Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2012 <strong>Nr</strong>. 3(69)<br />
51<br />
„Patriotiškumas man yra neišvengiamai susijęs,<br />
nes jeigu tu priimi ultrų subkultūrą – futbolo fanų,<br />
tai ultroj yra tos vertybės tokios kaip dogmos,<br />
čia kaip religijoj būtų. Tos pačios, kaip tavo komandos<br />
pavadinimas, komandos spalvos, tavo miestas ir<br />
tavo grupuotė. Yra labai panašu, kaip patriotui yra<br />
jo šalis, jo šeima ir šalies himnas, šalies herbas ir<br />
panašiai“ (ultra).<br />
„Patriotiškumas – tai mylėk savo artimą draugą,<br />
savo Tėvynę, ką sako ir Šventasis Raštas. Tai<br />
mes, kaip angelai sargai, einantys už Lietuvą, lietuvių<br />
tautą, kas yra mūsų pareiga. Būti tvarkingiems,<br />
vyriškiems, eiti visada į priekį tvarkingai. Taip pat<br />
mūsų eitynės. Patys matot, kad visi eina tvarkingai,<br />
visi dainuoja, visi vieningi už tą idėją“ (skinhedas).<br />
Agresijos apraiškos skinhedų ir ekstremalių<br />
futbolo sirgalių – ultrų subkultūrose<br />
Norint suprasti, kiek tiriamos jaunimo grupės<br />
turi ar gali turėti agresyvumo, pasireiškiančio per<br />
vyriškumą ir patriotiškumą, informantų vertybines<br />
nuostatas, turime išsiaiškinti, kas gali priklausyti<br />
šioms neformalioms skinhedų ir ekstremalių futbolo<br />
sirgalių ultrų subkultūroms. Ar šias grupes vienija<br />
tik vyriškos lyties atstovai, ar jos yra atviros visiems<br />
norintiems?<br />
Pirmiausia informantų paklausus, kaip jie apibrėžia<br />
savo subkultūras ir iš kur apie jas sužinojo,<br />
kas turėjo įtakos jų įsiliejimui į minėtas grupes, išgirdome<br />
ne konkrečius, tačiau panašius atsakymus.<br />
Grupės buvo įvardytos kaip „judėjimas“ ir net prilyginamos<br />
šeimai; žinios apie jas daugiausia atėjo iš<br />
artimų draugų rato, tačiau įtakos turėjo ir šeima, ir<br />
matytų filmų herojai.<br />
„Sužinojau dalinai iš tėvo. Pats su juo ateidavau<br />
į stadioną stebėti varžybų jau nuo vaikystės, tai taip<br />
ir sužinojau“ (ultra).<br />
„Sužinojau grynai iš savo draugų, kurie mokėsi<br />
su manim kartu mokykloje. Ir pora iš jų taip pat<br />
buvo skinai. Ir kadangi aš su jais labai gerai sutariau,<br />
tai sužinojau, kokia yra šios subkultūros pozicija,<br />
kokia veikla, kokia ideologija, politika, koks<br />
gyvenimo būdas. Ir tai pasirodė artima man. Mes<br />
esam ne tik kaip judėjimas, mes esame kaip didelė<br />
didelė draugų šeima“ (skinhedas).<br />
„Na, pirmą kartą išgirdau ir sužinojau, kai man<br />
buvo vienuolika metų, pažiūrėjau filmą „Romper<br />
stomper” ir sužinojau. O nuo vaikystės, tai pats buvau<br />
patriotas, seneliai daugiau diegė patriotizmą,<br />
nacionalizmą. Mano senelis toks gan nacistas yra.<br />
Tai va, susipažinau su draugais ir įsiliejau į jų gretas“<br />
(skinhedas).<br />
Remiantis prancūzų sociologo G. Tardo moksline<br />
teorija, kuri teigia, jog individas dažniausiai imituoja<br />
tai, kuo žavisi, ką laiko sektinu pavyzdžiu, galima<br />
tik patvirtinti skinhedų ir ekstremalių futbolo sirgalių<br />
ultrų subkultūrų dalyvių norą priklausyti būtent<br />
šioms subkultūroms. Į minėtų grupių ratą juos atvedė<br />
ne tik draugų, tėvų pavyzdžiai, tam įtakos turėjo<br />
ir matyti filmai, stiprūs jų herojai.<br />
Filmuose propaguojamos agresijos įtaka subkultūros<br />
pasirinkimui<br />
Tyrinėjant agresyvumo apraiškas neformaliose<br />
jaunimo grupėse, galimai pasireiškiančias vyriškumo,<br />
patriotiškumo akcentavimu, buvo remtasi prancūzų<br />
sociologo G. Tardo sociologinės teorijos, akcentuojančios<br />
pamėgdžiojimą, dėsniais. Norint įsitikinti<br />
imitacijos akcentavimo ir sektinų pavyzdžių,<br />
tokių kaip tėvai, draugai ar filmų herojai, svarba,<br />
buvo peržiūrėta keletas populiarių filmų skinhedų ir<br />
ekstremalių futbolo sirgalių ultrų subkultūrų tematika:<br />
„Green street hooligans“ (2005), „The futbool<br />
factory“ (2004), „This is England“ (2006) „Rassia<br />
88” (2008), „Skin” (2008), „Romper Stomper“<br />
(1992), „The believer“ (2001). Šiuose filmuose, kuriuose<br />
vaizduojamas tiek skinhedų, tiek ekstremalių<br />
futbolo sirgalių ultrų subkultūrų dalyvių gyvenimo<br />
būdas, atskleidžiamas joje propaguojamas smurtas,<br />
pasakojama apie darbininkų klasės jaunuolių<br />
gyvenimą, kuriame pulsuoja noras išsiskirti iš kitų<br />
ne tik savo išvaizda, bet ir fizine jėga. Nepatenkintas<br />
šeimos (dažniausiai iširusios) dėmesio poreikis,<br />
prieštaravimas tėvų auklėjimui (arba jo nebuvimas)<br />
filmų herojus veda į kitą – „underground“ pasaulį,<br />
kuriame galioja savi įstatymai ir taisyklės. Filmų<br />
herojus vienija bendrumo jausmas, kuris patenkina<br />
jų savisaugos instinktus. Savisauga čia ateina su jėgos<br />
demonstravimu, su noru įrodyti savo pranašumą<br />
prieš kitus. Minėtuose filmuose smurtas, agresija<br />
tarsi įgauna teigiamą reikšmę. Gatvės muštynėse<br />
pasiektos pergalės tampa užgrūdinto, tvirtu charakteriu<br />
pasižyminčio vyro gyvenimo pagrindu. Visuose<br />
filmuose vyriškos vertybės ima viršų. Filmų herojai<br />
vaizduojami kaip stiprūs, nuolat sportuojantys<br />
ir jokių fizinių iššūkių nebijantys vyrai.<br />
Peržiūrėjus ir paanalizavus minėtus filmus galima<br />
daryti išvadą, kad žiniasklaidos poveikis subkultūros<br />
pasirinkimui yra nemažas. Galima pritarti<br />
ir psichologo A. Bunduros (1983) nuomonei, kad<br />
agresyvų elgesį palaiko ir paskatinimas, kitų žmonių<br />
socialinis sankcionavimas, taip pat agresyviai<br />
besielgiančio žmogaus pasiektas norimas rezultatas<br />
(pvz., dėmesys, privilegijos) (Myaers, 2000). Ži-
Change language