Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2012 <strong>Nr</strong>. 3(69)<br />
23<br />
Tačiau aš norėčiau dar kartą trumpai paminėti reikalavimus,<br />
kuriuos turėtų įvykdyti žmogus, norintis<br />
likti ištikimas olimpiniams idealams, atitinkantiems<br />
Kuberteno filosofiją:<br />
1. Asmeninė <strong>sporto</strong> patirtis.<br />
2. Darnus visapusiškas individo švietimas.<br />
3. Žmogaus tobulėjimo per geriausią rezultatą<br />
idėja ne tik <strong>sporto</strong> arenoje, bet ir mokslo bei meno<br />
srityse (pvz., Londono olimpinio meno festivalis,<br />
kuriame buvo 1200 renginių; vis daugiau mokslo<br />
kongresų ir seminarų, susijusių su olimpinėmis žaidynėmis).<br />
4. Socialiniai kontaktai ir supratimas:<br />
A. Savanoriška pagarba etikos principams (kilnus<br />
sportinis elgesys, olimpinis solidarumas, pagalba<br />
siekiant tobulėti).<br />
B. Taika ir supratimas tarp tautų (pradedant „taika<br />
per olimpines žaidynes“ (JT deklaracija) ir pereinant<br />
prie tautų susitaikymo pasauliniu mastu, kaip<br />
didžiosios vizijos).<br />
5. Asmeninė atleto laisvė ir nepriklausomybė.<br />
6. Priklausymas <strong>sporto</strong> elitui, taip pat ir vaidmens<br />
modelis ateities atletams.<br />
Ir dar vienas elementas, kurį paminėjo Kubertenas:<br />
7. Emancipacija tiek <strong>sporto</strong> srityje, tiek ir kitose<br />
gyvenimo srityse per sportą, vienodą abiejų lyčių<br />
traktavimą, aplinkosaugą, <strong>sporto</strong> tradicijų puoselėjimą<br />
ir pan.<br />
Ar šie edukaciniai reikalavimai turi kokią nors<br />
vertę? Ar jie praeityje davė kokių nors rezultatų? Labai<br />
sunku surasti įrodymų, patvirtinančių jų poveikį.<br />
Nuo 1992 metų mano Olimpinė tyrimo komanda<br />
apklausė daugiau kaip 10 000 olimpinių žaidynių<br />
lankytojų. Įspūdingi rezultatai rodo, kad respondentai<br />
palaiko tradicinių ir modernių olimpinių vertybių,<br />
paremtų Kuberteno edukaciniais standartais,<br />
išsaugojimą ir Olimpinių įstatų principus. Svarbu<br />
paminėti prieš Pekino olimpines žaidynes 2008 metais<br />
vykusias diskusijas dėl žmogaus teisių. Šios<br />
diskusijos rėmėsi antruoju pagrindiniu Olimpinių<br />
įstatų principu:<br />
„Olimpizmo tikslas yra tas, kad sportas tarnautų<br />
harmoningam žmogaus tobulėjimui, siekiant paskatinti<br />
taikios visuomenės kūrimą, kuriai rūpėtų išsaugoti<br />
žmogiškąjį orumą.“<br />
Pastaraisiais 30 metų Tarptautinis olimpinis komitetas<br />
ir 144 nacionalinės olimpinės akademijos<br />
deda daug pastangų propaguodamos olimpines vertybes.<br />
Olimpiniam švietimui nuolatos ieškoma privalomų<br />
tarptautinių gairių, kurios būtų kaip pagrindas<br />
nacionaliniams olimpiniams komitetams (NOC)<br />
ir kitoms aukščiausiosioms <strong>sporto</strong> institucijoms.<br />
Puikiai suprantu, kad labai sunku sukurti tokias<br />
gaires pasaulyje, kuriame yra 205 olimpinės tautos,<br />
turinčios skirtingas kultūras, religijas, tradicijas,<br />
lūkesčius ir poreikius. Diskutuodami su kolegomis<br />
apie pasaulinės <strong>sporto</strong> etikos formavimą, mes susidūrėme<br />
su šiuo sunkumu. Tarptautinis <strong>sporto</strong> etikos<br />
kodeksas buvo tai, ką aš pasiūliau jau 1999 metais<br />
Tarptautinio olimpinio komiteto susirinkime dėl reformų.<br />
Praktiškai yra neįmanoma apibrėžti sąvokų,<br />
tokių kaip atlikimas („performance“) ir kilnus sportinis<br />
elgesys („fair play“), kurias skirtingos planetos<br />
religijos mato vis kitu kampu.<br />
Kad būtų išvengta nesusipratimo, Kuberteno olimpizmas<br />
nėra nelanksti idėja, tai dinamiška, kone evoliucinė<br />
perspektyva, kurią galima susieti su jau minėtais<br />
kriterijais su sąlyga, kad yra gerbiamas individo<br />
fizinio, intelektinio ir moralinio atlikimo tobulėjimas.<br />
Ateities olimpinė pedagogika neturėtų dar kartą analizuoti<br />
ir vertinti santykio tarp kūno ir proto. Šiandien<br />
dominuoja perdėtas nuolatinis rūpinimasis fizine gerove<br />
ir kūno forma, kuri siejasi su liaupsinimu.<br />
Paanalizuokime iš šio taško visas diskusijas dėl<br />
dopingo.<br />
Iš pradžių dopingas buvo tiesiog farmacinė ir<br />
medicininė problema. Tačiau dopingo preparatų vartojimas<br />
pakeičia atletus ir užteršia rungtynes. Genų<br />
dopingas, naujoji didžioji grėsmė, sukelia atletams<br />
negrįžtamų pakitimų. Jis ne tik sulaužo esminį lygių<br />
galimybių principą, bet radikaliai pakeičia atleto<br />
asmenybę. Bet kokia esmė aukščiausio lygio <strong>sporto</strong>,<br />
jei jis turi spręsti tokias problemas? Ar yra likę<br />
principų, kurie vestų viso to dalyvius, t. y. atletus,<br />
gydytojus, trenerius, pareigūnus ir žiūrovus? Kokia<br />
turėtų būti visų tų žmonių etika, palyginus su tais<br />
žmonėmis, kurie visiškai nesidomi <strong>sporto</strong> reikalais?<br />
Žakas Rogas (Jaques Rogge), Tarptautinio olimpinio<br />
komiteto prezidentas, kurio kadencija baigsis<br />
2013 metais, pats yra medicinos daktaras ir keturis<br />
kartus dalyvavo olimpinių žaidynių buriavimo varžybose.<br />
Nuo savo kadencijos pradžios 2001 metais<br />
jis aiškiai pasirinko nulinį toleravimą, jis niekada<br />
nepasisakė prieš teismo nutartis.<br />
Mes nežinome, kokią kryptį pasirinks prezidento<br />
Rogo įpėdinis 2013 metais. Ar jis palaikys tas pačias<br />
idėjas, ar bus kilęs iš kitokios kultūrinės aplinkos<br />
ir nustatys kitokius prioritetus (pvz., manipuliavimą<br />
rezultatais).<br />
Olimpinis „Romos klubas“, į kurį aš taikausi,<br />
turėtų sugebėti sukurti keletą vertybių, kurios dar<br />
kartą apibrėžtų idealizuotą atleto arba „olimpinio<br />
žmogaus“ įvaizdį pagal Kuberteno viziją.
Change language