21.07.2014 Views

Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras

Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras

Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

16<br />

SPORTO MOKSLAS<br />

to, nėra visiškai aišku, kaip panašią bylą spręstų tiek<br />

bendrosios kompetencijos teismai, tiek TSAT. Jei<br />

būtų nuspręsta, kad tokiomis procedūromis sudaromos<br />

nelygios sąlygos varžytis, antidopingo kontrolė<br />

apskritai prarastų savo autoritetą, nes išeitų, kad atitinkama<br />

kontrolė gali daryti pernelyg didelę ir vargu<br />

ar pagrįstą įtaką varžybų rezultatams. Tačiau taip<br />

pat visiškai įmanoma, kad panaši byla būtų išspręsta<br />

ne sportininkės naudai, nes faktinis nelygiateisiškumas<br />

neimplikuoja teisinio nelygiateisiškumo. Tai<br />

teisės teorijoje vadinama teisinėmis fikcijomis: kai<br />

bendras (nagrinėjamu atveju – antidiskriminacinis)<br />

principas ar bendra norma faktiškai paneigiama pritaikant<br />

konkretinančią (nagrinėjamuoju atveju – numatančią,<br />

kad dopingo testai atliekami rungties prizininkėms<br />

ir dar dviem, kurios atrenkamos burtais)<br />

normą (Panomariovas, 2012).<br />

Egzistuoja ir daugiau abejonių dėl antidopingo<br />

sistemos galimo diskriminacinio pobūdžio: tai susiję<br />

su sportininkų stebėjimo sistema (angl. whereabouts)<br />

ir su sportininkų testavimu pačioje Lietuvoje.<br />

Pagal stebėjimo sistemą sportininkai privalo pateikti<br />

informaciją apie savo buvimo vietą kiekvieną dieną<br />

tam, kad juos būtų įmanoma patikrinti. Stebimi iš<br />

esmės tik olimpinių <strong>sporto</strong> šakų sportininkai, kurie<br />

rengiasi olimpinėms žaidynėms. Kitų <strong>sporto</strong> šakų<br />

atletai Lietuvoje praktiškai nestebimi, ir tokia situacija<br />

kelia abejonių dviem aspektais: 1) ar Lietuva<br />

realiai įgyvendina Antidopingo konvenciją; 2) ar finansavimo<br />

nutraukimas <strong>sporto</strong> šakoms, kurių federacijos<br />

yra neprisijungusios prie Antidopingo konvencijos,<br />

tačiau nenutraukimas toms <strong>sporto</strong> šakoms,<br />

kurių federacijos yra prisijungusios prie Antidopingo<br />

konvencijos, nors faktiškai kai kurių tokių federacijų<br />

sportininkų stebėjimo sistema nevykdoma,<br />

nepažeidžia <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Konstitucijos<br />

29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo.<br />

Kitas klausimas kyla ir dėl pavienių sportininkų<br />

testavimo. Žmogiškąja prasme suvokiama, kodėl<br />

testuojami tik kai kurie sportininkai (Antidopingo<br />

agentūrai skiriama nepakankamai lėšų, o vienas dopingo<br />

testas kainuoja apie 1000 litų), tačiau kvestionuotina,<br />

ar už tokias lėšas apskritai įmanoma vykdyti<br />

tarptautinius įsipareigojimus. Teisine prasme<br />

lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas, nes<br />

formaliai visi sportininkai gali būti testuojami, tačiau<br />

praktine finansine prasme nelygiateisiškumas<br />

akivaizdus: testuojami tik kai kurie sportininkai (kurių<br />

federacijos yra prisijungusios prie Antidopingo<br />

konvencijos), atitinkamai tų sportininkų federacijos<br />

gauna finansavimą visiems sportininkams (ir testuojamiems,<br />

ir netestuojamiems). Tačiau finansavimo<br />

negauna tie sportininkai, kurių federacijos yra neprisijungusios<br />

prie Antidopingo konvencijos, nors<br />

(jeigu ir būtų prisijungta prie Konvencijos) realiai<br />

testuoti būtų galbūt tik keli arba apskritai nė vienas<br />

sportininkas (Zaksaitė, 2011, 94).<br />

Potencialių neaiškumų esama kvestionuojant antidopingo<br />

sistemos legitimumą apskritai (ne tik <strong>Lietuvos</strong><br />

kontekste). Akcentuotina, kad tiek testavimo,<br />

tiek stebėjimo sistemos neišvengiamai yra ir turi<br />

būti selektyvios: jų idėja ir buvo tokia, kad jos taikytinos<br />

pirmiausia aukščiausio lygio atletams, kuriuos<br />

tikrinti pasirenka tarptautinė ar nacionalinės antidopingo<br />

agentūros. Taigi formaliai lygiateisiškumo<br />

principas nėra pažeidžiamas, tačiau praktiškai, kaip<br />

parodė ir lietuvių septynkovininkės pavyzdys, antidopingo<br />

sistemoje yra prielaidų plačiai diskrecijai ir<br />

potencialiam piktnaudžiavimui.<br />

2. Manipuliacijos <strong>sporto</strong> varžybų rezultatais:<br />

ar dėl to kalta tik komercializacija?<br />

Ne itin aiški riba tarp teisėto ir neteisėto elgesio<br />

egzistuoja ir kitų „slidžių“ rungtyniavimo būdų<br />

atvejais. Pavyzdžiui, Londono olimpinėse žaidynėse<br />

buvo diskvalifikuotos aštuonios Indonezijos, Kinijos<br />

ir Pietų Korėjos badmintonininkės, kurios tyčia<br />

pralaimėjo, kad gautų palankesnes varžoves kitame<br />

etape. Teisėjai nusprendė, kad jos akivaizdžiai piktnaudžiavo<br />

kova ir toks elgesys pražūtingas sportui.<br />

Buvo nubrėžta riba tarp taktikos ir apgaulės: dažnai<br />

žaidėjai nežaidžia absoliučiai visa jėga – (tik) taip,<br />

kad patektų į kitą raundą (tai būtų vadinama varžybų<br />

taktika); bet tąsyk jos žaidė labai silpnai, praleido<br />

paprastus smūgius (tokiu atveju kalbėtina apie apgaulę<br />

ir <strong>sporto</strong> dvasios pažeidimą). Matyti, kad panaši<br />

riba priklauso jau <strong>sporto</strong> filosofijos ir pedagogikos<br />

sričiai, kur prasminga aiškintis, ką reiškia ir ką<br />

rodo žaidėjo kvalifikacija, kaip suvokiami paprasti<br />

smūgiai, sudėtingi smūgiai, kuo skiriasi žaidimas<br />

ne pagal jėgas ir piktnaudžiavimas kova. Praktine<br />

prasme visi šie klausimai priklauso nuo sprendimo<br />

priėmėjų – varžybų teisėjų – diskrecijos, kuri savo<br />

ruožtu priklauso nuo įvairių veiksnių, iš kurių svarbiausias<br />

turėtų būti teisėjo kompetencija.<br />

Šiuolaikinės žaidynės yra neišvengiamai komercializuotos.<br />

Komercializacija gali būti natūrali (paties<br />

<strong>sporto</strong> dalis, padedanti jam tinkamai plėtotis ir sukurianti<br />

reikiamą infrastruktūrą), o gali būti iškreipta,<br />

dirbtinė. Kartais nėra visiškai aišku, kas atsirado pirmiau<br />

– įprasta komercializacija ar pats sportas. Pavyzdžiui,<br />

keirinas (dviračių treko rungtis, kurioje sporti-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!