai kuriais awe.jais nekyla abejoniq, kad 

Sokratas 5iq iodiiq vartosenos neskiria, - plg. 104a-b, kur 

,,trejetas" ir,,penketas" gretinami su,,du" ir,,keturi". Atrodo, 

kad pradedant 104e ,,trejetu" vadinama kam nors trijq ir 

kartu nelyginumo sarybE suteikianti esybe, o ,,trys" sakoma 

apie Sios esybds uiimam4 daikt4. 

Pavidalq ir sielos ,,elgsenos" panaiumas sudaro galutini 5io 

viso Sokrato svarsrymo pagrind4: siela priklauso tokioms esy- 

bems, kurios, nors ir nebudamos prieiybes, vis ddlto, kaip ir 

parys prieiingi pavidalai, nepriima tam tikros prielybes - 

mirties. Tik, kitaip nei paiiq pavidalq atveju, Siam teiginiu 

pagrlsti bei irodyti prireikia dar papildomo ir kiek painoko 

(bent jau komentatorius gerokai trikdantio) ai3kinimo (nuo 

103c, kur teigiama, kad be padiq pavidalq esama dar kitrysu 

jais neatskiriamai susijusiq esybiry, il

PAAISKINIMAI 

lo5c: imantresnj* - ,,lmantresnis" palyginti su anksrcrrrll 

,,nemoksliSku" atsakymu, o dar ir todel, kad primena Sokrrtl 

kadaise nuvylusias gudresniq mokslininkq imantrybcs (grl1 

l0lc). Remdamasis anuo ,,nemolaliniu" aiSkinimu Sokrrtlr 

gali dabar taip pat,,saugiai" k[no iilum4, kariti arba gyvyll 

aiSkinti ne tokiq pavidalq buvimu juose, o tam tikrq iiurr 

pavidalus kartu su savo padiq pavidalais teikianiiq csybrrl 

poveikiu: ugnis klnui suteikia ne vien padios ugnies pavidr 

lq, bet dar Silumos - Saldio prieSyb€s; siela - drauge srr r.rv.l 

pavidalu atsineia ir gyr.ybes - mirties prieiybes pavid.rll. 

,,tmantresnis" atsakymas papildomai apibudina kai kurirror 

pavidalq buvimo daiktuose bei jq tarpusavio sanrykiq bruo 

ius: dvinario sanrykio ,,iiluma"/,,ialtis" viet4 uiima sudi'tirr 

gesnis trinaris - ,,5iluma"/,,ugnis"/,,5altis" - sanrykis. Sis srr 

ditingo pavidalq s4ry5io vaizdavimas jau primena garsi.1;1 

velyvesnio Platono dialogo,,Sofistas" analizg. 

705c: ,,uienetas"* - 5i. Sok.rto atsakymas tikriausiai sictin.n 

su Aristotelio ,,Topikoje" 142 67-lO kritikuojamu nelygi 

numo apibreiimu: ,,Tai, kas vienetu daugiau uZ lyginunr:q". 

Tokia yra ir pirmykitd graiki5ko LodLio 7r€pttr6g, ,,ncly 

ginis" reikime: tai, kas ,,atlieka", ,,lieka virSaus" (plg. ir licr. 

,,liekas" - ,,nelyginis, be poros"). Nelyginumas ir lyginunr;rs 

sudaro vien4 i5 pagrindiniq pasaulio prieiybiq pitagorininkrl 

sudarytoje prieiybiq lenteldje (plg. Aristotelis,,,Metafizika" 

A, 986 a22-26). Lyginum4 ,,pagimdo" dvejetas: 2 x ... ', 

lyginis skaidius; nelyginum4- vienetas: 2 x... + I = nelygi- 

nis skaidius. Plg. ir Stobajo aiSkinimus ,Antologijoje" 1,22, 

19. Sokratas neteigia, kad 5is jo atsakymas pakankamai ats- 

kleidZia nelyginumo prieiasti, jis tesako, kad vieneto buvima.s 

(lygini) skaidiq padaro nelyginiu. 

254 

I ( )(;d-e 

ltlid: neidama gulb€*'- Kiekvienam graikui ii teigini labai 

itikimq padaro pats iodis VUXq: ,,gfoybe" - viena i5 iprasiiausiq 

jo reikimiq. 

l05d: nelyginumAs*2 - Lyginumas - gr. cipttov, ,,nelyginumas" 

- avopttoq. Pastar4ji Zodi Sokratas dabar vartoja vietoje 

daugumoje ankstesniq awejq vartoto tttptrr6q,. Mat dabar 

jam (kaip ir lo4e, kur taip Pat pavartotas iodis &vcrptroq) 

svarbu pabr6Zti, kad lyginumo prieiyb€ yratai, kas,,nepriima 

lyginumo" - ne-lyginumas, a-v-aptroq (graikq prieSdelis 

cr- atitinka lietuviq ze-). 

l05e kit4 - neteisingu*' - Gr' ,,teisingumas" ir ',darnumas" - 

6i.rcrtov xcxi poootx6v,,,neteisingunras" ir,,nedarnumas" 

- &6trcov ir &pouoov. Plg. ankstesng pastab4. Labiau 

,,socioantropologiniame" kontekste Siuos iodZius bltq gaiima 

versti ,,tai, kas nepriima teisingumo", ,,neteisingumas" (teisingumas 

- bendriausia graikq visuomenines doroves s4voka) 

ir ,,tai, kas nepriima lavinimo", ,,neiSsilavinimas", nes iodis 

ptoootKoq, taikomas ir mtziikuoju menu iSlavint4, ,'apta5yt4" 

imogq (plg. pst. *2ad 61a). Tadiau ankstesnis matematinis 

pavyzdys labiau dera prie struknrrinio matematinio 5iq iodiiq 

suPratimo. 

l05e; mirties nepriima?"2- Plg. pst. *'ad l05d- 

PAAISKINIMAI 

105e: kbai iisamiai, Sokratai*3 - Keb6tas sutinka laikyti irodltu 

dalyku, kad siela esanti nemirtinga, tai yra, kad ii nepriima 

mirties. Laikantis anksdiau pripaiinto teiginio (102d - 103a, 

103d), tai reiSkia, kad, mirdiai priart€jus, ji tur6tq arbapasirraukti, 

arbaLii.Tadiau nuo pat 5io svarsrymo pradiios (88b, 

95b-e) Kebetas prald irodyti, kad siela - ne tik nemirtinga, 

255

PAAISKINIMAI 

I0iir. Ilf rlt 

bet ir neiosta. Toddl Sokratui lieka irodyti, kad siel:ri rrrrlt 

tik pirmoji i5 minetqjq galimybiq (105e - l07a). 

l06a: has nepriima iilumos* - Gr. &Oeppov (&+0eppoq,, "ftf 

ras") - plg. pst.*2 ad 105d. 

lo6b: lyginumui priartiju.i* - Anrai, padauginus j! ii dvicirl. 

plg.105a. 

l06d tai niehada neiuua?* - Dievai - religijos, o mqsr()ntl 

pavidalai - filosofo proto akimis Zi[rint. Tadiau platono rrrip 

tysenoje tikejimas persmelkia filosofinius svarstymus, o li 

losofija - tikejim4. 

l07a: misry sielos tikrai bus pas Hod4* - plg. ggb. 

lrodiius, karl 

nemirtinga (crOavatov) kartu butinai yra nei,ustama (c,v

PAAISKINIMAI I OZr tl 

bldingiausiq bei savidiausiq Sokrato,,5ukiq". Kalb6d:uno 

teisme Sokratas pareiSkia (,,Apologija" 29d-e) kol kvipuolp 

nesiliausi4s daryti iprasto savo darbo ir klausindsiqp kiekvicno 

sutikto bendrapiliedio: ,,Gerasai mano, ar negr,:da tau - tta. 

niediui, i5mintimi ir galybe didiiausio bei garbiausio miertrr 

pilieiiui, jog rlpinaisi pinigais, kad kuo daugiau jq turitum. 

ir garbe ir 5love, o paiinimu, tiesa ir padia siela, kad taptrl 

kuo geriausia, nei r[pinaisi, nei susimqptai?" Siela nei0sra, ,l 

tik kendia nuo vidinio savo blogio, - plg. ,,Valstyb6" X, 608c.d. 

,,Rlpinkit€s sAuimi' kartoja Sokratas savo bidiuliams. Siu,r 

iodiius jie i5girsta ir rlpestinga.iam lkitonui pasiteiravus, klip 

mokiniai galdtq patarnauti ir atsiddkoti Sokratui po jo mirtio 

(l l5b-c). Plg. 78a. Raginimas ,,r[pintis savo siela" skambr 

iprastai po dviejq t[kstantmediq krikidioniq dvasingunro 

itakos, bet ne Sokrato laikais. Plg. V. Jaeger Paideiall, p 

69 sqq (cituojama pagal1997 m. vertimQ irusq kalb4). 

l07c: uisa ho nusihratytnAs*4 - Gr. crncrl,)"ayr1. ,,Jeigu mirrir 

b[tq visa ko nusikrarymas", - tai yra ne vien k[no, kaip tei, 

gia pats Sokratas (plg.64c pateikt4,,mirties" apibreiimq), bcr 

ir padios sielos kartu su jos iSugdytu b[du. Plg. 70a-b: i5klau. 

sgs ginam4ji Sokrato iodi, Keb6tas pastebi, kad viskas botq 

gerai, jei butq irodyta, kad atsiskyrusi nuo k[no ir nusikradiuri 

(crnql,l,oyp6vq) visq kuninio gyvenimo blogybiq siela kaikur 

tebegyvuoja neprarasdama m4stymo ir paiinimo (

PAA|SK|N tMAt I o/.1 

ieSkoti paskatinusio ,,ginamojo Lodiio" temq (plg. 67e - (rttb. 

69b-d). 

l07d: ten pradiioje*3 - ,,Gorgijuje" (523a - 526d) Sokrariu 

pasakoja, kad senesniais laikais imones b[davo teisiami mir. 

ties dien4 - dar gyvi bei ,,apsivilkg" kUn4 su visais kilmis r 

turto papuoialais. Tadiau tokia warka greitai pasirodi nerci. 

singa ir buvo reformuota: Dzeusas liepe reisti ,,plikas" miru. 

siqjq imoniq sielas. Teisdjas (Radamantas,Ai"k r arba Minrr) 

tiesiai regi ydq suialot4 bei subjaurint4 arba darniai suditq 

doro bei dievobaimingo imogaus siel4 ir nukreipia j4 deramon 

vieton: iTartar4 arba i Palaimintqjq salas. 

l07d: sauas daimonas*a - Pradedant Homeru, ,,daimonu" va. 

dinama neapdiuopiama, bet imogq stipriai veikianti dieuiikoji 

galia. Tai - imogui nepavaldus dievq lemras jo lihimas - 

geras arba blogas (plg. LSJ, s.v. I). Pam iodis 8oipcov nuo senrl 

laikq kildinamas i5 LodLio 6crio, ,,dalyti", ,,skirstyti" (plg. 

Alkmanas fr. 65 Page). Herakleitas i 5i tikejima atsiliepia io- 

diiais ,,b[das imogaus dievybe (6aipcov)" (A I l9 DK). Anot 

Hesiodo ( Op. | 2l - 123, 252-25 5), mirti nguosius globojan - 

diais daimonais tapo aulso amiiuje gyveng imones. Platono 

dialoguose daimonai - su imonemis kasdieniame gyvenime 

artimiau nei tolimi aukitesnieji dievai bendraujandios bei 

savo globotinius priii[rindios bUrybes. Garsiausia jq turblt 

yra paties Sokrato glob€jas, (to) 6ctp6vrov (apie tai ir. V. 

AliSausko paaiSk. ad, Apol.27b). ,,Liside" (223a) barbarai ,,paidagogai" 

(kilmingq Seimq vaikus lydinrys vergai), tarsi pri- 

Zi[retojai daimonai,liepia vaikams eiti namo, neleisdami Sokraui 

tgsti,,draugo" apibreiimo paieikq. Anot,,lstarymq" (lX, 

877a sq), imogus, sEmoningai siekEs nuiudyti bendrapilieri, 

bet nenuiudgs ir tik suZalojgs auk4, neverras pasigailejimo, 

260 

r 07d-'l OBa PAAISKINIMAI 

tadiau i5 pagarbos ir dekingumo pati piktadar! bei jo auk4 

globojandiam daimonui mirties bausme pakeistina rremrimi. 

l07d: guenimo metui*5 -,,Valsryb€s" pasakojime apie pomirti- 

ni sielq likim4 (X,617e,620d) teigiama, kad ne daimonai 

renkasi globosimq Zmoniq sielas, bet padios sielos (priklau- 

somai nuo anlstesnio glruenimo ir Hade praleisto laiko patirties) 

renkasi daimonus artimiausiam savo gywenimui. Pasta- 

rieji tampa pasirinkusiojo gyvenimo sargais ir pasirinkimo 

vykdytojais. Pasirinkti nauj4 gyvenimq i5 gausybes pasi[lytq 

es4 taip atsakinga, kad, pasak Sokrato, verrerq metus visa kita 

siekti vienintelio mokslo, iSmokandio nesuklysti ir pasirinkri 

siel4 teisingesng padarysianti gyvenim4 (X, 618b sqq). 

107d: tam tihron aieton*6 - Anor ,,Gorgijo" (524a), teismas 

vyksta ,,pievoje ties kryzkele, nuo kurios veda du keliai, vie- 

nas - i Palaimintqjq salas, kitas - Tartaran". Netradicinis 

gali buri Sokrato teiginys, esq kiekvien4 siel4 lydi j4 iemiSko 

gyvenimo metu sergejEs daimonas, o ne ,,veliq palydovas" 

Hermis (plg. ,,Odiseja" )OilV, l-14). Anot Sokrato, tik 

ryrosios sielos nusipelno keliauti drauge su dievais (108c). 

Atgal ! nauj4j! ktn4 Hade, ,,k4 turejo parirti, paryrusi4" siel4 

ves ,,kitas palydovas" (107e). 

l07e: iia esaniius Zmones*t - Nureistuosius (arba iSteisintuo, 

sius) toliau lydi kitas palydovas, - plg. 108a. 

107 e: daug ilgp hiko apsisuhimq*2 - Anor,,Valsrybes" (X, 6 I 5a) 

ir ,,Faidro" (249a), tarp mirties ir gimimo naujame k[ne 

praslenka t[kstantis metq. 

l08a: ,,paprastas tahas ued4s pas Had4"*r - Telefas - Heraklio 

261

PAAISKINIMAI 

ir Augds s[nus. Siuos iodiius jis galejo rarti tuo padiu vartlu 

pavadintoje Aischilo tragedijoje. Zino^a, kad Aischilas ru 

savo dramq ciklu apie TeleQ laimejo pergalg poetq variylrorc. 

taiiau be dia cituojamq i-odL\(= fr.239 Radt) neliko ni vie. 

nos 5io ciklo eilutes. 

l08a: atiahry ir hryihelif'1 -Apie skirtingus pomirtinio pasaulio 

kelius kalbama auksinese orfikq plokStelese: mirusysis turjr 

eiti deiiniuoju keliu. Plg. G. Zuntz, Perslpbone, p. 338,3(rtt 

s4 ir ,".A.uksin€s plok5reles", NZ 1998, 7110, p. 375. Anor 

,,Gorgijo" (52+a1te ismas vykst4s ren, kur Sakojasi i Palaimin. 

tqjq salas ir i ,,pragar4" vedanrys keliai. ,,Valsrybes" mito tei. 

sijai taip par ivairiomis kryptimis siundia reisiamas sielar; 

doras - 

! deiinq bei viriq, neteisingas - 

| kairg ir iemyn (X, 

614c). 

l08a: iionyhites apeigas ir paproiiuf3 - Be Oxfordo leidejq 

pasi rinkto guot6rv, Ooof cr -,,aukoj imo apeigos" rankraiiiai 

Sioje vietoje si[lo dar ootov, (tcr) 6ota - ,,religines apeigos", 

,,paprodiai"; tai bttq kiek bendresne s4voka. Sokratas gali 

tureti galvoje ties kryzkelemis vykdomus aukojimus poiemiq 

deivei Hekatei (Zr. Burkert, Greeh Religion, p. 171,200,222). 

l08a graiiai sutuarhyta*a - Gr. xoopicr, ,,warkinga", ,,drausminga", 

,,darni" ir ,,grai|" siela. Tokios, anor Plarono, b0na 

tik proto valdomos sielos. B[tenr proras sukuria darni4 sielos 

wark4, Koopoq,. 

l08b: dil regimos aietos* - Sokratas jau kalbejo apie k[n4 ir 

kuniikumq aistringai isimylijusias ir neregimybes (,,tikrojo 

Hado") neapkendiandias sielas, neistengiandias taikiai palikti 

savo numyl€tinio. Plg. 68c ir 81c-d. 

lOll,r h I 0Bc 

I'AAISKINIMAI 

l08c: pasimetusi*t - Plg. 8lc-d: netyrosios sielos klaidiioja 

aplink kapus nerasdamos ramybis. Zr. t. p.79c ir 8la. 

l08c: i derarn7 buueing*2 -Veliau (l l3d- 114b) paaiSkeja, kad 

neryrqjq sielq likimai prildauso nuo nusikaltimq sunkumo. 

l08c: apsigruena deramoje uietoje*3 - Plg. 1l4b-c. 

l08c: ltihino uienas i,rnogus*4 - Rowe (p.270) i5sitaria, kad ,,ko 

gero, neverta ne stengtis atskleisti iio uieno imogaus tapary- 

b6s": ,,mistifikatorius" Platonas dainai sugalvoj4s koki nors 

bevardi Saltin! savo paties iSokrato lupas dedamoms mintims. 

Sokrato ,,mitas" (plg. I l0b, I 14d) nuaustas i5 tradicinio liau- 

diSko tikejimo, homerinio epo ivaizdiiq, naujq religiniq s{[dZiq 

skelbiamo mokymo ir gamtos filosofu teorijq. Tai ir stebukline 

pasaka, ir kvazimokslinis hidrografijos traktatas, - 

Aristotelis rimtai kritikuoja ji savo ,,Meteorologijoje" (3!! 

b33 sqq).,,Faidono" pasaka, kaip ir kitos Platono ,,pasakos" 

heri (plg. I l4d) stebuklingu dr4sios fantazijos, tariamo moks- 

linio tikslumo (visiems topografiniams ir hidrauliniams ai5- 

kinimams suvokti prireikia atskirq breZiniq) ir nuoiirdiios 

patetikos miSiniu. Ji lieka tarp akivaizdyb€s ir neiinomyb€s, 

tarsi mitines Tartaro upds, iSliejandios savo vandenis istorinese 

graikq iemise: Epyre tekejo Acherontas ir Kokitas, ten pat 

tyvuliavo Acherusiados eieras, Arkadijoje - Stiksas, o 

Piriflegetontas tikriausiai spjaudd lavq per Etnos Ziotis 

Sicilijoje (plg. I I ld-e). 

l}8c kalbiti migstantys imonis*t - Apie ZemE (arba apie ete- 

ri, - plg. 109c, kur tie parys LodLiai perralindtojo galejo buti 

klaidingai perraiyti),,kalbeti megstandiais" Sokratas galbut 

vadina 5io dalyko ,,iinovus", ,,specialistus". Anksdiau $eb-c, 

262 263

PAAISKINIMAI I Otk rl 

97d - 98a,99b-c) jis pasakojo, kaip, ielkodamas tinkamo 

Zemis pavidalo ir padities paaiSkinimo, nusivyle specialistrl 

gamtamokslininkq teori.iomis ir susidare nuomong, kad jis 

pats ,,i5 prigimties kaip niekas kitas" netink4s tokiems ryri- 

n€jimams (96c). ,"A,pologijoje" (l9b-d) Sokratas itin ryztingai 

nuo jq atsiriboja: ,,... ar yra benr vienas j[sq, kas girdejqs 

mane kalbant apie tokius dalykus?" Tadiau tolesnis Sokrato 

desrymas apie tikrosios Zemes pavidal4, padet! ir topografij4 

rodo kur kas didesniSiq dalykq iSmanymq, negu bttq galima 

tiketis i5 gamtos mokslams ,,beviltiikai negabaus" imogaus 

(plg. Gallop, p. 223). Kita vertus, Sokrato pasakojime ne- 

sunku iivelgti ir iaismingos parodijos elemenrq: jis ne tik 

geriau ui,,gamtininkus" sugeb4s nubrditi etikos reikalavimus 

atliepianr! Zemis vaizd4, bet ir mok4s aristofaniikai i5 jq 

pasiSaipyti. 

108d,: Glauho mend - Komentatoriai si[lo ivairiq 5io tikriausiai 

patarle virtusio Glauko tapatybes versijq, bet dauguma sutaria, 

kad iodiiq prasme tokia: ,,dia nereikia ypatingo meno", ,,rai 

nira labai gudrus dalykas". Scholiastas (p. 234 Hermann, 

plg. 18 A l2 DK) aiSkina, kad patarld primena Glauk4, ge- 

bejusi skambinti pitagorininko Hipaso padarytais vario dis- 

kais. Kit4 iSrading4ji Glauk4 mini Herodotas (1, 25): iis 

Glaukas atradqs geleiies litavimo b[d4. Gerai iinomas dar 

vienas Glaukas - Argonautq Zygio dalyvis. Jei kalbamasis 

Glaukas ii tiesq buvo ,,suvirintoias", tai Sokrato iodiiai, ko 

gero, turi priminti anktesnj .io pasakojim4 apie visa k4 ,,suriiandio 

ir kartu sulaikandio" rySio paieSkas (99c, ir. Rowe, 

p.270, seka Gaiser ir Sedley). Pladiau apie Glauk4 ir. Burnet, 

App.lI, p. 150, ir Clay D. ,,The art of Glaukos (Plato, Phaedo 

lOBd4-9)", Ancient Journal of Philosophy 106 (1985), 

p.230-236. 

fl 

lotJe-l09a PAAISKINIMAT 

l08e: apualf - Taip tikriausiai reikia dia suprasti iodi mept- 

g€pnq, kuris gali reikiti ir ,,apvalus" (kaip rutulys), ir "apskritas" 

(kaip lekite). AnkstesnE savo gamtamoksliniq Zemes 

formos teorijq apivalg4 Sokratas uibaigia iodiiais, esq vienas 

iiq mokslininkq paremia Zemg oru tarsi l6kit4 duonkubili 

(99b). Sokrato ironij4 lengva suprasti, jei pats jis yra isitikings 

Z.-q .r"ttt apvali4 (plg. Rowe, p.27D. PlokSdiai Zemei 

vargiai tiktq palyginimas su,,dvylikaskiaudiu" kamuoliu 

(l l0b), net ir tuo aweju, jei svarbiausia iiame palyginime - 

kamuolio margumas. Kad ,,Zemd esti viduryje", - iprasta 

graikq mokslininkq teiginys. Bet kokiu aweju, kitos nuomo- 

nes Sokratas ,,Faidone" nemini. Pasak Aristoteho (De caelo 

293 al8-20), ividuriZemE deda visi Visybq baigtine laikanrys 

m4srytojai. Kitos nuomones buvq vadinamieji pitagorininkai: 

Visybds centre jie ikurdino ugni, o ZemE laike davo vie- 

na i! aplink centring ugni besisukandiq ivaigidiiq. ,Jie nesis- 

tengia prie reiSkiniq pritaikyti savo teiginius bei ai5kinimus, 

bet stumdo reiSkinius, m€gindami juos priderinti prie tam 

tikrq savo teiginiq bei nuomoniq", - komentuoja Aristotelis 

(ibid.293 a20-27). 

l09a rymos nesuyruodamar* - Anot Aristotelio (De caelo 295 

b l0), i5 senqjq m4srytojq Anaksimandras manqs, kad Zemi 

rymo del vienodumo (6ra tnv opot6rnto): ,,juk viduryje 

ikurdintam bei vienodai nuo kraitq nutolusiam (opoitrlg 

npdq td EcTorcr 61ov) daiktuin6ra reikalo labiau juddti vir- 

iun, nei Lemyn arba ! 5onus". Kita vertus, tam padiam Anak- 

simandrui priskiriama nuomone, esq Zeme yra cilindro for- 

mos, o imones g)rvena vienoje jio cilindro plokjtumoje (plg. 

12 A 10, I I DK). Diogeno Laertiedio iiniomis (lX, 2l), 

Parmenidas pirmasis parei5ke ZemE esant apvali4 ir rymanii4 

Visybes viduryje. 

264 265

PAAISKINIMAI l09b d 

l09b iki Heraklio stulpq*r - Nuo Juodosios j[ros iki Gibralt:rro 

sqpiaurio driekiasi graikams geriausiai paZistamos gyvenanr()r 

iemes. Fasido (dabar Rijonas) upe Maiojoje Azijoje iteka I 

Juodaja j[r4. Viename Aischilo fragmente (fr. 191 Radt) ii 

pavadinta Europos ir Azijos riba. 

l09b: aplinb jur4*'- Aplink VidurZemio ir Juod4ja jura. 

l09b: daugbije tohiry uietq*3 - Pavyzdiiui, lietuviai, kurie kartu 

su lawiais, estais, lenkais, vokiediais ir kitomis tautomis gyvcnil 

aplink savo ,,bal4" - Baltijos jtr4. ,,Skruzdes" turi, matyt, 

parySkinti Zmoniq menkum4. 

lD9b: l;uaigzdis*a - Prie ,,LvaigidLiq" skiriamos ir ,,klajoklcs' 

planetos, - plg. 109c ir ,,Timajas" 38c. 

l09c: eteriu* I - Homerui ir kitiems poetams ,,eteris" greta kitrp 

dangq nusakandiq LodL\-LvaigzdLil ir dievq buveine. Hc- 

siodo ,,Teogonijoje" (v. 123-125) Eteris - vienas i5 pirminiq 

kosmogonijos pradq, Nakties ir Erebo vaisius. Anaksagorl.r 

(59 B 215 DK) ir Empedoklis (31 B 38 DK) ,,eteriu" vadinr 

kosming ugni (tadiau Empedoklis 5i Zodi vartuoja ir kaip 

,,oro" sinonim4, 3l B 100 passim). Aristofano ,,Debesysc" 

mEstytojai savo aukidiausi4j4 dievybE vadina Oru ir Eteriu 

(v. 264sq). Pats Platonas eteri ,,Timajuje" (58d) vadinr 

,,skaidriausia oro atmaina". Aristotelis galutinai apibrdiia 5io 

gaivalo viet4 - tai es4s penktasis pagrindinis pasaulio prada.s. 

lD9c: o !itai*2 - AukSdiau minetieji ,,vanduo, garai ir oras". 

109d,: graiiau nei pas juos* - Panaius garsusis ,,Faidro" ivaizclir 

(248a sqq; 249c pavartotas tas pats Zodis dvcrrtntro, ,,i5kiir i 

266 

r()()d-1 

l0b PAAISKINIMAI 

galv4" l tikrqj4 bat): graLiausiai dievais sekandiq sielq veiimq 

vadeliotojai i3ki59 galvas istengia regdti uidanges tikrovg; visos 

kitos sielos vargsra ir stumdosi, siekdamos pamaryri ,,tiesos 

lygum4". Kiekvienam filosofija besidomindiam skairytojui 

iinoma ir,,Valsrybes" 

(VII, 5l4a-517a) olos alegorija. 

l09e: iituerti tohj reginl* - Sunku anam verZliam padarui turetq 

b[ti ne vien del akinandio neregerq datykq vaizdo, bet ir rodel, 

kad iSlindgs i5 iprastos savo rerpes jis pasijustq rarsi Zuvis 

be vandens. Filosofo Platono visai neiavi graikus ii visq pusiq 

supandios jtros. Jlra ik0nija visa, kas prielinga darniam tik_ 

rojo pasaulio (regimasis dangus - artimiausias mums pasiekia_ 

mas jo awaizdas) pasrovumui ir rimdiai: pati nuolat kisdama, 

edrioji jfira visk4 nugludina, naikindama bet koki rylkesn! 

pauidal4. Plg. ,,Valstybes" (X, 6l tb) sielos palyginim4 su 

j[ro.ie neatpaiisramai nugludintu Glauku ir,,lstarymus., (III, 

704a - 707d): ideali valsrybe neturi bfiti per arti j[ros _ 

pilietiq gedimo Salrinio. 

ll}b: papasahoti 

pasakq*t -,,Pasaka" gr. p00og. plg. pst. ad 60c. 

lO6 pasiutas hamuolys*z - Ii dvylikos penkiakampiq ploki_ 

tumq padarytas dodehaedras - labiausiai ii visq iS plokltiq 

paviriiq padarytq k[nq priarteja prie rutulio ijvaizdos. Do_ 

dekaedras - vienas i5 penkiq taisyklingqjq maremariniq 

erdviniq ktnq. Platono,,Timajuje" kirus keturis taisyklingus 

k[nus ugnies, oro, vandens ir iemes elementams pagaminti 

panaudojgs Amatininkas Visybei kurri ima dodekaedrus 

(55c). Dodekaedro ir kitq taisyklingqjq ktnq atradimas 

priskiriamas pitagorininkams (plg. 44 A l5 DK). Sie atradi_ 

mai turejo likti mokyklos nariq paslaptimi. pasakojama, 

kad 

pitagorininkas Hipasas pirmasis rajru atskleide, kaip iI dryli_ 

267

Pnn rsKrNtMAl 110b-111a 

kos penkiakampiq padaromas rutulys. SvenwagiSkai,,sl6pini" 

atskleidgs pitagorininkas nuskendo j[roje, -Lr.18 A 4 DK. 

ll}b: tarsi anry pidsahai*3 - ,,Pedsakai" gr. 8eiypcrta, ,,ienklai", 

,,nuorodos" arba,,irodymai". 

ll}d shlandiiai *r - Gr. crva 1.6yov, ,,taisyklingai", ,,proporcingai", 

- tai turetq itin patikti protingos warkos gerbejams. 

ll}d: smaragdai ir uisi hiti*2 - Chalcedonq (gr. ocrp6ra, 

,,sardi3kiai", Sardai - Libijos sostine) buta dviejq atmainq: 

skaistiai raudonas,,,moteriSkasis", Siandien vadinamas,,kar- 

neoliu", arba ,,raudonuoju chalcedonu", ir skaisdiai rudas, 

,,ryri5kasis", dabar vadinamas ,,chalcedonu". Jaspis 

- margas 

neskaidrus ir labai wirtas akmuo. ,,Smaragdais" graikai vadino 

ivairius ialsvus akmenis: ne tik m[sq smaragdus, bet ir 

akvamarinus bei berilius. 

7l}e ir dar graiesnis* - Antikos doksografams iinomas pana- 

Sios ,,fantastikos" pavyzdys siejamas su pitagorininkais, taip 

pat ir Filolaju (44 A19,20 DK): anot Filola,io, Sauld padaryra 

i5 stiklo, o Mdnulis (kai kuriq pitagorininke, taip pat ir Fi- 

lolajo manymu) - i3 iemes, ,,nes jame, kaip ir m[sq Zemeje 

gyvuoja gyv[nai ir augalai - didesni ir graZesni, nes ten jie 

penkiolika kartq stipresni ir nei5meta jokiq i5matq; ir diena 

ten tiek pat ilgesnd." Plg. Herodotas Heraklietis (apud Ath- 

enaeum ll, 5O7f): ,,Moterys Menulyje deda kiauiinius ir 

tenykSiiai kudikiai penkiolika kartq didesni nei m[si5kiai". 

llla: palaimintqj4 ahiry reginys*t - Plg. ,,Odisija" Y,734: 

dailiosios nimfos Kalipses groto apylinkes nustebintq bei 

pradiiugintq ir nemirtingojo ii[rovo aki. 

268 

llla-b PAAISKINIMAI 

llla: shalauja oras*2 - Tai faidoniSkasis Palaimintqjq salq - 

tradicines labiausiai nusipelniusiq Zmoniq buveines varian- 

tas. Plg. Pindaro ,,Olimpijos giesmes" 1I,70-72:,,... ren 

laimingqjq / sal4 Vandenyno / i5 visur uZpuiia dvelksmai". 

lllb: eteris*'- Plg. pst. ad 109c. 

lllb: orai pas juos uisus metus yra tokie*2 - Paiodiiui ,,metq 

laikai taip yra sumaiSyti". ,,Sumai5yti" i5 karSdio, Saldio, drdgmes 

ir sausumos. Kimat4 graikai vaizdavosi esant tam tikrq 

gamtos salygq miiinj(rpaorq). Svelnus ir nuosaikus klima- 

tas - gero ir teisingo miSinio padarinys 

lllb: nei iionyhiiiai*3 - Si.;odii"i primena Hipokratui pris- 

kiriam4 veikal4 ,,Apie orus, vandenis ir vietoves", kuriame 

ivairiq kraiq gyventojq, fizin€s ir dvasines savybes aiikinamos 

to kra5to klimato itaka. Platono ,,Valsrybeje" (IV, 435e - 

436a) kalbama apie karing4 iiaures tautq, goblq (qr},oX- 

prtpotov) pietiediq ir moksling4 (

PAAI5KINIMAI 

lllc-lll 

lllc iisidistg Zemis fdubose* - Tikrosios Lemis pavirSiaus 

ir 

gelmiq topografij4 vaizduoja schema,,paai5kinimq., 

gale. 

| | le: ir pati laua* - Atrodo, kad padiam plaronui dideli lspirtli 

padare Etnos ugnikalnis. Anot platono biografq, pirmE kart;1 

i Sicilija jis keliavqs b0rent ugnikalnio pasiii[reri, _ plg. FIcgesandras 

Delfietis (apud Athen II, 50ga-b), Apulejas, 1)r 

Platonel,4 (...primo historiae gratia, ut nltturam Aetnae el 

incendia concaui montis intellegeret), 

Diogenas Laertietis Ill, 

18, Olimpiodoras, In Alcib. 2,94-96, idem, In Gorg. 41,7, 

Anon. Probg. 4, 1l*13. Zr. A. S. Riginos, platonica, 

p.7Z_73. 

ll2a: ...giliausia praraja*r - ,,lliada" Vtfi,14. 

I l2a: uadina j4 Tartaru*2 - Tartaru ,,giliausi4j4 prara14,, Home_ 

ras vadina ir ankstesneje cituotos vietos eiluteje (,,lliada,. VIII, 

13), ir dar kart4 toje padioje a5tuntoje giesmeje (\'IIf, 451). 

,,Daugelis kitq poerq", - pw. Hesiodas ,,Teogonijoje.. 119. 

ll2b per huri4 teha*t - Artsrotelis ,,Meteorologijoje.. (356 al2_ 

14) aip aiSkina 5i4 vietq: ,,Skon! ir spalv4 vanduo igyja iI to, 

per koki4 iemg teka". Antai, vanduo blna sorus arba gelas 

(plg. 1l2c), pasitaiko 

ir purvo arba ugnies upiq (l I ld). 

7 | 2b: u i riun- i.emy n* 2 - Aristotelis,,Meteorolog tjoje,, (35 5 b22 

sqq) disto ir, pamirSgs, kad sekama ,,pasaka.., kririkuoja vis4 

Siq,,hidrografi ng",,Faidono" dali. 

ll2c: uadiname ,,apatia""' - Grieitai iiurint, taip kalbeti ne_ 

teisinga: ka.lbant apie apskritimo pavidalo daikt4, kiekvieno 

taSko viet4 reiketq matuoti nuo cenrro, o ne nuo pavir5iaus. 

Plg. I 12e ir,,Timajas" 62c- 63a sqq: ,,...vidurys iI prigimties 

I | 2c-e PAAISKINIMAI 

guli ne apadioje ir ne viriuje, o botent viduryje", o vienodai 

nuo vidurio nutolg paviriiaus taikai jokioje dalyje nesiskiria 

taip, kad galetume pagristai taikyti jiems prielybiq ,,vir5us"/ 

,,apadia" porE. 

I l2c: haip daro drihintojai *2 -,,Timajuje" (80d) Platonas tomis 

padiomis sEvokomis desto kvepavimo, drekinimo ir maitinimo 

ryLsm4 imogaus organizme, - Zemis,,anatomijai" tinka ta 

pati kalba, kaip ir imogiSkajai. Toje padioje,,Timajo" vietoje 

(8la-b) teigiama, kad kiekviename kune tarsi po atskiru 

dangumi rykstanrys procesai megdiioja Visybes judejimq. 

llZe: tektry hihi j uiriry"t - Plg. pst. ad ll2c. 

l12e yra keturios*2 - Visos Sokrato ivardytos upes minimos 

,,Odisejoje" X, 5l l-514: ui Okeano prasideda Hado valdos, 

kur iAcheront4 lteka Piriflegetontas ir Stikso atiaka Kokitas. 

172e: Oheanas*3 - ,,lliadoje" (MII, 607-608) Okeanas taip pat 

supa (tikriausiai plokiiiq) Zemg. T4 pati liudija Herodo- 

tas (lV, 8): ,,Okeanas, graikq wirtinimu, prasided4s rytuose 

ir tek4s aplink visq Zemg, bet to lrodyti jie negali". Anot 

,,Odisejos" (X, 508-514), Okeanas skiria gyvqjq pasauli nuo 

Hado buvein6s. Kitaip nei,,Faidone",,,Iliadoje" QC(I, 195- 

197), Okeanas pavadintas visq upiq ir Saltiniq versme. 

ll2e: teka Aclterontas*a - Acheronto pavadinimas primena 

sielvart4 ir raud4: gr. crletco rei5kia ,,sielvartauti", ,,lirldeti". 

PanaSiai skamba ir kitos didiiosios poiemio lupis Kohito 

vardas: gr. KoKDT6q ,,klyksmas", ,,aimana",,,rauda"; plg. Aischilas, 

,,Agamemnonas" I 160. Acherontas teka i5 kitos puses 

ir prieSinga kryptimi, nei Okeanas. Abi upds graikq religioje 

270 27"1

PAAISKINIMAI 112e-l l.lt 

ribojasi su mirusiqjtl pasauliu. Anor Herodoro (V, 92,7), 

prie Acheronto upes Tesprotijoje, Epyro sriryje, buvo isteigtas 

orakulas, per kuri gyvieji susisiekdavo su mirusiaisiais 

(veroopcx,vteiov). 

l13c: haip kzuritas*t - Gr. xuav6g. Teofrastas (De kp.39l 

taip vadina hpis-lnzuli, lazuritq. Stigijos spalva - pilkivai 

m6lyna Salta metalo spalva. 

ll3c: Stihsu*z - GraikiSkai ,,Stiksas" reiSkia ,,neapkendiamas", 

,,bjaurus" (i5 otuy6crl,,,neapkEsti"). Hesiodo,,Teogonijoje" 

(775-806),,neapkeniiamoji (otuyepcr) Stikse" (gr. mote- 

riSkos gimines iodis) vyriausioji Okeano dukra, gyvena toli 

nuo dievq, giliame tarpeklyje. Kai tarp nemirtingqjq kyla 

ginias ir kuris nors ii jq ima meluoti, Dzeusas siuniia Iridq 

auksiniame samryje i5 tolimo kralto ,,parneSti didii4j4 dievq 

priesaik4" -,,garsiojo 5alto" Stiks6s vandens, krentandio nuo 

aukitosios uolos. Melagingai priesaikai Stikses vandens nu- 

liejEs olimpietis kiaurus metus gules beZadis ir sustinggs. Me- 

tams praejus nubaustasis dar devynerius merus negales dalyvauti 

nemirringqjq puorose ir susirinkimuose, - rokiq baisiq 

gali4 dievai suteike senajam neiSsekandiam Stiko vandeniu. 

Plg. ,,lliada" XIV,27l ;N,37 14, ,,Odiseja" V, 185. Anot 

,,Teogonijos" (383403), garbes blri didii4ja dievq priesaika 

Stikse nusipelne pirmoji atsiliepusi i Dzeuso raginimq 

pad€ti susidoroti su Titanais. Istoriniame Graikiios landiafte 

Stiksas tekejo uol€tame Arkadijos rarpekly.ie Nonakrio polyje, 

- plg. Herodotas VI, 74, Strabonas VIII, 8, 4, Pausanijas 

VIII, I8,5. 

ll3c: su niekuo nesimaiio*3 - Plg. ,,lliada" II,75l-755: ,,baisaus 

priesaiko Stikso atiaka" Titaresijas nesimaiSo su Panejo 

I | ]c-d PAAISKINIMAI 

vandeniu, bet ,,tarsi aliejus" teka jo pavirliumi. Anor ,,Teogonijos" 

(///),,,neapkendiamoji Stiksd" gyvena toli nuo die- 

,q; tolyn nuo dievq iStremiamas ir melagingai Stikso van- 

deniu priesiekEs nemirtingasis (plg. ankst. pst.). Tai, kad 

Piriflegetontas (plg. I l3b) ir Stiksas nesimai5o su Acheru- 

siados eiero vandenimi, -,, Faidono" eschatologijai prirailcyta 

detale: savo aukq atleidimo nesulaukq nusikalteliai negali i5- 

lipti i5 liepsnojandio Piriflegetonto ir stingdandio Srikso 

vandenq (l l3d, I l4a-b). 

ll3c Kohitas*a - Plg. ,,Odiseja" X,514, Aischilas,,,Aga- 

memnonas" I160, Euripidas,,,Alkeste" 458ir pst. ad 112e. 

Keturios didZiausios Tartaro upes sudaro dvi prieiybiq poras: 

aistringai verdandio Piriflegetonto (gr. nuptgl,ey6Ocov - ,,lieps- 

nojantis ugnimi") vandenys sruvena prielinga kryptimi ir 

nesimaiSo su tamsioje neapykanroje sustingusio Kokito 

vandenimis; Okeanas teka paviriiumi toliausiai nuo Tarraro, 

o Acherontas - iemes gelmese. Anot Damaskijo, ,,orfikai" 

(= orfiSkoji tradicija) keturias Hado upes tapatino su keturiais 

pasaulio pradais ir keturiais pasaulio kraitais: Piriflegetonras 

- ugnis ir rytai, Kokitas - ieme ir vakarai, Acherontas - oras 

ir pietls, Okeanas - vanduo ir Siaure (Damaskijas I, 541; lI, 

276-277 V., plg. idem.ll, t45;1,p.362-363 W.). Plg. 

Proklas, In Pbt. Tim.Il, 49,9-21. Pats Damaskijas mane, 

kad Hado up€s turi skirtingE paskirti: Okeanas riboja, 

Acherontas apvalo, Piriflegetonras baudiia ugnimi, Stiksas- 

Kokitas - Saldiu (lI, S 45; ll, p.364-365 \7.). 

ll3d jo demonas*t - Plg. 107d. 

ll3d: nuguentas uidutiniihai *2 - Tokia yra dauguma imoniq, 

- plg. 90a-b ir I l3a. 

272 273

PAAISKINIMAI 113d-l14b 

l13d: atplaukia prie eiero*3 - Mirusiqjq kelione anapilin 

tradiciSkai vaizduo.jama kaip plaukimas laivu, - plg. Aischila.s, 

,,Seprynetas prieS Tebus" 842, Aristofanas, ,,Varles" l8O sqq. 

M. Dixsaut (ad locum) pastebi, kad vidutiniq imoniq buveinc 

netekandio eiero vandenyse tokia pat ,,stagnaci5ka", kaip ir 

visas jq glvenimas; aisrringus arba iiaurius imones blaiko 

Tartaro ,,s[puokles", o veliau - verdandio Piriflegetonto ir 

ledinio Stikso vandenys (ir. I l3e - I l4b). 

ll3e: niehad nebeiilipa" - Amiinai iemes gelmese kankinami 

mitiniai piktadariai Tantalas, Sisifas ir Titijas. ,,Gorgijue" 

(525c-e) Sokratas sp€ja, kad greta jq atsidurs ir negailestin- 

gasis Makedonijos valdovas Archelajas. Anot,,Valsrybes" mito 

(X, 6l5d sqq), daugtma ,,nepagydomq nusikalt€liq - buvg 

iem6s gali0nai, tironai". Nei nepataisomq piktadariq, nei 

paiios geriausios sielos nesugriita i5 ano pasaulio. Todel, ko 

gero, ir vienos, ir kitos retai pasitaiko iemiSkame gyveni- 

me, - plg. 90a sq. 

ll4a prie Acherusiados ei,ero* - Plg. 113b, c. 

ll4b: pasibaigia jry uargai*r - Rowe (p. 288) 3ia proga primena, 

kad Atenuose iudikai nebuvo persekiojami ir baudiiami, jei 

aukos priel mirdamos jiems atleido. Plg. Demostenas37,59. 

Damaskijas susim4sto: o k4 daryti tiems nusiZengeliams, kuriq 

aukos - itin blogos arba itin geros - nera Acherusiados eiere? 

Be to, vienq nusikalteliq aukos gali pasirodyti minkitaiirdes, 

kitq - kietesnes (lI, 148; II, 366-367'$7.)... Ar galima kal- 

tg matuoti pagal emocing aukq reakcij4 (ncr0eor)? Komen- 

tatorius taip iSsprendiia savo abejonq: maryr, pagal teisingum.q 

visq aukq vaizdiniai kaZkokiu antimogiSku bndu (tdv 6crt- 

p6wov rp6fiov) vienodai pasirodo dia visiems nusikaltdliams. 

I I 4b-c PAAISKINIMAI 

Todel tai vyksra eiere, kur vanduo nuplauna visas demes. 

l14b teisij4 shirta bausme*2 - Apie pomirrinio teismo vyk- 

dytojus plg. ,,,A,polog1ja" 40e- 4la: ,Jeiawykdamas pas Had4 

imogus atsikratgs Sitq teisejais save vadinandiq vyrq tenai 

suranda tikruosius teisejus, - pasakoja juk, kad tokie tenai 

rykdo teism4: Minas, Radamantas, Ajakas, Triptolemas ir 

kiti pusdieviai, kurie teisingai nugyveno savo gyvenim4, - ar 

blogas butq toks persikelimas?" Anot ,,Gorgijo" (523e - 

524a), teism4 vykdo trys Dzeuso skirti teisejai: Ajakas teisia 

Europos numirelius, Radamantas - Azijos, o Minas padeda 

sprEsti keblesnes bylas. 

ll4c: tarsi ii kalijimrl*t -I! tohio kalejimo tikisi, matyt, iisi- 

vaduoti ir pats Sokratas. 

ll4c: uisai be hunq*2 - Tai yra nebeprivalo isikunyti. 

ll4c: dabar nebepahakny*, - Plg. 108d. Iivaduoti iI k[no ir 

regimybes pandiq filosofai susilaukia atkaldaus filosofinio darbo 

vaisiq (plg. 82e - 83b) ir tikrosios mirties - visiikos sielos 

laisves. ,,Faidro" mite (249a) taip pat teigiama, kad greidiausiai 

(per tris ttkstantmedius) i dangiSk4j4 savo tdvynE sugrii 

f lo s of1 - iSmi nti mylej usiq imoniq sielos.,,Tima juje" (42b - 

d) Amatininkas iada k4 tik suwertoms pamaldiiausiq pasau- 

lio burybiq sieloms, kad tos i5 jq, kurios sugebes protu iveikti 

neprotingq aistrq siausm4, sugriS palaimingai gyventi i savo 

ivaigzdes buveing. ,,Faidone" Sokrato minimos ,,dar graiesnes 

buveines", kur apsigyvena filosofai, taip pat turetq b0ti 

dieuiikos, - plg. 69c, 80 e - 8la, 82b-c. 

I74c: turetum dorybis ir pai,inimo"a - Plg. 69a-c. 

274 275

PAAISKINIMAI l.l 4d-1 | 'i.r 

ll4d: manant, jogtaip iryra*t - Plg. 85c-d, 91b, 114c. Siuoll 

kindje filosofi joje rai vadinama ,,totaliniu eksperementu": rtc 

periengus empirines bei mums pavaldiios patirties ribq, neinu. 

noma aprepti blties uisumosprasm6s. Jokio paryrimo i5 ankrto 

nenumatomas eksperimentas neiSven giamai syja su ri zi kd. 

ll4d: tarsi keriti tokiais da$hais*2 -Plg.77e -78a. 

ll4d: tgsiu ii4 pasah4*3 -Tarsi, kaip kerint, parys iodZiai turctrl 

magiSkos galios. 

ll4e puoinumu* -,,Puo5numas" gr. r6opog, ,,warka" ir iI 

warkos bei darnos pareinantis ,,groiis", taip pat (paprastai 

moteri5kasis) ,,papuoialas". Verta puoiti sielq tikrais, o ne 

,,butaforiniais" i3oryb6s papuo5alais. Plg. 69b. 

ll5a laisue ir tiesa*t - Anksdiau (69b-c) Sokratas aiSkino, kad 

paiinimas (9p6vqorq) es4s b[tinas visq kitq dorybiq pagrindas. 

Pagal klasiking dorybiq analizg ,,Valstybeje" (LY,427c 

sqq), gp6v\otq (,,protingumas") kartu su sant[rumu, teisingumu 

ir narsa - viena i5 keturiq pagrindiniq sielos dorybit1. 

Dabar,,paiinimo"/,,protingumo" viet4 uiime,,laisv€" ir,,ticsa" 

- neatskiriami m4standios - i5 klno pandiq iSsivadavusios 

ir prie tiesos bei tikrov6s prisilietusios sielos atributai (plg. 79d). 

ll5a: tih paiauhs lihimas*2 - Filosofas ramiai ir drEsiai lieka 

savo ,,poste", kol ateis laikas ji palikti, - plg. 6ld - 62c. 

ll5a mazgojant kuon4*3 - Sokrat4 gerai paiinojgs Zmogus 

teigia, kad praus€si jis retai (\mp. 174a), tikypatingesniais 

glruenimo awejais: ,,Puotoje" - graiindamasis prieS pokyli 

pas graiuolf Agaton4, dabar - ,,kad moterims nereiketq varg- 

276 

| ,,,,_o 

PAAISKINIMAI 

ti mazgojant lavon4". Paskutinis Sokrato prauslmasls slm- 

boliSkai primena ir tradicines apvalymo apeigas, ir sokratiSk4- 

j4 ryrumo interpretacijq. 

1156: iitaip patarnautumlt - Pai.odLiui ,,darytume Sitai su 

malonia padeka", 6v lcrpttt. Xaptq - ,,malone" ir ,,ddkingumas",,,maloni 

pareiga" atsid6koti ui,,malong". 

1156: atsahi tas*2 - Dar vienas priminimas, kad 5is pokalbis 

sutinka su ankstesnemis Sokrato kalbomis bei jas tgsia, - 

plg. 59a, 75d,78c-d,. 

ll5d: lauonas, hurj jis greitai matys*t - Plg. 80c. 

ll5d: paguosti*2 -Plg.,,Kritone" (46c-d) mirties dienos iSva- 

karese Sokrato tam padiam iStikimam bidiuliui pasakytus 

Zodiius: ,,Griikime gal pirma prie tavo teiginio es4 kai 

kuriq nuomoniq reikia paisyti, o kai kuriq ne. O gal, kol 

man nereikejo dar mirti, kalbos buvo teisingos, o dabar pa- 

sidard visi5kai ai5ku, kad kalbeta Siaip sau, kalbos d6lei, o i5 

tikro tebuvo pramoga ir oro plakimas?" Sokratas sako visada 

pasirenkEs tq i5 jam kylandiq mindiq (l"6yor), kuri pamqs- 

dius pasirod6 geriausia; o pasirinkgs nebesitraukia, kad ir kas 

atsiktq, jei neranda dar geresnis (ibid.46b-d). Plg. taip pat 

85b ir l00d-e. 

1l5d had ai pasilihsiu* - Sprendiiant i5 5iq Sokrato i.odLi,4, 

Kritonas laidavo ui Sokrat4, kad ji paleistq i5 kalejimo iki 

bausmes lvykdymo dienos. ,,Apologijoje" (38b) Sokratas sako, 

kad Kritonas kartu su Platonu, Kritobulu ir Apolodoru ragina 

jl pasiulyti teisejams trisdeiimties minq baud4 ir laiduoja ui 

tuos pinigus. 

277

PAAISKINIMAI 1"1 5e-^l17 a 

ll5e: padaro lahs - LodLiai turi ne rik gydomosios galios - 

neapgalvota ir netiksli kalba gali pakenkti sielos sveikatai. 

Apie neapm4stytos kalbos netikslumus ir pavojus plg. 64b- 

c,68c sqq,7|b,73b,75e,76a,82b, 86d, 99b, 107c, ll2cir 

pst. ad *'57b ir *261a. 

ll6b ir uien4 paaugusf*'- Plg. pst. ad 60a. 

ll6b pareiik€t saao uali4*2 - Sokrato nurodymus Seimynai 

galima turbIt isivaizduoti pagal Diogeno Laertiedio ,,Filosofq 

gyvenimuose" pateikiamus peripatetikq mokyklos vadovq 

,,testamentus" : II, I 1-16 (Aristotelio,,testamentas"), 51- 

57 (Teofrasto),61-64 (Stratono), ir t.t. Manoma, kad Siuos 

testamentus Diogenas surado peripatetiko Aristono Kejiedio 

(lll a. priei Kr.) rinkinyje (plg. V,64). 

ll6d: pahluskime jam*t - GraikiSko sakinio sintaksd ir ritmas pa- 

megdiio.ia iprast4 Homero epo formulE ir, ko gero, tgsia ironi5k4 

lyginimE su tragedi.iq personaiais: Platono Sokratui Home- 

ras esqp visq tragi\,,mokpojas irradas" (,yalsrybe" VIII, 595b-c). 

ll6d juos sutaiso*z - Apie Siuos nuodus plg. psr. *tad 57b. 

ll7a: hai nieho nebeliha*' - Plg. Hesiodo ,,Darbai ir dienos" 

368-369: ,,smaginkis pradedamas ir baigdamas statinE,/ 

taupyk ties viduriu, - menkas taupumas, priejus dugnq (6et1,r1 

6' €v nu0p6vr rper6ril)". 

ll7a daryh, haip sakau*2 - Ragindamas Sokrat4 begti i5 kalejimo 

Kritonas (,,Kritonas" 46a) tais padias iodiiais baigia savo 

kalb4. Pasirenggs ,,pabegti" kitaip ir i5 kitokio kaldjimo, 

Sokratas 

,,gr4Lina" bidiuliui nekanrri4 jo replik4. 

278 

t17a-e 

ll7b: sauo jauiio iuilgsniu*' - Plg. 86d ir pst. 

llTb: galima, ar ne?*z - Plg. pst. *tad576. 

PAAlsKlNlMAl 

llTe: susikaupus*t - Gr. dv e'bgqpiq, ,,orioje ryloje" arba 

,,skambant (iSkilmingai ir sl6piningai akimirkai) deramiems 

Zodiiams", - plg. 60a ir pst.*2 Platono ,,lstatymuose* (XII, 

958a - 960a) At6nietis teigia, jog burina uidrausti perdetas 

sielvarto iSraiSkas: muStis i krutinE arba i galv4. Sokratas sakosi 

iSsiuntgs moteris, kad jos ,,neklykautq" 

- paraidZiui ,,neleistq 

nesklandiiq (nedarniq arba netihry) gaidq" (pn ... rl.lp- 

pel"oiev). Klykaujandios moterys ir,,bobiSkai" pravirkE bidiu- 

liai drumsiia orq paskutines Sokrato akimirkos ,,skambesi". 

Pasak Damaskijo, Sokratas turi galvoje pitagorininkq teigini 

(I, S 559; ll, p.284-285 \7.). 

Eufemija- religiniq apeigq bruoias. Filosofo siela tikisi susi- 

dkti su paiia dieuiikatikrove - mqptandios savo esybes atrama 

ir Saltiniu. Paskutin6 iemi5ko gyvenimo akimirka - nebaisi, 

bet iSkilminga bei atsakinga susikaupimo, susim4srymo ir 

rimties akimirka. 

llTe: tihrinti jo pidas ir kojas*z - Taip supranta dauguma ver- 

t6jq. Rowe manymu, veiksmaiodiio tintopct (,,griebtis", 

,,liesris", ,,imtis") dalyvis 6gont6pevog dia reiSkia ne ,,diupinedamas", 

bet ,,laikydamas", tad ir to paties veiksmaiodiio 

imperfekto form4 I 18a (iirteto) reikia versti ne ,,diupin6jo", 

bet ,,laik6": taip ,,Ivelniai nusakomas nuodq poveikis", - 

iinoma, kad, be kito ko, tokie nuodai sukeldavo kono trau- 

kulius. Plg. dar I l8a: neaiSkinama, kod6l Sokrato veidas buvo 

uidengtas, ir C. Gill, ,,The death of Sokrates", CQ23 (1973), 

p. 225. Pastarojo straipsnio autorius, lygindamas taidoniSkaj I 

279

PAAISKINIMAI 

Sokrato minies vaizd4 su klinikiniais tokiq pat nuodq veikimo 

apraiymais prieina prie iivados, kad platonas kalbamq scen4 

gerokai idealizavo praleisdamas negrakldias detales: pykini- 

m4, vemim4, traukulius. 

Niekas (nebent pats istorinis Faidonas 

ir kiti lvykio liudytojai) 

neiino, koki poveiki nuodai rurejo retos fizines iiwermes Sokratui. 

,,Faidone" apraipa mirtis atitinka ryru ir lengvu stropaus filo_ 

sofo sielos atsiskirimu nuo ktno tikijusio Sokrato lokesdius. 

llSa: Ashleptjui gaidj*t - Gaidiiui - Asklepijui palvgstam 

paukidiui - buvo priskiriama aporropine galia _ sugeb€jimas 

Salinti blogi (Zr. F. Cumont, ,,,{ propos des dernidres paroles.., 

p. 124). Asklepijas - Apolono ir mirtingosios moters sfinus, 

dievas gydyrojas. Asklepijo dukters vardas buvo Higeja (,,svei- 

kata"). Atenuose dievo gydytojo kuhas paplito V a. pries 

Kr. pabaigoje. Velesniqjq amiiq platonikai tikejo pati plato- 

n4 buvus Apolono vaikq ir fuklepijo brol! (ir. Riginos, p/z_ 

to n i c a, p. 9 -32) . Diogenas Laertietis (lll, 4 5) pateikia dvi savo 

paties paralyras epigramas, kur Asklepijas vadinamas k[no, 

o Platonas - nemirtingosios sielos gydytoju. Anot Olimpio_ 

doro (In Alcib.2, 165-167), antroji iI Diogeno pateikiamq 

epigramq buvusi uiraSpa anr plarono kapo. Veikalo pabaigoje 

paminetas Asklepijas, kaip ir liangoje prisimintas Tesejas, _ 

polio gerbiami religines mitologijos personaiai. Kai kurie 

mokslininkai dia iivelgia Sokrato nor4 nauj4j4 orfikq pita_ 

gorininkq religij4 itraukti i tradicin! polio religin!pvenim4. 

Tadiau orfikq/pitagorininkq pasaul€Zvalga, nors ir labai patraukli 

Platono Sokratui, turejo arrodyti pernelyg n.uirtro-.- 

ni$ka Siam pilietiniam gyvenimui didLiai neabej 

ingam Zmogui, 

dar labiau - padiam platonui. Vienas ryrdjas pastebejo, 

kad, anot kai kuriq Antikos autoriq, pitagorininkai draudg 

llTe-llBa llBa 

PAAISKINIMAI 

aukoti gaidi; jei 5is liudijimas patikimas, Sokrato i.odLiai 

skamba eretiskai pitagorininkq ortodoksijos ativilgiu (ir. J. 

Mitscherling, ,,Phaedo 118: the Last Words"' Apeiron 19 

[1985], p. l6l-165). Kitas mokslininkas linkgs itraukti 5i 

liudijim4 i suddting4,,Faidono" Sokrato sanrykiq su orfikais/ 

pitagorininkais byl4 (ir' J. Crooks, ,,Socrates' Lasr'\)ilords: 

Another Look At an Ancient Riddle", CQ48 [1998]' p. 

l2l_125). Zr. tolesnE pst. 

1l8a: neparnirihite atiduotr*2 - Kritono ir kitq Sokrato bidiu- 

liq (taip pat ir Faidono klausytojo Echekrato)' regis, ne kiek 

nenustebino paskutiniai,,kaZinkokiosna palaimosna" besikeliandio 

ir paskutini kart4 i paliekamus draugus atsigrEiiantio 

Sokrato i.odLiai.Apie komentatorius Sito nepasakysi. Pa- 

sak J. Croola'o (Sooates' Last tilords, P. I l7)' ,,paskutiniai 

Sokrato i.odLiai- misl6s, kuri4 iis uimena filosofuojandiam 

skairytojui, mikrokosmas". Nuoiird[s jie, ar ironiSki? Ko- 

kiame hermeneutiniame ,,Faidono" gylyje turime ieikoti jq 

prasmes? (plg. ibid.) G. Most (,v{ Cock for fuclepius", P. 96- 

I I l) visq laikq interpretacijas dalija i dvi grupes: SokratoLodLiai 

arba laikomi mistine alegorija (p. 100), arba 

suprantami kaip nuoiirdus ir konkretus asmeni3kas praiymas 

(P.104). 

Dauguma komentatoriq laikosi neoplatonikq tradiciios (ir' 

Damaskijo komentar4 ad locum), Sokrato iodiiuose iivelgdami 

alegorij4: miritantis Sokratas dekoja ui k[niniame 

gyvenime sunkiai ,,sirgusios" sielos iSgijim4 (plg. 95d, kur 

gyvenim4 k[ne su liga lygina Kebdtas)' Taip ,,paskutinius 

Sokrato Zodiius" suprato Renesanso platonikai ir XVIII a' 

romantikai (Mirandola, Ficino, Ricchieri, Hamann, Lamar- 

tine, - ir. G. Most, op. cit., p. 100, n- 22,24). XX amiiaus 

2BO 281

PAAISKINIMAI 11Ba 

intelektualams geriausiai iinomas sarkastiSkas Nietzschd:s 

komentaras: (Gai sauoir S 340: Mir5tantis Sokratas): ,,Zaviuosi 

Sokrato narsa ir i5mintimi visame, k4 jis dar6, sak6... - 

ir nesake. Sis paiaipus ir isimylejgs Atdnq pabaisa ir iiurkiq 

gaudytojas, priversdavgs paiius iSdidiiausius jaunikaitius 

dreb€ti ir raudoti, buvo ne tik pats kada nors buvgs iSmin- 

tingiausias plepys: jis buvo lygiai tola pat didis rylejimu. 

Norediau, kad ir paskuting gyvenimo akimirk4 jis bnq likgs 

nebylus, - galbut tada priklausytq dar aukltesnei protq klasei. 

Ar tai mirtis, ar nuodai, maldingumas, ar pyktis,... - bet 

kaikas t4 akimirkq atriSo jam lieiuv[ ir jis tar6: 'Kritonai, esu 

skolingas fuklepijui gaidi'. Ausis turindiam 6is juokingas ir 

baisus 'paskutinis Zodis' reiSkia'Kritonai, gyvenimas - liga!' 

Ar gali bud?! Zmogus, kaip jis, gyvenEs linksmai ir visq aki- 

vaizdoje, tarsi karys, - lis imogus buvo pesimistas! Jis tik rurejo 

nutaisEs gyvenimui ger4 minq ir vis4 laikq sl6pd savo 

paskutini sprendim4, giliausi4 savo jausm4!..." 

Nietzsches pasnba labai iSkalbinga, taiiau gyvenimo ligos 

metafora nera iymi raiSkiais ir prasmingais simboliais turtingoje,,Faidono" 

visumoje (nebudinga ji ir kitiems Platono 

dialogams, nei klasikos ir helenizmo graikq literaturai aps- 

kritai, - plg. Most, ibid., p. 102). Sielos atsiradim4 kune su 

I i ga S okratas palygi na glaustai perte i kdamas p o lem i n is Kebiro 

kalbos turini, tadiau toliau 5is ivaizdis nera pletojamas. Be 

to, mineta interpretacija nelabai dera prie kalbamo sakinio 

sintakses. Sokratas sako; ,,Esame sholingi Asklepijui gaidi, 

nepamiribite atiduoti!" Daugiskaita (Nietzsch6 pakeiiia jq 

vienaskaita, derindamas iodiius prie savo aiSkinimo) rodo, 

kad Sokratas kalba apie bendr4 visq kalejime susirinkusiq- 

jq blrelio padek4 (plg. Most. p. 104-106, Crools, p. I l8 

sqq)- 

282 

I lBa 

PAAISKINIMAI 

Tikindiq, kad Sokratas turiomenyje tam tikr4 konkreii4fuklepijo 

pelnytq pad6k4, gerokai maiiau nei ,,mistinio alego- 

.irrio" ,t "irymo Salininkq' nors tarP jq esama tokiq dideliq 

klasikinEs filologijos moklo autoritetq kaip U' von'\Uila- 

mowitzas (apud Most, p. 105):5is moklininkas manqs' kad 

Sokratas prisimena su Seimos reikalais susijusi iiad4' kuri buvo 

pamirSgs, kai Kritono akivaizdoje Snek6josi su namiSkiais 

(tai paai5kintq ir Zodiiq daugiskaiq)' Mosto neseniai pasillyt4 

galima pavadinti ,,sintetiniu" ,,mistinio alego- 

"ilklnirn4 

rinio" ir ,,asmeniiko" supratimo variantu: Sokratas praiqs 

paaukoti gaidi u2... Platono pagijim4! Autoriaus manymu' 

5i interpretacija atitinka,,Zieding" meistriSkai sukonstruoto 

dialogo kompozicij4: apie Platono lig4 (jis vienintelis i5 Sokrato 

draugq del ligos negaldio ateiti i kaldjim4' 59b) uisiminta 

paiioje veikalo pradiioje: mirdamas Sokratas aiSkiaregiSkai 

iptg. Slal nu.iaudia Platon4 pasveikus ir ragina atsid6koti 

fuklepijui uZ jam ir jo bidiuliams vienodai brangaus imogaus 

pagijim4. Zi.rreda-i ! ,,Faidon4" Platono skairyto.iq akimis' 

iSties galime pripaiinti' kad tokivilting4 veikalq paraiyti paj.gE, 

i..,ogt, bus atsigavgs nuo skaudaus lvykio sukeltos depresiios. 

l5 tolimos amZiq perspekrFvos 5io pagijimo reikim6 

darosi vis akivaizdesne. Ko gero, turetume pripaZinti ir pati 

,,Faidono" autoriq buvus nemenk4 aiSkiaregi"' 

Mosto aiSkinimas nera visai negirdetas' Plg' P'M' Clark' "A 

Cock to Asclepius", p. 146 (cituojamas apud Dixsaur' p' 

408, n. 382). Anot R. Burgerio (The Pbaedo' A Platonic La' 

byrinth.- Yale, 1984, p.216) Sokratas nori atsideko:.i uaist4 

nuo uZmarities par[pinusiam ralytinio veikalo autoriui' Tadiau 

,,Faidonas" 

- ne Platono, bet idealaus io veikahlflosofo 

Sokrato encomium (plg. Crooks, op' cit', p' 120)' Kaip ir 

kituose Platono klriniuose, taip ir ,,Faidone" gydytoiu 

283

I'nn rsKtNtMAl 1l Ba 

vaizduojamas pats Sokratas (plg. pst. ad 77e). ,,Faid.onas,,- 

veikalas apie Sokrat4 - dvasini mokytoj4 ir ,,terapeur4" par 

excellence.2r. ptt. adT3b.Apie Sokrat4 - medicinos ,.o.ijo, 

ir praktikos aistruol! plg.\7.Jaeger, Paideia, p. 64 (rus. vert., 

1997):,,Idanr suprastume Sokrato ir jo antropocenrrizmo 

viet4 graikq filosofijos istorijoje, neturime ijleisti ii akiq jo 

dom€jimosi ta didLi4la dvasios jega, kokia senoveje buvo 

medicina. Sokraras stebetinai dainai mena medicinos patirti 

ir semiasi palyginimq i5 Sios sriries. Sie palyginiami ne atsitiktiniai, 

ber susijg su jo m4srysena. Dar daugiau, visos jo 

veiklos tikslas buvo leisti Zmogui suprasri save, idanr dvasiikai 

pasveikq. Sokratas buvo tikras gydytojas. IGenofonto iodiiais 

(Memor. I, 2, 4; plg. IV, 7, 9), jo noras gydyti buvo toks, 

kad draugq sveikata jam rnp€jo ne maiiau ui dvasing jq 

gerovq. Bet pirmiausiai jis buvo sielq gydytojas". 

Pasak Crookso (p. 120), ,,paskutiniai Sokrato LodLiai" atitinka 

jo ivaizdi Platono dialoguose - rai lyg ironiika epigrama, 

apibendrinanri pedagogin! (ir terapin!),,Faidono" uimoj!. 

Anot Crookso, ypating4 reikimg liam uimojui suvokti turi 

kompoziciSkai ir idejiSkai hritingpokal\io akimirkq (ir. 88b-- 

8 9c) pasakyti S okrato LodLiai apie m i zo log ij o s-,, neapykantos 

irodin6jimams" (,,teiginiams",,,samproravimams", l"6yor) pavojq 

(88c - 9l a). ltarimas, es4 joks samprotavim as neturi nieko 

sueiko, bei i5 jo plaukiantis skeptiSkumas ir cinijkumas nera 

dalykq prasmingumo ir tikrumo problema, bet liudija apie 

prastq svarsraniiqjq ir besiklausantillq siehs sueihar4. 

Sokratas 

sako (90e - 9la): ,,Taigi Sito pirmiausiai pasisaugokime 

ir 

neisileiskime 

i siel4 itarimo, neva joks irodymas neturi nieko 

sveiko. Kur kas labiau verta itarti, kad parys mes dar nesame 

sueihi, ir reihia dr4sos bei ryito pasueihti: tau ir hitiems iito 

reihes uisam lihusiam gtuenimui, o man - paiiai mirtiai'. 

I 

i' 

* 

* 

I'nn tsKtNlMAl 

Lemiam4 veikalo akimirk4 Sokratas jautriai diagnozuttja ri 

k€jimo, pasitikdjimo ir prasmingo paiinimo galimybe suabejojusiq 

klausytojq bosen4, perspeja apie Sios sunkios dvasios 

ligos pavo.iq ir iki pat pokalbio pabaigos ryitingai peremgs 

svarsrymo iniciaryv4, imasi visapuses terapijos: ragina apm4sryti 

sielos ir derm€s sanryki (9lc - 95a), pasakoja, apie jaunysres 

intelektualing patirti, rcr Cpo no0n (96a - l02a), 

pateikia sav4j! metafizinio mokslo modeli (102b - l07b), 

seka ,,pasak4" (p00og) apie tikr4j4 Zemg ir pomirtin[ sielq 

gyvenim4 007 c - I I 5a) (plg. Crooks, P. 123). Paskutinius 

savo Zodiius iis iStaria, iausdamas, kad 5is kompleksinis meditaciniq 

samprotavimq ir itaigiq,,uikeikimq" kursas paddjo 

jam sueihai sutikti ,,padi4 mirti", o likusiems - toliau sokra- 

tiSkai ,,rupintis savo siela" (Kritonas visq vardu iada tai Sok- 

ratui, I l5b-c; plg. l07c ir 77e - 78a), idant tinkamai pasirengtq 

kiekvienas savo metu leistis ian4 keliong (plg. I l4d - 

I l5a). Toks ,,paskutiniq LodLiq" supratimas graLiai dera prie 

prasmin€s ir kompozicines ,,Faidono" (daugelio ryr6jq nuomone, 

bene tobuliausiai surgsto Platono dialogo) visumos - 

raginimas atsiddkoti sveikatos dievui i5ry5kina pagrinding veikalo 

uiduoti, sugrEZindamas prie reikimingiausiq kompozicijos 

momentq: dialogo pradLioje minimas keturiolikE jaunq 

gf"ybiq i3gelbejEs Tes€jas, o pokalbio viduryje dvasines sumaiSties 

akimirk4 Sokratas ryLringai imasi gelb6ti klausytojus 

(pamindta keturiolika vardq) nuo liguistos sielos b0senos. 

Plg. pst. ad 58b,58c, 59b. 

Panaiiai mano R. Minadeo (,,Socrates' debt to Asclepius", 

Cl 66 (1971), p.249-297, P.297) spddamas, kad Sokratas d€kingas 

Asklepijui pad6jusiam iSgelbeti prasming4 ir patikim4 

Sokrato samprotavimq ().6yoq). Plg- 7 6a, 86e - 87 a, 89b-c. 

Dixsaut (p. 408-409) gerokai prapleiia sokrati5kosios 

284 285 

li

PAAISKINIMAI llBa 

filosofijos ir filosofijos apskritai ,,pacientq" ratE: ,,Vienas 

dalykas aiikus: Sokratas sako 'Esame skolingi', o ne'esu sko- 

lingas'. Nuo ko Asklepijas turi mus pagydyti? Nuo glrvenimo, 

kuri gyvename sqjungo.ie su Siuo 'kvailu daiktu' kunu? Ar 

nuo mizologijos? Galiausiai tai yra tas pat, nes g)rventi beveik 

mirus ir nesant mizologu - reiikia bnti filosofu. Filosofija 

b[tq vienintelis vaistas nuo Sios ligos - gyvenimo s4jungoje 

su k[nu. Pasiii[rejus i labai savotiskA b[d4, kuriuo pats 

Nietzsche teig€ gyvenim4 nesiliaudamas mAsr)'ti ir ralyti, gy- 

vendamas gyvenim4, kuri visi pasaulio kalikliai pripaZintq 

tolygq mirdiai, belieka pasteb€ti, kad vienintelis skirtumas 

yra tai, kad paiiam jam niekas 'neatriSo lieiuvio"'. 

Atrodo, visi mineri komentatoriai bus iSleidE i5 akiq dar vien4 

svarbq - paties "Faidono" pasakotojo liudijimq: prie5 pasa- 

kodamas apie paskuting pokalbio dali, Faidonas apibendrina 

jos padaryt4 lspud! (88d - 89a). I nerimaujandio Echekrato 

klausim4 "Sakyk, ddl,Dievo, kaip gi Sokratas emesi toliau 

tgsti aiikinimus? Ar jis taip par, kaip ir jis, pasak tavgs, pa- 

sirodi kiek susijaudings? Ar nepasirode ir ramiai €m€si gelbdti 

savo irodym4? Ir kaip jam Sitai paryko: galutinai ar ne? Visk4, 

kiek tik gali smulkiau mums iSpasakok", - Faidonas atsako: 

"Zinai, Echekratai, nors ir ne kartq teko steb€tis Sokratu, nie- 

kad nebuvau taip susiZavejEs, kaip t4 syki ten bldamas. Kad 

jis turejo k4 atsakyti, - turbtt n€ra ko stebetis. Bet mane ne- 

paprastai suiav6jo pirmiausia tai, kaip maloniai, draugiSkai 

ir noriai jis iSklause jaunuoliq kalbas ir kaip jautriai pasteb€- 

jo, kaip mus paveik€ Sios kalbos, pagaliau ir tai, kaip puikiai 

jis mus iig,di ir tarsi besitraukiandius i5 pralaimimo mtSio 

paiaukd atgal bei paragino toliau persekioti ir drauge nagri- 

neti irodym4". Anot baigiamosios Sokarto pasakos, sielq gydymas, 

- jei jos dar pagydomos, - tgsiasi ir po mirties (l l3e), 

286 

11Ba 

tadiau nesveikos sielos daug ir skausttrirtl"'rr \''rtl"\t l 

l'\\1 f l"l'\\l 

ll8az uZmerbi ahis*3 - Sokrato mirtis tapo pavyz.clirrc lil"'"1" 

mirtimi. I a. po Kr' Nerono liepimu nusiiudaniio Scrtckot 

mirtis aiSkiai itakota baigiamosios "Faidono" scenos (-l'acitrrs' 

Ann. N, 62-64) :St"tk" praio atneSti nuodq"'kuriais buvo 

marinami Atdnq teismo pasmerktieji"' lipdamas i Silto van- 

dens basein4, apilaksto lalia stoviniius vergus' 

"sakydamas 

nuliejqs tuos lalusJupiteriui lSlaisvintojui" (vert' D' Dilyt6)' 

Tadiau Tacito patetiSka stoiko moralisto mirtis sto- 

"pt"5yt" 

koja Sokrato naturaluml' gudrios ir lvelnios ironijos' Platiau 

apie mirties aPmQstymus-stntko' veikaluose ir "Faidono" 

,^nryk1ir. T. Aleknien6' "Mirties praktika"' P'79-84' 

llSa: protingiausio ir teisiausio*a 

- Mirti at€niediq teis6iq 

pasmerktas pars teisingiausias savo meto imogusl Plg' IGenofonto,,,{tsiminimq':pab"igqt 

"ISties puikiausias ir laimingiausias 

imogus!Jeigu k"s nenori lai palygina 

iitul 

gatiketi' 

kitusimone'itp"tt-'p"ndiia"(IV'8'll'vert'V'Kazanskiene)' 

Zr. taip Pat V' AliSausko paaiSkinimus "Sokrato 

Apologijai", P.75' 

f"ip E""iaono apibudinamas Sokratas labiausiai atitinka savo 

p".L, i*ogrri keliamus reikalavimus: reikia visa daryti tam' 

kad gyvenime tur€tum dorybes ir paiinimo' doro proto ir 

Protingos, o ne ,,butaforines" dorybes - plg' 69a-b ir ll4c' 

287

Paaiškinimai

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?