Skaityti PDF - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Didþiulis technologijø paþangos greitis kaskart stebina vis naujomis galimybëmis, apie kurias kadaise pasvajoti iðdrásdavo nebent rašytojai fantastai. Mûro dësnio reikðmë 1965 m. pagal Gordono Mûro (Gordon Moore) straipsná þurnale „Electronics Magazine” buvo suformuluotas dësnis, skelbiantis, kad tranzistoriø skaièius viename luste padvigubëja kas dvejus metus. Ðis dësnis, vëliau pavadintas Mûro dësniu, galioja ir iki ðiø dienø ir daro lemiamà átakà tranzistoriø maþëjimui. 1968 m. G.Mûrui ir R.Noisui ákûrus kompanijà „Intel“, Mûro dësnio reikalavimai tapo procesoriø, o kartu ir jø lustuose naudojamø tranzistoriø, tobulinimo varomàja jëga. Buvo kuriami vis pajëgesni procesoriai, efektyviau naudojantys elektros energijà ir dirbantys naðiau nei jø pirmtakai. Taèiau, nepaisant ðiø inovacijø, tranzistoriø iðskiriama ðiluma ir elektros srovës nuostoliai ilgà laikà buvo esminiai barjerai, siekiant á vienà procesoriaus lustà sutalpinti kuo daugiau tranzistoriø, tad visai nenuostabu, kad tranzistoriø konstrukcija ir kai kurios medþiagos, keletà pastarøjø deðimtmeèiø naudotos jø gamyboje, turëjo bûti pakeistos. Ðioje 30 centimetrø skersmens plokðtëje telpa beveik tûkstantis procesoriø branduoliø. Jos gamybos procesas yra itin sterilus, todël inþinieriai vilki specialius kostiumus ir naudoja kvëpavimo aparatus 60 metø tranzistoriaus istorijà „Intel“ sutalpino 45 nanometruose Vargu ar kas galëjo pagalvoti, kad per 60 metø delne telpantis tranzistorius sumaþës tiek, kad ant ðio sakinio pabaigoje padëto taðko, kurio dydis vos 0,1 kvadratinio milimetro, galësime sutalpinti daugiau nei 2 milijonus tranzistoriø. Tiksliau, 2 milijonus 45 nanometrø dydþio tranzistoriø. Ir vis dëlto pasaulinis inovacijø lyderis „Intel“ per kelis deðimtmeèius visa tai pavertë realybe. 45 nanometrai, arba keturiasdešimt penkios milijardinës metro dalys, – toká dydá pasiekë 2007 m. lapkrièio pradþioje pasaulio ir Lietuvos rinkoms pristatytuose naujausiuose „Intel“ procesoriuose naudojami tranzistoriai. Savo pirmtakus jie pranoksta ne tik rekordiðkai maþu dydþiu, bet ir didesniais pajëgumais bei naujomis galimybëmis. Apie viskà nuo pradþiø Tranzistoriai šiandien naudojami bene visuose šiuolaikiniuose elektronikos prietaisuose, pradedant kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, šaldytuvais ar dulkiø siurbliais ir baigiant automobiliais, laivais ar net kosminiais erdvëlaiviais. Taèiau nedaugelis þino, nuo ko viskas prasidëjo. Pirmàjá tranzistoriø pasaulyje 1947- øjø gruodþio 16 dienà „Bell“ laboratorijoje sukûrë trys iðradëjai – Viljamas Šoklei (William Shockley), Dþonas Bardynas (John Bardeen) ir Volteris Brateinas (Walter Brattain). Jø kûriniui, daugelio mokslininkø vadintam amþiaus iðradimu, per Vaiva ÞOSTAUTAITË Projektø vadovë ðeðis deðimtmeèius buvo lemta nueiti ilgà evoliucijos kelià. Pirmieji tranzistoriai, kuriø gamybai naudotas germanis, buvo tinkami tokiø prietaisø, kaip radijo imtuvai ir telefonai, gamybai. Taèiau naujiesiems elektronikos prietaisams reikëjo kaþko maþesnio – integruotø lustø. Jie fiziko Roberto Noiso (Robert Noyce) iniciatyva buvo pradëti gaminti tik 7-ojo deðimtmeèio pradþioje. Kad galëtø veikti, pirmajam tranzistoriniam radijo aparatui tereikëjo 4 tranzistoriø. Naujausiame „Intel“ procesoriuje telpa daugiau nei 800 mln. tranzistoriø Maþesnis, bet galingesnis „Intel“ sukurtos inovatyvios medþiagos 45 nanometrø tranzistoriams leidþia pagaminti tranzistorius su itin maþais srovës nuostoliais ir rekordiniais darbo pajëgumais. 2007 metø lapkrièio 12 dienà pristaèiusi pirmàjá veikiantá 45 nanometrø „Penryn“ procesoriø, kuris taps pagrindu naujos kartos „Intel Core 2” ir „Xeon“ ðeimø procesoriams, „Intel“ sëkmingai áveikë pastaruosius apribojimus. „Penryn“ ir 2008 m. rinkoje pasirodysiantys „Silverthorne“ šeimos procesoriai išsiskiria itin maþu dydþiu, nedidelëmis energijos sànaudomis ir išskiriamos šilumos kiekiais bei dideliais darbo pajëgumais. Jie yra skirti ávairiems árenginiams nuo delniniø kompiuteriø iki itin galingø serveriø. 10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
Be to, naujieji procesoriai yra ir daug „draugiškesni“ gamtai bei namams – juose nebenaudojamas švinas, jie išskiria maþesnius šilumos kiekius, todël jiems reikalingi maþesni auðinimo árenginiai. Taip taupoma erdvë, kas ypaè svarbu naudojant serverius ir dideliø pajëgumø kompiuterius. Be to, maþëjant procesoriams, didëja neðiojamøjø kompiuteriø ir mobiliøjø interneto árenginiø galimybës. „Ádomioji matematika“ Palyginus naujojo „Intel“ procesoriaus ir jo pirmtako kainà, skaièiai taip pat áspûdingi: vieno ið tranzistoriø, kurie naudojami naujos kartos „Intel“ procesoriuose, kaina sudarys vienà milijoninæ dalá vidutinës tranzistoriaus kainos 1968 metais. Ádomu ir tai, kad, norint pamatyti 45 nanometrø dydþio tranzistoriø, reikalingas labai paþangus mikroskopas. Jau vien þmogaus plauko plotis tolygus daugiau nei 2 tûkstanèiams vienas prie kito sudëtø 45 nanometrø dydþio tranzistoriø. Geresniam ásivaizdavimui ádomu palyginti dydþius: pavyzdþiui, nago storis siekia net 20 milijonø nanometrø, þmogaus plaukas – 90 tûkst. nanometrø, ambrozijos þiedadulkë – 200 tûkst. nanometrø, bakterijai iðmatuoti prireiks 2 tûkst. nanometrø. Palyginti su naujausiu „Intel“ procesoriumi „Penryn“, uþ pastarojo 45 nanometrus maþesnis yra tik 0,24 nanometro tesiekiantis silicio atomas ir virusas, „teuþimantis“ 20 nanometrø. „Ádomiàjà statistikà“ vainikuoja ðis skaièiavimas: ant segtuko galvutës, kurios skersmuo yra vidutiniðkai 1,5 milijono nanometrø (1,5 mm), galima sutalpinti daugiau nei 30 milijonø 45 nanometrø dydþio tranzistoriø. Tranzistoriai maþës ir ateityje Greièiausiai 45 nanometrai nebus galutinë tranzistoriø maþëjimo riba. Tokià prielaidà leidþia daryti 2007 m. San Franciske vykusio „Intel“ plëtotojø forumo metu pademonstruoti procesoriai, kuriuos numatyta pradëti gaminti jau 2009 metais. Šiuose procesoriuose bus naudojami 32 nanometrø tranzistoriai. Naujieji procesoriai, lyginant su dabartiniais, pasiþymës didesniais darbo pajëgumais, maþesniais išskiriamos šilumos kiekiais ir efektyvesniu energijos naudojimu. Vadinasi, jau netolimoje ateityje galësime dþiaugtis dar didesnëmis kompiuteriø ir kitø árenginiø galimybëmis. Studijø priemonës ekologinio þemës ûkio konsultantams Ekologinis þemës ûkis ágyja vis platesná pripaþinimà tiek tarp praktikø, tiek tarp teoretikø. Apie tradicinës þemdirbystës daromà þalà gamtai ir aplinkai kalbama vis daþniau, taèiau daþnai pritrûkstama praktiniø patarimø, kaip tai galima bûtø pakeisti. Lietuvos þemës ûkio <strong>universitetas</strong> ir Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnyba ágyvendino Europos Sàjungos Leonardo da Vinèio programos bandomàjá projektà „Profesinio mokymo kompetencijos perdavimas Baltijos ðaliø ekologiniam agrariniam sektoriui“, kurio sukurti rezultatai tapo gana populiarûs. Svarbiausias jø – studijø priemonës þemës ûkio konsultantams lietuviø ir anglø kalbomis. Studijø priemonëse atskirose knygose (ISBN 9955-448-45-8; ISBN 9955- 448-44-X), kompaktinëse plokðtelëse (ISBN 9955-448-43-1; ISBN 9955-448-46-6) bei internetiniame tinklalapyje pateikta ne tik ávairiø þemës ûkio srièiø praktiniø patarimø ekologinei þemdirbystei, sodininkystei ir darþininkystei plëtoti, bet ir aprašyta ekologinio þemës ûkio svarba, reikðmë ir aktualumas dabartinei visuomenei bei aplinkai. Kartu su Lietuvos þemës ûkio universiteto dëstytojais projekto dalyviais profesoriais P.Lazausku, A.Motuzu, V.Rutkoviene, G.Staugaièiu, V.Pilipavièiumi, docentais R.Vaisvalavièiumi, V.Pranckieèiu atskirus skyrius paraðë Latvijos ÞÛU prof. Dz.Kreismane, Estijos BAMU prof. A.Luik, Kauno kolegijos dëstytojai doc. V.Makûnas ir R.Misius. Studijø priemonëse teigiama, kad, Baltijos ðalims integravusis á Europos Sàjungà, bene palankiausia þemës ûkio plëtros kryptis yra sertifikuotø ekologiðkø þemës ûkio produktø gamyba. Europos Sàjungoje jie vertinami kaip aukðèiausios kokybës, saugûs produktai, uþ juos mokama didesnë kaina. Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, ekologiniams ûkiams skiriamos specialios subsidijos. Ekologiniø produktø gamybos apimèiø nevarþo jokios kvotos ar importo limitai. Savo ruoþtu ekologiniø produktø gamybai reikia daugiau rankø darbo ir specialiø þiniø. Visa tai labai priimtina mûsø kaimui. Dabartiniu metu Baltijos regione susiklostë palankios sàlygos ekologinio þemës ûkio plëtrai: palyginti ðvari aplinka, þemës ûkyje nedaug tenaudojama pesticidø. Per pastaruosius 15 metø tam tinkamai pasirengta. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje iðduodami ûkiø sertifikatai pripaþástami Tarptautinës ekologinio þemës ûkio federacijos (IFOAM). Visa tai atveria ekologiniams produktams rinkas Europos Sàjungoje. Perspektyviniame þemës ûkio plëtros plane numatyta, kad iki 2010 m. ekologiðkai ûkininkaujantys ûkiai Lietuvoje turëtø apimti apie 15 proc. þemës ûkio naudmenø, Latvijoje – 11 proc., Estijoje – 12 procentø. Knygose pateikiami ekologinio þemës ûkio technologijas reguliuojantys, nuolat tobulinami (IFOAM) standartai. Jais remiantis kuriami ir tvirtinami nacionaliniai standartai ir taisyklës. Šis dvikalbis leidinys kartu su kitomis trimis Leonardo da Vinèio programos projekto knygomis sudomino ne tik tikslines konsultavimo tarnybø specialistø grupes, bet ir þemës ûkio vadovus, bendroviø specialistus, ûkininkus, Baltijos ðaliø þemës ûkio universitetø ir kolegijø studentus bei visus, besidominèius aplinka ir ekologiniu þemës ûkiu. Projekto visos studijø priemonës iðbandytos specialiuose Baltijos ðaliø ekologinio þemës ûkio konsultantø tobulinimo nuotoliniuose kursuose, tapo kasdienëmis knygomis ant ekologiðko ûkininkavimo konsultantø stalo visose trijose Baltijos ðalyse. Projekto vadovas prof. A. Motuzas, koordinatorius V. Butkus Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 11
Page 1 and 2: 2008 1 Maþinkime prarajà tarp mok
Page 3 and 4: ið jø: 1 - sunkio jëga, 2 - reþ
Page 5 and 6: Lëktuvai Kauno oro uoste kils ir l
Page 7 and 8: sudaro mokslo groþá. Kasmet moksl
Page 9: Atvejø skaièius 2 pav. Profesini
Page 13 and 14: gintø viliojanèias pagundas kopti
Page 15 and 16: vièius J.Mickevièius A.Sniadeckis
Page 17 and 18: kelius tabako, þemuogiø ir pyraga
Page 19 and 20: þengë dar vienà svarbø þingsn
Page 21 and 22: Dr. J. Kameneckas (VDU) demonstruoj
Page 23 and 24: inovacinëje veikloje, gebëjimai,
Page 25 and 26: Olimpiados talismanai tuoja, kad ol
Page 27 and 28: uvo þinomi mokslinei visuomenei ik
Page 29 and 30: tiksliau, veikia, jeigu tokiø kaþ
Page 31 and 32: si vietinë bendruomenë, mokyklos
Page 33 and 34: Vokietijos Reinpfalco þemës Speje
Page 35 and 36: Sveikiname! Benediktas Juodka Vytau
Page 37 and 38: K. GAIGALO ir R. LIATUKO nuotr. 3 p
Page 39 and 40: usá vagonà, kol jo ðeima išlipo
Page 41 and 42: tø kariai naudojo ir 1991 metø
Page 43 and 44: Apdovanotas þurnalistas Kiekvienai

Skaityti PDF - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?