Paaiškinimai

PAAISKINIMAI
jai besiperSandiq jaunikiq palaukti, kol ji baigs uoivio
mirdiai audZiam4 drobulE. Trejus metus i5 eiles naktimis
ardydavo per dienq iSaust4 audekl4, kol kewirtaisiais
viena moteriSki pagaliau atskleidd jos klast4 nekan
jantiems jaunikiams. Vel save suriSti atiduodanti siela elgtqd
panaiiai, bet ,,prie5inga kryptimi" - leisdama nuausri rail
kas i5ardyta. Toddl ,,prieiingai" ir vaduojandios filosofijorl
ir savo audekl4 ardaniios Penelopes darbo ,,krypdiai". Sielot
audejos ivaizdi adiepia Kebdro sielos palyginimas su siuviju
(87b - 88e): jei paskutinysis siuvdjo pasiltas drabuiis werir
ilgiau ui mirus! meistr4, ar negali bnti, kad ir siela, nuolar
audusi savo k[nini apdar4, vien4 dien4 n'ririra palikdamt
paskutini savo,,drabuii"?
85a: es7 jie gied4 raudodami ii liudesio* - Aischilo ,,Agamemnone"
nesupranrama (,,paukidiq") kalba artejandi4 pra-
itti skelbianti Apolono iyne trojiete Kasandra lyginama su
kregzde (v. 1050), lakitingala (v.l142sqq) ir paskutinE giesmq
sugiedojusia gulbe (v. 1444). Anot padavimo (Tukididas II,
29, Ovidijus ,,Metamorfozi:s" 6,424), Arlkos karaliaus duka
Filomele, jos vyras trakq valdovas Terejas ir sesuo Prokne
po kraupios Seimynin€s istorijos (Terejas iSprievartavo Prokng
ir i5pjove 1'ai lieiuvi; kerlydama Filomel6 davd jam valgyti jq
s[naus Idio mesos) visi trys dievq buvo paversti skausmingq
savo gyvenim4 apraudandiais pauk5diais: Filom6l6 - kregide,
Prokn6 - lakitingala, Ter6jas - lukudiu.
85b budami Apolono paukiiiaift - Gulbes - pauk5diai giesmininkes,
,,m[ziSkieji" gyv[nai (plg. Resp.X,620a) - siejamos
su Apolonu. Plg. Sapho, fr. 208 PLG, Alkqas, fr. 307 PLG,
Aristofanas, Au es 7 69,,,Homeri niai himnai" K/'J, I sq. Zino-
mas mitas apie Kiukn4 Qr. rtrvoq ,,gulbe"), ligurq karaliq
216 217
.II
PAAISKINIMAI
,r tl:riniq, gyvenimo pabaigoje Paverstq gulbe. Anot ,,Valstyl,cs"
,,.{preiSkimo Erui" (X,620a), gulbis g1ruenim4 pasirinko
,l.rinius Orf€jas. Pasak Kornuto (I a. po Kr.) ,,Graikq teololiijt>s
s4vado' (p. 68, 8-11 Lang), Apolonui paSvqstas (iepoq)
lrrrts muzikaliausias ir baldiausias paukStis, o varnas ,iam sverinras
,,d€l bjaurumo ir spalvos".
t )r. esu to Paties dieuo tarnat*2 - Kaip ir kiri Apolono tarnai -
I )clft1 Pitija, Kasandra, Teiresijas ir Kalchantas' Sokratas iivelrii:r
ateit!. Anot platonikq Akademijos padavimo, priel pir-
',r4 syki sutikdamas Platon4, Sokratas sapnavo ant keliq laik4s
grrlbiuk4, kuris spardiai apsiplunksnuoja ir nuskrenda gtaLiai
qicdodamas. Plg. Apulejas , De Plzt. I' l; Pausanijas I, 30, 3,
l)iogenas Laertietis III, 5, Tertulianas Dr anima 46,9, et
,tliud (i.r. A. S. Rigino s. Platonica, p. 2l-24). Anot Artemi-
,loro (II a. po Kr.) ,,sapnininko' (ll, 20), ,,Gulbe reiSkia
rrruzikalq imogq ir pati muzikos men4". ,,Sokrato saPnas"
l)latono kelia ! filosofijE vaizduoja praside.ius po Apolono
icnklu - pasirodiius Sventam iio dievo paukidiui. Zinoma
ir pikta 5io romantiSko platonikq padavimo parodija (He-
qesandras Delfietis, apud Arenaeum II, 507c-d): Sokratas
srlpnavEs, kad Platonas virto varna ir uZsokqs jam ant galvos,
i'nre draskyti plikE.
'l'ik6tina, kad min6to padavimo pagrindu gimd ir kai kurios
paties Platono gyvenimq gaubiandios legendos. Pasakojama,
kad priei mirdamas Platonas saPnavo esqs gulbinas, kurio
nepaj6gia sugauti mediiotojai; apie 5i sapn4 iSgirdgs Simijas
cs4 pasakgs, jog visi imones siekia sugauti Platono minti,
bet ne vienas nepaj6gia, tad visi ai5kina kaip kas iimano
(Olimpiodoras, In Alc.2, 156-162, Anon. Proleg' 1,37-46;
I{iginos, op. cit., p, Z4 sq).,,Platono sapnas" atliepia ,,Sokrato
Ir
i
I
ll
I