Paaiškinimai

f PAAISKINIMAI
del to, kaip imanoma suderinti bes4lygiikai galiojanti d
dim4 iudytis ir akivaizdq fakt4, jog kai kada geriau mirti, t
antrqpyk tas pats paradoksas formuluojamas ,,i3 kito galo"
Pateikiamas vertimas remiasi prielaida, kad sakinio sin
se yra ir liks gana nerangi: refrenas
,,tau tikriausiai pasi
keista" tarsi susega atskirai pateiktus teiginius: ,,kai kada
kai kam geriau mirti, nei gyventi", ir: ,,o tiems, kuriems geri
mirti... tokiems imonems neleistina patiems sau pad€ti..."
o LodLiai ,,5is dalykas vienintelis i5 visq toks ypatingas
nepasitaiko imogui, kaip kad visa kita" emociSkai i5 anlato
(proleptiSkai) nusako vdliau pateikt4 teigini ,,kai kada ir kai
kam geriau mirti, nei gyventi" (plg. M. Dixsaut ad locum),
,,litiesinus" sakin!, jo mintis bltq tokia: tau tikriausiai pasirodys
keista, kad, nors 5is dalykas (rc. kai kada ir kai kam
geriau numirti) yra toks nepakartojamas (orl,o0v) ir retas
(o066note rDy1crvrr ... riionep rai tdl,)"cr), vis delto net
ir tais retais awejais neleidiiama padiam savgs iudyti. ,,Faidone"
ir kituose Platono dialoguose pasitaiko nemaia tokios
gyvos sintakses sakiniq. Galetume palyginti kad ir dar vienq
,,refreni5kai susegtq" ,,Faidono" sakini 63b-c: ,,Bet i5 tiesq,
b[kite tikri: viliuosi nueisi4s pas gerus imones, - nors Sito ir
nesiimiiau wirtai teigti, bet kad eisiu pas dievus, kurie yra
tikrai puikls Seimininkai, b[kite tikri: jei i5 viso k4 nors
galeiiau teigti apie tokius dalykus, tai Sitai tikrai".
62a: sauo tarme*z -Tai yra bojoti5kai: lttor Zelc,(irra bojotiSka
veiksmaiodZio ot6a,,,iinoti" liepiamosios nuosakos forma;
Atikos rarme botq lotro). S!bojotiediq posaki Platonas mini
dar ,,VII laiSke" 345a. ,,Nusijuoke, kadangi anas geradariu
pavadino saviiudi", - paai5kina Olimpiodoras (1, 20; I, 58-
9 W.). Siuolaikiniai interpretatoriai sp6ja, jog Kebdtas nu-
156
t, PAAISKINIMAI
,,!\'l)so todel, kad Sokrato LodLiaijam taip pat turejo apsukti
r,.,lv:1. (Dixsaut verdia ,,Que Zeus sy r'nouue").
r,'lr ltr/trdsmiiha... turi kohi4 nors prasm(*' - Gr. &l,oyov ...
, 1r't ttvcr l,6yov. Siaip pasiiiurejus, sako Sokratas, gali pa-
.. r r ,tlyti, jog teiginys ,,neleistina padiam savgs iudyti" stokoja
'.r, iorraliai suvokiamo pagrindo, l,6yog. Tadiau Sokratas
'.rt rrgiasi iivelgti toki protingiems Zmonems (pirmiausia tikrns
filosofams) suprantam4 pagrind4. Painekovams kyla
",
l.irt1 klausimq. Zodis po iodiio, uisimezga ilgas pokalbis
.rf ie sielos prigimti ir busim4j! gyvenim4, kurio metu Sokratas
'rrrtrlkiai aptaria kelis racionaliai suvokiamus teiginius (1,6-
7or ), jprasmi nandius tikej im4 nem irtingos sielos gyvastimi.
I'ls. pst. ad 59a, 6lb.
r,'l,: slaptasis mobymas*2 - Neoplatonikai neabejo.jo,jog kalbama
.r1,ie slaptEji (ta ctn6ppqta) orfikq mokym4. Plg. kitq psr.
r,'lt: tarsi prieiiuroje*3 - M. Raikauskas verdia ,,lyg saugomi".
( ir. 6v tlvt gpoopQ. Platono dialoguose be Sios ,,Faidono"
r ictos iodis gpoopo dar aptinkamas ,,Kritijuje" (117d), ,,lsr
rr rym uose" (Yl, 7 60 a, c, 7 62c) ir,,Gorgij uje" (5ZS a) .,,Kritijtrje"
ir ,,lstarymuose" kalbama apie sargybos b[ri, ,,Gorgijtrje",
kad sarg,bonsiundiamos nusikaltdliq sielos: tia gpoDpcr
vieta, kur kas nors saugomas, sergimas, priiiflrimas. Tad
iv gpotpQ, ,,sargyboje" galima suprasti dvejopai. Slapto mokymo
iodiiai gali reikiti: ,,Mes, imones esame tarsi sarg,boje,
ir negalima patiems savgs nuo jos atleisti ir pabegti", - taip
..Faidono" iodiius suprato tarnystes dievams iddj4 savo egzis-
rcnciniu tedo paverrg stoines pakraipos filosofai (plg. Ci-
ceronas, De senect. 20,72-73).'Ev gpoupQ gali taip pat
reikSti ir,,saugomoje, priii0rimoje vietoje" (plg.,,[statymai"
157