Skaityti PDF - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

ið atodangø, kuriose randama sujauktø ir suraukðlëtø kadaise buvusiø horizontaliai sluoksniuotø storymiø. Ketvirta – daug þiniø teikia ledynø veiklos produktas – morena. Tai tankaus ir kieto, akmeningo priemolio ir priesmëlio sluoksniai. Slinkdamas ledynas ardë pakeliui esanèias uolienas, daþniausiai ankstesnio apledëjimo morenas. Á jo masæ pateko daug smulkiø ir stambiø uolienø nuotrupø, kurios dar labiau susmulkintos ir sutrintos pasiskirstë lede. Ledyno masëje, ypaè apatinëje dalyje, tokios moreninës medþiagos susikaupdavo iki 60–90 procentø. Ties ledyno pakraðèiu moreningas ledas iðtirpsta, suklodamas ávairios sudëties nuogulas. Tyrinëjant morenoje akmenukø iðsidëstymà, paèiø nuogulø struktûrà bei tekstûrà, galima nustatyti ledyno slinkimo pobûdá bei morenos susikaupimo sàlygas. Svarbus buvusiø apledëjimø árodymas yra slenkanèio ledyno palikti lygiagretûs ábrëþiai (štrichai) ir poliruoti kietø pagrindo uolienø paviršiai (3 pav.). Dabartinio Þemës pavirðiaus reljefas taipogi labai svarus liudijimas. Specialistui, tyrinëjanèiam Þemës pavirðiø ir jo vidinæ sandarà, nesunku atskirti ledyno pakraštyje sustumtas ar jo plyšyje supiltas kalvas, tirpsmo vandenø suklostytas lygumas, atskirti daubas, kurios susidarë iðtirpus po þeme palaidotiems ledo gabalams ir vëliau èia ágriuvus þemei. Geomorfologiniai ir geologiniai paviršiaus tyrimai leidþia nustatyti apledëjimø ribas, ledynø dydþius ir jø atsitraukimo pobûdá. Dabartiniai kruopðtûs ledynø ir jø veiklos rezultatø stebëjimai bei tyrimai yra labai svarbûs geologijos ir geografijos mokslø raidai. Nuogulø ir reljefo kilmës nustatymo poþymiai gerai matomi dabartiniø ledynø aplinkoje, kur tebevyksta ledo tirpimo, nuogulø klostymo ir reljefo formø susidarymo procesai. Tai vadinamojo metodologinio aktualizmo principo taikymas, t.y. praeities geologiniø epochø paþinimas, remiantis dabartiniø procesø tyrimais (4, 5 pav.). Svarbu paþymëti, jog beveik ðimtmetá buvo ieðkomi ir kaupiami buvusiø ledynmeèiø árodymai. Pradinës þinios apie senuosius apledëjimus buvo kritikuojamos. Tada ir prasidëjo glacialistø (apledëjimø ðalininkø) ir marinistø (tvirtinusiø aisbergus) ginèas. Galima pridurti, kad dar ir dabar kai kuriuose kraštuose marinistai nesudëjo ginklø ir atkakliai gina savo pozicijas: daugiausia jie ginèijasi dël Arkties baseino pakraðèiø, kur galbût ið tiesø þemës pavirðiø ir já sudaranèias nuosëdas sukûrë vanduo ir ledkalniai. Jauniausias Þemës raidos geologinis periodas vadinamas ávairiai: kvartero, ledynmeèiø arba antropogeno vardu. Su pastaruoju, t.y. antropogeno, vardu siejamas þmogaus intensyvios evoliucijos ir ledynmeèiø epochos tapatumas. Jauniausiajam Þemës raidos periodui bûdingi neginèijami apledëjimo reiðkiniai. Šis fenomenas buvo pakankamas argumentas, kad kvartero periodas bûtø vadinamas ir ledynmeèiø vardu. Lietuvoje ledyninës nuogulos susidarë pleistocene (per pastaruosius 690 000 metø) veikiant pakartotinëms ledyno dangoms, uþslinkusioms ið Fenoskandijos. Ledyninës nuogulos dengia senesniøjø geologiniø sistemø uolienas nevienodo storio danga. Ploniausia (1–15 m storio) yra Šiaurës Lietuvoje dël ledynø egzaracinës veiklos. Tuo tarpu Þemaièiø ir Baltijos aukðtumose pleistoceno nuogulø storis siekia 314 m, nes ledynø pakraštyje vyko daug gausesnë sedimentacija ir akumuliacija. Ledyninës nuogulos sudaro sudëtingus kompleksus, vadinamas ledyniniø nuogulø formacija. Kvartero sistemos nuogulas, daugiausia suformuotas skandinaviðkøjø kontinentiniø apledëjimø ledynø, tyrinëja kvartero geologijos specialistai. Sudarant geologinio modelio pavirðinæ dalá ir jo giluminæ sandarà, naudojami ávairûs tyrimø metodai. Daugiausia vertingos informacijos teikia atodangos staèiø upiø ðlaituose arba karjeruose, kur atsiveria uolienø sluoksniai. Daugelyje Lietuvos atodangø galima matyti tik „jauniausias“ kvartero nuogulas. „Senesni“ geologiniai sluoksniai pavirðiuje atsiveria vien Šiaurës Lietuvoje. Geologui tai lyg muziejus po atviru dangumi, kuriame atsiskleidþia geologinë praeitis. Kita svarbi informacija iðryðkëja tyrinëjant nuogulø giluminæ sandarà, sudarant geologinius pjûvius, ji gaunama græþiant græþinius. Dabartinio Lietuvos pavirðiaus suformavimui reikðmingiausias buvo paskutinysis apledëjimas. Keliø ðimtø metrø storio ledyno lieþuviai atslinko ið ðiaurës, per kelis tûkstanèius metø uþklojo beveik visà dabartinës Lietuvos teritorijà. Atðliauþæs iki Pietryèiø Lietuvos ledynas sustojo. Ledyno ilgesnio sustojimo riba vadinama paskutiniojo ledyno maksimalaus išplitimo riba. Lietuvoje ledynas ištirpo prieš 13– 10 000 metø. Ðiuo metu ledynai tirpsta poliariniuose rajonuose ir kalnuose. Jø tirpimas kelia vyriausybiø, visuomenës, specialistø susirûpinimà, todël neatsitiktinai 2007–2008 metai paskelbti Tarptautiniais poliariniais metais. Dalia TARAÐKEVIÈIENË Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Aviacinës meteorologijos skyriaus vedëja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) nuo 2004 m. gruodþio 31 d. iki 2008 m. sausio 31 d. ágyvendina projektà, finansuojamà ið Europos Sàjungos struktûrinio Europos regioninës plëtros fondo (ERPF) ir Lietuvos Respublikos biudþeto. Bendra projekto vertë – 1 500 000 Lt, ið jø 1 125 000 Lt skiria ERPF, 375 000 Lt – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Projekto partneris – Valstybës ámonë „Kauno aerouostas“. Projektas skirtas atnaujinti meteorologinæ árangà Kauno tarptautiniame oro uos- UAB „Fima“ specialistai montuoja perkûnijos prietaisà te. Ðiame oro uoste Tarnyba atlieka atmosferos fiziniø parametrø matavimus, kurie reikalingi oro transporto ir keleiviø saugumui garantuoti. Vëjo greitis ir kryptis, matomumas, debesø aukðtis, slëgis, temperatûra ir santykinë drëgmë – ši meteorologinë informacija yra sudëtinë oro navigacijos informacijos, teikiamos orlaiviams, skrendantiems á/ið Lietuvos oro uostø ir Lietuvos erdve, dalis. Kuo patikimesnë meteorologinë informacija, tuo didesnë skrydþiø sauga. Kauno oro uoste veikiantys meteorologiniai prietaisai yra pasenæ, iš dalies neatitinkantys Tarptautinës civilinës aviacijos organizacijos (ICAO) ir Europos Sàjungos (ES) reikalavimø, todël meteorologinë informacija yra nepakankamai patikima, neatitinka ICAO standartø ir reikalavimø. Dël pasenusiø meteorologiniø prietaisø kyla sunkumø teikti skrydþio valdymo paslaugas pagal tarptautinius reikalavimus. Todël Kauno tarptautinio oro uosto meteorologinæ árangà, kurià eksploatuoja Tarnyba ir kuri yra sudëtinë oro uosto infrastruktûros dalis, bûtinai reikëjo atnaujinti. 4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
Lëktuvai Kauno oro uoste kils ir leisis saugiai Tarnybos techninio personalo mokymai, kuriuose dalyvavo Tarnybos Kauno aviacinës meteorologijos inþinierius Gintautas Lastauskas ir Metrologijos laboratorijos vyriausiasis inþinierius Jonas Valkavièius. Techniniams darbuotojams buvo suteikta þiniø apie AWOS techninæ ir programinæ árangà, vidines ir iðorines visø átaisø jungtis, ðios sistemos prieþiûrà, išduoti sertifikatai. 2007 m. sausio 19–20 d. kompanijoje buvo rengiami gamykliniai AWOS bandymai, kuriuose, be minëtø darbuotojø, dalyvavo Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Saulius Balys, Aviacinës meteorologijos skyriaus vedëja Dalia Taraðkevièienë, UAB „Fima“ atstovai. Bandymø metu buvo nustatyta, kad sistema atitinka funkcinius ir techninius kriterijus pagal sutartyje numatytus reikalavimus. 2007 m. spalio-lapkrièio mën. UAB „Garliavos kasyba“ rengë Kauno oro uoste naujø meteorologiniø prietaisø vietas: betonavo pagrindus, rengë áþeminimus, tiesë ryðiø ir elektros kabelius. Ðiuos darbus priþiûrëjo UAB „Kelvista“. 2007 m. lapkritá UAB „Fima“, kompanijos „Microstep-Mis“ specialistai sumontavo Kauno oro uoste naujus, modernius meteorologinius prietaisus. Naujai árengta meteorologinë áranga leis tiksliai iðmatuoti meteorologinius parametrus aerodrome ir jo apylinkëse bei greitai sudaryti faktiniø orø praneðimus, kurie bus nuolat pateikiami orlaiviø pilotams ir siunèiami á aviaciniø duomenø bankà. Áranga pateiks duomenis apie oro temperatûrà, santykinæ drëgmæ, vëjo kryptá ir greitá, horizontalø (meteorologiná) matomumà, matomumà ant kilimo ir tûpimo tako, debesø aukðtá, atmosferos slëgá, krituliø kieká ir rûðá, esamøjø orø intensyvumà, perkûnijà, kilimo ir tûpimo tako sàlygas. Ið viso Kauno oro uoste sumontuota 19 ávairiø meteorologiniø prietaisø, keletas ið jø atliks funkcijas, kuriø senoji meteorologinë áranga neatliko, t.y. bus galima 56 km atstumu aplink Projekto tikslas – garantuoti ICAO standartus ir Pasaulio meteorologijos organizacijos reikalavimus, teikiant meteorologijos paslaugas, didinti skrydþiø saugumà, optimizuoti meteorologinës informacijos efektyvumà, tobulinti meteorologiniø paslaugø kokybæ. Ágyvendinant projektà buvo vykdomos keturios projekto veiklos, kuriose dalyvavo firmos, nugalëjusios Tarnybos vieðøjø pirkimø procedûrose. UAB „Lidivos technologijos“ rengë projektinæ dokumentacijà ir techninius reikalavimus meteorologinei árangai. Parengtus dokumentus derino su Valstybës ámonës „Oro navigacija“, „Kauno aerouostas“ bei Civilinës aviacijos administracijos atsakingais specialistais. UAB „Fima“ padarë Kauno oro uosto topografinæ nuotraukà, tiksliai nustatë kiekvieno meteorologinio prietaiso stovëjimo vietà, numatë ryðiø bei elektros energijos kabeliø tiesimà. Projekto metu Kauno oro uoste vyko susitikimai, kuriuose Tarnybos, UAB „Fima“, kompanijos „Microstep-Mis“, Valstybës ámonës „Kauno aerouostas“, „Oro navigacija“ specialistai nuodugniai aiðkinosi projektuojamos automatinës meteorologiniø elementø matavimo sistemos (AWOS) prijungimo galimybes prie kitø Kauno aerodrome esanèiø sistemø, buvo nagrinëjamos problemos, renkamos tinkamiausios meteorologiniø jutikliø prie kilimo ir tûpimo tako árengimo vietos. Kompanija „Microstep-Mis“ kûrë AWOS programinæ árangà. 2007 m. sausio 16–17 d. kompanijoje Bratislavoje (Slovakija) vyko Ðalia kilimo ir tûpimo tako sumontuotas matomumo prietaisas Kompanijos „Microstep-Mis“ atstovas moko darbuotojus Kauno oro uostà fiksuoti þaibo iðkrovas bei nustatyti, kuria kryptimi ði perkûnija juda, kilimo ir tûpimo take ámontuoti kilimo ir tûpimo tako prietaisai tiksliai fiksuos kilimo ir tûpimo tako bûklæ. Meteorologiniø prietaisø duomenis kompiuteriø monitoriuose nuolat gali stebëti meteorologai, skrydþiø vadovai bei aerodromo prieþiûros specialistai. Meteorologine áranga gaunami duomenys bus automatiðkai pateikiami á eterá ir ðiuos praneðimus galës iðklausyti orlaiviø águlos. Kompanijos Microstep-Mis apmokë Tarnybos Kauno aviacinës meteorologijos stoties darbuotojus dirbti nauja automatine meteorologiniø elementø matavimo sistema. Šiuo metu derinami bei testuojami meteorologiniai prietaisai ir programinë áranga. Numatoma, kad ði sistema pradës veikti 2008 m. pradþioje. Projekto veikla nuolat buvo viešinama Tarnybos internetiniame puslapyje http://www.meteo.lt/. Projektà padëjo ágyvendinti Tarnybos darbuotojai Vesta Burdenkovaitë, Gintautas Lastauskas, Graþina Saulutë Maceikienë, Sigita Muþilaitë bei straipsnio autorë. Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 5
Page 1 and 2: 2008 1 Maþinkime prarajà tarp mok
Page 3: ið jø: 1 - sunkio jëga, 2 - reþ
Page 7 and 8: sudaro mokslo groþá. Kasmet moksl
Page 9 and 10: Atvejø skaièius 2 pav. Profesini
Page 11 and 12: Be to, naujieji procesoriai yra ir
Page 13 and 14: gintø viliojanèias pagundas kopti
Page 15 and 16: vièius J.Mickevièius A.Sniadeckis
Page 17 and 18: kelius tabako, þemuogiø ir pyraga
Page 19 and 20: þengë dar vienà svarbø þingsn
Page 21 and 22: Dr. J. Kameneckas (VDU) demonstruoj
Page 23 and 24: inovacinëje veikloje, gebëjimai,
Page 25 and 26: Olimpiados talismanai tuoja, kad ol
Page 27 and 28: uvo þinomi mokslinei visuomenei ik
Page 29 and 30: tiksliau, veikia, jeigu tokiø kaþ
Page 31 and 32: si vietinë bendruomenë, mokyklos
Page 33 and 34: Vokietijos Reinpfalco þemës Speje
Page 35 and 36: Sveikiname! Benediktas Juodka Vytau
Page 37 and 38: K. GAIGALO ir R. LIATUKO nuotr. 3 p
Page 39 and 40: usá vagonà, kol jo ðeima išlipo
Page 41 and 42: tø kariai naudojo ir 1991 metø
Page 43 and 44: Apdovanotas þurnalistas Kiekvienai

Skaityti PDF - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?