Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
22<br />
SPORTO MOKSLAS<br />
Kuberteno olimpizmas yra skirtas visiems (vyrams<br />
ir moterims), nepriklausomai nuo amžiaus, rasės,<br />
socialinės padėties, tautybės ar religijos. Vienas<br />
stipriųjų olimpinės idėjos elementų yra tas, kad ji<br />
suveda visus žmones draugėn, o tai tarnauja žmonijos<br />
labui. H. Lenkas apibūdina šį olimpizmą kaip<br />
„įvairiapusiškai suderinamo“ buvimą, kadangi jame<br />
nėra ideologinių skirtumų, noro reprezentuoti tam<br />
tikrą ideologijos formą.<br />
Dėl savo prigimties olimpizmas pralenkia bet<br />
kokią politinę ar ekonominę ideologiją. Taigi, jis<br />
taip pat pralenkia tradicines filosofijos kryptis. Tai<br />
reiškia dinamišką impulsą, bet kartu ir riziką.<br />
Kuberteno poreikis: olimpinis švietimas<br />
Jo tikslas būtų „platus ir visa apimantis švietimas<br />
ir mokymas“ (sąmoningai priešingas amžinai<br />
didėjančiai specializacijai). Ši išvada, kurią Kubertenas<br />
padarė jau XX amžiaus pradžioje, leido jam<br />
sukurti šiuolaikinę penkiakovę, kurią jis pristatė<br />
1912 metų olimpinėse žaidynėse. Kubertenui penkiakovininkas<br />
galėjo atitikti visus XX amžiaus gyvenimo<br />
reikalavimus. Pasak O. Grupės, olimpinis<br />
švietimas gali būti pasiektas tik tada, kai jis pasikliauja<br />
žmogaus asmenybe.<br />
Kubertenui olimpinės žaidynės buvo „žmogaus<br />
pavasario šventimas kas ketverius metus“, todėl tiek<br />
atletų, tiek žiūrovų parengimas turėjo būti panašus.<br />
Jo olimpinio atleto sukūrimo idėja rėmėsi šiuo piramidės<br />
principu: „tam, kad 100 žmonių tobulintų<br />
savo kūnus, reikia kad 50 iš jų sportuotų, o tam, kad<br />
tie 50 sportuotų, reikia, kad 20 iš jų specializuotųsi;<br />
o tam, kad 20 specializuotųsi, reikia, kad 5 turėtų<br />
išskirtinių laimėjimų“.<br />
Kuberteno propaguojamas olimpinis švietimas<br />
apėmė visus jaunus žmones ir visą populiaciją. Visuose<br />
Kuberteno raštuose randame šią idėją: „sportas<br />
visiems – modelis, aukščiausio atlikimo sportas“.<br />
Nuo 1919 Kubertenas pabrėžė, kad yra labai<br />
svarbu, jog jo idėjos pasiektų mases. Ši „olimpinė<br />
pedagogika“, paremta raumenų darbo ir harmonijos<br />
idealu, neturėtų vykti kartą kas ketverius metus, reikia<br />
pastovių sąlygų, kuriomis ką tik minėtų idealų<br />
būtų siekiama“.<br />
Jis primygtinai reikalavo sukurti municipalinius<br />
<strong>sporto</strong> centrus pagal „antikinės gimnastikos salės“<br />
modelį ir pabrėžė demokratinį <strong>sporto</strong> asociacijų vaidmenį<br />
(kiekvienai teritorijai reikia <strong>sporto</strong> centro,<br />
baseino, <strong>sporto</strong> centro, prilygstančio „antikinei gimnastikos<br />
salei“, kurį kiekvienas pilietis galėtų lankyti<br />
nemokamai, bei choro ir dažnų šventinių renginių).<br />
Pagrindinis pedagoginės programos, paremtos<br />
olimpiniais principais, elementas buvo integruoti<br />
sportą į kasdienį gyvenimą, kad visiems žmonėms<br />
būtų pasiūlyta galimybė pritaikyti jų sportinį darbą<br />
prie stipriųjų ir silpnųjų jų kūno taškų. Apskritai, tokia<br />
patirtis tikrai bus naudinga jų gyvenime ateityje.<br />
Masės neturėtų „garbinti <strong>sporto</strong> dievaičių demonstruodami<br />
perdėtą susižavėjimą ir patys nepraktikuodami<br />
<strong>sporto</strong>“, – sakė Kubertenas savo baigiamojoje<br />
kalboje 1925 metais.<br />
Kuberteno nuomonė nebuvo priimta su dideliu<br />
entuziazmu. Jo kritika <strong>sporto</strong> asociacijų teisėjų,<br />
kuriuos jis laikė „techniniais konsultantais, o ne<br />
olimpinės dvasios gynėjais“, buvo nesuprantama.<br />
20‐aisiais metais sportas tapo magnetu, kuris traukė<br />
mases. Kubertenas negalėjo priimti šios idėjos. Jau<br />
1890 metais jis pasisakė prieš perdėtą skaičių žiūrovų,<br />
kurie žiūrėjo <strong>sporto</strong> rungtynes Amerikos universitetuose.<br />
Ką jis galvotų apie milijardus žiūrovų, kurie<br />
žiūri atletų pasirodymus per televiziją šiandien?<br />
Įspūdinga tai, kad švietimo idėja išliko gyva per<br />
dešimtmečius, beveik iki šiol, nors ji ir nebuvo iki<br />
galo suprasta. Mane taip pat stebina skirtingos šio<br />
idealo formos, kurios egzistuoja įvairiose šalyse ir<br />
regionuose visame pasaulyje.<br />
Abejotina, kad Europos sportas, kuris užima dominuojančią<br />
poziciją, gerbia kitų žemynų ir šalių<br />
kultūrinį specifiškumą. Aš sąmoningai pavartosiu<br />
terminą „olimpinis kolonializmas“ (pažvelkite, pavyzdžiui,<br />
į imtynes Gambijoje ar Nigerijoje). Žiemos<br />
olimpinėse žaidynėse dalyvauja mažiau šalių ir<br />
žiūrovų skaičius yra daug mažesnis. Bet jų transliacija<br />
per televiziją ir įspūdingi vaizdai pavertė šias<br />
žaidynes labai populiariomis didelėse industrinėse<br />
šalyse, todėl jos yra itin įdomios reklamuotojams.<br />
Per pastaruosius dešimt metų pagyvėjusios diskusijos<br />
dėl <strong>sporto</strong> principų, ypač dėl dopingo bei sukčiavimo<br />
ir manipuliavimo atvejų, turi skirtingą turinį<br />
kai kuriose šalyse. Leiskite jums pateikti dar vieną<br />
pavyzdį: technologijų panaudojimas žaidynėse ir iš<br />
to kylantis įsikišimas į natūralią aplinką absoliučiai<br />
nesiderina su olimpinio žmogaus, kuriam mokslas<br />
yra pagrindinis gyvenimo elementas, įvaizdžiu. Dėl<br />
to 2009 metais olimpinis kongresas Kopenhagoje<br />
paprašė didesnės atletų asmeninių teisių apsaugos.<br />
Vienas rezultatų buvo Tarptautinio olimpinio komiteto<br />
(IOC) Aplinkos komisijos sukūrimas. IOC tikslas<br />
buvo atgaivinti pagrindinį Kuberteno mąstymo<br />
principą, susijusį su olimpiniu atletu.<br />
Atleto žmogiškoji prigimtis slepiasi už to, kuris<br />
gali pasiekti bet ką, įvaizdžio. Tai yra viena iš priežasčių,<br />
dėl kurios parolimpinės žaidynės sulaukia<br />
vis didesnio pripažinimo.
Change language