Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2012 <strong>Nr</strong>. 3(69)<br />
17<br />
ninkai spurtuoja norėdami laimėti) kilo iš Japonijos,<br />
kur buvo sukurtas lažinimosi tikslais. Pirmosios tokios<br />
rungties varžybos įvyko 1948 m. Kitakiūšiū (Fukuokos<br />
prefektūroje) ir tik kur kas vėliau, 2000 m.,<br />
buvo įtrauktos į olimpinę programą. Kontroliuojant<br />
atletus ir nustatant taisykles („retušuojant“ kapitalizmą<br />
<strong>sporto</strong> srityje) svarbu aiškiai atskirti normalias ir<br />
iškreiptas komercializacijos formas.<br />
Tarptautinis olimpinis komitetas linkęs varžyti<br />
netgi natūralią komercializaciją – antai atletams uždrausta<br />
reklamuoti savo rėmėjus žiniasklaidoje ar kitais<br />
būdais per olimpines žaidynes (vadinamoji 40‐oji<br />
taisyklė). Šios taisyklės šešėlinis paradoksas yra tas,<br />
kad ji galioja ne visiems rėmėjams – tik tiems, kurie<br />
nėra olimpinių žaidynių partneriai (taip išeina, kad<br />
oficialūs partneriai, kaip antai „McDonalds“, BMW<br />
ar „Adidas“, per žaidynes apsaugomi nuo konkurencijos).<br />
Įdomu pastebėti, kad tokios kompanijos kaip<br />
„Adidas“ ir anksčiau yra patekusios į dėmėtą korupcijos<br />
liūną: daugybė žmonių skelbė nepirksiantys<br />
„Adidas“ produkcijos, nes ši yra pagrindinė FIFA rėmėja.<br />
FIFA – tarptautinė futbolo federacija – įtariama<br />
balsų klastojimu renkant jos ilgametį prezidentą<br />
S. Blaterį ir kitokiais korupciniais sandėriais, be kita<br />
ko, su savo jau žlugusiu rinkodaros partneriu ISL.<br />
Šiek tiek ironiška tai, kad <strong>Lietuvos</strong> olimpiniams medalininkams<br />
skirti būtent BMW automobiliai. Gana<br />
keistai kai kuriais atvejais atrodo ir <strong>Lietuvos</strong> Respublikos<br />
teisinis reglamentavimas, kai plika akimi<br />
matyti galimai kontraversiškos nuostatos. Pavyzdžiui,<br />
Kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> rėmimo fondo įstatymo<br />
3 str. 1. d. 1‐ame punkte nustatyta, kad <strong>Lietuvos</strong><br />
Respublikos kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> rėmimo fondo<br />
lėšas, be kita ko, sudaro dalis akcizo pajamų, gautų<br />
už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Ši įstatymo<br />
nuostata (mažų mažiausiai) paradoksali: sportas,<br />
kaip visuomenės sveikatai naudinga veikla, yra<br />
remiama iš visuomenės sveikatai žalingos veiklos<br />
šaltinių. Tokia įstatyminė konstrukcija leidžia daryti<br />
prielaidą, jog po idealistinėmis deklaracijomis slypi<br />
komerciniai interesai, mažai ką bendra turintys su<br />
postuluojamomis <strong>sporto</strong> vertybėmis.<br />
Neturėtų praslysti pro akis mažiau raiškios, bet<br />
ne mažiau pavojingos komercializacijos grimasos –<br />
komercinės manipuliacijos <strong>sporto</strong> varžybų rezultatais.<br />
Praeitų metų rugsėjį BBC pateikė duomenų, kad<br />
Azerbaidžanas sumokėjo milijonus dolerių Tarptautinei<br />
bokso asociacijai WSB už tai, kad du jų šalies<br />
boksininkai laimėtų aukso medalius Londono olimpinėse<br />
žaidynėse. Suprantama, Azerbaidžano pareigūnai<br />
paneigė atitinkamus įtarimus teigdami, kad<br />
pervedimas buvo susijęs išimtinai su komercinėmis<br />
investicijomis. Tačiau viena iš žaidynių kovų sukėlė<br />
naujų įtarimų bangą: nors japonas Satoshi Shimizu<br />
pasiuntė į nokdauną azerbaidžanietį Magomedą Abdulhamidovą<br />
penkis kartus, bet Turkmėnistano teisėjas<br />
skyrė pergalę azerbaidžaniečiui. Po japonų protesto<br />
ir kovos įrašo peržiūros rezultatas pakeistas, japonas<br />
kovojo toliau, o azerbaidžanietis išvažiavo namo.<br />
Nuodugnesnis šio atvejo tyrimas neatliekamas, taigi<br />
įtarimai (baudžiamojo) teisinio pavidalo neįgijo.<br />
Lietuvai susipažinti su panašiais atvejais taip pat<br />
svarbu. Boksininko Evaldo Petrausko aplinka abejojo<br />
pusfinalio teisėjų sprendimu skirti pergalę korėjiečiui.<br />
Suprantama, faktinės abejonės jokios teisinės galios<br />
neturi. Teisinę galią turėtų nebent TSAT patenkinta<br />
lietuvių apeliacija, kuri nėra ir nebus pateikta. Tokių<br />
principingų, nors ir nesėkmingų mėginimų bokse<br />
būta. Prieš pat olimpines žaidynes liepos pabaigoje<br />
TSAT nagrinėjo Airijos boksininko Džosefo Wardo<br />
apeliaciją. Sportininkas teigė, kad kvalifikacinis patekimo<br />
į olimpines žaidynes etapas Turkijoje buvo<br />
korumpuotas, atrankos taisyklės netinkamai pritaikytos.<br />
Teismas apeliaciją atmetė remdamasis tokiais<br />
argumentais: atletas savo apeliaciją grindė įslaptinto<br />
liudytojo parodymais, tačiau tas asmuo neatitiko<br />
anoniminiam liudytojui keliamų sąlygų, būtent, turėjo<br />
būti duomenų, kad liudytojui gresia pavojus, o<br />
teisė būti išklausytam turėjo būti užtikrinama kitais<br />
būdais, t. y. įslaptintam liudytojui turėjo būti surengta<br />
kryžminė apklausa naudojant audiovizualines apsaugos<br />
priemones. Taip pat turėjo būti nuodugniai<br />
patikrinta atitinkamo liudytojo reputacija ir asmenybė.<br />
Apeliantas nepateikė jokių minėtų duomenų,<br />
todėl teismas nesirėmė tokio liudytojo parodymais<br />
ir nurodęs, kad atrankos taisyklės buvo pritaikytos<br />
tinkamai, apeliaciją atmetė (TSAT, 2012).<br />
Grįžtant prie <strong>Lietuvos</strong> pavyzdžio, suprantama,<br />
kad korupciją ar (teisėjo) šališkumą įrodinėti būtų<br />
kraštutinis ir, ko gero, pats radikaliausias, bet ne pats<br />
racionaliausias bandymas. Vis dėlto panašūs pavyzdžiai<br />
rodo būtinumą labiau unifikuotos ir labiau nuspėjamos<br />
teisėjavimo bokse sistemos, kurią įdiegti<br />
neturėtų būti pernelyg keblu, o kaip pavyzdys galėtų<br />
būti pasitelkiama, pavyzdžiui, dailiojo čiuožimo teisėjavimo<br />
sistema, kuri (anksčiau, iki 2004 m. reformos)<br />
taip pat susidūrė su panašiais sunkumais.<br />
3. Sportas kaip reginys, tamsios ir „šviesios“<br />
dėmės<br />
Pastebėtina, kad <strong>sporto</strong> dėmių paletėje paprastai<br />
atsiduria Azijos ar kitos „tamsios“ šalys. Tuomet,