Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos<br />
Kuo čia dėta<br />
dorovė ir etika<br />
Niekas nėra doras atsitiktinai. Dorybės reikia mokytis.<br />
Seneka<br />
Trumpai paanalizuokime mūsų koncepcijų ir veiklos<br />
nelegalių narkotikų atžvilgiu dorovinį aspektą. Įsibėgėjus ŽIV/<br />
AIDS epidemijai, per pastaruosius 30 metų narkotikų politika<br />
vis daugiau grindžiama pragmatizmo principu. Apibrėžčių,<br />
kaip šis principas įgyvendinamas sprendžiant narkotikų problemą,<br />
literatūroje nėra daug, tačiau iš esmės tai požiūris,<br />
kad turime susitaikyti su nelegalių narkotikų vartojimo<br />
neišvengiamy<strong>be</strong> ir siekti iki minimumo sumažinti su jų<br />
vartojimu susijusią žalą. Su žalos mažinimo teorija glaudžiai<br />
susijęs pragmatizmo principas izoliuoja žmogų, kiek tai apskritai<br />
įmanoma, nuo <strong>be</strong>t kokių dorovinių vertinimų. Dorovinio<br />
vertinimo idėja charakterizuoja narkotikų vartojimą kaip<br />
reiškinį, kuris apskritai neturėtų egzistuoti, kaip elgseną,<br />
esmingai <strong>be</strong>sikertančią su žmogaus doroviniu kodeksu,<br />
o pragmatizmo principas vengia tokio vertinimo ir visą<br />
dėmesį sutelkia į klausimą, kaip sumažinti su šia elgsena<br />
susijusią žalą.<br />
Taip formuluojant problemą aiškiai suvokiamos priežastys,<br />
kodėl žalos mažinimo teorijos ir praktikos šalininkai<br />
pirmenybę teikia būtent pragmatizmo principui. Pvz., kalbant<br />
apie adatų ir švirkštų keitimo paslaugas, doroviniai klausimai,<br />
tokie kaip, ar dera aprūpinti asmenį priemonėmis, skirtomis<br />
vartoti nelegalius narkotikus arba dėl paties narkotikų vartojimo<br />
deramumo ar nederamumo, užleidžia vietą pragmatiškam<br />
vertinimui, kokią naudą visuomenės sveikatai duoda nesteriliomis<br />
švirkštimosi priemonėmis <strong>be</strong>sidalinantiems narkotikų<br />
vartotojams kylančių pavojų mažinimas.<br />
Daugumoje naujausių teorinių idėjų ir pastaruoju<br />
metu paskelbtų publikacijų jaučiama stipri pragmatizmo<br />
principo įtaka. Jo įtaka žmonėms, susijusiems su narkotikų<br />
problematika, taip stipriai išaugo, kad šiandien kone įžeidimu<br />
laikoma pastaba apie tai, kad kurio nors asmens požiūris<br />
į nelegalių narkotikų vartojimą remiasi dorovine<br />
pasaulėjauta. Pragmatizmo principas labai stiprią įtaką daro<br />
ir narkotikų politikai. Pvz., Jungtinių Tautų ar Pasaulio sveikatos<br />
organizacijos strateginiuose dokumentuose (<strong>be</strong>nt jau man<br />
neteko sutikti) nė karto neminimas kovos su narkotikų problema<br />
dorovinis aspektas.<br />
Dorovinio aspekto nutylėjimas ir vengimas kalbėti<br />
apie piktnaudžiavimą narkotikais dorovinėmis kategorijomis<br />
yra tikra mįslė, prisiminus kokią didžiulę žalą daro<br />
nelegalių narkotikų vartojimas. Turint galvoje žalos dydį<br />
atskiram žmogui, šeimoms ir <strong>be</strong>ndruomenėms labai keista,<br />
kad ėmėme taip vengti dorovinio nelegalių narkotikų vartojimo<br />
vertinimo. Viena iš priežasčių, lėmusių tokią stiprią<br />
pragmatizmo principo įtaką su narkotikų problematika<br />
susijusiems žmonėms, yra medicinos ir visuomenės sveikatos<br />
modelio dominavimas. Žvelgiant iš visuomenės sveikatos<br />
(medicinos) perspektyvos, svarbiausias klausimas, kuris<br />
iškyla sprendžiant nelegalių narkotikų problemą, yra susijęs su<br />
neigiamo narkotikų vartojimo poveikio mažinimu, ar tai būtų<br />
priklausomybės nuo narkotikų gydymas, ar su narkotikais<br />
susijusios rizikingos elgsenos mažinimas. Atrodo, kad šiame<br />
diskurse paprasčiausiai neatsiranda vietos narkotikų klausimo<br />
doroviniam vertinimui.<br />
Nelegalių narkotikų dorovinio vertinimo nebuvimas<br />
šiame visuomenės sveikatos modelyje ryškiai kontrastuoja<br />
su dorovinio vertinimo vaidmeniu, kurį jis vaidina<br />
ugdymo sferoje, kalbant apie lytinį švietimą.<br />
Šiandien plačiai pripažįstama, kad jaunus žmones<br />
būtina skatinti į lytinę elgseną žvelgti ne tik kaip į biologinį<br />
instinktą ar kaip savo troškimų patenkinimo priemonę, <strong>be</strong>t<br />
ir įvertinti savo elgsenos poveikį visuomenės gyvenimui <strong>be</strong>i<br />
kitam asmeniui. Jaunų žmonių lytinis ugdymas suvokiamas<br />
kaip lytinių santykių įprasminimas per sveiką, abipuse pagarba<br />
ir meile grindžiamą <strong>be</strong>ndravimą. Lytinio ugdymo srityje<br />
mes ne tik neatsiribojame nuo dorovinio vertinimo,<br />
<strong>be</strong>t ir skiriame jam svarbiausią vaidmenį formuodami<br />
sveikų lytinių santykių idėją. Tačiau spręsdami nelegalių<br />
narkotikų problemą, iš esmės kratomės atsakomybės<br />
rinktis dorovinę poziciją ir mieliau vadovaujamės pragmatizmo<br />
principu, kuris skandina nelegalių narkotikų<br />
vartojimą dorovinio agnosticizmo kloakoje.<br />
Kam diskusijoje apie narkotikus doroviniai vertinimai<br />
ir koks jų tikslas Atsakant į šiuos klausimus būtų<br />
prasminga pateikti konkretų pavyzdį apie jauną žmogų, kuris<br />
svarsto, ar jam vertėtų pradėti rūkyti kanapes. Jūs, kaip jauno<br />
žmogaus tėvas ar globėjas, galite papasakoti jam apie žalą,<br />
kurią gali padaryti šio narkotiko vartojimas. Tačiau kadangi<br />
statistinė tikimybė, kad asmuo patirs šią žalą, gana menka,<br />
vargu ar informacija apie galimą žalą bus pakankama prielaida<br />
sumažinti tikimybę, kad asmuo pradės vartoti nelegalius<br />
29
Change language