Skaityti PDF - Vilniaus universitetas

ið jø: 1 – sunkio jëga, 2 – reþeliacija, t.y.
periodiškas ledo kristalø atšilimas ir uþðalimas
dël slëgio pokyèiø apatinëje ledo daly,
3 – sumaþëjusi trintis dël tirpsmo vandens
ledyno guolyje ir ðonuose ir kt.
Ledynai paprastai skirstomi á dvi pagrindines
grupes: þemyninius ledynus ir
kalnø arba alpinius ledynus. Þemyniniai
ledynai savo ruoþtu skaidomi á ledyninius
skydus, ledynines kepures ir plynaukðèiø
ledynus, o kalnø ledynai – á kalnø, slëninius,
priekalniø, potvyniø, kalnø karø ir
kabanèiuosius ledynus.
Ið þemyniniø ledynø grupës iðskirtinë
vieta tenka ledyninëms dangoms (skydams),
o ið kalnø arba alpiniø ledynø grupës
– kalnø ir slëniniams ledynams. Ledyninës
dangos – plaèios, storos, dengia
didþiulius sausumos plotus, iðtisas salas
ar beveik visà þemynà (Antarktidà).
Ledyninës dangos teka ið centro á visas
puses pakraðèio link. Jei nusileidþia á jûrà,
nuo pagrindinës masës atskyla ledkalniai.
Antarktidos ir Grenlandijos ledyninës
dangos sudaro >90 proc. visø ledynø
tûrio. Antarktidos ledynas dengia
visà þemynà, iðskyrus Transantarktidos
kalnus, kuriø virðûnës kyðo virš ledyno.
Jo plotas >13 mln. km 2 , ledyninio skydo
storis kai kur >4 km (Wilkeso Þemëje
- 4776 m). Grenlandijos ledyno plotas
3 pav.
Ledyno
palikti
lygiagretûs
ðtrichai
Autorës
nuotr.
– 1,7 mln. km 2 , vidutinis ledo storis siekia
1790 m, maksimalus – 3416 m.
Kalnø ledynai dengia kalnø virðûnes,
daþnai kelias artimas ar visà jø grandinæ,
Ð
4 pav. „Ðvieþiai“ suformuotas ozas ties
Omsbreeno ledyno pakraðèiu, Norvegija
J.Ehlerso nuotr., 1980 m.
5 pav. Targiø ozas ir jo slûgsojimo sàlygos: 1 – þvirgþdo-smëlio nuogulos; 2 – þvirgþdingas
smëlis; 3 – ávairus smëlis; 4 – smulkus smëlis; 5 – smulkutis smëlis; 6 – aleuritingasmolingas
smëlis; 7 – smëlingas aleuritas; 8 – moreninis priemolis, priesmëlis; 9 – græþinys
leidþiasi nuo ledo laukø iki sniego linijos ir
þemiau. Didþiausi kalnø ledynai yra Kanados
Arktiniame salyne, Anduose, Himalajuose.
Europoje didþiausias kalnø ledynas
– Jostedalsbreeno ledynas Norvegijoje. Jo
plotas – 487 km 2 , ledyno ilgis – 80 km,
storis vietomis siekia >500 m. Ðio straipsnio
autorei teko keletà kartø lankytis Jostedalsbreeno
ledyne, ties septyniais ledyno
lieþuviais ir betarpiškai stebëti ðiuolaikiniø
formø susidarymà (1 pav.).
Slëniniai ledynai slenka giliais slëniais
nuo kalnø ledynø, ledyniniø skydø,
ledyniniø kepuriø. Daþniausiai jie nusileidþia
þemiau sniego linijos, kai kurie iki
jûros lygio. Slëniniø ledynø yra daugelyje
aukðtø kalnø (2 pav.).
Ledynai slenka lëtai – nuo keliø metrø
iki maþdaug 100 m per metus, Antarktidos
ávairiose dalyse – 1–10 m. Slinkimo greitis
priklauso nuo ledyno storio, paviršiaus
nuolydþio, temperatûros. Greièiausiai slenka
kalnø ledynai. Slëninio ledyno judëjimo
greitis jo ávairiose dalyse skirtingas,
greièiausiai teka pavirðiuje ir aðinëje srityje,
lëèiau – ðonuose ir prie guolio dël trinties
ir átrauktø á ledà nuotrupø.
Lietuva laikoma tipiðka ledynø veiklos
netolimoje geologinëje praeityje sritimi.
Buvusiø apledëjimø árodymai – ledynø palikti
pëdsakai reljefe ir nuogulø sluoksniuose.
Visø pirma, kaip pastebi tyrinëtojai,
– tai rieduliai: rausvi granitai ir juosvi
diabazai, pilki gneisai ir roþiniai smiltainiai,
gelsvi dolomitai ir baltos klintys. Iš
to, jog ðiø rieduliø gimtosios vietos yra
Švedijoje, Suomijoje, Baltijos jûros dugne
ar jos salose, galima spræsti, kad rieduliai
buvo atvilkti á mûsø kraðtà. Antra –
milþiniški senø uolienø luistai, kuriø gimtoji
vieta daþniausiai Lietuvoje, iðslëgti ið
gilesniø sluoksniø. Luistø dydþiai siekia
deðimtis ir net ðimtus metrø. Treèia – apie
ledynø veiklos aktyvumà galima spræsti
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 3