Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos<br />
Su narkotikų vartojimu susijusi rizikinga elgsena,<br />
nepakankamas nuteistųjų užimtumas – veiksniai, sąlygojantys<br />
užkrečiamųjų ligų (taip pat ir ŽIV) plitimą laisvės atėmimo<br />
vietose 178 . Nors įkalinimo įstaigose kalinių elgesys griežtai<br />
reguliuojamas, draudžiami lytiniai santykiai, narkotikų vartojimas,<br />
tatuiravimasis, tačiau tokia veikla yra dažna. Nelegalių<br />
narkotikų patekimas ir vartojimas laisvės atėmimo vietose<br />
– pasaulinė problema. Dėl neproporcingai didelio rizikos<br />
grupės žmonių skaičiaus labai svarbi turėtų būti kalinių<br />
ligų profilaktika ir gydymas 179 , 180 . Tačiau rizikingus lytinius<br />
santykius palaikantys ar švirkščiamus narkotikus vartojantys<br />
kaliniai dažnai neturi galimybės apsisaugoti nuo infekcijų.<br />
Daugelis kalinių negali arba turi tik ribotą galimybę<br />
kreiptis į gydymo įstaigas būdami laisvėje, todėl savo sveikatos<br />
poreikius gali patenkinti tik įkalinimo įstaigoje. Lietuvos<br />
įkalinimo įstaigose yra daugiau narkotikų vartotojų<br />
nei priklausomybių ligų centruose, ligoninėse ar socialinių<br />
paslaugų tarnybose. Laisvės atėmimo vietose palankios<br />
infekcinių ligų profilaktikos, tyrimo ir gydymo sąlygos.<br />
Atrodytų, kad tai ideali vieta kalinių švietimui ir gydymui.<br />
2002 m. Kalėjimų departamentui priklausančių įkalinimo<br />
įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų medikai anonimine<br />
anketa apklausė 117 įvairiose Lietuvos įkalinimo įstaigose<br />
kalinčių ŽIV užsikrėtusių vyrų 181 . Apklausos rezultatai rodo,<br />
kad <strong>be</strong>ndro Lietuvos AIDS centro ir Kalėjimų departamento<br />
darbo pastangomis kaliniai gana gerai informuoti apie ŽIV<br />
perdavimo būdus ir rizikos veiksnius, tačiau turima informacija<br />
esamoje aplinkoje neužtikrina motyvacijos ar<br />
nesuteikia galimybės išvengti rizikingo elgesio 182 .<br />
Pav. 19. ŽIV plitimo įkalinimo įstaigose ir laisvėje schema<br />
Lietuvos AIDS centre dėl virusinio hepatito C (VHC)<br />
ištyrus 654 švirkščiamų narkotikų vartotojus, buvo gauta 80,6<br />
proc. teigiamų rezultatų. Panašus VHC procentas nustatytas ir<br />
įkalinimo įstaigoje, o tai leidžia daryti prielaidą, kad laisvėje ir<br />
įkalinimo įstaigose narkotikų vartotojų populiacija ta pati ir jai<br />
būdinga panaši rizikinga elgsena 183 , 184 .<br />
Daugelis į laisvę išėjusių kalinių dėl nutrūkusių socialinių<br />
ryšių ir nepakankamos socialinės pagalbos negali vėl<br />
integruotis į visuomenę, todėl dažnai per pirmąsias savaites<br />
pradeda vartoti narkotikus, tuo keldami grėsmę ne tik savo<br />
artimiesiems, <strong>be</strong>t ir visai visuomenei (pav. 19). Kitaip tariant,<br />
išlieka bausmę atlikusių ŽIV užsikrėtusių nuteistųjų<br />
grąžinimo į visuomenę problema. Reintegracijos programų<br />
įvairiuose regionuose daugėja, tačiau jų poreikis nepakankamai<br />
tenkinamas Vilniuje ir Klaipėdoje, kur yra didžiausias.<br />
Apie nelegalius narkotikus dalis politikų mėgsta kalbėti<br />
kietai – žadėdami taikyti drakoniškas priemones lobstantiems<br />
iš narkotikų prekijams ir priversti narkomanus gydytis.<br />
Narkotikų legalizavimo šalininkams priverstinės priemonės<br />
atrodo kaip dar viena problema, <strong>be</strong>t tik ne dalis sprendimo.<br />
Bet ar priverstines priemones taikančioms institucijoms<br />
sekasi konfiskuoti nelegalius narkotikus, suimti vartotojus<br />
ir įtikinti juos nevartoti Kokia tikimybė narkotikų vartotojui<br />
būti sučiuptam su narkotikais Ar priverstines priemones<br />
taikančios institucijos turėtų atgrasinti nuo narkotikų vartojimo<br />
ir atvesdinti vartotojus į gydymo įstaigas Ar nekyla<br />
pavojus, kad šios įstaigos bus kažkas daugiau nei socialinio<br />
darbo ir priklausomybės gydymo tarnybų parankiniai<br />
JAV Nacionalinio narkotikų teismų instituto (angl. NDCI)<br />
direktorius C.W. Huddlestonas, 2005 m. rugsėjį viešėdamas<br />
Vilniuje pažymėjo, kad JAV 2/3 areštuotų suaugusiųjų ir pusės<br />
areštuotų nepilnamečių tyrimų dėl narkotikų rezultatai teigiami.<br />
Nuo 1975 m. iki dabar narkotikus ir alkoholį vartojančių<br />
asmenų skaičius sumažėjo 45 proc.,<br />
tačiau vagysčių, plėšimų, nužudymų<br />
ir kitų narkotikams priskiriamų nusikaltimų<br />
procentas nuolat augo,<br />
nors <strong>be</strong>ndras nusikalstamumas mažėjo.<br />
“Mes esame tauta, kurioje<br />
narkomanų sumažėjo, tačiau tauta,<br />
kurioje padaugėjo narkomanų kenkėjų”,<br />
– sakė C.W.Huddlestonas 185 .<br />
Koks mūsų veiksmų filosofijos<br />
pagrindas – bausmė ar reabilitacija<br />
Ar narkomanai – tai blogą<br />
gyvenimo kelią pasirinkę individai,<br />
kuriuos reikia bausti, ar sergantys<br />
individai, kurių gyvenimą griauna<br />
liga, ir juos reikia gydyti Kas atsitinka,<br />
jeigu mes juos įkaliname 1998<br />
m. 29,9 proc. 15 valstijų paleistų<br />
kalinių buvo sulaikyti per 6 mėn., o<br />
68 proc. – per 3 m. 186 . 95 proc. vėl pradeda vartoti narkotikus<br />
po 3 m. 187 . Išvada – vien kalėjimai nepakeičia priklausomo<br />
nuo narkotikų žmogaus elgesio. Jam reikia specialaus gydymo<br />
ir reabilitacijos, grąžinimo į gyvenimą programos.<br />
40
Change language