Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Knyga 2008 09_2 be EndNote.indd - Saulius Äaplinskas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos<br />
Narkomanijos gydymo<br />
revoliucijos būtinybė<br />
Dieve, suteik man ramybės<br />
susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti,<br />
drąsos keisti, ką galiu pakeisti,<br />
ir išminties tą skirtumą suprasti.<br />
Narkomanų reabilitacijos <strong>be</strong>ndruomenės<br />
„Nugalėtojų akademija“ malda<br />
Ne tik narkotikų priklausomybės gydymo specialistai,<br />
<strong>be</strong>t ir visa mūsų visuomenė susiduria su dideliu ir gana<br />
<strong>be</strong>precedenčiu iššūkiu. Be svarbių priklausomybės gydymo<br />
pokyčių nepavyks užtikrinti intensyvų, aukštos kokybės<br />
gydymą dideliam ir vis augančiam narkotikų vartotojų skaičiui.<br />
Problemą spręsti galima įvairiai, <strong>be</strong>t visi sprendimo būdai<br />
reikalauja iš pagrindų reorganizuoti priklausomybės gydymo<br />
paslaugas.<br />
Pirmiausia reikia įvertinti gydomų narkotikų vartotojų<br />
skaičių. Jei dėl didelio narkotikų vartotojų gydymo poreikio<br />
ir menkų resursų nukenčia gydymo kokybė, norime to ar<br />
ne, turime arba didinti gydymo pajėgumus, arba mažinti<br />
gydomų asmenų skaičių. Kitaip sunku įsivaizduoti, kaip<br />
galima užtikrinti reikiamą kokybišką pagalbą visiškai atsisakyti<br />
narkotikų.<br />
Antra, jei to neįmanoma pasiekti, reikia ieškoti kitų būdų<br />
diferencijuoti, kuriems gydomiems narkotikų vartotojams<br />
intensyvi pagalba padės visiškai atsisakyti narkotikų, o<br />
kuriems <strong>be</strong>nt jau šiuo metu atsisakyti narkotikų nepavyks,<br />
todėl jiems tiktų palaikomasis gydymas (atskirti, kas motyvuotas<br />
atsisakyti narkotikų ir gydytis, o kas ne). Bet diferencijuoti<br />
pacientus šiuo būdu tikrai nelengva. Be to, pacientų<br />
diferencijavimo sprendimas pagrįstas prielaida, kad vartotojų,<br />
galinčių atsisakyti narkotikų, skaičius gerokai mažesnis nei<br />
esamas didelis gydomų narkotikų vartotojų skaičius.<br />
Trečia, reikėtų išsiaiškinti narkomanijos gydymo tikslus.<br />
Šiuo metu linkstama manyti, kad norą gydytis pareiškęs<br />
asmuo turi būti įtraukiamas į gydymo programą net šiam<br />
neįsipareigojus atsisakyti narkotikų. Šių asmenų dalyvavimas<br />
gydymo programose pateisinamas manant, kad gydymą verta<br />
tęsti net esant menkiausiam jų būklės pagerėjimui: nors gydomi<br />
asmenys gali nenorėti atsisakyti narkotikų ar įveikti<br />
savo priklausomybės, visuomenei gali būti naudinga, kad<br />
sumažės jų nusikalstamumas (<strong>be</strong>nt jau gydymosi reabilitacijos<br />
<strong>be</strong>ndruomenėje laikotarpiu), todėl teikti jiems priklausomybės<br />
gydymo paslaugas verta. Kita vertus, turime pavyzdžių, kad<br />
„priverstinis“ gydymas (privertė tėvai ar pan.) gali pereiti<br />
į motyvuotą. Norintiems gydytis nuo opioidų priklausomiems<br />
asmenims turėtų būti keliamas maksimalus<br />
tikslas – visiškas narkotikų vartojimo nutraukimas ir<br />
blaivybė. Kaip vienas iš tinkamiausių ir ekonomiškai efektyvių<br />
būdų greitai atsisakyti narkotikų vartojimo turėtų būti svarstoma<br />
greitosios opioidinės detoksikacijos taikymo galimybė.<br />
Greitųjų detoksikacijos būdų derinys su palaikomuoju gydymu<br />
opioidų antagonistu – naltreksonu, derinant jį su<br />
psichologine ir socialine reabilitacija turėtų tapti pagrindu<br />
ilgalaikiam opioidinės priklausomybės gydymui (plačiau skaitykite<br />
R. Badaras, T.V. Kajokas, T. Jovaiša „Greitieji opioidinės<br />
priklausomybės detoksikacijos būdai“, Vilniaus universitetas<br />
20<strong>09</strong>. Mokomoji knyga).<br />
Čia reikėtų išsiaiškinti savo tikslus: ar teikiame narkotikų<br />
priklausomybės gydymo paslaugas, kad narkotikų<br />
vartotojai atsisakytų narkotikų, ar norėdami sumažinti<br />
neigiamas narkomanijos pasekmes visuomenei Jei tikslas<br />
pirmas, galima daryti išvadą, kad nėra prasmės į gydymą<br />
įtraukti daugiau asmenų, kurie nesiekia išsigydyti, nes,<br />
atvirkščiai, tokiu atveju gydymo paslaugų prieinamumas<br />
sumažėtų tiems, kurie tikrai nori įveikti savo priklausomybę.<br />
Jei, priešingai, manoma, kad naudinga gydyti asmenis, net<br />
jei jie nenori įsipareigoti gydytis, reikės ieškoti kitokių, ne gydymo<br />
paslaugų narkotikų vartotojams, kurios padėtų mažinti<br />
visuomenei daromą žalą, o ne siekti narkotikų vartotojų pasveikimo.<br />
Ketvirta, reikia aiškiau apibrėžti asmenų, pradedančių<br />
gydytis nuo priklausomybės, atsakomybę. Šiuo metu<br />
narkomanijos gydymo institucijos retai arba nepakankamai<br />
numato narkotikų vartotojų, kurie naudojasi šiomis paslaugomis,<br />
atsakomybę. Tokiu pagrindu gydymo trukmė ir gydomų<br />
narkotikų vartotojų skaičius gali būti ribojamas. Galima<br />
nustatyti, pavyzdžiui, dvejų metų aprūpinimo metadonu<br />
terminą numatant, kad po dvejų metų asmuo bus perkeltas<br />
į gydymo <strong>be</strong> narkotikų programą. Tai būtų naudinga, nes<br />
prieštarautų idėjai neriboti asmens gydymo trukmės net jei<br />
jokių pagerėjimo požymių nėra.<br />
Penkta, reikia užtikrinti artimesnį profesionalaus<br />
narkomanijos gydymo sektoriaus <strong>be</strong>ndradarbiavimą su<br />
pagalbos sau judėjimais, tokiais kaip „Anoniminiai alkoholikai“<br />
ir „Anoniminiai narkomanai“. Manyčiau, kad pagalbos<br />
59
Change language