Paaiškinimai

PAAISKINIMAI
62lt
dali (ir. Burkert, Greeh Religion, p. 293_29g). ,,Knr
(400c) Sokratas sako, kad, anot Orfdjo ialininkq, siela kr
(o6pcr) ,,arlieka bausmE ui tai, ui k4 jai dera t4 bausmq
Iikti, o kunE turi per apwarE, nelyginant koki kahjimq,i
jame iisigelbitU @Q(erol),. (vert. M.Adomenas, i3s
mano). ,,Menone" (82b) ciruojamos pindaro eil€s skelbia,
Persefone i5 mirusiqjq sielq paima atlygi ui senyj4 shri,
(n6v0og), - rikriausiai omenyje turima ta pari kraupi di
iuties istorija. ,,lstarymuose" (llI, 70lb_c) uisimenama r
sen4j4 nusikalstam4 titaniikqimoniq prigimti (ji pasireillb
nepagarha tevams, vyresniesiems, lstarymams ir patiems dio
vams). Sios Plarono dialogq uZuominos ir kai kurie kiti ano
meto rekstai leidiia speti, kad antropogoninis orfikq mitr
tikriausiai buvo iinomas, bet vengra awirai apie j! kalbcri.
Ziauri tiesa apie imogaus kilmg ir oficialiai nemirtingqjq
olimpieiiq religijai prie5taraujanti dievo mirties istorija galijo
priklausyti slaptajam orfikq mokymui (to &nopplta) (.Ir.
Burkert, Greeh Religion, p.297 sq).
62d: ii iios globos*t - Gr. Oepc,neia. Si, Zodi, reijkia ir ,,globa,,,
ir ,,rarnysre". Todel Kebero iodiius, kaip ir slapt4j! mokslq
apie ,,prieiiurA", gpoopcx, galima suprasri dvejopai: protingi
Zmones turetq liUdeti palikdami rarnysrq, kur juos priiiuri
(BrtotaroOor) arlir ghboja geriausieji priiiuritojai arlir
globijai dievai.
62d: geriausieji ubry priiiuritojai _ dieuai* 2 _ Si4 viet4 (nors tai
maiiau riketina) butq galima suprasti ir,,geriausi ii visq lsq pn- pri
ii[rdtoiai - dievai"
63a: stropumu*t - Gr. Zodis npcrypqrsio reiikia ,,reikalas.,,
,,rupestis", ,,uisiemimas" (plg. toliau 64e), taip pat kokiam
160
:
i
L PAAISKINIMAI
,',,rs dalykui aptarti skirtos pastangos - ,,nagrinejimas",
rvrinejimas". Tod6l galetume versti: ,,Sokratas, man atrodo,
.rl,sitliiaug€ Keb€to svarsrymu (samprotavimu)".
t,tt tutihti slt tuo, has jam sahoma*2 - Plg.77a: pasak puikiai
Kcbet4 paZinandio bidiulio Simijo, nerastum ,,antro tokio
lr,,clymams nepasiduodandio kietasprandiio". Plg. dar pst.
'.r.1
59c ir 107b.
, ' \lt: apsiginti nuo iity haltinimq tarsi teisme*t - Teisme pasakyt4
riinam4j4 Sokrato kalb4 (galima tiketis, gana tiksliai) atpa-
.,rkoja Platono ,'Apologija". T4syk Sokratas siek6 paneigti
irrn.r pateiktus kaltinimus (es4 jis pernelyg drqsiai tyrindja
1'rrsar.rli, negerbia dievq ir wirkina jaunim4) ir reigd, kad miestes
turetq ne myriop ji pasmerkti tarsi nusikalt€li, bet veltui
rrraitinti Pritan€juje kaip didiiausiq savo geradar!. Apie tai,
kad mirtis, ko gero, ne kaiinkoks blogis, o galbut ir gdris,
Sokratas uisimena tik treEioie savo kalboie, iSklausgs teis6jq
rruosprendi.,,Faidone" bidiuliams pasakytas ginamasis iodis
((r3b - 69e) rutulioja anos, trediosios, ,,Apologijos" kalbos tern4:
paradoksaliu budu, ,,kaltinamasis" imasi irody'ti, kad jam,
kaip ir kiekvienam tikram paiinimo myl6tojui uerta mirti.
t'\6: itikimiau, nei nuo teisij4*z - Miesto teis6jus Sokrato kalba,
kaip Zinia, menkai teitikino: iis buvo nuteisras myriop daugiau
kaip 100 balsq persvara. ,,Faidone" ginamosios Sokrato kalbos
klausosi kur kas draugiSkesnd, bet taip pat ir smalsesn€ bei
reiklesne auditori.ia. Plg. 85d, 107a. Pasakyta kalba sukelia
nemaia rimtq ,,papildomq klausimq", kuriems atsakyti vos
uitenka paskutines Sokrato dienos.
6.\ls geresnius, nei iia esan4's*3 -,,Kratile" (403a - 404b) Sokratas
161