Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2012 <strong>Nr</strong>. 3(69)<br />
55<br />
Žiniasklaidos vaidmuo tiriamųjų subkultūrų<br />
įvaizdžio formavimui<br />
Tiek skinhedai, tiek ekstremalūs futbolo sirgaliai<br />
– ultros dažnai stigmatizuojami, tam didelės<br />
reikšmės turi žiniasklaida, kuri minėtų subkultūrų<br />
dalyviams dažnai visai nepagrįstai klijuoja agresyvumo,<br />
ksenofobijos ir rasizmo etiketes. Visuomenė,<br />
manydama, kad tik žiniasklaida gali pateikti dabartinės<br />
realybės vaizdą, tapo priklausoma nuo visuomenės<br />
informavimo priemonių (Artiušenka, Chirv,<br />
2007). Ultros žiniasklaidoje vaizduojami kaip agresyvūs<br />
futbolo sirgaliai, o skinhedai tautinės nesantaikos<br />
kurstymu dažniausiai yra kaltinami po <strong>Lietuvos</strong><br />
valstybinių švenčių minėjimų.<br />
Į žiniasklaidos formuojamą visuomenės nuomonę<br />
apie skinhedus ir ekstremalius futbolo sirgalius<br />
ultras informantai reaguoja skeptiškai. Jie mano,<br />
kad pati žiniasklaida nėra pakankamai objektyvi jų<br />
atžvilgiu, be to, dažniausiai ji deklaruoja negatyvius<br />
jaunimo subkultūrų elgesio pavyzdžius, visai nesigilindama<br />
į jų vertybines nuostatas, ideologijas.<br />
„Pas mus visuomenė dažnai į daug ką žiūri neadekvačiai.<br />
O žiniasklaida dažnai parodo tik tai, kas<br />
yra padaroma blogai. Jie labai retai kada parodo aktyvų<br />
komandos palaikymą ar pan.“ (ultrų lyderis).<br />
„Visuomenės vertinimas tai yra daugiau žiniasklaidos<br />
<strong>informacijos</strong> pateikimas apie mus, koks tai<br />
judėjimas, kokia subkultūra. Tačiau mes nesame<br />
kažkokia politinė, popierinė organizacija. Mes esam<br />
gatvės judėjimas, kuris veikia gatvėje ir savo patriotiškumą<br />
išreiškiame taip, kaip mes jį suvokiame. Mes<br />
esame jauni žmonės ir neužsiimame kažkokiais visuomeniniais<br />
veiksmais kaip politikai“ (skinhedas).<br />
Taigi žiniasklaida vaidina svarbų vaidmenį jaunimo<br />
subkultūrų įvaizdžio visuomenėje atžvilgiu.<br />
Tačiau tas vaidmuo dažnai būna negatyvus. Tiesa,<br />
žiniasklaida mūsų šalyje pasitikima bene labiausiai<br />
(lyginant su kitomis Europos valstybėmis). Lietuvoje<br />
buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kad maždaug<br />
70 % apklaustųjų mano, kad bet kokia informacija<br />
žiniasklaidoje yra absoliuti tiesa, nereikalaujanti<br />
diskusijų ar dvejonių (Ablačinskaitė, J.). Ir čia, kaip<br />
pasakytų G. Tardas, mes imituojame tai, ką matome,<br />
kuo žavimės. Jo nuomone, individai visuomenėje labai<br />
dažnai mėgdžioja savo idealus, o ypač tada, kai<br />
neturi savitumo ir išradingumo. Taigi, žiniasklaida<br />
formuoja visuomenės nuomonę jaunimo subkultūrų<br />
atžvilgiu, tačiau ne visada išlaiko objektyvią poziciją<br />
kalbėdama tiek apie nacionalistinių pažiūrų skinhedus<br />
ir ekstremalius futbolo sirgalius – ultras, tiek<br />
apie kitas jaunimo subkultūras. Ne kur kitur, o tik<br />
žiniasklaidoje randame daugiausia kaltinimų įvairiems<br />
jaunimo judėjimams, bet, deja, pasigendame<br />
sprendimų. Dėl to atsiranda stereotipai, blokuojantys<br />
kultūros ir subkultūrų dialogą.<br />
Išvados<br />
1. Šis dviejų jaunimo subkultūrų tyrimas – tai<br />
siekis išanalizuoti dviejų dažnai stigmatizuojamų<br />
jaunimo grupių vertybines nuostatas, subkultūrų<br />
bruožus, veiklos ideologijas. Tyrimu siekiama išsklaidyti<br />
stereotipinį visuomenės požiūrį į neformalaus<br />
jaunimo grupes.<br />
2. Straipsnyje į agresyvumą pasižiūrėta kritiškai.<br />
Tyrimas parodė, kad analizuojamų subkultūrų<br />
nariai yra normalūs, stiprias vertybines orientacijas<br />
ir nuostatas turintys jaunuoliai. Pasirinkta neformali<br />
grupė jiems ne tik laisvalaikio leidimo, bet ir gyvenimo<br />
būdas. Subkultūroje dominuojančios vertybės,<br />
susiformavusios pažiūros ar nuostatos – neatsiejamos<br />
nuo kasdieninio gyvenimo.<br />
3. Pabrėžtinas vyriškumas ir jo raiška – viena iš<br />
pagrindinių šių subkultūrų dalių. Nors tiek ekstremalių<br />
futbolo sirgalių – ultrų, tiek skinhedų (skustagalvių)<br />
subkultūrose dominuoja vyrai, šios grupės<br />
yra atviros visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus<br />
ar užimamų pareigų, tereikia pripažinti bendrą<br />
grupės idėją.<br />
4. Tiriamosios jaunimo grupės turi agresyvumo<br />
požymių, dažnai pasireiškiančių militaristiniu aprangos<br />
stiliumi, nacionalistinėmis pažiūromis, atviru<br />
savo nuomonės gynimu. Tiriamųjų jaunimo grupių<br />
agresija pasireiškia visuomenės ir subkultūros normų<br />
sankirtoje. Agresija jaunimo subkultūrose gali<br />
būti priemonė tikslui pasiekti. Tačiau šių neformalių<br />
jaunimo grupių dalyviai smerkia nusikalstamą elgesį,<br />
o už tam tikrus nusižengimus subkultūros narys<br />
gali būti pašalintas iš jaunimo grupės.<br />
5. Šis tyrimas nėra neformalaus jaunimo agresijos<br />
matas. Straipsnyje keliama daug aktualių klausimų,<br />
susijusių ne tik su subkultūroms priklausančio<br />
jaunimo agresyvumu, bet ir supažindinama su jų<br />
vertybinėmis normomis, subkultūros ideologijomis.<br />
Straipsnis – tai bandymas paneigti visuomenėje nusistovėjusį<br />
stereotipinį požiūrį į jaunimo subkultūras.<br />
LITERATŪRA<br />
1. Andrijauskas, A. (2000). Kultūros universalumas:<br />
Morfologinės analizės prolegomenai. Kultūrologija.<br />
Straipsnių rinkinys, t. 6, p. 15.<br />
2. Artiušenka, A., Chirv, Ž. (2007). Žiniasklaidos vaidmuo<br />
šalies politikoje. <strong>Lietuvos</strong> žiniasklaida jaunųjų tyrėjų akimis.<br />
Vilnius: VPU.
Change language