Skaityti PDF - Vilniaus universitetas

inovacinëje veikloje, gebëjimai, kompetencija
ir kt. Taèiau vien tik kompetencijos nepakanka,
reikalingi ir kûrybinio màstymo
ágûdþiai – gebëjimas kurti, sujungti, sisteminti
þinias, identifikuoti ryšius, daryti prielaidas
bei išvadas, galiausiai – pastebëti
tai, ko nepastebi kiti“, – vardija A.Sutkus.
Bet ir to nepakanka. „Reikalinga motyvacija,
kitaip tariant, noras ir poreikis kurti,
imtis iniciatyvos. Tai ne ágimtos, o ágyjamos
savybës. Todël bûtina jas formuoti bei
lavinti, reikia tik noro ir pastangø“.
Ámonës, kurios nenustygsta vietoje
Ámonës, kurioms ðios savybës bûdingos,
laikytinos inovatyviomis. Iðskirtinis tokios
ámonës bruoþas – nuolatinë orientacija
á pokyèius. „Inovatyvios ámonës nuolat
ir sistemingai kuria naujus produktus
ar paslaugas, modernizuoja gamybinius
procesus, diegia naujas technologijas, investuoja
á þmogiðkàjá kapitalà, taiko naujoviðkas
rinkodaros priemones ir t.t. Inovatyvios
ámonës „nenustygsta vietoje“, –
teigia pašnekovas, pasak kurio, inovatyviose
ámonëse vyrauja komandinis darbas,
ávairiomis priemonëmis skatinama
iniciatyva, efektyviai funkcionuoja informacijos
apsikeitimo kanalai tiek ámonës
viduje, tiek su iðorine aplinka. Kitaip tariant,
inovatyviose ámonëse veikia mechanizmas,
leidþiantis ne tik laiku, bet ir efektyviai
reaguoti á esamus ir bûsimus rinkos
pokyèius. Kas turëtø pasirûpinti, kad
ámonë „neuþsistovëtø“
„Inovacijas ámonëje paprastai skatina
aukðèiausio lygio vadovai. Taip pat
ðiais „varikliais“ gali tapti tyrimø ir plëtros
padalinio vadovas ar netgi rinkodaros
skyriaus vadovas“, – sako konsultacijø
kompanijos „TOC sprendimai“ partnerës
„Strateginiø sprendimø grupë“ atstovas
Darius Dilijonas. ,,Daþniausiai bûtent
ðiø þmoniø iniciatyva ámonëje diegiami
paþangûs veiklos valdymo sprendimai
ir metodai, skatinamas naujø produktø
kûrimas, nes be jø ámonë prarastø
savo konkurencingumà ir turimà rinkà.
Be to, organizacijose, kuriose kûrybiðkumas
yra skatinamas ir jo teikiami
rezultatai efektyviai naudojami naujiems
sprendimams, inovacijas skatinanti jëga
yra ir patys darbuotojai, o vadovai daþniausiai
tik rûpinasi, kad atsirastø ir veiktø
inovacijoms valdyti reikalingos struktûros“,
– paþymi specialistas.
Lietuvoje tokiø ámoniø kol kas nëra
daug. Statistikos departamento duomenimis,
šalyje tik bemaþ ketvirtadalis (23,4
proc.) visø ámoniø yra inovatyvios, taèiau
jø apyvarta sudaro beveik 60 proc. visø
Saulëtekio slënio mokslo ir
technologijø parko projektas
(VðI „Saulëtekio slënis“)
Lietuvos ámoniø apyvartos. Ekspertø teigimu,
tai rodo didelá inovatyviø ámoniø
vaidmená ðiuolaikinëje ekonomikoje.
Atotrûkis tarp mokslo ir verslo
Tokià veiklos tradicijà, kai ámonës, aktyviai
bendradarbiaudamos su mokslu,
ieðko netradiciniø sprendimø ir diegia inovacijas,
ekspertai vadina inovacijø kultûra.
Deja, Lietuvoje ji dar tik formuojasi.
„Paprasèiausiai, mûsø inovacijø kultûra
yra pernelyg uþdara, bendrovës nepakankamai
imlios þinioms, daþnai nesuvokia
inovacijø svarbos. Taigi inovacijos kol kas
nesukuria pastebimo ekonominio efekto“,
– pastebi D.Dilijonas. Taèiau padëtis nëra
beviltiðka – Lietuvoje jau pastebimos
ávairios iniciatyvos, skatinanèios
inovacijø
kultûros formavimàsi.
Kuriami
technologijø parkai,
nacionalinës technologijø
platformos, technologijø
slëniai. Visø jø tikslas
yra panaðus – skatinti
mokslo ir verslo bendradarbiavimà
bei þiniø sklaidà, naujø technologijø
plëtrà bei komercializavimà, t.y.
maþinti distancijà tarp ðalies verslo ir
mokslo. „Matyti, jog skirtingø srièiø tyrëjai
nepakankamai bendradarbiauja kurdami
ir perimdami þinias. Mokslo ir verslo organizacijø
bendradarbiavimas taip pat nëra
pakankamas, be to, skiriama per maþai
dëmesio inovaciniø gebëjimø ugdymui
ávairiuose visuomenës sluoksniuose.
Aiðku, Lietuvos verslui taip pat bûtina
didinti inovacinius gebëjimus, kurie
ðiuo metu neskatina inovatyvios kultûros
susiformavimo bendroviø viduje“, –
teigia D.Dilijonas.
A.Sutkaus nuomone, „reikia turëti
omenyje, kad mokslo ir verslo sàveika
turi bûti abipusë. O dabar jauèiama
prieðprieða: mokslo atstovai paþymi, kad
jie turi þiniø, kuriø nenaudoja verslas; o
verslo atstovai tvirtina, kad mokslas neturi
tø þiniø, kuriø jiems reikia“.
Tokios nuostatos atsiranda dël ávairiø
prieþasèiø. Praktiðkai visos Lietuvos
mokslo ástaigos turi sàveikos ryðiø su
verslu, taèiau jø apimtys yra nedidelës.
„Situacijà ðioje srityje galëtø pagerinti
inovacijø paramos organizacijos – mokslo
ir technologijø parkai, technologijø
perdavimo centrai. Pasaulinë praktika rodo,
kad tokiø organizacijø vaidmuo stiprinant
mokslo ir verslo sàveikà yra itin
svarbus“, – sako A.Sutkus.
Specialistai pabrëþia, jog
mokslo ir verslo sàveikos stoka
– kompleksinë problema, turinti
átakos ðalies ûkio konkurencingumui
ir efektyvumui. Svarbus
vaidmuo sprendþiant šià problemà
tenka valdþios institucijoms,
kurios turëtø sukurti teisiniø,
ekonominiø ir socialiniø paskatø
sistemà, leidþianèià transformuoti þinias
á konkurencingus produktus ar paslaugas.
Nukelta á 28 p.
ir verslas: ranka rankon
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 23