Paaiškinimai

f PAAISKINIMAI
61d-
'neskaldyk ir neskaidyk gyvenimo', kadangi gyvenimas
kelias. O kad reikia siekti minies, jis parode iodiiais .i5ei
i Sventovg nesigrglk', - mar gyvenimas aname pasaulyjc
Sventove.
Juk tenai yra musq t€vas ir m[sq t€vyne,,.
6le:. pasuarstyti ir pauaizduoti*t - Arcroroneiv r€ Kcr,i puOo.
Loyeiv. lspldingas ir vieningas pokalbio apie mirt! ir sicloa
glvenim4 audinys meistriSkai nuausras ii kvaziloginiq ,,a?.
gumenrq" (,,samprotavimq",,,teiginiq..,,,!rodymq..,
l,6yor)
ir tikejimo ikveptq ,,pasakq" (p00or). plg. psr.*r,, ad 6lb.
6le: bekuhiant, hol nusilcis saul!*2 - Bausme turejo bnri lvykdytr
saulei nusileidus,
- plg. I l6e. Sokrato manymu, geriausiai
dienos - k"ip ir viso glruenimo ,,iki sauldlydiio,._ laik4 skirti
m4staniios ir svarsraniios sielos veiklai. padiam Sokratui
,,Faidono" diena iki saulelydiio - paskutin€ Jio iemiiko
gyvenimo diena ir paskutinis filosofinis pokalbis.
67e: nieko aiihaus apie tai ii nieko dar nesu girdijgs*3 _
Sokratas - vieninrelis imogus, ij kurio smals[s tebiediai
galbot aiSkiau suZinos apie ii svarbq dalykq (pasak Camus
Sizifo mito -vienintelg svarbi4 filosofijos problem4). plg.
psr. *'ad 59c.
62a: lauhti hito geradario*r - Nepaisant visq Sokrato ZodZiams
suvokti iSeikvotrl inrelekto pasrangq (plg. Gallop, p. 79_
83), 5io ,,uisispyrusio" (Gallop) sakinio strukt[ra ir tiksli
prasme lieka gana miglota. Ne vienas ii pasirllytq sprendi_
mq galutinai neiSsklaido rikdandio neaiikumo ir nesklan_
dumo isp[dZio. Neiveikiamq sunkumq ryrejams ir verte.iams
kelia pirmoji sakinio dalis ,,Tau rikriausiai pasirodys keista
kai kada ir kai kam geriau yra mirti, nei gyvenri... Keblu
152 153
PAAISKINIMAI
,,,,,,.,r,,, koks yra iodZiais,,Sis dalykas" (toOto) nusakomas
,,l,1, Ii.tas; kaip suprasti budvardi anl,o0v (,,paprastas", ,,aki-
, .r r zr l u.s",,,absoliutus" ar,,unikalus"?) ; kokios yra pagrindinis
.,rrr.rksines ir login€s sakinio dalys; kaip vertinti paties Sokrato
,r Kcbcto sanryki su pateikiamais teiginiais: du sykius Sokrato
l'.,k,rrtoti LodLiai 0crupcot6v ... ei gali reikiti ir,,keista, jei"
r .,.rbejotina, ar..."), ir ,,keista, kad...".
li S. Bluck gyne neoplatonikq Olimpiodoro ir Simplikijo
,,'rcrpretacij4: ,,5is dalykas" esanti prielaida, jog mirti geriau,
,t,'i wuenti, - Kebet4 stebina, kad, nepaisant universalios 5io
r. rginio galios, draudiiama padiam save Zudyti. Taip supratus,
rrrctume versti: ,,Tau pasirodys keista, jog nors 5is dalykas
( 'r'. mirti geriau, nei gyventi) vienintelis i5 visq galioja be
riirridiq (crrl,o0v) ir, kitaip nei visa kita (kas priklauso nuo
.rplinkybiq, ruylcrvet), imogui niekada neblna taip, kad
rrl kai kada ir kai kam geriau yra mirti, nei gyventi", vis del-
r,, draudiiama save iudyti. Si interpretacija Sokrato minti
l).rdaro labai vingiuot4: ,,Niekada neb[na taip, kad tik kai
lirrda ir kai kam geriau yra mirti, nei gyventi" ne pats tinka-
rrriausias budas (Gallopo iodiiais, untolerably clumsy way)
l,rrreikiti, jog mirti visada geriau, nei pwenti. Be to, interprerrrtoriui
tenka pridurti tekste nesanti Lodeli tib.
f . Burnet, R. Hackforth ir V. J. Verdenius mane, jog ,,5is
,lalykas" nusako neivardyt4, bet i5 sakinio t4sos atkuriam4
tcigini ,,geriau yra gyventi, ne i mirti", o visE sakini reikia skairyti
taip: ,,Calbtt tau pasirodys abejotina (0aupcrot6v ...
ei), ar 5is dalyklas (=geriau yra gyventi, nei mirti) vienintelis
i5 visq kitq esqs visada toks pat (anl,o0v, tai yra vienodas
visais awejais), ir kad, skirtingai nei visa kita, niekados neat-
sitinka [taip], jog kartais kai kam geriau yra mirti, nei g].venti;