KARDAS - Krašto apsaugos ministerija
KARDAS - Krašto apsaugos ministerija
KARDAS - Krašto apsaugos ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Tačiau neformalaus ugdymo<br />
sritis – daugiau asmeninė ar pilietinė<br />
iniciatyva, kuri skamba truputį<br />
„kameriškai“, vertinant valstybiniu<br />
mastu. Mus domintų dalykinis karinių<br />
pajėgų panaudojimo nekarinių<br />
krizių atveju aspektas ir konkretesni<br />
galimų scenarijų variantai.<br />
Kaip apibrėžtas karinių pajėgų<br />
vaidmuo, užtikrinant Nacionalinio<br />
saugumo strategijoje apibrėžtus<br />
interesus, galime pamatyti kitame<br />
labiau kariuomenės specifiką<br />
atitinkančiame dokumente – „LR<br />
karinėje strategijoje“. Pagrindinis<br />
jos tikslas – „numatyti Lietuvos<br />
ESAMA SITUACIJA EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ BEI KRIZIŲ<br />
PREVENCIJOS IR VALDYMO SRITYJE<br />
ETAPAI Ekstremali situacija Krizė<br />
Planavimas<br />
Sprendimo<br />
priėmimas<br />
Vykdymas<br />
ESK<br />
ESVC<br />
KVC<br />
KVK<br />
KPK<br />
PAGT, kariuomenė, policija,<br />
aplinkosaugos tarnybos, ligoninės,<br />
kitos ekstremalios situacijos ar krizės<br />
valdymui reikalingos tarnybos<br />
MD<br />
Strateginis lygmuo<br />
Bendrasis įvertinimas,<br />
prognozavimas, planų<br />
rengimas, valdymo<br />
koordinavimas<br />
Operacinis lygmuo<br />
Šakinis įvertinimas,<br />
prognozavimas,<br />
valdymo planavimas,<br />
vykdymas<br />
Taktinis lygmuo<br />
Kontrolė, vykdymas<br />
kariuomenės naudojimo būdus<br />
siekiant realizuoti valstybės saugumo<br />
ir gynybos politikos tikslus<br />
taikos, krizės (išskirta aut.) ir karo<br />
metu“. Šalia tradicinių ginkluotųjų<br />
pajėgų funkcijų, užtikrinant Nacionalinio<br />
saugumo strategijoje<br />
apibrėžtus interesus, yra numatoma<br />
„teikti pagalbą valstybės ir<br />
vietinės valdžios institucijoms atsakant<br />
į nekarinio pobūdžio grėsmes<br />
bei teroristinius išpuolius“.<br />
Komentuojant šį teiginį reikia<br />
remtis kitomis analitinėmis nacionalinės<br />
saugumo koncepcijos išvadomis,<br />
būtent, kad „tiesioginio<br />
karinio konflikto grėsmės tikimybė<br />
šiuo metu yra maža“. Būtent todėl<br />
kariuomenės veiksmai ne karo, o<br />
vidaus krizės atveju dėl to įgyja<br />
naują prasmę.<br />
Lietuvos karinės strategijos<br />
koncepcijose, be kita ko, numatyta<br />
kurti „efektyvų nacionalinį krizių<br />
valdymo mechanizmą. Nacionalinė<br />
krizių valdymo sistema laiku<br />
užtikrins greitą sprendimų dėl kariuomenės<br />
naudojimo priėmimą,<br />
remiantis iš anksto apibrėžtomis<br />
procedūromis ir taisyklėmis. Krizių<br />
valdymo sistema palaikys nuolatinį<br />
ryšį su NATO ir ES šalių krizių<br />
valdymo sistemomis [...] ir bus<br />
vertinamos grėsmės bei kuriami<br />
planai kaip jas atremti“.<br />
Vienas naujausių dokumentų,<br />
kuriame dar labiau struktūrizuojamas<br />
šis klausimas, yra KAM Gynybos<br />
politikos ir planavimo departamento<br />
direktoriaus V. Urbelio pristatytos<br />
Krašto <strong>apsaugos</strong> ministro<br />
gairės 2007–2012 metams. Šiame<br />
tiesiogiai anksčiau minėtos Lietuvos<br />
karinės strategijos nuostatomis<br />
pagrįstame dokumente plėtojamas<br />
grėsmių atrėmimo mechanizmas,<br />
kuris dar smulkiau turėtų<br />
būti nagrinėjamas šių metų liepą<br />
pasirodysiančiame KAM strateginiame<br />
veiklos plane. Akcentuojama,<br />
jog efektyvios krizių valdymo<br />
sistemos sukūrimas ir LK pagalba<br />
civilinei valdžiai laikytini nacionalinio<br />
ambicijų lygio klausimu, ne<br />
mažiau svarbiu nei pasirengimas<br />
tarptautinėms operacijoms. Apibrėžiami<br />
ekstremalių situacijų ir<br />
krizių valdymo strateginis, operacinis<br />
bei taktinis lygmenys ir nuosekli<br />
veiksmų seka nuo situacijos<br />
įvertinimo iki priimto sprendimo<br />
vykdymo.<br />
Su kokiais sunkumais gali tekti<br />
susidurti įgyvendinant šiuos planus?<br />
Neabejotina prielaida, kad iki<br />
tol, kol efektyvios kovos su krizėmis<br />
šalies viduje vizija taps realybe,<br />
jai pačiai teks intensyviai pakovoti<br />
įveikiant biurokratinius barjerus.<br />
Šią prielaidą galima pagrįsti: pirma,<br />
bet kuris projektas, diegiamas<br />
valstybiniu lygiu, susiduria su inertiškumu<br />
jį įgyvendinant. Antra, kol<br />
kas dar neturime bendro ir priimtino<br />
visoms institucijoms „krizės“<br />
sąvokos apibrėžimo. Todėl galimi<br />
tarpžinybiniai nesusipratimai, nustatant<br />
krizės sudedamąsias dalis<br />
ir kompetencijos bei atsakomybės<br />
<strong>KARDAS</strong> 2006 birželis nr. 3 (420)<br />
13
Change language