Restoranų verslas 2009/1

interjeras
„aula“
Interjero detalės puikiai perteikia
vėlyvųjų viduramžių nuotaiką.
Atkelta iš 11 psl. >
nis dėmesys teko baldų ir interjero detalių parinkimui.
Bendromis pastangomis pirmame pastato aukšte, lauke
ir rūsyje pavyko sukurti kompaktišką ir jaukų kompleksą,
kuriame iš viso telpa apie 250 lankytojų. Sezono metu didelę
jų dalį sudaro Pilies gatvėje slampinėjantys turistai,
kuriuos ypač mielai priglaudžia lauko kavinė, o vasarai pasibaigus,
restorane pradeda uoliai lankytis čia pat esančio
Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai. Kai kurie iš jų
netgi turi savo vardinius alaus bokalus...
Skirtingą funkciją turinčios restorano patalpos yra
skirtingos stilistikos. Erdvėje prie įėjimo, kurioje įrengtas
baras, išryškinami „fortifikaciniai“ motyvai: masyvios medinės
varčios uždengia platų portalą kaip kokioje Trakų
pilyje, o medinis baro kontuaras, sukurtas padedant „Švyturio“
specialistams („Aula“ turi šios alaus daryklos ambasadoriaus
statusą), šiek tiek primena senovinį kuršių laivą.
Kitoje salėje išryškinami renesansinės miesto kultūros
motyvai: ji apstatyta klasikinio stiliaus baldais, pavyzdžiui,
susegta oda („česteriu“) aptrauktomis sofomis bei užpildytomis
knygų lentynomis. Sienas puošia graviūros bei
tapybos darbai, kurių tema – alaus gamyba ir vartojimas.
Ypač įspūdingai atrodo Dailės akademijos studenčių atlikta
senovinio paveikslo reprodukcija, užimanti didesniąją
šoninės sienos dalį. Nors bendrame kontekste paveikslas
atrodo gerokai per didelis, jis pakankamai vaizdžiai perteikia
kultūrinių miesto tradicijų tąsos idėją. Savo ruožtu ryšį
su Alma Mater Vilnensis atspindi arkinėje nišoje patalpintas
visų universiteto rektorių sąrašas nuo pat jo įkūrimo.
Tolesnėse salėse ryšys su kultūrine praeitimi silpnėja: vadinamoje
Židinio salėje lankytojus pasitinka paprastučiai
stalai, ryškiaspalvės modernios sofos ir gan keisto turinio
lubų skliauto tapyba. Tiesa, pasidžiaugti autentiška senovine
aplinka galima siaurais laiptais nusileidus į rūsį, kurio
skliautuotoje salėje dažnai vyksta uždari renginiai, o nuo
kovo pradžios – ir bliuzo koncertai.
„aula“
Pagrindinėje salėje – miesto kultūrai ir namų aplinkai
būdingi motyvai.
„aula“
Knygų lentynos ir lubų skliauto
freskos – svarbios interjero detalės.
metų pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, siauroje ir judrioje
gatvėje, greta Dominikonų, veikia vienintelė Lietuvoje
airiška aludė „The Dubliner“. Įkurta istoriniame
XV amžiaus pastate, menančiame daugybę savininkų ir
nuomininkų, aludė turi unikalų sgrafito technika išmargintą
fasadą, paveldėtą iš kadaise čia veikusios antikvariato
parduotuvės. Kaip ir „Auloje“, „The Dubliner“ atlikti
didelių interjero rekonstrukcijų ir transformacijų nebuvo
galima dėl paminklotvarkos taisyklių. Tad naujieji savininkai,
kurių tarpe – keli anglai ir tik vienas airis, apsiribojo
tik aiškesniu patalpų paskirstymu, naujais baldais
ir saikingu sienų dekoru. Pagrindinis pastarojo motyvas,
savaime suprantama, yra žalias dobilo lapas – nacionalinis
Airijos simbolis. Kodėl anglai sumanė įsteigti mūsuose
būtent airišką „pubą“ „Jei mes, anglai, sakome „Pub“,
turime omenyje paprasčiausią aludę, o „Irish Pub“ mums
– jau intriguojanti vieta su savita nuotaika“, – teigia Andrew,
vienas baro įkūrėjų. Be airiškų patiekalų ir privalomo
„Guinness“ alaus, čia galima „paragauti“ šarmingos
ir atpalaiduojančios europietiškos atmosferos, kuri vilioja
tiek vilniečius, tiek miesto svečius. Ją perteikia visa baro
erdvė, padalinta į jaukias „temines“ sales (sporto, muzikos,
literatūros) bei jose apgalvotai išdėstytos smulkmenos:
įvairių šalių laikraščiai ant stalelio prie įėjimo, sportiniai
Jaukią ir savitą alaus vartojimo aplinką galima sukurti
remiantis ne vien tik lietuviškomis tradicijomis. Jau porą
„the dubliner“
Taikantis prie lietuviškų realijų, barą teko gerokai patrumpinti.
12 Restoranų verslas 1/2009