21.07.2014 Views

Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras

Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras

Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2012 <strong>Nr</strong>. 3(69)<br />

17<br />

ninkai spurtuoja norėdami laimėti) kilo iš Japonijos,<br />

kur buvo sukurtas lažinimosi tikslais. Pirmosios tokios<br />

rungties varžybos įvyko 1948 m. Kitakiūšiū (Fukuokos<br />

prefektūroje) ir tik kur kas vėliau, 2000 m.,<br />

buvo įtrauktos į olimpinę programą. Kontroliuojant<br />

atletus ir nustatant taisykles („retušuojant“ kapitalizmą<br />

<strong>sporto</strong> srityje) svarbu aiškiai atskirti normalias ir<br />

iškreiptas komercializacijos formas.<br />

Tarptautinis olimpinis komitetas linkęs varžyti<br />

netgi natūralią komercializaciją – antai atletams uždrausta<br />

reklamuoti savo rėmėjus žiniasklaidoje ar kitais<br />

būdais per olimpines žaidynes (vadinamoji 40‐oji<br />

taisyklė). Šios taisyklės šešėlinis paradoksas yra tas,<br />

kad ji galioja ne visiems rėmėjams – tik tiems, kurie<br />

nėra olimpinių žaidynių partneriai (taip išeina, kad<br />

oficialūs partneriai, kaip antai „McDonalds“, BMW<br />

ar „Adidas“, per žaidynes apsaugomi nuo konkurencijos).<br />

Įdomu pastebėti, kad tokios kompanijos kaip<br />

„Adidas“ ir anksčiau yra patekusios į dėmėtą korupcijos<br />

liūną: daugybė žmonių skelbė nepirksiantys<br />

„Adidas“ produkcijos, nes ši yra pagrindinė FIFA rėmėja.<br />

FIFA – tarptautinė futbolo federacija – įtariama<br />

balsų klastojimu renkant jos ilgametį prezidentą<br />

S. Blaterį ir kitokiais korupciniais sandėriais, be kita<br />

ko, su savo jau žlugusiu rinkodaros partneriu ISL.<br />

Šiek tiek ironiška tai, kad <strong>Lietuvos</strong> olimpiniams medalininkams<br />

skirti būtent BMW automobiliai. Gana<br />

keistai kai kuriais atvejais atrodo ir <strong>Lietuvos</strong> Respublikos<br />

teisinis reglamentavimas, kai plika akimi<br />

matyti galimai kontraversiškos nuostatos. Pavyzdžiui,<br />

Kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> rėmimo fondo įstatymo<br />

3 str. 1. d. 1‐ame punkte nustatyta, kad <strong>Lietuvos</strong><br />

Respublikos kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> rėmimo fondo<br />

lėšas, be kita ko, sudaro dalis akcizo pajamų, gautų<br />

už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Ši įstatymo<br />

nuostata (mažų mažiausiai) paradoksali: sportas,<br />

kaip visuomenės sveikatai naudinga veikla, yra<br />

remiama iš visuomenės sveikatai žalingos veiklos<br />

šaltinių. Tokia įstatyminė konstrukcija leidžia daryti<br />

prielaidą, jog po idealistinėmis deklaracijomis slypi<br />

komerciniai interesai, mažai ką bendra turintys su<br />

postuluojamomis <strong>sporto</strong> vertybėmis.<br />

Neturėtų praslysti pro akis mažiau raiškios, bet<br />

ne mažiau pavojingos komercializacijos grimasos –<br />

komercinės manipuliacijos <strong>sporto</strong> varžybų rezultatais.<br />

Praeitų metų rugsėjį BBC pateikė duomenų, kad<br />

Azerbaidžanas sumokėjo milijonus dolerių Tarptautinei<br />

bokso asociacijai WSB už tai, kad du jų šalies<br />

boksininkai laimėtų aukso medalius Londono olimpinėse<br />

žaidynėse. Suprantama, Azerbaidžano pareigūnai<br />

paneigė atitinkamus įtarimus teigdami, kad<br />

pervedimas buvo susijęs išimtinai su komercinėmis<br />

investicijomis. Tačiau viena iš žaidynių kovų sukėlė<br />

naujų įtarimų bangą: nors japonas Satoshi Shimizu<br />

pasiuntė į nokdauną azerbaidžanietį Magomedą Abdulhamidovą<br />

penkis kartus, bet Turkmėnistano teisėjas<br />

skyrė pergalę azerbaidžaniečiui. Po japonų protesto<br />

ir kovos įrašo peržiūros rezultatas pakeistas, japonas<br />

kovojo toliau, o azerbaidžanietis išvažiavo namo.<br />

Nuodugnesnis šio atvejo tyrimas neatliekamas, taigi<br />

įtarimai (baudžiamojo) teisinio pavidalo neįgijo.<br />

Lietuvai susipažinti su panašiais atvejais taip pat<br />

svarbu. Boksininko Evaldo Petrausko aplinka abejojo<br />

pusfinalio teisėjų sprendimu skirti pergalę korėjiečiui.<br />

Suprantama, faktinės abejonės jokios teisinės galios<br />

neturi. Teisinę galią turėtų nebent TSAT patenkinta<br />

lietuvių apeliacija, kuri nėra ir nebus pateikta. Tokių<br />

principingų, nors ir nesėkmingų mėginimų bokse<br />

būta. Prieš pat olimpines žaidynes liepos pabaigoje<br />

TSAT nagrinėjo Airijos boksininko Džosefo Wardo<br />

apeliaciją. Sportininkas teigė, kad kvalifikacinis patekimo<br />

į olimpines žaidynes etapas Turkijoje buvo<br />

korumpuotas, atrankos taisyklės netinkamai pritaikytos.<br />

Teismas apeliaciją atmetė remdamasis tokiais<br />

argumentais: atletas savo apeliaciją grindė įslaptinto<br />

liudytojo parodymais, tačiau tas asmuo neatitiko<br />

anoniminiam liudytojui keliamų sąlygų, būtent, turėjo<br />

būti duomenų, kad liudytojui gresia pavojus, o<br />

teisė būti išklausytam turėjo būti užtikrinama kitais<br />

būdais, t. y. įslaptintam liudytojui turėjo būti surengta<br />

kryžminė apklausa naudojant audiovizualines apsaugos<br />

priemones. Taip pat turėjo būti nuodugniai<br />

patikrinta atitinkamo liudytojo reputacija ir asmenybė.<br />

Apeliantas nepateikė jokių minėtų duomenų,<br />

todėl teismas nesirėmė tokio liudytojo parodymais<br />

ir nurodęs, kad atrankos taisyklės buvo pritaikytos<br />

tinkamai, apeliaciją atmetė (TSAT, 2012).<br />

Grįžtant prie <strong>Lietuvos</strong> pavyzdžio, suprantama,<br />

kad korupciją ar (teisėjo) šališkumą įrodinėti būtų<br />

kraštutinis ir, ko gero, pats radikaliausias, bet ne pats<br />

racionaliausias bandymas. Vis dėlto panašūs pavyzdžiai<br />

rodo būtinumą labiau unifikuotos ir labiau nuspėjamos<br />

teisėjavimo bokse sistemos, kurią įdiegti<br />

neturėtų būti pernelyg keblu, o kaip pavyzdys galėtų<br />

būti pasitelkiama, pavyzdžiui, dailiojo čiuožimo teisėjavimo<br />

sistema, kuri (anksčiau, iki 2004 m. reformos)<br />

taip pat susidūrė su panašiais sunkumais.<br />

3. Sportas kaip reginys, tamsios ir „šviesios“<br />

dėmės<br />

Pastebėtina, kad <strong>sporto</strong> dėmių paletėje paprastai<br />

atsiduria Azijos ar kitos „tamsios“ šalys. Tuomet,

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!