Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
50<br />
SPORTO MOKSLAS<br />
„Iš tikrųjų tai keliavo toks mitas, kad šita subkultūra<br />
yra kilusi nuo Jamaikos kažkokios, kažkokio<br />
Anglijos judėjimo. Tai aš galiu kaip vienas iš<br />
pirmųjų šio judėjimo pradininkų Lietuvoje pasakyti,<br />
kad skinhedų subkultūra Lietuvoje susikūrė<br />
maždaug 1993–1994 m., ir tai nėra labai susiję su<br />
minėtų šalių judėjimais. Ta prasme, šios subkultūros<br />
esmė Lietuvoje – tai yra atkirtis tiems, kurie<br />
eina prieš lietuvių tautą. Tai yra atviras dalyvavimas,<br />
atviras savo nuomonės apgynimas“ 3 (vienas<br />
iš skinhedų subkultūros pradininkų Lietuvoje).<br />
Skinhedai pasižymi ne tik jiems taip dažnai priskiriamu<br />
agresyvumu, ksenofobija ir rasizmu. Šios<br />
subkultūros nariai išsiskiria vyriškumo, patriotiškumo<br />
akcentavimu, tačiau analizuojant skinhedo<br />
sąvoką matyti, kad šie bruožai joje nėra minimi.<br />
Aiškinamajame prancūzų kalbos žodyne skinhedo<br />
sąvoka aiškinama taip: Skinhedas (angl. Skinheads:<br />
„skin“ – oda, head“ – galva) jaunas, dažniausiai darbininkų<br />
klasei priklausantis skustagalvis, dėvintis<br />
militaristinio stiliaus drabužius, priklausantis grupei,<br />
pasižyminčiai agresyvumu, dažnai ksenofobija ir rasizmu<br />
(Larousse, 2008). Valstybinė lietuvių kalbos<br />
komisija „skinhedą“ apskritai prilygina nevartotinai<br />
naujajai svetimybei, tačiau jis yra tiek anglų, tiek<br />
prancūzų, tiek kitų užsienio kalbų žodynuose. Vytauto<br />
Didžiojo universiteto doktoranto T. Kavolio,<br />
analizuojančio skinhedų subkultūrą, manymu, skinhedai<br />
arba skinai kaip ir pankai ar gotai – neverčiami<br />
pavadinimai (Kavolis, 2008), todėl šiame darbe vartosime<br />
neverstinį skinų / skinhedų pavadinimą.<br />
Susipažinus su skinhedo sąvoka kyla pagrįstas<br />
klausimas – ar skinhedo apibrėžimas apskritai yra<br />
tikslingas? Kodėl jis toks stigmatizuotas, t. y. iškart<br />
keliantis neigiamas emocijas ir tarsi atitveriantis sieną<br />
tarp skinhedų subkultūros dalyvių ir visuomenės?<br />
„Agresyvumas“, „ksenofobija“ ir „rasizmas“ – trys<br />
neigiami atspalviai vienoje sąvokoje. Na, o lietuviškas<br />
žodis „skustagalvis“ čia taip pat ne visai tinkamas,<br />
nes norint priklausyti šiai subkultūrai – plika<br />
galva nėra būtinybė. Vadinasi, pati sąvoka verčia<br />
išsiaiškinti, ar tikrai šie jaunuoliai yra agresyvūs,<br />
ar tai tik jiems visuomenės klijuojama „agresyvumo<br />
etiketė“? Apie tai šiame straipsnyje bus kalbama<br />
kiek vėliau, dabar aptarsime ekstremalaus futbolo<br />
sirgaliaus – ultros sąvoką.<br />
3<br />
Red. pastaba: informantų kalba netaisyta<br />
Ekstremalūs futbolo sirgaliai – ultros<br />
Prancūzų kalbos aiškinamajame žodyne „ultros“<br />
sąvoka aiškinama taip: „Ultra – tai žmogus, pasižymintis<br />
ekstremaliomis pažiūromis“ (Larousse,<br />
2008). Analogiškas apibūdinimas pateikiamas ir<br />
anglų kalbos žodyne: „Ultra – ekstremalių pažiūrų<br />
žmogus“ (Oxford Advanced Learner’s Dictionary,<br />
2005), tačiau, patys ultrų subkultūros dalyviai šią<br />
sąvoką aiškina kiek kitaip:<br />
„Ultra“, mano supratimu, – tai kaip ultravioletinė<br />
spinduliuotė, kuri yra už violetinės. Tai „ultra“<br />
yra kaip specialiai priimtina sirgaliaus forma. Sirgalius<br />
turi būti visiškas nutrūktgalvis, visiškai atsidavęs<br />
savo komandai. Tai tokia sirgaliaus forma, kai jis palaiko<br />
komandą visiškai nutrūktgalviškai, ir ta komanda<br />
jam gali būti svarbesnė už jo gyvybę“ (ultra).<br />
Apžvelgiant užsienio sociologų pastebėjimus<br />
reikia paminėti, kad ultrų subkultūra prilyginama<br />
antrajai religijai (Battini, 2008). Prancūzų sociologo<br />
teigimu, egzistuoja trys futbolo sirgalių tipai:<br />
a) žiūrovai, kurie žiūri futbolą prie televizoriaus<br />
ekranų arba stadione. Jie nepalaiko komandos dainomis<br />
ir šūkiais;<br />
b) sirgaliai, nepriskiriantys savęs ultroms, tačiau<br />
stadione aktyviai palaikantys komandą švilpimu,<br />
šaukimu, atributika;<br />
c) ekstremalūs futbolo sirgaliai ultros – radikali<br />
grupė, palaikanti komandą dainomis, šūkiais, atributika<br />
visur ir visada, bet kokiomis oro sąlygomis.<br />
Visada keliaujantys į savo komandos varžybas, nesvarbu,<br />
kur jos būtų. Visi renkasi viename sektoriuje,<br />
juos sieja ne tik komandos palaikymas, bet ir socialiniai<br />
tarpusavio ryšiai. Po varžybų nevengia konfliktuoti<br />
su priešininkų sirgaliais (Battini, 2008).<br />
Analogiškai ultras aprašo ir Dublino universiteto<br />
sociologai teigdami, kad daugiausia ekstremalius futbolo<br />
sirgalius – ultras į stadioną atveda jame tvyranti<br />
atmosfera – bendrumo jausmas švenčiant pergales ir<br />
apgailint pralaimėjimus (Richardson, Turly, 2006).<br />
Lietuvoje ultros daugiausia yra ekstremalūs<br />
krepšinio arba futbolo sirgaliai. Labiausiai Lietuvoje<br />
pastebimi Vilniaus „Žalgirio“ futbolo sirgaliai<br />
ultros ir Vilniaus „Sakalų“ ekstremalūs krepšinio<br />
sirgaliai. Straipsnyje analizuojami ekstremalūs futbolo<br />
sirgaliai – ultros, kaip ir skinhedai, pasižymi<br />
ryškiu patriotiškumo akcentavimu, „galbūt tą lemia<br />
tas, kad judėjimo susikūrimo pradžioje, daugiau nei<br />
prieš dvidešimt penkerius metus, jie buvo tiesiog<br />
pankai, pasisakantys prieš okupaciją, palaikantys<br />
valstybės atkūrimą, akcentuojantys nacionalistines<br />
idėjas“ (Gavėnaitė, 2003).<br />
Patriotiškumas – tai neatsiejama tiek skinhedų, tiek<br />
ekstremalių futbolo sirgalių – ultrų subkultūrų dalis,<br />
tą pripažįsta ir patys minėtų subkultūrų dalyviai.
Change language