Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas

More documents

Recommendations

Info

Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos Priverstinės priemonės ir narkotikų teismai Norime, kad jie turėtų savigarbą. Tačiau ją sunaikiname. Norime, kad jie būtų atsakingi. Tačiau atimame visą atsakomybę. Norime, kad jie būtų teigiami ir kūrybingi. Tačiau mes juos žeminame ir padarome nenaudingais. Norime, kad jie būtų verti pasitikėjimo. Tačiau patalpiname juos ten, kur nėra jokio pasitikėjimo. Norime, kad jie nesmurtautų. Tačiau siunčiame ten, kur aplinkui smurtas. Norime, kad jie būtų geri ir mylėtų žmonės. Tačiau priverčiame patirti neapykantą ir žiaurumą. Norime, kad jie nebebūtų chuliganai. Tačiau patalpiname juos ten, kur chuliganai yra gerbiami. Norime, kad jie nebendrautų su nevykėliais. Tačiau visus valstijos nevykėlius suburiame po vienu stogu. Norime, kad jie nustotų mus išnaudoti. Tačiau pasiunčiame ten, kur jie išnaudoja vieni kitus. Norime, kad jie pradėtų kontroliuoti savo gyvenimus, spręstų savo problemas ir liautųsi buvę parazitais… Tačiau paverčiame visiškai priklausomais nuo mūsų. Atsakymas - “turime bausti pažeidėjus, kurių mes bijome, ir gydyti tuos, ant kurių pykstame”. Teisėjo Denniso Challeno žodžiai Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, ŽIV infekcijos sąsajos su laisvės atėmimo vietomis - itin opi problema. ŽIV infekcijos atvejų, o 2004 m. – tik 2 (pav. 18). ir sustabdyti protrūkį 175 . 2003 m. buvo diagnozuota 15 naujų Laisvės atėmimo vietose koncentruojasi rizikingo elgesio Literatūroje nurodoma, kad nustatyti ŽIV serokonversijos faktus laisvės atėmimo vietose gana sudėtinga, nes sunku asmenys, tai sudaro prielaidas didesnei infekcijų plitimo tikimybei. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, apie 64 proc. visų užsikrėtusių ŽIV asmenų nesuinteresuota laisvės atėmimo vietų administracija. Svarbu išsiaiškinti tikslų ŽIV užsikrėtimo momentą ir tuo dažnai būna Lietuvoje yra nors kartą pabuvoję laisvės atėmimo vietose. tai, kad konkretaus protrūkio išaiškinimas labai priklauso Tai dėsninga, nes dauguma ŽIV infekuotų asmenų Lietuvoje nuo įkalinimo įstaigos administracijos geranoriškumo ir yra narkotikų vartotojai ir jiems būdingas atitinkamas gyvenimo būdas, jie neretai nusikalsta ir baudžiami laisvės atėmimo Daugelio ligų paplitimas tarp kalinių didesnis nei nacionalinės ŽIV epidemiologinės stebėsenos aktyvumo. bausme. Nustatyta, kad nuo 8 proc. iki 65 proc. ES šalių bendrojoje visuomenėje, nes reglamentuojantys kalėjimų nuteistųjų yra turėję ar turi nelegalių 174 narkotikų vartojimo patirties . Lietuvoje laisvės atėmimo vietose laikomų narkotikų vartotojų kasmet daugėja. Aktyvi Lietuvos ŽIV epidemiologinės priežiūros sistema (dėl ŽIV testuojami visi asmenys patenkantys ar paliekantys laisvės atėmimo vietas bei atitinkami periodiniai testavimai) leidžia stebėti su ŽIV plitimu susijusią rizikingą elgseną ir taikyti savalaikes profilaktikos intervencijas laisvės atėmimo vietose. Aktyvi Pav. 18. Pamečiui diagnozuoti ŽIV atvejai Lietuvoje. nacionalinė ŽIV epidemiologinės Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2012 m. priežiūros sistema (įskaitant tarpinstitucinį bendradarbiavimą), 2002 m. padėjo išaiškinti ŽIV veiklą įstatymai trukdo ligų profilaktikai 176 . Kuo dažniau į protrūkį Alytaus pataisos namuose. Protrūkio išaiškinimas įkalinimo įstaigas ir iš jų migruoja kaliniai, tuo lengviau plinta tokios ligos kaip ŽIV, tuberkuliozė (TB), virusiniai hepatitai, lytiškai beveik sutapo su jo pradžia. Pastarasis faktas leido imtis neatidėliotinų narkomanijos ir ŽIV prevencijos priemonių plintančios infekcijos (LPI) 177 . 39
Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos Su narkotikų vartojimu susijusi rizikinga elgsena, nepakankamas nuteistųjų užimtumas – veiksniai, sąlygojantys užkrečiamųjų ligų (taip pat ir ŽIV) plitimą laisvės atėmimo vietose 178 . Nors įkalinimo įstaigose kalinių elgesys griežtai reguliuojamas, draudžiami lytiniai santykiai, narkotikų vartojimas, tatuiravimasis, tačiau tokia veikla yra dažna. Nelegalių narkotikų patekimas ir vartojimas laisvės atėmimo vietose – pasaulinė problema. Dėl neproporcingai didelio rizikos grupės žmonių skaičiaus labai svarbi turėtų būti kalinių ligų profilaktika ir gydymas 179 , 180 . Tačiau rizikingus lytinius santykius palaikantys ar švirkščiamus narkotikus vartojantys kaliniai dažnai neturi galimybės apsisaugoti nuo infekcijų. Daugelis kalinių negali arba turi tik ribotą galimybę kreiptis į gydymo įstaigas būdami laisvėje, todėl savo sveikatos poreikius gali patenkinti tik įkalinimo įstaigoje. Lietuvos įkalinimo įstaigose yra daugiau narkotikų vartotojų nei priklausomybių ligų centruose, ligoninėse ar socialinių paslaugų tarnybose. Laisvės atėmimo vietose palankios infekcinių ligų profilaktikos, tyrimo ir gydymo sąlygos. Atrodytų, kad tai ideali vieta kalinių švietimui ir gydymui. 2002 m. Kalėjimų departamentui priklausančių įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų medikai anonimine anketa apklausė 117 įvairiose Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių ŽIV užsikrėtusių vyrų 181 . Apklausos rezultatai rodo, kad bendro Lietuvos AIDS centro ir Kalėjimų departamento darbo pastangomis kaliniai gana gerai informuoti apie ŽIV perdavimo būdus ir rizikos veiksnius, tačiau turima informacija esamoje aplinkoje neužtikrina motyvacijos ar nesuteikia galimybės išvengti rizikingo elgesio 182 . Pav. 19. ŽIV plitimo įkalinimo įstaigose ir laisvėje schema Lietuvos AIDS centre dėl virusinio hepatito C (VHC) ištyrus 654 švirkščiamų narkotikų vartotojus, buvo gauta 80,6 proc. teigiamų rezultatų. Panašus VHC procentas nustatytas ir įkalinimo įstaigoje, o tai leidžia daryti prielaidą, kad laisvėje ir įkalinimo įstaigose narkotikų vartotojų populiacija ta pati ir jai būdinga panaši rizikinga elgsena 183 , 184 . Daugelis į laisvę išėjusių kalinių dėl nutrūkusių socialinių ryšių ir nepakankamos socialinės pagalbos negali vėl integruotis į visuomenę, todėl dažnai per pirmąsias savaites pradeda vartoti narkotikus, tuo keldami grėsmę ne tik savo artimiesiems, bet ir visai visuomenei (pav. 19). Kitaip tariant, išlieka bausmę atlikusių ŽIV užsikrėtusių nuteistųjų grąžinimo į visuomenę problema. Reintegracijos programų įvairiuose regionuose daugėja, tačiau jų poreikis nepakankamai tenkinamas Vilniuje ir Klaipėdoje, kur yra didžiausias. Apie nelegalius narkotikus dalis politikų mėgsta kalbėti kietai – žadėdami taikyti drakoniškas priemones lobstantiems iš narkotikų prekijams ir priversti narkomanus gydytis. Narkotikų legalizavimo šalininkams priverstinės priemonės atrodo kaip dar viena problema, bet tik ne dalis sprendimo. Bet ar priverstines priemones taikančioms institucijoms sekasi konfiskuoti nelegalius narkotikus, suimti vartotojus ir įtikinti juos nevartoti Kokia tikimybė narkotikų vartotojui būti sučiuptam su narkotikais Ar priverstines priemones taikančios institucijos turėtų atgrasinti nuo narkotikų vartojimo ir atvesdinti vartotojus į gydymo įstaigas Ar nekyla pavojus, kad šios įstaigos bus kažkas daugiau nei socialinio darbo ir priklausomybės gydymo tarnybų parankiniai JAV Nacionalinio narkotikų teismų instituto (angl. NDCI) direktorius C.W. Huddlestonas, 2005 m. rugsėjį viešėdamas Vilniuje pažymėjo, kad JAV 2/3 areštuotų suaugusiųjų ir pusės areštuotų nepilnamečių tyrimų dėl narkotikų rezultatai teigiami. Nuo 1975 m. iki dabar narkotikus ir alkoholį vartojančių asmenų skaičius sumažėjo 45 proc., tačiau vagysčių, plėšimų, nužudymų ir kitų narkotikams priskiriamų nusikaltimų procentas nuolat augo, nors bendras nusikalstamumas mažėjo. “Mes esame tauta, kurioje narkomanų sumažėjo, tačiau tauta, kurioje padaugėjo narkomanų kenkėjų”, – sakė C.W.Huddlestonas 185 . Koks mūsų veiksmų filosofijos pagrindas – bausmė ar reabilitacija Ar narkomanai – tai blogą gyvenimo kelią pasirinkę individai, kuriuos reikia bausti, ar sergantys individai, kurių gyvenimą griauna liga, ir juos reikia gydyti Kas atsitinka, jeigu mes juos įkaliname 1998 m. 29,9 proc. 15 valstijų paleistų kalinių buvo sulaikyti per 6 mėn., o 68 proc. – per 3 m. 186 . 95 proc. vėl pradeda vartoti narkotikus po 3 m. 187 . Išvada – vien kalėjimai nepakeičia priklausomo nuo narkotikų žmogaus elgesio. Jam reikia specialaus gydymo ir reabilitacijos, grąžinimo į gyvenimą programos. 40
Page 2 and 3: Prof. dr. Saulius Čaplinskas Atsak
Page 4 and 5: TURINYS 8 Įvadas 10 Globalinio ats
Page 6 and 7: Atsako į AIDS ir narkomaniją kont
Page 72: Atsako į AIDS ir narkomaniją kont

Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas