Paaiškinimai

I'AAISKINIMAI
Gr. iodis apetrl (verdiama,,dorybe") nusako ne tik moral
vertinamas sielos savybes (,,dorybes"), bet ir kiekvieno dai
,,gerumQ" ir ,,tinkamum4"; &psrn - ,,verryb6", ,,aukira
kybe" apskritai. V a. At€nuose paryrg ir iSprusg mokytoi{
skelbia galintys kiekvien4 uZ tam tikr4 pinig4 iSmokyti toki
,,gerumo" (Euenas buvo vienas i3 tokiq gerq piliediq aukletojg
plg. pst. ad 60d ir e). Platono Sokratas itikine.ia, kad tikrarit
imogaus ,,gerumas" gali b0ti tik vidinis sielos tobulumas -
toki robulum4 ir gerum4 iSsiugdyti pajegia tik pati m4stantl
lr pazlstantl slela.
69b: butaforija*2 - Gr. oncrypcrgicr, ,,5e56liq pieSimas" (il
ona, ,,5e5elis" ir 1pago, ,,pieSti"). Taip vadinama dailininkq
erdvei uaizduoti alkorna technika. Platonas i 5iE menininkq
gudrybE iilri itariai: ji tesukurianri tikroviikumo iliuzij4, bet
pati tikrove dailininkams ne kiek nertpinti. Plg. ,,Valstybi"
Yll, 523b,586b, ,,lstarymal" 663c. Anot ,,Valsrybes" (VI,
5l0e), regimq daiktq Seieliai - labiausiai nutolgs tikrovis
awaizdas.
69b uergiika*3 -,,Vergi5ka" reiSkia menka ir neprotinga. Pla-
tono poii[ris i vergus ir vergystE nesiskiria nuo ,,daugumos"
jo amiininkq nuomones: vergas es4s nepilnavertis ir bukas
padaras. ,,Valstybeje" (IX, 590d) reigiama, jog imogui, kuris
neturi savo proto, verdiau tapti kito, protingo, imogaus vergu,
kad ir jam vadovaurq tai, kas yra dieviSka bei protinga, ,,idant
visi mes butume kiek imanoma panaSls ir draugiSki, valdant
tam padiam pradui". Plg. Alc. I 1356-c: blogis dera vergui,
bet ne oriam laisvam imogui (Sool,onpenrlg xaxicr).
696 nieho sueiho*a - Gr. Zodis pladiau nei lietuviSkas iodis
,,sveikas" taikomas normaliai, ,,dorai" dalyko b[senai pava-
180
PAAISKIN IMAI
, | , rr r i : sveika siela, sveikas (t.y. protingas) iodis' sveikas (,,do-
, r., ) irnogus, ir panaliai. Plg. angl. sound.Zr.89d-e,90c, e,
I lS.r ir pst.
,, r, tttro uist'\ iiry dalykry*t - Tai yra nuo anksdiau minetq
,rr.rlonumq, baimiq ir panaliq dalykq".
', l, ,rpsiualymo apeigos*z - Gr. ra0crpp6q' Kct0crppoi'
.,'\psivalymai", vadinasi Empedoklio poema' kalbanti apie
Nclpykantos nuo dievq atskirtos sielos tremti i iemiSka.i!
1,.rsauli (ir. 3l B ll2-153 DK). Dievas, skelbiama Sioje poerrroje,
es4s ,,dvasia" (arba,,protas", gpnv - dorieiiq dialektui
ll)rirstas aukidiausios mqstymo galios pavadinimas)
"Sventa
,r nenusakoma, / vikriomis mintimis apskriejanti visq pasauli"
\lr.134 DK). Siela vargsta svetimame nepaiistamame kraite
lil,rjodama i5 vieno iemiiko kuno ! kit4, toli nuo dieviikosios
\.rvo te\yn€s, kol apsivalydama atsilygins ui savo kaltq ir
\urcPti.
t,'tt: slipiningas apeigas*3 - Sokratas tikriausiai turi galvoje sld-
lrirringas Dionis4 garbinusiq (todil bahchar) orfikq !5ventinimo
apeigas (tetr'etai). Orfikai, atrodo, pirmieji sura56
'avo religijos ikurejq Orfejo ir,io mokinio Musajo mokym4
ir stropiai diege sav4sias apeigas. ,,Valstyb6je" (ll, 364b)
Sokrato painekovas Adeimantas Saiposi i5 elgetaujaniiq Ly'
niq, kurie eina per turtuoliq namus ,,itikin6dami' esE i5 dievq
rrukomis ir kerais gauna gali4, jei koks imogus ar jo protevis
yra padargs k4 nors neteisinga, paialinti 5i4 neteisybg maloniai
puotaujant. O jei kas dar nores pakenkti kuriam nors savo
prieiui, nesvarbu teisingas, ar ne botq anas imogus, tai jie
nebrangiai leis tai padaryti kaiin kokiq uikeikimq ir mazgeliq
pagalba, kadangi, girdi, priverdia dievus sau Patarnauti"' Jie
181