Skaityti PDF - Vilniaus universitetas
Skaityti PDF - Vilniaus universitetas
Skaityti PDF - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
vièius J.Mickevièius A.Sniadeckis T.Þyckis I.Fonbergas M.Oèiapovskis<br />
Fizikos ir<br />
matematikos<br />
mokslø<br />
skyriaus<br />
profesoriai<br />
aptariami ádomiausi eksperimentai, kaip<br />
antai: E.Torièelio bandymai, O.Gërikës<br />
sukurti Magdeburgo pusrutuliai, R.Boilio<br />
ðilumos matavimai. O ypaè svarbu,<br />
kad profesorius A.Skorulskis pirmasis<br />
universitete nagrinëjo Niutono mechanikos<br />
dësnius, pagal juos aiðkino traukà,<br />
ácentrines ir iðcentrines jëgas. Pateikæs<br />
daug þiniø ið I. Niutono veikalø, kurso pabaigoje<br />
vis dëlto darydavo iðvadà, kad<br />
ðiuolaikiniø fizikø teorinës sistemos nenaudingos,<br />
geriau laikytis senosios peripatetikø<br />
(Aristotelio pasekëjø) filosofijos.<br />
Toks vëlyvas Niutono mechanikos<br />
atëjimas á mûsø kraðtà neturëtø stebinti<br />
– ir kitose Vakarø Europos ðalyse anglø<br />
mokslininkø darbai nebuvo populiarûs.<br />
Tam tikro prieðiðkumo prieþastys daugiausia<br />
politinës: kylanti Britø imperijos<br />
didybë erzino senojo þemyno ðalis.<br />
Dar platesnë buvo profesoriaus Bernardo<br />
Dobðevièiaus (1722–) kurso, iðdëstyto<br />
1760 m. veikale „Dabartiniø filosofø<br />
paþiûros“, apimtis. Fizikai èia buvo<br />
Akademinis<br />
1787 m.<br />
kalendorius<br />
su paskaitø<br />
tvarkaraðèiu<br />
priskirti bemaþ visi XVIII a. susiformavæ<br />
gamtos mokslai. Pasak jo, fizikos disciplinà<br />
sudaro kosmologija, tirianti pasaulá<br />
apskritai; uranologija, nagrinëjanti gamtos<br />
kûnus ir jø judëjimà; stechiologija,<br />
tirianti Visatà sudaranèius elementus;<br />
meteorologija – mokslas apie atmosferos<br />
reiðkinius; geologija, tirianti Þemës<br />
rutulá; hidrologija – mokslas apie jûrø<br />
vandenis, upiø ir ðaltiniø susidarymà; fitologija<br />
– mokslas apie augalus; zoologija<br />
– mokslas apie gyvûnijà; antropologija<br />
– mokslas apie þmogø. Autoritetais<br />
filosofijoje B.Dobðevièius laiko R.Dekartà,<br />
F.Breðietá, P.Gasendá, Dþ.Lokà; tad pateikia<br />
ir jø paþiûras á materijà. Aiðkindamas<br />
gamtos kûnø savybes, profesorius<br />
dar plaèiau dësto I. Niutono fizikà; nagrinëja<br />
pagal jo veikalus inercijà, trintá,<br />
traukà, greitá, pagreitá, rimties masæ, ácentrines<br />
ir iðcentrines jëgas. Dar ið naujosios<br />
fizikos èia aiðkinami ávairûs kûnø agregatiniai<br />
bûviai, apraðomi E.Torièelio ir<br />
D.Marioto bandymai. Ádomu paþymëti,<br />
kad, kalbant apie skystá, imta vartoti molekulës<br />
sàvokà. Knygoje pateikiami ðviesos<br />
reiðkiniai bei jos lûþio dësniai, garso<br />
sklidimo ypatumai. Daug vietos skiriama<br />
ir astronomijai: planetø judëjimas<br />
apibrëþiamas Keplerio dësniais, apraðomi<br />
þvaigþdynai ir bandoma net vertinti<br />
þvaigþdþiø nuotolius nuo Þemës. Taip<br />
pat aptariami kalendoriaus sudarymo<br />
principai, detaliai apraðomas Mënulio<br />
pavirðius, pagaliau pateikiamos visos<br />
trys pasaulio kosmologinës sistemos –<br />
pagal K.Ptolemëjà, M.Kopernikà ir Tichà<br />
Brahæ. Profesorius B. Dobðevièius puikiai<br />
suprato, kad scholastinë gamtos filosofijos<br />
sistema jau pasenusi. Dëstydamas<br />
naujøjø laikø gamtos mokslø laimëjimus,<br />
jis vis daþniau argumentuoja: taip<br />
rodo bandymai, tai iðplaukia ið eksperimentø.<br />
Taèiau tai tebuvo mintiniai eksperimentai...<br />
Empirinæ metodologijà á universiteto<br />
studijas ryþtingai ávedë profesorius Tomas<br />
Þebrauskas (1714–1758). Universiteto<br />
profesûra ir rektorius J.Juraha palankiai<br />
sutiko jo idëjas, viešai iðdëstytas 1752<br />
m., gráþus ið staþuotës Prahoje. T.Þebrauskà<br />
imta tituluoti matematikos profesoriumi;<br />
tai reikia vertinti kaip aiðkø gamtos<br />
mokslø, tuometine terminologija –<br />
„matematikos mokslø” atskyrimà nuo filosofijos.<br />
Platesnio fizikos kurso pats<br />
T.Þebrauskas negalëjo dëstyti, nes, kaip<br />
raðo jo architektûrinës kûrybos tyrinëtojas<br />
Vladimiras Zubovas, buvo labai uþsiëmæs<br />
Astronomijos observatorijos pastato,<br />
Ilûkstës ir Kraþiø baþnyèiø, jëzuitø rûmø<br />
Þodiðkyje projektavimu bei statyba.<br />
Taèiau profesorius turëjo gabiø mokiniø,<br />
gynusiø tezes ið mechanikos, sferinës trigonometrijos,<br />
astronomijos srièiø. Apie<br />
T.Þebrausko dëstytà mechanikos kursà<br />
yra þinoma ið 1754 m. studentui G.Lenkevièiui<br />
parengtos vieðøjø egzaminø programos.<br />
Jà sudaro bendrieji klausimai,<br />
Fizikos ir matematikos mokslø<br />
skyriaus dekanas Juozapas Mickevièius 60 teoremø ir 22 uþdaviniai.<br />
(1744–1817) Nukelta á 29 p.<br />
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 15
Change language