25.12.2014 Views

Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Čaplinskas

Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Čaplinskas

Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Čaplinskas

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos<br />

prieinamas daugiausia tik 5 didžiausiuose Lietuvos miestuose<br />

ir 50 proc. pacientų sudaro vilniečiai. Kitais metais gydymą<br />

tęsia 75 proc. pacientų, baigusieji gydymą (pasveikę, nors<br />

šio vertinimo pasveikimo kriterijai kelia labai daug a<strong>be</strong>jonių)<br />

kasmet sudaro apie 4 proc. visų metadono programoje dalyvaujančių<br />

asmenų (kuklus procentas ir neaišku, ar pacientai<br />

buvo stebėti dėl galimo vėlesnio ligos atkryčio). Nurodomas<br />

gydymo nutraukimo dažnis (pvz., 2010 m. iš 673 pacientų<br />

231 gydymo nebaigė) ir priežastys įvairūs. Viena iš jų – fizinės<br />

sveikatos pablogėjimas, šią priežastį nurodo kas penktas apklausos<br />

dalyvis 133 . Tai rodo, kad gydymas metadonu padeda<br />

ne visiems pacientams, tai patvirtina ir kiti tyrimai. Iš 116 nuo<br />

opioidų priklausomų pacientų gydymas padėjo 83, o 33 gydymas<br />

metadonu nabuvo veiksmingas 134 . Kita gydymo nutraukimo<br />

priežastis gali būti dažna palaikomojo gydymo metadonu<br />

pacientų depresija 135 , taip pat – per maža metadono dozė, dėl<br />

kurios ir toliau vartojami nelegalūs narkotikai, nelanksti metadono<br />

išdavimo sistema, nepagarbus darbuotojų elgesys, įkalinimas<br />

ir pan. Žemo slenksčio kabinetų klientų nuomonė apie<br />

gydymą metadonu yra gana neigiama. Beveik pusė apklaustųjų<br />

teigė, kad tai tik laikinas būdas įveikti narkotikų trūkumą,<br />

apie ketvirtadalis teigė, kad jis nuodingas ir žalingas, dar 16,7<br />

proc. – kad nenaudingas. Tik dešimtadalis respondentų mano,<br />

kad gydymas metadonu veiksmingas. Lietuvoje gydymas metadonu<br />

iš visų gydymo būdų pasirenkamas santykinai retai ir<br />

vėlai – kaip paskutinė gydymosi galimybė 136 .<br />

Kitų žalos mažinimo paslaugų veiksmingumas tirtas<br />

mažiau arba visai netirtas. Keletas šalių tyrė „saugaus<br />

švirkštimosi“ centrų, kuriuose narkotikų vartotojai gali<br />

susišvirkšti nelegaliai gatvėse įsigytus narkotikus labiau<br />

ar mažiau medicinos personalo prižiūrimi, veiklą. Europos<br />

narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras paskelbė saugaus<br />

švirkštimosi centrų veiklos veiksmingumo apžvalgą 137<br />

o Jungtinėje Karalystėje (JK) veikiantis Josepho Ronwntree<br />

fondas išsamiai apžvelgė įvairius argumentus ir įrodymus “už<br />

ir prieš” saugaus švirkštimosi centrų veiklą 138 . Nustatyta, kad,<br />

iš vienos pusės, saugaus švirkštimosi centrų veikla veiksminga,<br />

nes pagerina gydymo prieinamumą narkotikų vartotojams<br />

139 , sumažina švirkščiamųjų narkotikų vartotojų elgesio<br />

rizikingumą 140 ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimų<br />

dėl narkotikų perdozavimo skaičių 141 . Iš kitos pusės, tyrimas<br />

parodė, kad ir saugaus švirkštimosi centre švirkšdamiesi narkotikus<br />

narkotikų vartotojai gali elgtis labai rizikingai. Milloy<br />

ir kolegos pranešė apie 336 perdozavimo atvejus, įvykusius<br />

nuo 2004 m. kovo iki 2005 m. rugpjūčio Vankuverio saugaus<br />

švirkštimosi centre 142 .<br />

Ar nelegalių, sukeliančių priklausomybę ir eilę<br />

sveikatos sutrikimų medžiagų vartojimas apskritai gali<br />

būti saugus Nepaisant įrodymų apie teigiamą „saugaus<br />

švirkštimosi“ centrų veiklos poveikį, jų steigimas ir toliau<br />

vertinamas labai prieštaringai. Štai Tarptautinė narkotikų<br />

kontrolės taryba (angl. santr. INCB) ne kartą yra nurodžiusi, kad<br />

<strong>be</strong>t kokio centro, kuriame asmenims leidžiama vartoti nelegalius<br />

narkotikus, palaikymas pažeidžia tarptautines konvencijas,<br />

kurias pasirašė daugelis šalių priimdamos įsipareigojimą<br />

spręsti pasaulinę narkotikų problemą 143 . Taip pat nerimaujama,<br />

kad „saugaus švirkštimosi“ centrai, kaip ir adatų ir<br />

švirkštų keitimo programos, net ir specialiai to nesiekdami,<br />

gali skatinti rizikingą narkotikų vartojimą ir tuo<br />

pačiu paskatinti asmenis vartoti švirkščiamuosius narkotikus<br />

ilgiau nei kitomis aplinkybėmis jie būtų tai darę.<br />

Atskirų šalių ir mokslinių grupių atliktų narkotikų žalos<br />

mažinimo paslaugų vertinimas labai prieštaringas – kaip ir<br />

jų įtaka narkotikų politikai. JAV Nacionalinės Akademijos<br />

medicinos institutas 2006 m. pateikė pranešimą, kuriame<br />

nagrinėjami visi „rizikos mažinimo“ programos įgyvendinimo<br />

faktai 144 . Įvairių šalių vedantieji ekspertai nesurado tvirtų tiek<br />

metadono programų, tiek švirkštų ir adatų keitimo programų<br />

efektyvumo įrodymų. Atvirkščiai, pranešime pateikiami<br />

duomenys, liudijantys, kad ŽIV infekcija plinta tarp švirkštų<br />

keitimo programos dalyvių.<br />

Pasak A. Mazus, Rusijos praktika rodo, kad tuose regionuose,<br />

kuriuos aplenkė tarptautinių organizacijų „humanitarinė<br />

pagalba“ nuo narkotikų priklausomiems asmenims,<br />

užsikėtimo ŽIV rodikliai žymiai mažesni negu ten, kur ši „pagalba“<br />

buvo teikta 145 .<br />

Kiti mokslininkai savo tyrimuose, priešingai, padarė<br />

išvadą, kad savanoriškas konsultavimasis ir narkotikų<br />

vartotojų ŽIV tyrimai mažina rizikingą užsikrėtusių ir<br />

neužsikrėtusių ŽIV asmenų elgseną. Po konsultavimosi ir<br />

tyrimosi neužsikrėtę ŽIV ŠNV pradėjo saugotis ŽIV infekcijos, o<br />

užsikrėtę ŽIV ŠNV – saugoti nuo ŽIV savo lytinius ir švirkštimosi<br />

partnerius ir saugotis patys nuo kitų per kraują plintančių<br />

infekcijų, t.y. ŽIV tyrimas ir konsultavimas padeda stabdyti ŽIV<br />

ligos vystymąsi į AIDS. Kaip žinoma, oportunistinės infekcijos<br />

skatina ŽIV infekcijos vystymąsi į ŽIV ligą (AIDS stadiją) 146 , 147<br />

Mac Gowan ir kiti nustatė labai įdomų ryšį tarp konsultavimo<br />

trukmės (minutėmis) ir sprendimo visada naudoti prezervatyvus.<br />

Per 1 konsultavimo valandą 2,77 karto padidėja tikimybė,<br />

kad švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, dalyvaujantys metadono<br />

palaikomojo gydymo programose, apsispręs visada naudoti<br />

prezervatyvus 148 .<br />

Yra moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad kai<br />

kuriose šalyse, pavyzdžiui Suomijoje, laiku didelės rizikos<br />

grupėse pradėtos diegti tikslinės prevencinės priemonės,<br />

ypač “žemo slenksčio” paslaugų narkotikų vartotojams<br />

grupėje, leido pristabdyti ŽIV ir kitų infekcinių ligų plitimą<br />

narkotikų vartotojų <strong>be</strong>ndruomenėje, o kartu - ir likusioje<br />

visuomenės dalyje. Pirmas žemo slenksčio paslaugų centras<br />

ŠNV Suomijoje įkurtas 1997 m. 20<strong>09</strong> m. čia jau veikė apie 30<br />

tokių centrų 23 miestuose, tai labai padėjo stabdyti ŽIV infekcijos<br />

plitimą: pvz., <strong>2008</strong>-20<strong>09</strong> m. diagnozuota tik 17 naujų ŽIV<br />

infekcijos atvejų tarp ŠNV, tai sudarė apie 1 proc. visų naujai<br />

diagnozuotų atvejų 149 . Suomijos „žemo slenksčio“ kabinetų<br />

34

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!