Skaityti PDF - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

þam esant dar buvo iðlikusios trys verbos bobutës darbo Paryþiuje: tëvelio, kiek maþesnë – moèiutës ir dar maþesnë – mano. Branginom jas labai. Metø metais jos puoðë tëveliø velykiná stalà“. Prie Ilguvos esanèiuose Misiûnuose S.Ðilingo namuose iki sovietinës okupacijos buvo Vilhelminos Ðilingienës siuvinëtas paveikslas ,,Gráþta Mozë“. Stasio Šilingo asmenybei susiformuoti daug átakos turëjo 1863 m. sukilimo atsiminimai. Laiškuose jis rašo: ,,Pasakojimais, dainomis ið sukilimo meto moèiutë ádiegë ir iðdaigino mano meilæ Lietuvos þemei. Be to, atskleidë muzikos pasaulio groþá, kurá taip pamëgau Paþadino – auklëjo meno skoná“. S.Šilingas nurodo, kad ið seneliø Ðilingø gautas penkias nuotraukas apie 1935 metus Kaune davë árëminti Jonui Prapuoleniui: nuotrauka, pagal kurià Kauno karo muziejaus direktoriaus V.Nagevièiaus uþsakymu buvo nutapytas paveikslas ,,A.Mackevièius Paberþëje áteikia sukilëliams vëliavà, laimina þygá“; Stanislovo Ðilingo ir jo bièiulio nuotrauka Sibire; jo nuotrauka Vilniuje ,,seno senuko, didele þila barzda“; Paryþiuje Vilhelminos Ðilingienës daryta nuotrauka; kunigo A.Mackevièiaus nuotrauka; 1868 m. išspausdintas kvietimas sukilimo aukoms paminëti Paryþiuje. Vilhelmina Ðilingienë mirë Vilniuje, palaidota Rasø kapinëse, taèiau kapas neþinomas. Stanislovas Ðilingas po þmonos mirties iðvyko á Varðuvà, ten mirë ir palaidotas. Taigi iš Stasio Šilingo laiškø ir atsiminimø iðaiðkëja, kad laiðkà A.Mackevièiui pasiraðiusi neþinomoji T.V. (Tavo Vilhelmina), iðsiuvinëjusi sukilëliø Paberþës pulko vëliavà, – Paberþës dvaro savininko Stanislovo Ðilingo þmona Vilhelmina. Áminta prieð 135 metus uþduota máslë. Panaudota literatûra: 1.Ðåâîëþöèîííûé ïîäúåì â Ëèòâå è Áåëîðóñèè â 1861–1862 ã.ã. Ìîñêâà. 1964. Ñòð. 156. 2.Prieðmirtinis A. Mackevièiaus laiðkas tardymo komisijai. Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai. T. 2. Vilnius. 1965. P. 87. 3.Przyborowski W. Dzieje 1863 roku. T. 3. Krakow. 1902. P. 24–27. 4.Antanas Mackevièius. Laiðkai ir parodymai. Vilnius. 1988. P. 137–138. 5.Ten pat. P. 46. 6.Ten pat. P. 113–114. 7.Ten pat. P. 138. 8.Ten pat. P. 46. 9.Ten pat. P. 141. Lietuva – Ðengeno erdvës Anatolijus LAPINSKAS Kà suteikia Ðengeno erdvë Stodama á Ðengeno erdvæ Lietuva ágyvendina vienà ið fundamentaliø Europos Sàjungos laisviø – teisæ asmenims laisvai judëti. Ðengeno programos skirtos lëðos leido labai sustiprinti rytines Lietuvos ir kartu Europos Sàjungos sienas. Atsirado galimybë kitur panaudoti Lietuvos turimas lëðas ir þmoniø resursus, iki ðiol skirtus sienoms su Lenkija ir Latvija saugoti. Tapo efektyvesnis teisësaugos institucijø bendradarbiavimas, pvz., nusikaltëliø persekiojimas per sienà, nes be Ðengeno susitarimø persekioti uþ sienos kitos valstybës pareigûnams neleidþiama. Dideliø galimybiø teikia bendra su visomis ES valstybëmis narëmis informacinë duomenø bazë apie paieðkomus asmenis ir ávykdytus nusikaltimus. Kaip susikûrë Ðengeno erdvë Nedideliame Liuksemburgo miestelyje Ðengene 1985 m. birþelio 14 d. Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancûzija ir Vokietija pasiraðë susitarimà dël laipsniðko tarpusavio sienø kontrolës panaikinimo, siekiant ágyvendinti laisvo asmenø judëjimo principà. Susitarimo 17 straipsnis skelbë, kad ,,dël asmenø judëjimo šalys siekia panaikinti tikrinimus prie bendrø sienø ir perkelti juos prie savo iðoriniø sienø”. 1990 m. birþelio 19 d. tos paèios penkios valstybës pasiraðë Konvencijà dël Ðengeno susitarimo ágyvendinimo, nustatanèià bendras vizø, prieglobsèio teikimo, iðoriniø sienø kontrolës ir policijos bei muitiniø bendradarbiavimo taisykles. Šengeno konvencija numato, viena vertus, visiškai atsisakyti sausumos, jûros ir oro uostø pasienio kontrolës, o antra vertus, kad nenukentëtø konvencijos dalyviø saugumas, sustiprinti jø iðoriniø sienø kontrolæ bei uþsienieèiø kontrolæ Ðengeno erdvës viduje. Jau po 1985 m., supaprastinus vidaus sienø kir- 2004 m. geguþës 1 d. Lietuva ágyvendino vienà svarbiausiø uþsienio politikos uþdaviniø – ástojo á Europos Sàjungà. 2007 m. gruodþio 21 d., prisijungusi prie Ðengeno erdvës, Lietuva dalis timo procedûras, buvo palikta tik iðorinë, vizuali lengvøjø automobiliø, vaþiuojanèiø per bendrà sienà maþesniu greièiu, apþiûra, nereikalaujant, kad jie sustotø, ir atsisakyta sistemingai tikrinti krovininius automobilius, o pasiraðius 1990 m. konvencijà imtasi priemoniø, leidþianèiø panaikinti ir asmenø kontrolæ. Atsisakius asmenø kontrolës prie vidiniø sienø, Ðengeno konvencija numato daug ávairiø priemoniø Ðengeno erdvës vidaus saugumui garantuoti. Pradëta koordinuoti vizø kontrolæ prie valstybiø nariø iðoriniø sienø, ávestos vienodos vizos treèiøjø ðaliø pilieèiams. Asmenø judëjimas per Ðengeno ðaliø iðorines sienas kontroliuojamas naudojantis Ðengeno informacijos sistema. Ði tarptautinë paieðkos ir informacijos kompiuteriø sistema leidþia policijos, pasienio ir migracijos tarnybø darbuotojams naudotis duomenø bazëje sukaupta informacija apie átartinus ar nepageidautinus asmenis, vogtus automobilius, pavogtus dokumentus, padirbtus pinigus ir kt. Ðengeno konvencija numato galimybæ, iškilus pavojui viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, pasikonsultavus su kitomis konvencijos ðalimis, ribotam laikui atnaujinti asmens dokumentø kontrolæ prie vidiniø sienø. Pagal specialø 1999 m. Amsterdamo sutarties protokolà Ðengeno teisynas tapo Europos Sàjungos teisyno dalimi. Vadovaujantis Lietuvos Stojimo á Europos Sàjungà sutarties Stojimo akto 3 straipsniu, Ðengeno teisynas yra privalomas ir taikomas Lietuvoje nuo 2004 m. geguþës 1 dienos. 2006 m. geguþës 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Vidaus reikalø ministerijos parengtà Nacionalinio Ðengeno teisyno priëmimo naujai suredaguotà veiksmø planà, kurá ágyvendinus Europos Sàjungos Teisingumo ir vidaus reikalø taryba ðiø metø lapkrièio 8 d. priëmë sprendimà, patvirtinantá Lietuvos pasirengimà Ðengeno reikalavimams. 18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
þengë dar vienà svarbø þingsná gilesnës europinës integracijos link. Kartu su Lietuva 2007-øjø Kalëdø iðvakarëse á Ðengenà pasuko Èekija, Estija, Latvija, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovënija ir Vengrija. Nuo 2008 m. lapkrièio 1 d. dar prisijungs Lichtenðteinas ir Ðveicarija, Kipras taps Šengeno dalimi 2009, o Bulgarija ir Rumunija 2011 metais. Ðengenas Ðengeno erdvë kartu su bûsimosiomis narëmis Taip atrodo Ðengeno ðaliø sienos Kokie projektai buvo ágyvendinti Lietuvai rengiantis narystei Ðengeno erdvëje 1. Pertvarkomas Vilniaus oro uostas, kad bûtø atskirti Ðengeno ir ne Ðengeno zonos keleiviø srautai. Prisijungus prie Ðengeno erdvës numatoma, kad iðorës skrydþius uþ Ðengeno ribø vykdys Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, kurie rekonstruoja oro uostø infrastruktûrà, kad ji atitiktø nustatytus reikalavimus. Vilniaus oro uostas ið esmës jau parengtas Ðengeno erdvei, Palangoje taip pat pasirengta. Kaune dar vyksta intensyvus statybø procesas ir keleiviø srautai bus atskiriami pasitelkus technines bei informacines priemones. 2. Pertvarkoma Klaipëdos valstybinio jûrø uosto infrastruktûra, kad bûtø galima atskirti keleiviø srautus. Uosto infrastruktûra priklauso valstybei, taèiau ðiuo metu yra iðnuomota privaèioms kompanijoms. Todël keleiviai, atvykstantys á Klaipëdà vandens transportu – keltais ar kruiziniais laivais, yra tikrinami privaèiø kompanijø. Praëjusiø metø gruodþio 7 d. Klaipëdoje iðkilmingai atidaryta nauja Valstybës sienos apsaugos tarnybos Pakranèiø apsaugos rinktinës uosto uþkarda. Taip baigtas ágyvendinti paskutinis Ðengeno programos lëðomis finansuotø priemoniø, reikalingø garantuoti Šengeno reikalavimus Klaipëdos valstybiniame jûrø uoste, etapas. 3. Norint garantuoti nuostatà dël stebëjimo ir persekiojimo vykdymo 2006 m. buvo pasirašytos sutartys su Lenkijos Respublika ir Latvijos Respublika. 4. Kol kas dar neiðspræstas klausimas dël dviðaliø pasienio kontrolës punktø statuso su Baltarusija ir Rusijos Federacija. 5. 2007 m. metø rudená buvo iðbandyta, pradëjo veikti ir jau davë pirmuosius rezultatus Nacionalinë Ðengeno informacinë sistema. 6. Visi atsakingi ðalies pareigûnai buvo supaþindinti su Ðengeno teisyno nuostatomis. Jos átrauktos á pareigûnø mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas. 2007 m. spalio pabaigoje Medininkuose, Vilniaus rajone, atidarytas Valstybës sienos apsaugos tarnybos pasienieèiø mokyklos ir Tarptautinio mokymo centro pastatø kompleksas. Tai didþiausias sienos apsaugos tarnybos projektas, Lietuvai rengiantis prisijungti prie Ðengeno erdvës. Pastatø statybos, renovacijos ir árengimo darbø vertë – 67 milijonai litø. Visam pasirengimo procesui reikëjo ne tik realiø pastangø, bet ir nemaþai lëðø. Lietuva ágyvendino 142 Ðengeno priemoniø programos projektus uþ daugiau kaip 615 mln. Lt. Nepaisant bûgðtavimø, Lietuva ávykdë visus Ðengeno reikalavimus ir yra pasirengusi saugoti iðorinæ Europos Sàjungos sienà ir sureguliuoti þmoniø judëjimà ES viduje. Santykiai su kaimynais Svarbu yra tai, kad Lietuvai ástojus á Ðengeno erdvæ iðliks nepakitusi Kaliningrado tranzito dokumentø iðdavimo sistema, kuri sklandþiai veikia ir yra gerai ávertinta tiek Europos Sàjungoje, tiek Rusijoje. Taèiau gerokai pasikeis situacija Baltarusijos pilieèiams, kuriø srautas dël iðaugsianèios Ðengeno vizø kainos, tikëtina, gerokai sumaþës. Baltarusijos pilieèiams vizos á Ðengeno ðalis kainuos 60 eurø, Ukrainos, Rusijos ir Moldovos gyventojams – 35 eurus. Lietuva nesuinteresuota atsitverti nuo kaimynø brangiomis vizomis. Atvirkðèiai – siekia sudaryti sàlygas paprastiems Baltarusijoms pilieèiams atvykti á Lietuvà ir patiems ásitikinti demokratijos privalumais. Savo pozicijà Lietuva paaiðkino ES partneriams, taip pat ketina išnaudoti visas Šengeno teisyno teikiamas galimybes palengvinti keliones á Lietuvà kai kurioms Baltarusijos gyventojø grupëms. Lietuvos ir kitø ES valstybiø pastangomis siekiama palengvinti ES vizø reþimà Moldovai, Ukrainai, Gruzijai. Lietuva – atsivërusioje Europoje Galima teigti, kad Lietuvos valdþia ávykdë savo ásipareigojimà tautai atverti Europos sienas, sudaryti sàlygas lietuviams nekliudomai judëti Europoje ir uþsienio sveèiams – turistams, investuotojams atvykti èia. Tai dar vienas istorinis Lietuvos þingsnis didesnës integracijos Europos Sàjungoje link. Gyvenimui tampant patogesniam ir laisvesniam, bûtina iðnaudoti darbo, kûrybos ir mokslo galimybes Lietuvoje ir sukurti tokias sàlygas, kad, nekliudomai pakeliavus po plaèiàjà Europà, labai norëtøsi vël griþti á Tëvynæ ir drauge kurti visø mûsø gerovæ. Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 19
Page 1 and 2: 2008 1 Maþinkime prarajà tarp mok
Page 3 and 4: ið jø: 1 - sunkio jëga, 2 - reþ
Page 5 and 6: Lëktuvai Kauno oro uoste kils ir l
Page 7 and 8: sudaro mokslo groþá. Kasmet moksl
Page 9 and 10: Atvejø skaièius 2 pav. Profesini
Page 11 and 12: Be to, naujieji procesoriai yra ir
Page 13 and 14: gintø viliojanèias pagundas kopti
Page 15 and 16: vièius J.Mickevièius A.Sniadeckis
Page 17: kelius tabako, þemuogiø ir pyraga
Page 21 and 22: Dr. J. Kameneckas (VDU) demonstruoj
Page 23 and 24: inovacinëje veikloje, gebëjimai,
Page 25 and 26: Olimpiados talismanai tuoja, kad ol
Page 27 and 28: uvo þinomi mokslinei visuomenei ik
Page 29 and 30: tiksliau, veikia, jeigu tokiø kaþ
Page 31 and 32: si vietinë bendruomenë, mokyklos
Page 33 and 34: Vokietijos Reinpfalco þemës Speje
Page 35 and 36: Sveikiname! Benediktas Juodka Vytau
Page 37 and 38: K. GAIGALO ir R. LIATUKO nuotr. 3 p
Page 39 and 40: usá vagonà, kol jo ðeima išlipo
Page 41 and 42: tø kariai naudojo ir 1991 metø
Page 43 and 44: Apdovanotas þurnalistas Kiekvienai

Skaityti PDF - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?