Paaiškinimai

| \ \t"NtNlNlnl
59a-59b
s4skaita",,,ataskaita",,,skaiiiavimas..,,,sanrykis,.,,,pagrindas..,
,,sumetimas";,,pasako j i mas..,,,desrymas..,
"aiikinimas..,,,kalba",
,,Zodis", ,,tciginys", ,,gandas,., ,,i5tara.., ir raip toliau.
Koki -
iprastesn! (,,iodis",,,kal ba.....) arba egzoriikesni (,,Zos_
me") lietuviik4 aritikmeni pasirinktume, vis vien negalesi_
me nuosekliai juo verstis. Negelbes joks kiras ,..,"r, l"b"i
senas arba visai naujas iodis. ,,Faidone.. l"6yot _ tai Sokrato
pokalbiai su bidiuliais, sudrst)tmai, samprotauimai, teiginitl ii_
ddstytnas, frodymasir dptarimds. A6yoq daZnai galima versti
,,teiginys", nors paprasrai galvoje turima ne viena glausta kurio
nors i5 kalbandiqjq reze, bet visas teiginio iidesrymo ir !ro_
dinejimo
ryksmas. A6yot _ tai filosofq pokalbiai, kasdiene
nr4standios sielos veikla ir penas, iprastas ir tinkamas jos gai_
ualas (,,Buvome pasinerg ! filosofij4,., paiodiiui ,,buvome
filosofijoje", - sako Faidonas), .,,ieninrelis
kelias tikroven,
kurion ji kada nors tikisi iikeliauti. plg. pst. *rad
6l l), "262b.
59b: i/ uyr1 bei jo bfid4*t - Anot Ksenofor.rro, Apolocloras Fa_
lerietis buvEs prie Sokraro labai prisiriigs, raiiau kvailokas
rnokinys (i.r. Apol.28, Mem.lII, I I , l7). platono
,,Puoro je..
iis Apolodoras perpasakoja ankstesnio aisrringo Sokrato
gerbejo Aristodemo prisiminimus apie tragiko Ae"rono .,"_
mtrose rykusi pokyli ir pokvlio dalyviq Eroto garbei pasakytas
kalbas. Pats Apolodoras ruo rneru dar buvq-s vaikas ir apsk.itr;
vos prie5 trejus merus pradejEs arrimai bendrauri su Sokratu
ir dometis, kE iis kalba ir veikia. O iki tol, prisipaZista jis
savo painekovui, -,,slankiojau, kur pakliuvo, vaizduodamas,
neva kaik4 veikiu ir buvau nelaimingas, lygiai kaip tu dabar,
manydamas, es4 bet kuo verdiau versris, nei imtis filosofijos..
(Sl-p 172c - t73a). Apie filosofijos dalykus kalbedanras ar
besiklausydamas Apolodoras tikisi didiiausios naudos sau ir
t32 133
PAAISKIN IMAI
1,,rriria dZiaugsmq, o nuo kitq, ypad nuo turtingqjq verslininkq
'rrckq jam kyla pyktis d6l niekams savo gyvenim4 rimtai skirr.rndiq
bidiuliq. ,,NeZinau, i5 kur tu gavai toki4 pravardq -
ilt'lnusis (pa)'ctrog), - pastebi jo palnekovas, - bet savo kall,ose
visada toks esi ir siunti ant savEs Paties ir ant visq kitq,
iiskyrus Sokratq" (ibid. 173c-d). Apolodoras -,,5velntts", ,,nevyriSkas"
ir nesivaldantis imogus (aimanuoja kaip moterys -
plg. 60a ir 117d-e). Sokrato mirtis jam, tik ialia Sokrato
rrrdusiam prasrningE gyvenim4, - didZiausia netektis. Jis ir
ilkart, ko gero, sielvartauja ne d6l paties Sokrato, bet del
tis,4 lihusir.l, vienintelio iSmintingo imogaus neteksiandiq
7.rloniq. Plg. I l7c-d. ,,Paiisti turblt ii,.y.4..'", - speja Faiclonas:
matyt, sunku buvo kartu su Sokratu nepaiinti irjam
i5 paskos visur sekiojusio Apolodoro-
t')b; o kas, Faidonai, ten buuo?*2 - ,,Faidone" pateiktas Sokrato
rnokiniq sqralas yra svarbus istorir.ris liudijimas. Cia iSsa-
r.niausiai iSvardyti sokratininkq bIrelio nariai. Kaip pastebdjo
K. Dorter (Phaedo: An interpretation- - Toronto-Buffalo-
London, 1982, p. 5-9), Faidonas prisimena keturiolik:r imoniq
- lygiai tiek Minotaurui skirtq aukq iSgelbejo 1'es€jas
(plg. 58a-b su pst.). Kiekvienas filosoflnis pokalbis arba gindas
grasina,,paskandinti" paiinti pasiryzus! narsuoli, - plg' Lnch'
194c, Pbit. 29a-b.,,Eutideme" (293a) Sokratas pasakofa,
kaip suklupgs svarstyme praddjo tarsi Diosk[rq iauktis savo
painekovq, kad iSgelbetq .ii ir i pokalbi itraukr4 berniukE
nuo galingos iodiiq bangos. ,,Faidone" Sokratas pasirengEs
lydeti savo pakeleivius gyvenimo ir mirties vertE sprer.rdT-iandiame
pokalbyje ir pasidalyti savo nuo nepasitikdjimo ir nevilties
pavojq gelbstindiq samprotavimq patirtimi.
Sokrato asrnenyb€s trauka i vienl ,,sokratininkq" bureli