Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos<br />
prieinamas daugiausia tik 5 didžiausiuose Lietuvos miestuose<br />
ir 50 proc. pacientų sudaro vilniečiai. Kitais metais gydymą<br />
tęsia 75 proc. pacientų, baigusieji gydymą (pasveikę, nors<br />
šio vertinimo pasveikimo kriterijai kelia labai daug a<strong>be</strong>jonių)<br />
kasmet sudaro apie 4 proc. visų metadono programoje dalyvaujančių<br />
asmenų (kuklus procentas ir neaišku, ar pacientai<br />
buvo stebėti dėl galimo vėlesnio ligos atkryčio). Nurodomas<br />
gydymo nutraukimo dažnis (pvz., 2010 m. iš 673 pacientų<br />
231 gydymo nebaigė) ir priežastys įvairūs. Viena iš jų – fizinės<br />
sveikatos pablogėjimas, šią priežastį nurodo kas penktas apklausos<br />
dalyvis 133 . Tai rodo, kad gydymas metadonu padeda<br />
ne visiems pacientams, tai patvirtina ir kiti tyrimai. Iš 116 nuo<br />
opioidų priklausomų pacientų gydymas padėjo 83, o 33 gydymas<br />
metadonu nabuvo veiksmingas 134 . Kita gydymo nutraukimo<br />
priežastis gali būti dažna palaikomojo gydymo metadonu<br />
pacientų depresija 135 , taip pat – per maža metadono dozė, dėl<br />
kurios ir toliau vartojami nelegalūs narkotikai, nelanksti metadono<br />
išdavimo sistema, nepagarbus darbuotojų elgesys, įkalinimas<br />
ir pan. Žemo slenksčio kabinetų klientų nuomonė apie<br />
gydymą metadonu yra gana neigiama. Beveik pusė apklaustųjų<br />
teigė, kad tai tik laikinas būdas įveikti narkotikų trūkumą,<br />
apie ketvirtadalis teigė, kad jis nuodingas ir žalingas, dar 16,7<br />
proc. – kad nenaudingas. Tik dešimtadalis respondentų mano,<br />
kad gydymas metadonu veiksmingas. Lietuvoje gydymas metadonu<br />
iš visų gydymo būdų pasirenkamas santykinai retai ir<br />
vėlai – kaip paskutinė gydymosi galimybė 136 .<br />
Kitų žalos mažinimo paslaugų veiksmingumas tirtas<br />
mažiau arba visai netirtas. Keletas šalių tyrė „saugaus<br />
švirkštimosi“ centrų, kuriuose narkotikų vartotojai gali<br />
susišvirkšti nelegaliai gatvėse įsigytus narkotikus labiau<br />
ar mažiau medicinos personalo prižiūrimi, veiklą. Europos<br />
narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras paskelbė saugaus<br />
švirkštimosi centrų veiklos veiksmingumo apžvalgą 137<br />
o Jungtinėje Karalystėje (JK) veikiantis Josepho Ronwntree<br />
fondas išsamiai apžvelgė įvairius argumentus ir įrodymus “už<br />
ir prieš” saugaus švirkštimosi centrų veiklą 138 . Nustatyta, kad,<br />
iš vienos pusės, saugaus švirkštimosi centrų veikla veiksminga,<br />
nes pagerina gydymo prieinamumą narkotikų vartotojams<br />
139 , sumažina švirkščiamųjų narkotikų vartotojų elgesio<br />
rizikingumą 140 ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimų<br />
dėl narkotikų perdozavimo skaičių 141 . Iš kitos pusės, tyrimas<br />
parodė, kad ir saugaus švirkštimosi centre švirkšdamiesi narkotikus<br />
narkotikų vartotojai gali elgtis labai rizikingai. Milloy<br />
ir kolegos pranešė apie 336 perdozavimo atvejus, įvykusius<br />
nuo 2004 m. kovo iki 2005 m. rugpjūčio Vankuverio saugaus<br />
švirkštimosi centre 142 .<br />
Ar nelegalių, sukeliančių priklausomybę ir eilę<br />
sveikatos sutrikimų medžiagų vartojimas apskritai gali<br />
būti saugus Nepaisant įrodymų apie teigiamą „saugaus<br />
švirkštimosi“ centrų veiklos poveikį, jų steigimas ir toliau<br />
vertinamas labai prieštaringai. Štai Tarptautinė narkotikų<br />
kontrolės taryba (angl. santr. INCB) ne kartą yra nurodžiusi, kad<br />
<strong>be</strong>t kokio centro, kuriame asmenims leidžiama vartoti nelegalius<br />
narkotikus, palaikymas pažeidžia tarptautines konvencijas,<br />
kurias pasirašė daugelis šalių priimdamos įsipareigojimą<br />
spręsti pasaulinę narkotikų problemą 143 . Taip pat nerimaujama,<br />
kad „saugaus švirkštimosi“ centrai, kaip ir adatų ir<br />
švirkštų keitimo programos, net ir specialiai to nesiekdami,<br />
gali skatinti rizikingą narkotikų vartojimą ir tuo<br />
pačiu paskatinti asmenis vartoti švirkščiamuosius narkotikus<br />
ilgiau nei kitomis aplinkybėmis jie būtų tai darę.<br />
Atskirų šalių ir mokslinių grupių atliktų narkotikų žalos<br />
mažinimo paslaugų vertinimas labai prieštaringas – kaip ir<br />
jų įtaka narkotikų politikai. JAV Nacionalinės Akademijos<br />
medicinos institutas 2006 m. pateikė pranešimą, kuriame<br />
nagrinėjami visi „rizikos mažinimo“ programos įgyvendinimo<br />
faktai 144 . Įvairių šalių vedantieji ekspertai nesurado tvirtų tiek<br />
metadono programų, tiek švirkštų ir adatų keitimo programų<br />
efektyvumo įrodymų. Atvirkščiai, pranešime pateikiami<br />
duomenys, liudijantys, kad ŽIV infekcija plinta tarp švirkštų<br />
keitimo programos dalyvių.<br />
Pasak A. Mazus, Rusijos praktika rodo, kad tuose regionuose,<br />
kuriuos aplenkė tarptautinių organizacijų „humanitarinė<br />
pagalba“ nuo narkotikų priklausomiems asmenims,<br />
užsikėtimo ŽIV rodikliai žymiai mažesni negu ten, kur ši „pagalba“<br />
buvo teikta 145 .<br />
Kiti mokslininkai savo tyrimuose, priešingai, padarė<br />
išvadą, kad savanoriškas konsultavimasis ir narkotikų<br />
vartotojų ŽIV tyrimai mažina rizikingą užsikrėtusių ir<br />
neužsikrėtusių ŽIV asmenų elgseną. Po konsultavimosi ir<br />
tyrimosi neužsikrėtę ŽIV ŠNV pradėjo saugotis ŽIV infekcijos, o<br />
užsikrėtę ŽIV ŠNV – saugoti nuo ŽIV savo lytinius ir švirkštimosi<br />
partnerius ir saugotis patys nuo kitų per kraują plintančių<br />
infekcijų, t.y. ŽIV tyrimas ir konsultavimas padeda stabdyti ŽIV<br />
ligos vystymąsi į AIDS. Kaip žinoma, oportunistinės infekcijos<br />
skatina ŽIV infekcijos vystymąsi į ŽIV ligą (AIDS stadiją) 146 , 147<br />
Mac Gowan ir kiti nustatė labai įdomų ryšį tarp konsultavimo<br />
trukmės (minutėmis) ir sprendimo visada naudoti prezervatyvus.<br />
Per 1 konsultavimo valandą 2,77 karto padidėja tikimybė,<br />
kad švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, dalyvaujantys metadono<br />
palaikomojo gydymo programose, apsispręs visada naudoti<br />
prezervatyvus 148 .<br />
Yra moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad kai<br />
kuriose šalyse, pavyzdžiui Suomijoje, laiku didelės rizikos<br />
grupėse pradėtos diegti tikslinės prevencinės priemonės,<br />
ypač “žemo slenksčio” paslaugų narkotikų vartotojams<br />
grupėje, leido pristabdyti ŽIV ir kitų infekcinių ligų plitimą<br />
narkotikų vartotojų <strong>be</strong>ndruomenėje, o kartu - ir likusioje<br />
visuomenės dalyje. Pirmas žemo slenksčio paslaugų centras<br />
ŠNV Suomijoje įkurtas 1997 m. 20<strong>09</strong> m. čia jau veikė apie 30<br />
tokių centrų 23 miestuose, tai labai padėjo stabdyti ŽIV infekcijos<br />
plitimą: pvz., <strong>2008</strong>-20<strong>09</strong> m. diagnozuota tik 17 naujų ŽIV<br />
infekcijos atvejų tarp ŠNV, tai sudarė apie 1 proc. visų naujai<br />
diagnozuotų atvejų 149 . Suomijos „žemo slenksčio“ kabinetų<br />
34