Skaityti PDF - Vilniaus universitetas
Skaityti PDF - Vilniaus universitetas
Skaityti PDF - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
gintø viliojanèias pagundas kopti hierarchijos<br />
laipteliais; tokia vilionë praþudë ne<br />
vienà talentingà þmogø.<br />
Nobelio laureatø mokslinës veiklos<br />
analizë rodo, kad mokslininko iðkilimas á<br />
pasaulinæ arenà be geros mokslinës mokyklos<br />
– ypaè retas dalykas, kuris gali bûti<br />
vertinamas tik kaip atsitiktinis reiðkinys.<br />
Reikalas tas, kad visos rimtos mokslinës<br />
mokyklos pasiþymi unikaliu màstymo bûdu,<br />
veiksmø strategija, siekiant optimalaus<br />
problemos sprendimo.<br />
Lobistø vilionës<br />
Kandidatø teikimai Nobelio apdovanojimui<br />
ir galutiniai Komiteto nariø sprendimai,<br />
reikia pripaþinti, ne visuomet pasiþymi<br />
skaidrumu. Sunku atsiriboti nuo lobistiniø<br />
„gundymø“ ir iðvengti kitø poveikiø.<br />
Jau susikompromitavo Nobelio Taikos<br />
premija. Jos autoritetà praþudë politinis<br />
angaþuotumas ir galingøjø spaudimas.<br />
Pastaraisiais deðimtmeèiais ði spaudimo<br />
tendencija jau labai ryðkiai pastebima<br />
ir Literatûros premijos reikaluose.<br />
Karðèiausia varþybø dël apdovanojimø<br />
zona – gamtos mokslø sritys. Kol kas politikams<br />
èia ásikiðti sunku. Mat, rungiantis stipriausiems<br />
pasaulio talentams, verda kitokios,<br />
tik mokslininkams suprantamos aistros.<br />
Tiesos dëlei reikia pripaþinti, kad valstybinis<br />
spaudimas pastebimas ir èia, taèiau<br />
jo forma ir turinys ið principo kitoks: didþiulës<br />
lëðos metamos patiems mokslininkams,<br />
jø tyrimams, á kuriuos, kaip bûsimus Nobelio<br />
nominantus, verta investuoti. Finansiniø<br />
srautø nukreipimo á perspektyvias mokslo<br />
sritis klausimà supa ávairûs svarstymai. Dvi<br />
ið jø paminëtinos: nacionalinis prestiþas ir<br />
firmas viliojanèios staigaus praturtëjimo perspektyvos.<br />
Manau, aišku, kad iš viso to laimi<br />
ir mokslas, ir verslas.<br />
Ar ámanomi teisingi sprendimai<br />
Prisiminkime kelis jau istorinius epizodus.<br />
Á Nobelio reikalus mëgo kiðtis totalitarinës<br />
politinës jëgos. Hitleris buvo uþdraudæs<br />
keturiems vokieèiø mokslininkams<br />
priimti garsiàsias premijas. Panaðiai<br />
nutiko Borisui Pasternakui (1958). Be to,<br />
iki galo neiðaiðkinta, kodël Mahatma Gandis<br />
(Gandhi) negavo Taikos premijos, nors<br />
jis buvo net keturis kartus nominuotas. Prispaustam<br />
prie sienos Nobelio komiteto pirmininkui<br />
teko ieðkoti atsakymo á þurnalistø<br />
klausimà, kodël ði ryðki asmenybë nebuvo<br />
tinkamai ávertinta. Pasigilinus á sujauktà<br />
atsakymo tekstà, galima numanyti prieþastá<br />
– niekas nedráso painiotis á Didþiosios<br />
Britanijos ir jos kolonijø – Indijos ir Pakistano<br />
reikalø sumaiðtá. Beje, atsakymo<br />
autorius – Komiteto pirmininkas pripaþino,<br />
kad Gandþio nominacijø nesëkmës yra didelë<br />
Nobelio komiteto klaida.<br />
Premijø reikaluose vykstantys dalykai,<br />
nesuderinami su humanistine etika, ne kartà<br />
metë iððûká iðkilioms asmenybëms: Nobelio<br />
apdovanojimo atsisakë J.P.Sartras<br />
(Jean-Paul Sartre, 1964), Le Duc Tho ir<br />
Henris Kisindþeris (Henry Kissinger, 1973).<br />
Smunkanèio Nobelio Taikos premijos autoriteto<br />
sustabdyti jau negali net tokie autoritetingø<br />
laureatø vardai, kaip Albertas<br />
Schweitzeris (1952), Motina Teresë (1979),<br />
Keturioliktasis Dalai Lama (1989). Tad Baltijos<br />
ðaliø pilieèiams kyla natûralus klausimas:<br />
„Kaip gali jaustis padorus laureatas,<br />
atsidûræs Nobelio laimëtojø sàraðe ðalia<br />
odiozinio „Taikos premijos“ laureato Michailo<br />
Gorbaèiovo“ (1990).<br />
Trumpai aptaræs iðdëstytus klausimus,<br />
drástu pasiûlyti iðvadà: daugiau kaip ðimtmetá<br />
trunkanti Nobelio premijø istorija liudija,<br />
kad pastangos teisingai ávertinti þmogaus<br />
kûrybos rezultatus yra bergþdþios.<br />
Ði nesëkmë kyla ið þmogaus subjektyvumo,<br />
kurio iðvengti neámanoma. Didþioji<br />
teisëja Istorija, tyliai tarianti savo galutiná<br />
þodá, ne visuomet atskleidþia „negraþiø<br />
þaidimø“ paslaptis.<br />
Koks mûsø vilèiø likimas<br />
Kà bûtø galima pasakyti apie hipotetines<br />
Nobelio nominacijos galimybes Lietuvoje<br />
Tai slidus klausimëlis, reikalaujantis<br />
ilgos diskusijos. Kol kas reiks tenkintis<br />
trumpu þodþiu.<br />
Lietuvoje gamtos mokslai beveik neturi<br />
jokios vilties pasiekti Nobelio virðûniø. Taigi<br />
mûsø slaptas geismas pasiekti ðià aukðtumà<br />
– tik saldus sapnas. Liûdna pripaþinti<br />
tai ne todël, kad neturime talentø; èia uþprogramuotà<br />
nesëkmæ lemia kitos prieþastys.<br />
Neturime ir, matyt, niekad neturësime<br />
pakankamø lëðø ásigyti naujausios ir tobuliausios<br />
tyrimø aparatûros bei technologiniø<br />
priemoniø; taip pat neturime pasaulinio<br />
masto figûrø – mokytojø, apie kuriø<br />
mokyklos reikðmæ kalbëtø pasauliniø<br />
forumø dalyviai. Bet galime pasigirti kitais<br />
privalumais: turime minias tranø – ëdriø<br />
kanceliarijos þiurkiø, pavydþiø vidutinybiø,<br />
patirianèiø palaimà, kai pavyksta sëkmingai<br />
dirbantiems kolegoms iðkrësti kiaulystæ.<br />
Ambicingiems mûsø talentams nelieka<br />
nieko kito, kaip iðsilakstyti po pasaulyje<br />
pasklidusius mokslo centrus.<br />
Smagu veltis á kiemo peðtynes<br />
Yra ir kitokiø bëdø, bûdingø ne vien tik<br />
maþoms nuskurdusioms šalims. Pasaulyje<br />
áþymiø moksliniø mokyklø nedaug, o<br />
ðiuolaikiniø tyrimo priemoniø kainos –<br />
ypaè branduolio ir astrofizikos – siekia milijardus<br />
litø. Todël garsûs centrai kooperuojasi<br />
ir, sutelkæ didþiules lëðas, braunasi<br />
á priekines pasaulio struktûros paþinimo<br />
linijas. Ten gimsta darbai, galintys pretenduoti<br />
á Nobelio premijà. Dël visiems suprantamø<br />
veiksniø JAV koncentruojasi galingi<br />
mokslo mokyklø ir tyrimø centrai. Taigi<br />
dràsûs ir gabûs jauni þmonës skuba<br />
ten. Dalis nusëda centruose ilgiau, kiti,<br />
ágijæ vertingo patyrimo ir atlikæ svarbius<br />
tyrimus, kartais sugráþta (arba negráþta),<br />
kad savame kraðte ugdytø kitus. Lietuvoje<br />
likusiems telieka veltis á kiemo peðtynes.<br />
Jei kada iðgirsime apie lietuvá, gavusá<br />
Nobelio premijà, tai bus arba uþsienyje<br />
dirbantis mûsø mokslininkas, arba<br />
lietuviðkos kilmës iðeivis.<br />
Pastabëlë. Šis straipsnelis parengtas<br />
pagal autoriaus praneðimà, skaitytà VGTU<br />
konferencijoje „Mokslo ir technikos raida<br />
Lietuvoje“ (2007-12-06), ir kitas jo publikacijas<br />
tuo klausimu.<br />
padidëjusiai cholesterolio oksidacijai.<br />
Japonai, iðtyræ ávairiø kakavos doziø<br />
(maþø, vidutiniø ir dideliø) poveiká vartojant<br />
kasdien keturias savaites, nustatë,<br />
kad sumaþëjo kraujo plazmos maþo tankio<br />
lipoproteinø, transportuojanèiø cholesterolá<br />
á audinius, ir susilpnëjo jø oksidacija,<br />
o padaugëjo didelio tankio lipoproteinø,<br />
iðneðanèiø cholesterolio pertekliø<br />
ið audiniø, tø þmoniø, kuriø kraujo plazmoje<br />
buvo jo per daug. Sveikiems, turintiems<br />
normalià cholesterolio koncentracijà<br />
kraujo plazmoje þmonëms, suvartojusiems<br />
po 26 g kakavos kasdien, per<br />
dvylika savaièiø cholesterolio sumaþëjo<br />
vos vienu procentu. Panaðiu poveikiu pasiþymi<br />
ir pieniðkas ar juodasis ðokoladas,<br />
taèiau, esant padidëjusiai cholesterolio<br />
koncentracijai, ðokoladas netinka dël kaloringumo<br />
ir per didelio riebalø kiekio; per<br />
dienà siûloma jo suvalgyti ne daugiau<br />
kaip 10 gramø, ir tai nesant antsvorio.<br />
Kakavos antioksidantø poveikis lipidø<br />
apykaitai priklauso daugiausia nuo katechino,<br />
epikatechino, kvercetino ir kitø kakavos<br />
milteliuose esanèiø polifenoliø. Tai<br />
galima tiksliai nustatyti. Kaip kakavos milteliuose<br />
esantys antioksidantai didina maþo<br />
tankio lipoproteinø frakcijos atsparumà<br />
oksidacijai, tiksliai dar neþinoma. Manoma,<br />
kad kai kurie antioksidantai gali<br />
bûti prijungiami prie ðios lipidø frakcijos<br />
pavirðiaus ir taip padidinti rezistencijà bei<br />
sumaþinti oksidacijà.<br />
Kakava naudinga ir kaip maisto medþiaga<br />
– joje yra angliavandeniø, riebalø,<br />
baltymø, maistiniø skaidulø, palyginti labai<br />
daug ir ávairiø polifenoliø junginiø. Joje<br />
taip pat yra kofeino bei teobromino.<br />
Svarbiausia, kad geriant kakavà galima<br />
sumaþinti aterosklerozës plëtotæ.<br />
Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË<br />
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 13
Change language