KARDAS - Krašto apsaugos ministerija
KARDAS - Krašto apsaugos ministerija
KARDAS - Krašto apsaugos ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
vienam apie jo pareigą.<br />
1928 m. Kaune surengtame<br />
vasario 16-osios minėjime Lietuvos<br />
karininkų ramovės valdybos<br />
vicepirmininkas gen. št. plk. Vladas<br />
Skorupskis taip pat reiškė<br />
susirūpinimą dėl to, „kad kariuomenėje<br />
būtų skiepijamos kilnios<br />
lietuviškos tradicijos“. Kaip rašoma<br />
tų pačių metų „Kardo“ žurnalo<br />
Nr. 7(103), vienas iš šios ramovės<br />
įkūrėjų gen. ltn. Vladas Nagius Nagevičius<br />
per karininkų suvažiavimą<br />
kalbėjo apie tai, kaip svarbu ugdyti<br />
vado patriotiškumą, „tautinę dvasią<br />
ir karines tradicijas“ Jo teigimu,<br />
labai gerai vertintini ramovėje rengiami<br />
literatūriniai vakarai, „kurių<br />
metu tenka pasiklausyti geriausių<br />
Lietuvos poetų, išgirsti geros muzikos“.<br />
Nepriklausomoje Lietuvoje<br />
baigusieji karo mokyklą kartu<br />
tapdavo ramovėnais – karininkų<br />
organizacijos nariais. Didžiąją ramovės<br />
biudžeto dalį sudarydavo<br />
kiekvieno ramovėno mokamas<br />
nario mokestis. 1928 m. tai sudarė<br />
1 proc. nuo atlyginimo. Iš viso<br />
tais metais nario mokesčio buvo<br />
surinkta 72,6 tūkst. Lt. Kadangi<br />
vyresniųjų ir jaunesniųjų karininkų<br />
įnašai į ramovės kasą būdavo<br />
skirtingi, įvairiais laikotarpiais dėl<br />
to kildavo diskusijų ir svarstymų.<br />
1935 metais „Kardo“ Nr. 5 mjr.<br />
S. Narušis, pavyzdžiui, siūlė keisti<br />
nario mokesčio mokėjimo tvarką.<br />
Kadangi visi karininkai turi vienodas<br />
galimybes naudotis ramovės<br />
teikiamomis paslaugomis, ir nario<br />
mokesčio mokėjimas, jo nuomone,<br />
„turi būti pertvarkytas kitokiais<br />
pamatais: aš siūlyčiau, kad kiekvienas<br />
karininkas ramovės reikalams<br />
turi įmokėti, sakysime, 1000<br />
litų. Kai ši suma bus sumokėta<br />
išlaikymai iš jo algos turėtų būti<br />
MPB „Geležinis Vilkas“ brigados karininkų klube švenčiamas vado plk. ltn. D. Užkuraičio<br />
(dešinėje) gimtadienis. Sveikina brigados štabo viršininkas plk. ltn. V. Tamošaitis.<br />
sustabdyti. Tuo būdu kiekvieno<br />
karininko būtų lygiai prisidėta prie<br />
ramovės reikalų ir išlaikytas lygybės<br />
principas“.<br />
1937 m. pradžioje Kaune buvo<br />
iškilmingai atidaryti naujieji Lietuvos<br />
karininkų ramovės rūmai.<br />
Didžioji jų statybos ir įrengimo išlaidų<br />
dalis buvo padengta pačių<br />
karininkų – iš ramovėnų nario mokesčio.<br />
Dar 1924 m. dabartinės lietuvių<br />
kalbos puoselėtojas ir normintojas<br />
Jonas Jablonskis rašė, kad „Lietuvos<br />
karininkai, einą didžias savo<br />
darbo pareigas, sudaro vieną tvirtą<br />
dvasios šeimą“. Jis ir pasiūlė:<br />
„Tą iki šiol „klubu“ vadintą karininkų<br />
branduolį vadinti „Lietuvos<br />
Karininkų Ramove“.<br />
Matyt, nesuklysime teigdami,<br />
kad šiandien sąvoka „karininkų ramovė“<br />
daug kam asocijuojasi tik<br />
su vietovės, pastato – rūmų ar namo<br />
pavadinimu. Mjr. R. Spėčiaus<br />
nuomone, ir viena iš LKK kūrimo<br />
priežasčių buvo ta, kad dabartinės<br />
karininkų ramovės nėra tos<br />
žinybos, kurios turėtų jungti batalionuose<br />
ir kitose KAS struktūrose<br />
veikiančius karininkų klubus. Be<br />
to, joms šiuo metu tenka kita ne<br />
mažiau svarbi funkcija – viešųjų ryšių<br />
tarp kariuomenės ir visuomenės<br />
stiprinimas. Neskaitant oficialių<br />
renginių – valstybinių švenčių,<br />
minėjimų, daugelis karininkų, ypač<br />
jaunesniųjų, ramovėse gana reti<br />
svečiai. Gerai žinomas visuomenei<br />
Vilniaus įgulos karininkų ramovės<br />
vyrų choras „Aidas“, kuriame dainuoja<br />
atsargos ir dimisijos karininkai,<br />
tačiau dauguma pasirodančių<br />
scenoje ir sėdinčių žiūrovų salėje<br />
– civiliai. Tiesa, tarp pastarųjų nemaža<br />
ir garbių veteranų – atsargos<br />
ir dimisijos karininkų, buvusių ir<br />
dabartinių šaulių, partizanų.<br />
Šia proga prisimintinas ir Lietuvos<br />
karo akademijos choro vadovo<br />
Vytauto Versecko pastebėjimas<br />
dėl to, kad, be jo vadovaujamo<br />
„Kariūno“ Vilniuje, nėra daugiau<br />
nė vieno jaunų vyrų choro. (Austrijoje,<br />
pavyzdžiui, kiekviename<br />
mieste, kur įsikūrusios įgulos, jo<br />
teigimu, visuomenei įprasti ir vyresnio<br />
amžiaus, ir jaunesniųjų karininkų<br />
chorų ir ansamblių koncertai).<br />
Mjr. Remigijus Jukna pritaria<br />
Lietuvos karininkų klubo sukūrimo<br />
iniciatyvai ir teigia, kad jo vadovaujamos<br />
Vilniaus ramovės durys<br />
šio klubo nariams bus visada<br />
atvertos. Kauno karininkų ramovė<br />
<strong>KARDAS</strong> 2006 birželis nr. 3 (420)<br />
43
Change language