Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos<br />
ir piktnaudžiavimo apimtys. Kuo labiau visuomenė kovoja<br />
su narkotikų viešumu, tuo geriau. Įrodyta, kad jei narkotikų<br />
nusipirkti ir juos vartoti nelengva, narkomanų skaičius gerokai<br />
sumažėja. Rinkos žlugdymas turėtų būti vienas iš policijos<br />
prioritetų.<br />
4. Svarbiausia – aiški ir <strong>be</strong>ndra visuomenės nuomonė!<br />
Griežta ir aiški ryžtingo politiko nuomonė labai svarbi<br />
visuomenės netolerancijai palaikyti. Kai įvairūs vadovaujantieji<br />
piliečiai laikosi skirtingos nuomonės dėl narkotikų<br />
pavojingumo, didžiosios daugumos gyventojų palaikymo<br />
sunku tikėtis. Narkotikų legalizavimo ir li<strong>be</strong>ralizavimo lobistų<br />
tai nėra <strong>be</strong>ndroji nuomonė. Svarbiausia remti pažiūras, kad<br />
nelegalūs narkotikai paprasčiausiai nepriimtini, tai nėra šaunu<br />
ar madinga, tik kvaila.<br />
Visuomenės reakcija – labai stiprus žmonių elgesio<br />
veiksnys. Kokius įstatymus <strong>be</strong>sklaidytumėte, pastebėtumėte,<br />
kad didelis visuomenės ryžtas sumažinti narkotikų vartojimą<br />
visada turi didelį poveikį. Ten, kur rūpinamasi mažiau, bėdų<br />
daugiau. Karas su narkotikais – siaubinga frazė - nėra klaida.<br />
Kuo aršiau kovojama, tuo mažiau narkomanų ir atvirkščiai.<br />
„Islandijos pavyzdys” – akivaizdus šio teiginio įrodymas:<br />
maždaug per dešimt metų visuomenės – tėvų, jaunimo, sporto<br />
ir laisvalaikio organizacijų, mokyklų,<br />
pilietinės visuomenės, valdžios ir pan.<br />
– mobilizacijos dėka labai suma-žėjo<br />
piktnaudžiavimo narkotikais atvejų.<br />
Šis ryžtas, pastangos ir politika buvo<br />
pagrįsti mokslu ir įrodymais pagrįstais<br />
modeliais – visa tai buvo ypač efektyvu<br />
48<br />
(pav. 5).<br />
Didžiausias skirtumas tarp<br />
li<strong>be</strong>ralios narkotikams ir narkotikus<br />
varžančios visuomenės ne tas, kad<br />
pastarojoje numatyti ilgesni nuosprendžiai,<br />
Pav. 5. Islandijos paauglių psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos<br />
sunkesnės bausmės ar daug<br />
pinigų išleidžiama laisvalaikio kanapių<br />
nėra daug, <strong>be</strong>t jų yra visur, ir jie puikiai moka pasinaudoti šia<br />
netikrumo būsena garsiai šaukdami. Jų tinklo struktūra labai<br />
gera, kaip ir jų finansiniai ištekliai visose Europos šalyse. Kartais<br />
jie tvirtina, kad narkotikai nepavojingi, nesukelia problemų,<br />
karas su narkotikais – štai kur problema, kiekvienas turi teisę<br />
su savo kūnu daryti ką nori ir pan.<br />
Pateiksiu pavyzdį, kodėl glausta ir <strong>be</strong>ndra politikų ir<br />
vadovaujančiųjų piliečių nuomonė yra tokia svarbi. Malmės<br />
mieste, Švedijos pietuose, apie 9-10 proc. jaunuolių išmėgino<br />
narkotikus. Šiaurinių Švedijos regionų savivaldybėse toje<br />
pačioje tikslinėje grupėje paplitimas šiek tiek mažesnis – apie<br />
8-9 proc. Kadangi Švedija labai ilga, atstumas tarp lyginamųjų<br />
miestų milžiniškas, <strong>be</strong>t paplitimo skirtumai nežymūs. Nuo<br />
Malmės iki Kopenhagos Danijoje galima nuvykti per 20 min.<br />
Kopenhagoje apie 35-40 proc. jaunuolių išmėgino narkotikus.<br />
Kodėl toks didelis skirtumas Aišku, kad tai nepriklauso nuo<br />
vartotojų persekiojimui. Didžiausias skirtumas tas, kad<br />
narkotikus varžančioje visuomenėje didžioji dauguma<br />
piliečių, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės pritaria<br />
varžymui ir tai įkvepia visą visuomenę. Be plačios piliečių<br />
paramos neįmanoma užtikrinti mažo paplitimo. Socialinėje<br />
srityje dirbantis politikas paprastai atsako už daugelį klausimų,<br />
vienas jų – nelegalūs narkotikai ir jų pasekmės. Prevencija<br />
trunka ilgai, gali būti, kad niekada nepavyks pamatyti jos<br />
poveikio, <strong>be</strong>nt jau vienos politinės kadencijos metu. Prevencijos<br />
akcentavimas rinkimų metu nežavi tiek daug rinkėjų.<br />
Priklausomų nuo narkotikų asmenų nedaug, dauguma jų nebalsuoja<br />
ir jie neturi profsąjungų. Tai tiesiog grupė žmonių,<br />
kuriuos lengva pamiršti. Tad nors receptas, kaip sumažinti<br />
narkotikų problemų gali atrodyti paprastas, jam reikia ir mūsų<br />
politikų ir sprendimus priimančių asmenų įsipareigojimo ir<br />
ryžto. Reikia ilgalaikės ir tęstinės politikos.<br />
oro, kalbos ar dar ko nors, tik nuo fakto,<br />
kad jau daug metų Švedijos požiūris<br />
į narkotikus labai aiškus, o Danijos<br />
požiūris kiek miglotas. Visi Švedijoje<br />
žino, kad nepriimtina vartoti narkotikus.<br />
Didžioji dauguma švedų nebando<br />
narkotikų ne todėl, kad jie nelegalūs,<br />
nes ir Danijoje juos vartoti draudžiama.<br />
Tai priklauso nuo neigiamos pažiūros<br />
į narkotikus apskritai. Tai<br />
paprasčiausiai nepriimtina, o Danijoje Pav. 6. Pagrindinės socialinių ligų plitimo priežastys: negirdėjau, namačiau, nežinau.<br />
17
Change language