Paaiškinimai

PAAISKINIMAI
sako Sokratas teiseiams, - matete tai Aristofano
ten kaiin koks Sokratas supuodamasis sakosi vaikit4s oru,
daugybE tokiq niekq". Neiprastos Platono minrys buvo
iiau d6kingas komikq s4mojo objektas (Zr. DL lll,26-
,,Gorgijuje" 485b-d Sokrato oponentas sako man4s, kad
losofuoti suaugusiam imogui tinka taip pat, kaip iaisti
vaikiSkai vapalioti, ir kad toki imogq vertetq iSlupti. Fi
ir mokslininkq samprotavimai apie visa ko prigimti ir
,,paprastq imoniq" (oi nol.l.oi) akimis ii[rint esantys ni
bendro su tikru gyvenimu neturinrys ,,pliurpalai" (&6ol,r
olia). Platonas Siuo Zodiiu ironi5kai ir pats vadina nuo
ir klno atitrfikti siekiandiq filosofi4
-
ryrinejimus, plg.
270a, Theaet. 195c, Parm. 135d, Soph. 225d. ,,Teai
(174a-6) Sokratas primena painekovui anekdot4 apie vi
i5 seniausiq graikq iSmindiq Tali: stebedamas dangq 5is lkri
i Sulini, o tarnaite pasijuoke, kad jis siekia iinoti, kas darorl
danguje, bet nemato, kas yra po kojomis. Tas pats, - priduri
Sokratas, - tinka visiems filosofijos m6gijams (174a-6; plg,
DLl,34). Tadiau Slkart apie mirti kalbantis pats mirti be.
siruoSiantis Sokratas net ir,,normaliems imonems", ir s4mo.
jingiesiems raiytojams neturetq atrodyti pliurpalius.
70c: hurj mes pamename*2 - ,,Menone" (8 I a-c) Sokratas sakosi
apie tai girdejgs i5 iyniq, be to, t4 pati kalb4s Pindaras ir kiti
ikv€ptieji (0eiot) poetai (plg. Pindaras, Ol.II,56-80 ir fr.
129-31, 133 Snell = Men.70b-c). ,,Siela, sako jie, esanti
nemirtinga ir tai baigia -
ryventi tai vadinama 'mirti' - tai
vel atsiranda, bet visai neitsta". Herodotas (Hist. ll, 123)
raSo:
,,Kas nori, tegu tiki tais egiptieiiq pasakojimais. Ai ketinu
apraiyti tik tai, k4 esu i5 jq girdejgs. Egiptiediai wirtina,
.iog mirusiuosius valdo Demetra ir Dionisas. Jie pirmieji 6md
PAAISKIN IMAI
,l, llrti, kad imogaus siela yra nemirtinga; k[nui mirus' pe-
, , ,,r.r i kit4 gyvi, kuris tada gimsta. Apkeliavusi visus sausumos,
1,rr r1 g;ruius ir sparnuodius, ji vdl lsik[nija gimstandiame Zmo-
1,..rrrs kone. Si jos kelione trunka 3000 metq. Tq moksl4 kaip
'.,",1 skelb€ kai kurie helenai, vieni seniau, kiti viliau, tarsi
r.ri lrrrtq jq padiq mokslas. Nors ir iinaujq vardus, bet ne-
t,.rnrinesiu" (vert. J. Dumdius). Naujqjq laikq mokslininkai
l,.ts cgiptieiius neranda jokiq tikejimo sielos persiklnijimu
1,,,lsakq
(plg. \X/. Burkert, Lore and Science, p- 126) ir apl,.rilcstauja,
kad Herodotas atsisako tiesiai ivardyti 5! mokym4
r.rlsi sav4 skelbusius ir skelbiandius graikus. Sprendiiant i5
l'l.rtono ,,Kratilo" (400c), orfikai tik6.io sielos ,'preegzisten-
, ri:r": siela k[ne lkalinama ui savo prasikaltimus ir b[na jame,
k,,l apsivalo ir iSsigelbeja. Toje padioje ,,Kratilo" vietoje ir
t iorgijuje" (493a) Sokratas dar mini tikejim4, es4 Siame
rivve nime siela yra mirusi ir palaidota k[ne, o kunas (odlpa)
1.ri tarsi antkapis (oipcr). Ar orfikq, ar ne orfikq, bet ir iis
rikcjimas nieko nesako apie kelis vienos sielos gyvenimus'
,\trodo, kad Proklas (Va. po Kr.) pirmasis,,Orfejui" priskiria
,,rrrokym4 apie persik[nijimus" (In Tim.111,297, 3).
l'ikejimas persiktnijmu kur kas daZniau siejamas su Pitagoru
ir pitagorininkais. Anot V a. Pietq Italijoje (Akragante) gy-
,'cnusio Empedoklio (,,Apsivalymal"' 3l B 129 DK =
I'rrrfirijas, Vita Pyth.3O), Pitagoras geb€jqs
,,iivelgti bet kurio
csandio daikto esmq / ir per deSimt' ir per dvideiimt Zmogaus
ryvenimq". Empedoklis skelbiasi pats jau buvEs .iaunuoliu,
rnergina, krlmu, paukSiiu ir ,,nebyliu bangose gyvenaniiu
lradaru"
(fr.ll7 DK). Nuo laimingqjq dievq atskirta dievi5koji
siela (Saiprrlv), trisdelimt tfikstandiq metq klajoja per
ivairius mirtingq gFvonq kinus (idem, fr. I l5 DK). Zinomas
vienas lGenofano fragmentas, Diogeno Laertiedio siejamas
IBB 189