Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
16<br />
SPORTO MOKSLAS<br />
to, nėra visiškai aišku, kaip panašią bylą spręstų tiek<br />
bendrosios kompetencijos teismai, tiek TSAT. Jei<br />
būtų nuspręsta, kad tokiomis procedūromis sudaromos<br />
nelygios sąlygos varžytis, antidopingo kontrolė<br />
apskritai prarastų savo autoritetą, nes išeitų, kad atitinkama<br />
kontrolė gali daryti pernelyg didelę ir vargu<br />
ar pagrįstą įtaką varžybų rezultatams. Tačiau taip<br />
pat visiškai įmanoma, kad panaši byla būtų išspręsta<br />
ne sportininkės naudai, nes faktinis nelygiateisiškumas<br />
neimplikuoja teisinio nelygiateisiškumo. Tai<br />
teisės teorijoje vadinama teisinėmis fikcijomis: kai<br />
bendras (nagrinėjamu atveju – antidiskriminacinis)<br />
principas ar bendra norma faktiškai paneigiama pritaikant<br />
konkretinančią (nagrinėjamuoju atveju – numatančią,<br />
kad dopingo testai atliekami rungties prizininkėms<br />
ir dar dviem, kurios atrenkamos burtais)<br />
normą (Panomariovas, 2012).<br />
Egzistuoja ir daugiau abejonių dėl antidopingo<br />
sistemos galimo diskriminacinio pobūdžio: tai susiję<br />
su sportininkų stebėjimo sistema (angl. whereabouts)<br />
ir su sportininkų testavimu pačioje Lietuvoje.<br />
Pagal stebėjimo sistemą sportininkai privalo pateikti<br />
informaciją apie savo buvimo vietą kiekvieną dieną<br />
tam, kad juos būtų įmanoma patikrinti. Stebimi iš<br />
esmės tik olimpinių <strong>sporto</strong> šakų sportininkai, kurie<br />
rengiasi olimpinėms žaidynėms. Kitų <strong>sporto</strong> šakų<br />
atletai Lietuvoje praktiškai nestebimi, ir tokia situacija<br />
kelia abejonių dviem aspektais: 1) ar Lietuva<br />
realiai įgyvendina Antidopingo konvenciją; 2) ar finansavimo<br />
nutraukimas <strong>sporto</strong> šakoms, kurių federacijos<br />
yra neprisijungusios prie Antidopingo konvencijos,<br />
tačiau nenutraukimas toms <strong>sporto</strong> šakoms,<br />
kurių federacijos yra prisijungusios prie Antidopingo<br />
konvencijos, nors faktiškai kai kurių tokių federacijų<br />
sportininkų stebėjimo sistema nevykdoma,<br />
nepažeidžia <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Konstitucijos<br />
29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo.<br />
Kitas klausimas kyla ir dėl pavienių sportininkų<br />
testavimo. Žmogiškąja prasme suvokiama, kodėl<br />
testuojami tik kai kurie sportininkai (Antidopingo<br />
agentūrai skiriama nepakankamai lėšų, o vienas dopingo<br />
testas kainuoja apie 1000 litų), tačiau kvestionuotina,<br />
ar už tokias lėšas apskritai įmanoma vykdyti<br />
tarptautinius įsipareigojimus. Teisine prasme<br />
lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas, nes<br />
formaliai visi sportininkai gali būti testuojami, tačiau<br />
praktine finansine prasme nelygiateisiškumas<br />
akivaizdus: testuojami tik kai kurie sportininkai (kurių<br />
federacijos yra prisijungusios prie Antidopingo<br />
konvencijos), atitinkamai tų sportininkų federacijos<br />
gauna finansavimą visiems sportininkams (ir testuojamiems,<br />
ir netestuojamiems). Tačiau finansavimo<br />
negauna tie sportininkai, kurių federacijos yra neprisijungusios<br />
prie Antidopingo konvencijos, nors<br />
(jeigu ir būtų prisijungta prie Konvencijos) realiai<br />
testuoti būtų galbūt tik keli arba apskritai nė vienas<br />
sportininkas (Zaksaitė, 2011, 94).<br />
Potencialių neaiškumų esama kvestionuojant antidopingo<br />
sistemos legitimumą apskritai (ne tik <strong>Lietuvos</strong><br />
kontekste). Akcentuotina, kad tiek testavimo,<br />
tiek stebėjimo sistemos neišvengiamai yra ir turi<br />
būti selektyvios: jų idėja ir buvo tokia, kad jos taikytinos<br />
pirmiausia aukščiausio lygio atletams, kuriuos<br />
tikrinti pasirenka tarptautinė ar nacionalinės antidopingo<br />
agentūros. Taigi formaliai lygiateisiškumo<br />
principas nėra pažeidžiamas, tačiau praktiškai, kaip<br />
parodė ir lietuvių septynkovininkės pavyzdys, antidopingo<br />
sistemoje yra prielaidų plačiai diskrecijai ir<br />
potencialiam piktnaudžiavimui.<br />
2. Manipuliacijos <strong>sporto</strong> varžybų rezultatais:<br />
ar dėl to kalta tik komercializacija?<br />
Ne itin aiški riba tarp teisėto ir neteisėto elgesio<br />
egzistuoja ir kitų „slidžių“ rungtyniavimo būdų<br />
atvejais. Pavyzdžiui, Londono olimpinėse žaidynėse<br />
buvo diskvalifikuotos aštuonios Indonezijos, Kinijos<br />
ir Pietų Korėjos badmintonininkės, kurios tyčia<br />
pralaimėjo, kad gautų palankesnes varžoves kitame<br />
etape. Teisėjai nusprendė, kad jos akivaizdžiai piktnaudžiavo<br />
kova ir toks elgesys pražūtingas sportui.<br />
Buvo nubrėžta riba tarp taktikos ir apgaulės: dažnai<br />
žaidėjai nežaidžia absoliučiai visa jėga – (tik) taip,<br />
kad patektų į kitą raundą (tai būtų vadinama varžybų<br />
taktika); bet tąsyk jos žaidė labai silpnai, praleido<br />
paprastus smūgius (tokiu atveju kalbėtina apie apgaulę<br />
ir <strong>sporto</strong> dvasios pažeidimą). Matyti, kad panaši<br />
riba priklauso jau <strong>sporto</strong> filosofijos ir pedagogikos<br />
sričiai, kur prasminga aiškintis, ką reiškia ir ką<br />
rodo žaidėjo kvalifikacija, kaip suvokiami paprasti<br />
smūgiai, sudėtingi smūgiai, kuo skiriasi žaidimas<br />
ne pagal jėgas ir piktnaudžiavimas kova. Praktine<br />
prasme visi šie klausimai priklauso nuo sprendimo<br />
priėmėjų – varžybų teisėjų – diskrecijos, kuri savo<br />
ruožtu priklauso nuo įvairių veiksnių, iš kurių svarbiausias<br />
turėtų būti teisėjo kompetencija.<br />
Šiuolaikinės žaidynės yra neišvengiamai komercializuotos.<br />
Komercializacija gali būti natūrali (paties<br />
<strong>sporto</strong> dalis, padedanti jam tinkamai plėtotis ir sukurianti<br />
reikiamą infrastruktūrą), o gali būti iškreipta,<br />
dirbtinė. Kartais nėra visiškai aišku, kas atsirado pirmiau<br />
– įprasta komercializacija ar pats sportas. Pavyzdžiui,<br />
keirinas (dviračių treko rungtis, kurioje sporti-
Change language