ValstybÄ ir miÅ¡kas - Vilniaus universitetas
ValstybÄ ir miÅ¡kas - Vilniaus universitetas
ValstybÄ ir miÅ¡kas - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
201011-12BiosistematikaiHimalajuose<strong>Vilniaus</strong> pedagoginiouniversiteto biosistematikaiieðkojo naujø organizmørûðiøValstybë <strong>ir</strong>miðkasMokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 1
Lietuvos geologijos tarnybTrumpa istorijos apþvalgaLietuvos geologijos tarnyba ákurta1940 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 238, patv<strong>ir</strong>tinanèiuVietinës pramonës liaudies komisariatonuostatus. Ðiø nuostatø III dalyjenurodyta, kad ákuriama „Geologiniøtyrinëjimø Tarnyba, veikianti atsk<strong>ir</strong>os sàmatospagrindais“. LGT yra viena „jaunesniø“Europos geologijos tarnybø, neskai kurios (Ðvedijos, Norvegijos, Austrijos)jau ðventë savo 150 metø jubiliejus.Geologiniø darbø organizacinë struktûraiki 1990 metø ne kartà kito. Geologiniaityrimai (kartografavimas, naudingøjø iðkasenø,poþeminio vandens paieðka <strong>ir</strong>þvalgyba, geofiziniai tyrimai, monitoringas<strong>ir</strong> kt.) ypaè iðsiplëtojo po 1957 metø: tuometësGeologijos valdybos sistemoje d<strong>ir</strong>bo508 darbuotojai, ið jø 45 geologai,1971 m. jø buvo atitinkamai 2622 þmonës,ið jø 201 geologas. Nuo 1980 m. Ge-Þemës gelmiø iðtekliai 2010 m. pradþiojeIðtekliai Kiekis1. Nafta, mln. t 3,82. Durpës, mln. kub. m 3113,193. Klintys, mln. kub. m 557,404. Dolomitas, mln. kub. m 249,255. Opoka, mln. kub. m 19,396. Anhidritas, mln. kub. m 80,697. Kreidos mergelis, mln. kub. m 9,418. Molis, mln. kub. m 237,328.1. Molis devono 1,418.2. Molis triaso 59,598.3. Kitas molis 176,329. Þvyras, mln. kub. m 1311,7210. Smëlis, mln. kub. m 417,8810.1. Smëlis moliui liesinti 28,4210.2. Smëlis stiklui gaminti 4,1610.3. Smëlis silikatiniamsd<strong>ir</strong>biniams 96,4310.4. Kitas smëlis 288,8711. Poþeminis vanduo,mln. kub. m per parà 3 1,8811.1. gëlas vanduo,mln. kub. m per parà 1,8711.2. mineralinis vanduo,mln. kub. m per parà 0,0112. Sapropelis, mln. kub. m 20,1913. Gipsas, mln. kub. m 27,9914. Gëlavandenë klintis,mln. kub. m 1,615. Gintaras, t 112,016. Glaukonitinis priesmëlis,mln. kub. m 7,417. Akmens druska, mln. kub. m 258,2918. Geleþies rûda,Fe>20% ,mln. kub.m 61,6918.1. Fe>40%, mln. kub. m 34,57Èeslovas Pakuckas (1898–1956),p<strong>ir</strong>masis LGT d<strong>ir</strong>ektoriusLietuvos geologijos tarnybos d<strong>ir</strong>ektoriusJuozas MockevièiusLIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS MISIJA:Ágyvendinti valstybës politikà Þemës gelmiø naudojimo srityje, pagrindþiantgeologinës aplinkos kokybës iðsaugojimà ateities kartoms, plëtojantgeologinës informacijos naudojimà.ologijos valdybos sistemoje d<strong>ir</strong>bo per 300geologø <strong>ir</strong> beveik 200 technikø.Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, LietuvosRespublikos Vyriausybës nutarimu <strong>ir</strong>Aukðèiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimopritarimu 1991 m. kovo 11 d. vietoj ikitol buvusiø Geologijos darbø gamybinio susivienijimo<strong>ir</strong> Gamtos iðtekliø departamentoásteigta Valstybinë geologijos tarnyba.Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkosministerijos yra Lietuvos Respublikosvykdomosios valdþios ástaiga. Tarnybaorganizuoja <strong>ir</strong> vykdo valstybinius Þemësgelmiø tyrimus, reguliuoja <strong>ir</strong> kontroliuojaÞemës gelmiø naudojimà bei apsaugà,kaupia, saugo <strong>ir</strong> valdo valstybinægeologinæ informacijà. LGT 2010 m. d<strong>ir</strong>ba100 darbuotojø.Lietuvos geologijos tarnyba yra EuroposSàjungos geologijos tarnybø asociacijosnarë. Asociacija vienija daugiaukaip 7500 áva<strong>ir</strong>iø geologijos srièiø specialistøið 27 ðaliø bendriems Þemës gelmiøtyrimo <strong>ir</strong> naudojimo klausimams spræsti.2010 m. LGT atstovai d<strong>ir</strong>bo 23 tarpþinybinësekomisijose, darbo grupëse, atstovavoLietuvos geologijos interesams21 tarptautinëje organizacijoje.2 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Geologiniai procesaiLeidimus t<strong>ir</strong>ti þemæ 2010 m. Lietuvojeturëjo 113 ámoniø, kurios teikia Valstybi-ai i – 70Poþeminis vanduoLietuva vienintelë ið Europos ðaliøcentralizuotai vandentiekai naudoja tik geraigamtos apsaugotà <strong>ir</strong> geros kokybëspoþeminá vandená. Jo išþvalgyti ištekliai:~2,2 mln. m 3 /d, o sunaudojama pastaraisiaismetais tik 350–390 tûkst. m 3 /d(127,75–142,35 mln. m 3 /metus). Þemësgelmiø registre áregistruoti 1603 poþeminiovandens telkiniai.NaudojamiTurimi vandens iðtekliaiPoþeminio vandens kokybë yra gera,taèiau vanduo gali bûti natûraliai prisotintaskai kuriø druskø ar mikroelementø, kuriøkoncentracijos v<strong>ir</strong>ðija geriamajam vandeniuinustatytas vertes. Tokio vandensprietaka (vadinamosios intruzijos) susidarokai kuriø vandenvieèiø intensyvios eksploatacijosmetu. Dël mineralizuoto vandensprietakos padidëja gëlo vandens mineralizacija,kietumas, iðauga natrio chloridoarba / <strong>ir</strong> sulfatø koncentracija, vandenyjegali formuotis kiti nepageidaujami junginiai(sieros vandenilis). Paþymëtina fluoridøanomalija Ðiaurës Vakarø Lietuvoje(Klaipëdos, Kretingos, Skuodo, Plungës,Telðiø <strong>ir</strong> Kelmës r.).Gruntinis vanduo daþniausiai yrateršiamas azoto junginiais – amoniu(NH 4), nitritais (NO 2) <strong>ir</strong> nitratais (NO 3).Didesni nitratø kiekiai gruntiniame vandenyjesiejami su iðsklaidyta <strong>ir</strong> sutelktàja(koncentruota) tarða. Iðsklaidytos tarðos sàlygomisbesiformuojanèiame gruntiniamevandenyje apie 30 proc. stebëtø græþiniønitratø koncentracija yra didesnë uþ gamtiniofono ribines reikðmes <strong>ir</strong> daþnai kelis kartusv<strong>ir</strong>ðija foninæ (~6 mg/l) reikðmæ.Turimi duomenys ápareigoja rûpintispoþeminio vandens kokybe, diegti tarðosprevencijos priemones.Poþeminio vandens valstybinis monitoringasvykdomas nuo 1946 metø. Tai – nuolatiniaipoþeminio vandens lygio stebëjimaibei poþeminio vandens cheminës sudëtiestyrimai. 74 stebëjimo græþiniuose ádiegtielektroniniai duomenø kaupikliai vandenslygiui <strong>ir</strong> temperatûrai matuoti. 2010 m. 20-yje monitoringo stoèiø yra árengiamos telemetrinësduomenø perdavimo sistemos,Valstybinis geologinis kartografavimas1:50 000 masteliu iki šiol Lietuvojeatliktas 45 proc. ðalies teritorijos (vykdomasnuo 1964 metø).Geologine kartografine informacija galimanaudotis: http://www.lgt.lt/zemelap/main.php?sesName=lgt1288334737Græþiniai – svarbiausias Þemësgelmiø paþinimo bûdasLGT informacinëje sistemoje ið visoyra duomenø apie 46 269 græþinius.Þemës gelmiø registre áregistruoti 29839 græþiniai. Nuo 1990 m. uþregistruoti17 439 græþiniai.Giliausi græþiniai:giliausias (ilgiausias) græþinys –Nr. 29349 – 2786 m, iðgræþtas 2001 m.Stonèiø k., Ðilutës r.;kiti græþiniai: Nr. 26327 – 2564 m gylio,iðgræþtas 1992 m. Klaipëdos apsk.,Kretingos r., Vydmantø k.;Nr. 1515 – 2382 m. naftos gavybosgræþinys, iðgræþtas 1992 m. Klaipëdosapsk., Palangoje;Nr. 18674 – 2370 m naftos paieškosgræþinys (likviduotas), iðgræþtas 1988 m.Klaipëdos apsk., Tauralaukio k.Ið viso iðgræþta gilesniø nei 2000 metrøgræþiniø – 200, po 2000 metø – 38.kurios leis duomenis apie poþeminio vandensbûklæ nuolat perduoti á LGT.Be valstybinio monitoringo, LGT kaupiaduomenis ið ûkio subjektø vykdomømonitoringo programø. 2010 m. buvovykdoma apie 2050 ûkio subjektø poþeminiovandens programø (áskaitant <strong>ir</strong> vandenvietes).Geologinis kartografavimasPagal valstybines <strong>ir</strong> tarptautines programasLGT kasmet vykdo 65–70 projektø.nei geologijos informacijos sistemai græþiniø,kitø tiesioginiø Þemës gelmiø tyrimøduomenis.Daugumos Þemës gelmëse slypinèiøpavojø (seisminiø v<strong>ir</strong>pesiø, karstiniø procesø,nuoðliauþø, poþeminio vandensproverþiø, poþeminës tarðos <strong>ir</strong> kt.) þalingøpasekmiø galima iðvengti sistemingaistebint <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>iant gelmes, laiku <strong>ir</strong> tinkamainaudojant sukauptus duomenis. LGT sistemingaiformuoja geologiniø procesø <strong>ir</strong>reiðkiniø duomenø bazæ, kuria seismologiniøstebëjimø sistemà, diegia moderniusmetodus procesams (pavyzdþiui, satelitinësinterferometrijos) stebëti.Nukelta á 24 p.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 3
Ðiemet <strong>Vilniaus</strong>pedagoginis <strong>universitetas</strong> paþymi75-eriø metø sukaktá.Jubiliejinëms iðkilmëms surengtamokslinë konferencija ugdymoproblematikai aptarti. Ji sk<strong>ir</strong>taLietuvos ðvietimo pertvarkosAkademikas Alg<strong>ir</strong>das GAIÞUTISPedagoginës mintiesApie kultûros <strong>ir</strong> sveikatos sanglaudàNagrinëjame kultûros <strong>ir</strong> sveikatos ryðá, sanglaudà gyvenimo bûdo arbastiliaus reikðmæ þmogaus orumui, sveikatos kaip fundamentalios vertybëssupratimà. Juk visa tai neatsiejama nuo pedagogikos, edukologijos,jaunimo <strong>ir</strong> visos tautos ðvietimo. Kuriant demokratinæ visuomenæ <strong>ir</strong> moderniàðvietimo sistemà, bûtina atsiþvelgti ne tik á þmogaus prigimties savybes,bet paèios dabarties visuomenës pokyèius, teigiamus <strong>ir</strong> neigiamus procesus,socialinës-kultûrinës aplinkos poreikius, interesus <strong>ir</strong> kultûros iðsaugojimo,turtinimo, plëtotës, jos sav<strong>ir</strong>eguliacijos esmines tendencijas.Tokià nuostatà daugeliui edukologø, ðvietimo darbuotojø diegë profesorëMeilë Lukðienë. Tatai gerai išreikšta jos pedagogikos srities veikaluose,sk<strong>ir</strong>tuose Lietuvos mokyklos istorijos, jos ryðiø su pedagoginës mintiesraida analizei, demokratinei ugdymo minèiai XVIII a. antrojoje – XIX a.p<strong>ir</strong>mojoje pusëje aptarti. Ypaè detaliai toji nuostata grindþiama fundamentaliojeprofesorës monografijoje „Jungtys“ (2000).Kuo yra svarbus <strong>ir</strong> be galo reikðmingasprofesorës M.Lukðienës veiklos mastas <strong>ir</strong>dabar jau palikimas? Tai p<strong>ir</strong>miausia kultûrosvisumos su jos sudëtinëmis dalimis, tiesioginiais<strong>ir</strong> gráþtamaisiais ryðiais reikðmëssupratimas, visuminis poþiûris, kurá, deja,toli graþu turime ne kiekvienas. Argi gali pasentiðios mintys? Profesorë raðo: „Švietimouþdavinys – jaunosios kartos, ið daliesvisos tautos mentaliteto ugdymas. Mentalitetàveikia daug veiksniø, taèiau ðvietimuijis negali nerûpëti <strong>ir</strong> yra jo tiesioginis uþdavinys.Tuo tarpu pedagogikos istorijadaþniausiai tik aprašo, kaip pas<strong>ir</strong>yþusios jáformuoti ðvietimo institucijos, p<strong>ir</strong>miausiamokyklos. Nenagrinëjama, kokio mentalitetosiekia toje epochoje, koks to meto socialinis-kultûrinisvaizdas. Vargu ar ðitaip galimanors apytikriai interpretuoti <strong>ir</strong> pateiktiiðvadas ar pasiekti kokiø nors rezultatø socialiniu-kultûriniuatþvilgiais“.Dar <strong>ir</strong> dabar nesugebama á pedagogikosistorijà <strong>ir</strong> jos dabarties problemas paþvelgtikaip á bendras problemas kultûrosistorijos <strong>ir</strong> jos kasdieniø rûpesèiø. Ir áva<strong>ir</strong>iausiosstatistinës lentelës, tendencijø grafikai<strong>ir</strong> tyrimo metodø matematika disertacijoseèia nieko negelbës, èia neiðsiversibe giluminiø sàlyèio taðkø su moderniàjapsichologija <strong>ir</strong> psichoanalize, kultûrologijosmetodais, medicina <strong>ir</strong> filosofija. Gamtamokslinismaterializmas <strong>ir</strong> racionalizmasneiðaiðkins rûpimø dalykø esmës, o tikjuos uþtuðuos <strong>ir</strong> supaprastins iki skaièiuotës,pavers tai, kas itin sudëtinga, tuo, kaslengvai sprendþiama, paprasta, nevertaypatingø pastangø.Reikia tik pritarti M.Lukðienës minèiai,kad nei ðvietimo sistema, nei jos reforma, oji bûtina, reikalinga, negali vykti spontaniðkai,nesuderinta su visos mûsø kultûros plëtotegalimomis kryptimis, giliai apsvarstytomis<strong>ir</strong> apmàstytomis, gerai atv<strong>ir</strong>ai iðdiskutuotomis.Tuomet ið tikrøjø galima maþiaubaimintis dël veltui prabëgusiø metø <strong>ir</strong>menesiø, pasitikëti veiksmø prioritetais, teikiamaiskompetencijai <strong>ir</strong> moralinei jëgai, one ðiaip partiniams iðskaièiavimams ar uþimamøkëdþiø autoritetui. Visos kultûros sritys,sandai turi savo specifikà, giluminiusryðius, tarnauja vienos kitoms. Tad <strong>ir</strong> ðvietimas,individo ugdymas <strong>ir</strong> lavinimas, sveikataneegzistuoja kiekviena sau.Dabar, kai esame Europos Sàjungossudëtyje <strong>ir</strong> dargi veikiami áva<strong>ir</strong>iø globalizacijosiððûkiø, labai svarbu apsaugoti, apginti<strong>ir</strong> praturtinti jau minëtà savo tautinætapatybæ. Tad sveikos gyvensenos <strong>ir</strong> kultûrosproblema iðkyla visa jëga. Tauta apvainikuojasavo iðsk<strong>ir</strong>tinumà, individualybætik per kultûrà. Asmens, áva<strong>ir</strong>iø socialiniøgrupiø, tautiniø maþumø sveikata pamaþëltampa <strong>ir</strong> privalo bûti sudëtine kultûrinësveiklos dalimi. Ji padeda pagrindustautos iðlikimui, talkina jos savasèiai <strong>ir</strong> netgijos atv<strong>ir</strong>umui pasauliui, jeigu pats gyvenimobûdas arba stilius saugo þmogø nuonuolatiniø kriziø, klaidþiojimø <strong>ir</strong> kanèios.Gyvenimo bûdo arba gyvenimo stiliausreikðmë yra labai didelë. Gyvenimo bûdasindividui tampa „apsaugine zona“ <strong>ir</strong> nuonuolatiniø sveikatos paþeidimø, sukeliamøbeatoda<strong>ir</strong>iðkos didmiesèiø plëtros, <strong>ir</strong> nuo<strong>Vilniaus</strong>pedagoginiouniversitetorektoriusakad. Alg<strong>ir</strong>dasGaiþutis sustudentaisTomoRAZMAUSnuotr.skaudþiø demografiniø problemø <strong>ir</strong> susvetimëjimo.Jis orientuoja þmogø vidinës darnos,jo pozityvaus santykio su savimi <strong>ir</strong> Kituarba Kitais þmonëmis linkme. Tai be galosvarbu, deja, ne kiekvienas tai suprantame<strong>ir</strong> ne kiekvienam tai rûpi.Tautø gyvenimo bûdas arba stilius viskitoks, nors visos tautos turi panašiø siekimøar tikslø, uþdaviniø. Kasdienio gyvenimostilius aprëpia daugybæ sferø, kurioseveikia þmogus <strong>ir</strong> áva<strong>ir</strong>ios socialinës grupës– tai darbas, bendravimas, laisvalaikis, tradicijos,paproèiai, vyrø <strong>ir</strong> moterø santykiai,vadovavimas <strong>ir</strong> paklusnumas, vertybiø <strong>ir</strong>idealø supratimas. Gyvenimo stilius uþdedaryðkø antspaudà visoms ðioms (manopaminëtoms <strong>ir</strong> nepaminëtoms) veiklos sferoms;vaizdþiai tariant, jas sulydo á daugmaþdarnià <strong>ir</strong> dinamiðkà visumà. Gyvenimostilius padeda þmogui tapti tvarkingesniam,inteligentiškesniam <strong>ir</strong> socialiai atsakingesniam.Reiklesniam sau <strong>ir</strong> kitiems,orientuotis á iðkiliàsias, idealiàsias, dvasinesvertybes, o ne vienadienes tarsi drugelioplazdenimas arba persmelktas vien prakticizmo,prastai suprantamos naudos <strong>ir</strong> lydi-4 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
iniciatorës ðviesaus atminimohabil. dr. Meilës Lukðienës idëjomsanalizuoti. Atidaryta josvardinë auditorija, kurioje eksponuojamaMeilës Lukðienës universitetuidovanota biblioteka,iðleistas „Pedagogikos“ mokslinioþurnalo ðimtasis numeris.raidamas tik begaliniø kasdienybës rûpesèiø.Sveikos gyvensenos kultûra <strong>ir</strong>gi priklausonuo tautos gyvenimo stiliaus. Jeigu jisbûna paþeistas okupacijos, karø, su<strong>ir</strong>uèiø,katastrofø, tai sunku tikëtis, kad pati svei-ypaè jaunimo) nepakantumà áva<strong>ir</strong>iems þalingiemsáproèiams, nesugebëjimui vertintisavo <strong>ir</strong> kitø sveikatà kaip fundamentaliàegzistencinæ vertybæ. Tad argi nebûtina suvienytiáva<strong>ir</strong>ias vyriausybines institucijas, vyriausybines<strong>ir</strong> visuomenines organizacijas,pavienes iniciatyvas, politiniø partijø autoritetus,menininkus á vienà kryptingà, plaèiaðakájudëjimà. Be sveikos tautos neturimeateities! Tam galëtø pagelbëti áva<strong>ir</strong>ûskos gyvensenos kultûra iðliktø sveika. Ji taippat tampa nuvertinta, sureliatyvinta <strong>ir</strong> maþaipaveiki. Tuomet uþdavinys – kaip ugdyti visuminæsveikatos sampratà – darosi sunkiaiiðsprendþiamas <strong>ir</strong> ágyvendinamas.Gal mes <strong>ir</strong> neteisûs, bet mums atrodo(tà intuityviai jauèiame), jog mums dera sus<strong>ir</strong>ûpinti,kaip sustyguoti patá gyvenimo bûdàarba stiliø, kaip suderinti jame gelminiusetninës kultûros klodus, sparèià modernizacijà,naujà <strong>ir</strong> dargi abejotinà istoriná patyrimà,kad jie þmogaus sveikatà <strong>ir</strong> vidinæ darnà,„sielos darnà“, iðkeltø <strong>ir</strong> rodytø kaip didþiausiàvertybæ. Prisiminkime Senekà, jisteigë, kad „sielos darna“ prilygsta aukðèiausiamgëriui, nes padeda þmogui áveikti kûnonegalavimus, ligas, kliûtis <strong>ir</strong> svyravimus.O Platonas papildë Senekà mintimis, kuriønëra reikalo tiksliai cituoti, pacituosime išatminties. Prieštaringas, padrikas sielas blogisvedþioja bûties pasaulio pakraðèiais. Jaspasiekia tik blausi Idëjø ðviesa <strong>ir</strong> jos krentanebûtin, maþa tepatyrusios bûties iðganingosharmonijos. Iðties tai labai prasmingos,nesenstanèios mintys, kurias derëtø ásidëmëtigalbût visam gyvenimui.menybës vidinë darna padeda áveikti stresinessituacijas, nepasiduoti áva<strong>ir</strong>iems agresyvumoantplûdþiams, nerimui <strong>ir</strong> átampai,konfliktams. Ir svarbiausia, kad tokiàasmenybæ sieja su pasauliu <strong>ir</strong> paèiu savimipozityvûs santykiai. Visa tai prisidedaprie bendruomenës, bet kurios socialinësþmoniø grupës, tautos sveikatos <strong>ir</strong> jos savaiminiotausojimo.Manytume, þmogaus sveikatà saugo nevien medicina, dëmesys ligoms <strong>ir</strong> jø gydymui,kûno kultûrai, medicinos profilaktinëmspriemonëms <strong>ir</strong> ðvietimui. Þmogaus sveikatayra daugiaplotmis reiðkinys, aprëpiantisjo fizinæ, socialinæ, psichinæ bei dvasinæ sveikatà,þodþiu, kûno <strong>ir</strong> sielos jungtá <strong>ir</strong> judviejøvienovæ. Argi gali dabartinëje Lietuvoje vientik medikai, geri specialistai ðià sveikos gyvensenoskultûros problemà iðspræsti? Manytume,negali. Netgi jei, laikui bëgant, valstybë<strong>ir</strong> besimainanèios vyriausybës bûtø finansiðkaistiprios <strong>ir</strong> dosnios, o mûsø nacionalinisvidaus produktas augtø regimais,sparèiais tempais. Ar ne geriau bûtø paþadintivisuomenës sàmonæ, formuoti lankstesnævieðàjà nuomonæ, ugdyti þmoniø (<strong>ir</strong>Reikia tik pridurti: darna pasiþyminti asmenybënenualina savo sveikatos. Toksþmogus atv<strong>ir</strong>as savo egzistenciniams potyriams,tikrovës impulsø jis neiðkraipo racionaliasavigyna <strong>ir</strong> neslopina jø. Jis ið daliesyra prisitaikæs prie sàlygø, jis realiai vertinasavo galimybes <strong>ir</strong> svajones. Emocionaliainestabilûs arba neurotiðki individaipaprastai turi asmeninës <strong>ir</strong> socialinësadaptacijos sunkumø. „Sielos darna“, asforumai,aktyvesnë Baþnyèios, Nacionalinësþalingø áproèiø prevencijos tarybosveikla, universitetø dëstytojø, pedagogøiniciatyvos <strong>ir</strong> geras pavyzdys, kaimo bendruomeniønuovokumas ðiais joms paèiomsopiausiais klausimais. SociologasR.Grigas vienas ið p<strong>ir</strong>møjø iðkëlë bendruomeniðkumoatgaivinimo svarbà <strong>ir</strong> nubrëþëðio proceso schemà. Jis rašo: „Jau esamapagrindo tv<strong>ir</strong>tinti, kad šiuolaikinë vietiniøbendruomeniø elgsena iðplaukia ne tikið nepalauþiamos, áva<strong>ir</strong>iausias negandasiðgyvenusios (<strong>ir</strong> iðgyvenanèios) lietuviodvasios, jos istoriniø ðaknø, bet <strong>ir</strong> ið Lietuvosatsivërusios Europos regionø pavyzdþiui,ið suvokimo, kad savo <strong>ir</strong> savo vaikøgyvenimà bûtina daryti dvasiðkai turtingesná,prasmingesná”.Mes patys galime save sunaikinti <strong>ir</strong> iðnyksimekaip dûmas, jeigu þmogaus gyvensenoskultûrà laikysime graþiu þodþiu,kentauru, antraeiliu dalyku ar tik gydytojørûpesèiu. Nors jiems èia neabejotinaipriklauso prioritetai <strong>ir</strong> didesnë atsakomybësnaðta.Nukelta á 12 p.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 5
<strong>Vilniaus</strong> pedagoginiam universitetui – 75 metaiLyg paJonas Rimantas STONIS,Andrius REMEIKISTyrëjø komanda Indijoje, Himalajuose (ið ka<strong>ir</strong>ës á deðinæ): doktorantës Agnë Ðimkevièiûtë<strong>ir</strong> Asta Navickaitë, projektø vykdytojas Andrius Remeikis, prof. dr. V<strong>ir</strong>ginijus Sruoga,doc. dr. Arûnas Diðkus <strong>ir</strong> prof. habil. dr. Jonas Rimantas StonisVPU biosistematikai HimalajuoseNaujø organizmø rûðiø beieðkant<strong>Vilniaus</strong> pedagoginis <strong>universitetas</strong>turi ne tik pastatus, išplëtotà infrastruktûrà,bet, svarbiausia, deðimtmeèiaismatuojamà veiklos pat<strong>ir</strong>tá <strong>ir</strong>puikø moksliná potencialà.Pastaruoju metu ypaè daug kalbamaapie klimato kaitos pavojus.Globali klimato kaita <strong>ir</strong> didëjantis antropogeninispoveikis yra pavojingi netik biologinei áva<strong>ir</strong>ovei, gamtinei aplinkai,bet <strong>ir</strong> visuomenei bei tolesne<strong>ir</strong>aidai. Ðtai todël pastaraisiais metaisuþsienio tyrinëtojai daug aktyviau suskatoinventorizuoti Þemës biomus.<strong>Vilniaus</strong> pedagoginio universitetobiosistematikos tyrimø grupë savo pastangasnukreipë á strategiðkai svarbiøÞemës regionø biologinës áva<strong>ir</strong>ovësinventorizavimà. T<strong>ir</strong>iami ne tik Lietuvosentobiontiniai vabzdþiai, taèiau<strong>ir</strong> pasaulio fauna. Tikimasi, kad netolimojeateityje pavyks atrasti daug daugiaunaujø mokslui rûðiø <strong>ir</strong> apraðyti iðtisasiki ðiol neþinomas faunas. Tai padësávertinti biologinës áva<strong>ir</strong>ovës bûklæ,taksonominæ sudëtá, pateiks duomenø,leisianèiø planuoti saugomasteritorijas, parengti augalø apsaugospriemones, taip pat pateiks neákainojamøduomenø apie bendruosius faunogenetiniusprocesus Þemëje, padësgeriau suprasti, kaip evoliucionuojagamta, kurioje mes gyvename.Ðiuo metu VPU biosistematikos tyrimøgrupës mokslininkai jau turi unikaliømoksliniø duomenø. Taèiau nemaþiau svarbi tyrimø sëkmës sàlyga –gerai subalansuota tyrëjø komanda.Joje – net trys profesoriai, vienas docentas<strong>ir</strong> viena mokslø daktarë. NeseniaiVPU biosistematikos tyrimø grupëpasipildë naujais <strong>ir</strong> ypaè entuziastingaisbei gabiais tyrëjais. Doktorantës AstaNavickaitë <strong>ir</strong> Agnë Ðimkevièiûtë sëkmingaipradëjo euronemoralinës <strong>ir</strong> RytøAzijos entobiontiniø vabzdþiø taksonominiustyrimus, o projektø vykdytojasAndrius Remeikis tæsia Centrinëje<strong>ir</strong> Pietø Amerikoje surinktos kolekcinësmedþiagos mokslinæ identifikacijà. Kaitokio pobûdþio projekto tyrimus atliekaaktyvi, iniciatyvi <strong>ir</strong> perspektyvi bei áva<strong>ir</strong>ausamþiaus vykdytojø komanda, netik pasiekiami puikûs tyrimø rezultatai,bet <strong>ir</strong> ugdoma nauja tyrëjø karta, kuribus pajëgi sëkmingai konkuruoti tarptautinëjemokslo erdvëje.Ðiø metø rugpjûtá <strong>Vilniaus</strong> pedagoginiouniversiteto biosistematikøkomanda atliko ekspedicinius laukotyrimus Indijoje (Himalajø kalnuose,Utarakando valstijoje). Buvo norimane tik atrasti naujø, mokslui dar neþinomørûðiø, bet <strong>ir</strong> aptikti euronemoralinës(o tai yra – „mûsiðkës“) faunoselementø Himalajø kalnuose.Toliau pateikiame pasakojimà apiebiosistematikos tyrimø grupës ekspediciniuslauko darbus Indijoje, o tiksliau– apie nutikimus, kuriuos patyrëbiosistematikø grupës nariai, vykdydamiplanuotus mokslinius tyrimus.Prof. habil. dr.Jonas Rimantas STONISAtvykome á Indijos provincijàTaigi á Indijà atvykome puoselëdamisvajones aptikti naujø mokslui neþinomøorganizmø rûðiø. Rišikeše (Rishikesh), t.y.vietovëje Himalajø priekalnëse, – tikrasgamtos rojus: tarp aukðtø kalvø vingiuojašventoji Gango upë, o kur paþvelgsi – veðlûsmiðkai. Nors ði vietovë yra maþdaug600 m aukðtyje, o netoliese <strong>ir</strong> aukðtieji Himalajøkalnai, temperatûra rugpjûèio mënesálaikosi apie +35–40°C. Oro drëgmëlabai didelë. Vos kiek pajudëjæs pasijuntipaþliugæs prakaitu. Ilgiau iðbûti patalposeámanoma tik ásijungus ventiliatoriø.Doktorantë Agnë árengë gaudyklæ <strong>ir</strong> tikisi, kad áðviesà atskris paèiø maþiausiø Þemëjemikrodrugiø – maþøjø gaubtagalviøNa, reikia pasakyti, kad papuolëme átikrø tikriausio chaoso (<strong>ir</strong> neðvarumø) ðalá.Ið p<strong>ir</strong>mo þvilgsnio atrodytø, kad eismotaisyklës èia negalioja. Nepaliaujamasgaudesys <strong>ir</strong> spûstys. Sako, jeigu jûsø nusamdytasva<strong>ir</strong>uotojas padarytø avarijà,pavyzdþiui, uþmuðtø þmogø ar, dar blogiau,– ðventàjà karvæ, ið nelaimës vietosreikëtø neðdintis kuo greièiau <strong>ir</strong> kuo atokiau.Nes subëgæ vietiniai þmogeliai galilazdomis negyvai uþdauþyti ne tik va<strong>ir</strong>uotojà,bet <strong>ir</strong> niekuo dëtus keleivius. Tokiønelaimingø atsitikimø jau yra nutikæ <strong>ir</strong> „baltiesiems“keliautojams (apie tai buvo plaèia<strong>ir</strong>aðyta kelioniø vadovuose, pavyzdþiui,þymiajame „Lonely planet“).Mûsø namelio kaimynas, kaþkoks„nuo proto nuðokæs“ amerikietis vis aið-6 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
aisøapsuptyjeAr jaunosios doktorantës tikrai nepabûgo neiIndijos gyvaèiø, nei kraujasiurbiø dëliø?kina, kad „svarbiausia – laisvë! Ne gyvybëarba m<strong>ir</strong>tis“. Jis vis siûlo, kad iðsinuomotumemotociklus <strong>ir</strong> kaip tie vietiniai„dþigitai“ lakstytume po Indijà. Ásivaizduojame,kaip ðauniai atrodytø mûsø doktorantëAsta ant motociklo besidraikanèiaisvëjyje plaukais (ðalmø èia nereikia) <strong>ir</strong>besimëgaujanti neribota laisve!Didþiulis himalajinis þiogas ant Agnës rieðoMaldininkaspas<strong>ir</strong>engæsaðtriomis kaippeilis priekinëmiskojomis kautis suprieðu arbastverti grobáGamta mus uþbûrëJau p<strong>ir</strong>màjá rytà atsibudæ negalime patikëtisavo akimis. Prie mûsø nuostabiosios„bazës“ (t.y. paties atokiausio, paèiojemiðkø papëdëje ant aukðtos kalvos pastatytotriaukðèio namelio) gyvena beþdþionës– makakos rezusai (Macaca mulatta)<strong>ir</strong> skraido daugybë áva<strong>ir</strong>iausiø <strong>ir</strong> spalvingiausiødieniniø drugiø. Tiek daug drugiøvienoje vietoje retai kur ámanoma pamatyti.G<strong>ir</strong>dëti cikadø giesmës. Viena jøyra ne tik labai didelë, bet <strong>ir</strong> ypaè balsinga.Kai ji uþgieda, atrodo, lyg kas bûtø paleidæsmotorà. Stebina drugiø machaonøgausa <strong>ir</strong> áva<strong>ir</strong>ovë. Be skraidanèiø suaugëliø,èia galima aptikti <strong>ir</strong> daugybæ jø vikðrø,kuriø p<strong>ir</strong>møjø ûgiø individai nëra tokie graþûskaip suaugæ vikðrai. Maþiukai primena(imituoja) paukðèio išmatas. Ið p<strong>ir</strong>moþvilgsnio net nepastebësi, kad tai gyvivikšrai. Taèiau mus ðitie „egzotai“ maþaidomina. Mûsø ieðkomi vikðrai yra tik 1–3mm ilgio <strong>ir</strong> gyvena viduje augalø lapø, darydamiuþdaras iðgrauþas (minas). Jau p<strong>ir</strong>màvakarà ant namelio laiptø aptinkamedidþiulá elniavabalá. Vadovas prof. Stonissako, kad jeigu vietovëje gausu vienø organizmø(pavyzdþiui, dieniniø drugiø, vabaløarba augalø), tai greièiausiai bus daug<strong>ir</strong> kitø organizmø. Toks jau gamtos dësningumas.Taigi ið Riðikeðo tikimës labaidaug (taip pat <strong>ir</strong> naujø mokslui rûðiø).Kelià pastojo kobra, bet iðgelbëjovietinë kalaitëÁpratome ieðkoti augalus minuojanèiøvikðrø ant aukðto kalno uþ namelio, nesvisos ikiðiolinës pastangos aptikti minuojanèiøvabzdþiø vietovëse, esanèiose þemiau,nedavë rezultatø. Vietos arèiaušventojo Gango þmoniø yra nuniokotos<strong>ir</strong> priaugusios mûsø t<strong>ir</strong>iamiems organizmamsnetinkamø augalø. Takelis, vedantisá kalnà, vingiuoja tankiame miške. Poliûèiø (o dabar kaip tik musono periodas)uodø èia tiek daug, kad negelbsti <strong>ir</strong> mûsøatsiveþti specialiai atogràþoms sk<strong>ir</strong>ti repelentai.Tepamës ne tik apnuogintas kûnovietas, bet <strong>ir</strong> rûbus. Nuo infekciniø ligøIndijoje kasmet m<strong>ir</strong>ðta 1,3 mln. gyventojø,o vien nuo uodø platinamos maliarijos –daugiau nei 200 tûkst. þmoniø.Tiesa, vietiniaiuodai yra perpus maþesni uþ mûsiðkius,bet labai graþûs, juodi su baltaimargomis kojomis <strong>ir</strong> be galo ákyrûs. Tai –tigriniai uodai (Aedes albopictus), grësmingim<strong>ir</strong>tinø ligø perneðëjai. Kai nuo prakaitoperm<strong>ir</strong>ksta rûbai, tie uodeliai geliakiaurai per drabuþius.Ðá kartà kolegos doc. Arûnas <strong>ir</strong> nepailstantidoktorantë Asta vieni sus<strong>ir</strong>uoðia lipti ákalnà, nes jiems kaip visada vis negana.Prie jø prisiðlieja <strong>ir</strong> nuolatinë palydovë –vietinë kalaitë. Lydimi keturkojo sargybiniomûsø kolegos jauèiasi linksmiau. Lipantkalnu galima pasikelti iki maþdaugaðtuoniø ðimtø metrø aukðèio. Ten, aukðèiau,<strong>ir</strong> augalija kiek kitokia, <strong>ir</strong> oras ðiektiek vësesnis. Taèiau pusiaukelëje kalaitësunerimsta <strong>ir</strong> nubaido ant takelio iððliauþusiàkobrà. Kobra pasislepia tarp iðs<strong>ir</strong>aizgiusiømedþiø ðaknø, o mûsø kolegos tæsiaþygá. Tik dràsioji kalaitë kaþkodël pasiðalina.Kità rytà eidami á þygá neðamës ðuniuibandeliø <strong>ir</strong> ieðkome, kur pradingo mûsøiðtikimoji (visada á þygius lydinti) kalaitë.Taèiau jos daugiau niekada <strong>ir</strong> nebepamatëme,mat vargðë nugaišo.Indiškosios kobros (Naja naja). Jos turi stipriønuodø, kurie paralyþiuoja raumenis <strong>ir</strong> sustabdokvëpavimà bei š<strong>ir</strong>dies veiklàIð pradþiø gyvaèiø kerëtojas atsargiai uþdëjokobrà doc. Arûnui ant peèiø, o po to kaþkosusierzino <strong>ir</strong> pradëjo vynioti gyvatæ aplink galvàProfesorius V<strong>ir</strong>ginijus uþtiko kità kobrà,kuri, pas<strong>ir</strong>odo, gyvena ðalia tako, vingiuojanèioið mûsø namelio á kaimelá. Pastarojiilgai nelaukusi pasislëpë namo pamatuose,tad iðëjæ ið namø vis da<strong>ir</strong>omës,kur ta gyvatë.Kità dienà kolegos Arûnas <strong>ir</strong> doktorantëAsta sutiko vietiná gyvaèiø kerëtojà <strong>ir</strong> nusprendëðalia jo nusifotografuoti. Þinoma,ne uþ dykà, davë (tik) dvidešimt rupijø. Iðpradþiø gyvaèiø kerëtojas maloniai sutiko,taèiau po to kaþko susierzino <strong>ir</strong> staigiu judesiuapsuko kobrà aplink docento Arûnogalvà <strong>ir</strong> kaklà. Doktorantei Astai kerëtojasliepë kobrà laikyti uþ uodegos. KolegaArûnas baisiai persigando, o Asta pasibaisëjusiklykdama nubëgo ðalin.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 7
Mus uþpuolë makakosRytà prabundame nuo vadovo Stonioðauksmø. Prie namelio atëjo ne pavienësmakakos rezusai, o visa jø didþiulë kaimenë.Bûna dienø kai makakos uþðokaant mûsø laiptinës kolonø arba laksto pobalkonà. Tad duris <strong>ir</strong> langus visada pravartulaikyti uþdarytus. Ðios beþdþionës– vagilës. Docentas Arûnas negali uþliptilaiptais á treèià aukðtà, nes itin stambusmakakos patinas (labai jau raudonu uþpakaliu)iððiepæs dantis grasina kolegai<strong>ir</strong> kësinasi uþðokti ant galvos, turbût <strong>ir</strong>išdraskyti akis. Baisu.Indijoje apie pusæ visø makakø rezusø (Macaca mulatta) populiacijos ið miðkøpersikëlë gyventi á kaimus <strong>ir</strong> miestusHimalajinë lelija (Hedychium spicatum) augane tik drëgnuose Himalajø miðkuose, bet <strong>ir</strong>aptinkama Malaizijoje bei JaponijojePer liûèiø sezonà iðvykstame ákalnusIšsinuomojame maðinà <strong>ir</strong> indà va<strong>ir</strong>uotojà(jis visiškai nekalba angliðkai, bet turigraþià raudonà dëmæ ant kaktos) <strong>ir</strong> iðvykstameá aukðtuosius Himalajus, á Musoræ(Mussoorie). Netrunkame pan<strong>ir</strong>ti á tankørûkà. Mûsø kelionës dþiûgavimai netikëtaibaigiasi, kai va<strong>ir</strong>uotojas pasako, jog toliauvaþiuoti nebegali, <strong>ir</strong> mus iðlaipina ðlapioje,áva<strong>ir</strong>aus tipo išmatomis uþterðtoje pakelëje.Pas<strong>ir</strong>odo, mûsø pagrindinis bagaþas,kuris buvo pr<strong>ir</strong>iðtas ant maðinos stogo,perðlapo. Neriame á p<strong>ir</strong>mà pasitaikiusáviešbutá, kuriame laukia ádomios staigmenos.Vieni kambariai be langø, kiti pereinami<strong>ir</strong> be atsk<strong>ir</strong>o tualeto, tad gamtiniø reikaløreikia belstis pas kaimynus. O mûsøpagrindinis kambarys kaip didelis televizorius– visa siena stiklinë. Kai pradedamenus<strong>ir</strong>enginëti, pusë miestelio þiûri á mus<strong>ir</strong> rodo p<strong>ir</strong>ðtais. O vakare – atv<strong>ir</strong>kðèiai – mesuþsigesiname ðviesà <strong>ir</strong> gerdami arbatà stebimeMusorës gyvenimà kaip dideliameekrane. Rytoj sus<strong>ir</strong>asime savo „lageriui“tinkamesnes vietas <strong>ir</strong>, þinoma, ne judriojemiestelio aikðtëje.J.R.STONIO, V.SRUOGOS <strong>ir</strong> A.ÐIMKEVIÈIÛTËS nuotr.Musorëje gyvename kaip debesyjeIlgà laikà dþiûgavome, kad liûèiø sezonas(musonas) mums ne kliûtis. TaèiauMusorëje sëdime kaip kokiame debesyje– viskas aplinkui skendi t<strong>ir</strong>ðtame rûke, nematytinei aplinkiniø kalnø groþio, nei giliøtarpekliø vaizdø. Blogiausia ne rûkas, kuriskamuoliais ritasi per kalnus, o tai, kadoro drëgmë kondensuojasi lietumi. Be to,liepos rugpjûèio mënesiais èia daþnos viskàpermerkianèios liûtys. O gaila!.. NesMusorës apylinkës garsëja nepakartojamomiskalnø panoramomis, kuriomis galimagroþëtis tik esant geram orui. Jau perp<strong>ir</strong>màsias dvi dienas mûsø rûbai perðlapo,o kadangi visiðkai nedþiûva, jauèiamësgerokai padrëkæ. Bijome, kad dar kiek <strong>ir</strong>apsineðime pelësiais. Priplëkæ <strong>ir</strong> mûsøkambariai. Profesoriaus V<strong>ir</strong>ginijaus marškiniaijau supuvo, tad rengiasi išmesti. Norstermometras rodo +25°C (o sutemus apie+20°C), po labai karðto <strong>ir</strong> tvankaus Riðikeðojauèiamës suþvarbæ. Kai kurie apda<strong>ir</strong>iaiatsiveþë guminius batus, tad mûsø þygiamslietus <strong>ir</strong> purvai (bei gatviø iðmatos...)– ne kliûtis. O štai p<strong>ir</strong>masis þygis Musorëjepavyksta ne tik dël to, kad aptinkameádomiø minuojanèiø mikrodrugiø vikðrø,bet <strong>ir</strong> dël kitos ypatingos prieþasties – netikëtøkraugeriø.P<strong>ir</strong>masis musono siurprizas –kraujuojanèios þaizdosDocentas Arûnas p<strong>ir</strong>masis iðmëgino,kà reiðkia vaikðèioti Himalajø miðkuoseper musonà. Èia taip drëgna, kad dëlëssavo aukos tyko þolëse arba ant ðlapiømedþiø bei krûmø lapø. Nepajunti, kaipjos uþkrenta uþ apykaklës ar palenda pokojinëmis <strong>ir</strong> siurbia kraujà. Dël parazitø <strong>ir</strong>ligø Arûnas labai nemëgsta Indijos dþiungliø,o èia, kalnuose, iki ðiol jautësi saugus.Taèiau dabar mûsø kolega paplûdokraujais, nes dëlëms ásisiurbus ilgai tekakraujas. Jo kreðëjimà stabdo dëliø suleistash<strong>ir</strong>udinas. Kad neapliptum dëlëmis,reikia labai gerai apsikamðyti rûbus. Taèiau<strong>ir</strong> tai ne visada padeda. Rytoj (jeigunepils liûtis kaip ið kib<strong>ir</strong>o) vël rengiamës áþygá. Vadovas Stonis labai uþsigeidë nufotografuotiðias egzotines Indijos dëles,todël praðo doktorantës Agnës <strong>ir</strong> kolegosAndriaus specialiai pabûti jaukais kraujasiurbëmsk<strong>ir</strong>mëlëms. Agnë pareiðkia jokiubûdu nesutiksianti, o Andrius (kaip visada)pas<strong>ir</strong>yþæs eksperimentams.Šiuose liûèiø permerktuose miðkuosedëliø tiek daug, kad tai tampa mûsø problema.Ið pradþiø Andrius fotografuotidþiaugsmingai atneða áspûdingà visiðkaijuodà k<strong>ir</strong>mëlæ su ádomiai praplatëjusia galvinedalimi. Kadangi daugiau norinèiø nëra,Andrius leidþia dëlei uþlipti sau ant rankos.Bet ði, pas<strong>ir</strong>odo, nenori ásisiurbti á odà.Ið pradþiø pagalvojame, kad tokios dëlës,ko gero, yra ne ðiltakraujø, o kokiø norskitø gyvûnø parazitai. Taèiau paskui atsipeikëjame– juk tai ne dëlë, o tik á dëlæ panaðiplokðèioji k<strong>ir</strong>mële juodoji planarija (Bipaliumkewense) (beje, dëlës priklauso neBuvom g<strong>ir</strong>dëjæ,kad Indijosmusono liûtysgali paralyþiuotibet kokià veiklà,bet mûsøtyrimams tai –ne kliûtis.Nuotraukoje –visada gerainusiteikæ <strong>ir</strong>energingikomandosnariai (ið ka<strong>ir</strong>ësá deðinæ):doktorantë AstaNavickaitë,doc. dr. ArûnasDiðkus,doktorantëAgnë Ðimkevièiûtë,prof.dr. V<strong>ir</strong>ginijusSruoga <strong>ir</strong>projektøvykdytojasAndriusRemeikis8 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
plokðèiøjø k<strong>ir</strong>mëliø tipui, o þieduotøjø).Ieškom toliau. Pas<strong>ir</strong>odo, ant ðlapiø þoliøpilna to, ko mums reikia – tikrø tikriausiøindiniø dëliø (Haemadipsa sylvestris). Josgal kiek trumpesnës uþ planarijà <strong>ir</strong> raibokos(juosvos su rudais skersiniais raštais).Uþtenka tik pabraidyti po þoles, <strong>ir</strong> jos jaulipa aukðtyn per guminius batus <strong>ir</strong> siurbiasiá þmogø. Kuo toliau, tuo sunkiau nuoðiø dëliø apsisaugoti. Kolega Andrius nusimaunabatus <strong>ir</strong> aptinka, kad jo kojinësjau spëjo perm<strong>ir</strong>kti krauju. Mûsø puikiosiomsdoktorantëms Astai <strong>ir</strong> Agnei ðie miðkøpasalûnai kelia pasibjaurëjimà. Taèiaudar daugiau pasibaisime, kai vienà rytà atsikëlæaptinkame dëliø, bes<strong>ir</strong>aitanèiø mûsøguminiuose batuose. Mes nakèiai batuspaliekame prie namelio durø, o tosbjaurybës, matyt, susigundo batø „aromatais“.Dabar kiekvienà kartà prieð iðeinantá þygá reikia ne tik iðkratyti batus, bet <strong>ir</strong> turëtidaug pleistrø <strong>ir</strong> dezinfekavimo sp<strong>ir</strong>ito.Taigi, jeigu atvyksite á Indijà per musonà,susitaikykite, kad tikrai aplipsite kraujasiurbëmisdëlëmis. Beje, ðiandien profesoriusRimantas sako, kad bes<strong>ir</strong>aitanèiø dëliø jaumatë <strong>ir</strong> mûsø namelio duðe.Neprasidëkite su beþdþionëmis –gali baigtis blogaiÈia, Musorës <strong>ir</strong> aplinkiniuose miškuose,gyvena ne tik elniø, leopardø (pastarøjønematëme), bet <strong>ir</strong> dvi rûðys beþdþioniø.Pilkieji langûrai (Presbytissp.) – vienos elegantiðkiausiø<strong>ir</strong>, sakykim, graþiausiøbeþdþioniø. O ðtai makakosrezusai – vienos ákyriausiø<strong>ir</strong> agresyviausiø pasauliobeþdþioniø. Patikëkite,jø áþûlumui nëra ribø. Tiekvienos, tiek kitos laikosi bûriais (kartais dideliais)<strong>ir</strong> migruoja ið vietos á vietà. Makakø<strong>ir</strong> langûrø galima pamatyti miðkuose,taèiau tikroji nelaimë, kai jos priartëja priekaimo arba nusileidþia ant plento. Makakosnenoriai uþleidþia kelià net maðinoms,o einant keliu pësèiomis gali uþpulti <strong>ir</strong> suþaloti.Ið pradþiø jos lyg <strong>ir</strong> nekreipia dëmesio,uþsiima savo reikalais, taèiau jø nuotaikoslabai greitai keièiasi. Uþtenka paþiûrëtiá jø snukius – bjaurumas ant kaktosparaðytas. Profesorius Rimantas aiðkina,kad ðios beþdþionës nëra tokios bebaimës.Pavyzdþiui, bijo fotoaparato <strong>ir</strong> nemëgsta,kai jas fotografuoja. Taèiau uþtekoprofesoriui tik iðsitraukti fotoaparatà,kaip kaimenei vadovaujantis patinas šuoliaispuolë link jo. Tad nieko kito neliko kaipkuo greièiau slëpti fotoaparatà, visiemsbëgti <strong>ir</strong> visu garsu klykti. Šitos beþdþionësyra gana stambios, ypaè subrendæ patinai.Jos kovoja dantimis <strong>ir</strong> nagais. Jeigutik galëtø, uþðoktø þmogui ant nugaros <strong>ir</strong>draskytø akis nagais <strong>ir</strong> kandþiotø. Be to,jos gali uþkrësti ligomis. Tikra bëda eiti promakakø bandà su polietileniniu maišeliu.Jos ið karto sumàsto, kad, ko gero, neðatësmaisto (vaisiø, bandeliø). Mûsø elegantiðkojidoktorantë Asta nukenèia net Musorësmiestelio centre, mat, nieko blogo negalvodama,neðasi vaisiø. Musorëje beveikvisada rûkas, o vakaro prieblandos darovietovæ dar paslaptingesnæ (panaðià kaipVienasgraþiausiøpasauliodrugiø –indijinismachaonasNuo drëgnø þoliø <strong>ir</strong> medþiø lapø visokie gyviaitik <strong>ir</strong> taikosi uþðliauþti ant þmogaus odos(nuotraukoje – juodoji planarija)tuose filmuose apie vilkolakius). Suðnarakrûmai, sulinguoja medþiø ðakos <strong>ir</strong> ið prietemølyg kokie „zombiai“ pas<strong>ir</strong>odo makakos.Stambi makaka ðokdama nuo medþionesunkiai galëtø pargriauti tokià lieknà merginàkaip Asta. Kad mûsø Asta gráþta suvaisiais – didelë sëkmë. Taèiau merginaimakakos ávaro daug baimës.Makakos nevengia <strong>ir</strong> judriausiø miestøgatviø. Jø bandos dunda namø stogais,karstosi elektros laidais <strong>ir</strong> lenda prokiekvienà langà, kuris tik atidarytas. ProfesoriusRimantas ið pradþiø buvo didysismakakø mylëtojas, visada ðerdavo jasbandelëmis, sausainiais <strong>ir</strong> obuoliais. Visragindavo <strong>ir</strong> kolegas dþiaugtis tais padarëliais.Taèiau dabar viskas dramatiškaipasikeitë. Makakos ájunko á mûsø apylinkes,uþsilipa ant namelio stogo, karstosiant tvorø <strong>ir</strong> išðiepusios dantis gàsdina. KolegaAndrius grieþtai draudþia palikti prav<strong>ir</strong>asduris. Taèiau dûstantys profesoriaivis nori daugiau švieþio oro. Gráþæ išþygio, kur pakliûva pasidedame kuprines,fotoaparatus <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>kinius. Besikuisdami pamatome,kad didelis makakos patinas jaukambaryje <strong>ir</strong> laiko nutvëræs p<strong>ir</strong>kiniø maiðelá.Gerai, kad ne fotoaparatà ar rankinæsu lietuviðku pasu <strong>ir</strong> pinigais. Ið netikëtumoprofesorius Rimantas suklinka ne savobalsu. Kolega Andrius, nebesuprasdamaskas darosi <strong>ir</strong> persigandæs klyksmo,taip pat klykia. Ðtai ðito makaka iðmûsø tikrai nesitikëjo. Pabyra beþdþionësneðami produktai, o mes tarpduryje pamatometik raudonà makakos uþpakalá.Blogiausia, kad ðitos bjaurybës jau pradedaverþtis <strong>ir</strong> pro uþdarytas duris. Tad,jeigu durys ið vidaus neuþsklæstos metaliniusklàsèiu, beþdþionës á jas trankosi <strong>ir</strong>visaip bando atidaryti. Paprastai optimistiðkainusiteikusi doktorantë Agnë ðá kartàpraranda gyvenimo dþiaugsmà, kaipiktos makakos uþpuola jos namelá <strong>ir</strong>dantis iððiepusios þada kautis. Agnë itinguvi mergina, taèiau vos spëja pasprukti<strong>ir</strong> uþsidaryti kambaryje. Sumanome išsiskalbtiper dëliø atakas kraujais iðtepliotusrûbus. Skalbinius iðkabinëjame ant v<strong>ir</strong>vësðalia doktorantës Agnës namelio. Nemanome,kad mûsø skudurai gali sudo-Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 9
Prof. Ianas P.GrantasOksfordo <strong>universitetas</strong>,Jungtinë KaralystëfizikøProf. Peras JonssonasMalmës <strong>universitetas</strong>,ÐvedijaProf. Michelis GodefroidasLaisvasis Briuselio<strong>universitetas</strong>, Belgijaji vyko JAV, tris kartus Azijoje, Vokietijoje<strong>ir</strong> du kartus Prancûzijoje. Konferencijojebuvo pristatomi naujausi mokslo laimëjimaiatomø <strong>ir</strong> molekuliø fizikos srityje, opatys ádomiausi pristatomi kviestiniuosepranešimuose, kuriuos skaitë kolegos iðJAV, Prancûzijos, Anglijos, Australijos, Japonijos,Švedijos, Rusijos, Kinijos, Korëjos,Vokietijos, Belgijos, Austrijos. Prof.G.Gaigalas buvo vienintelis Lietuvos atstovas,kuris taip pat perskaitë kviestinápraneðimà <strong>ir</strong> pristatë savo grupëje (VU Teorinësfizikos <strong>ir</strong> astronomijos institute <strong>ir</strong>VPU Bendrosios fizikos katedroje) gautusnaujausius mokslinius rezultatus <strong>ir</strong> apskritainaujausius tyrimus, gautus „A.Juciomokykloje“. Taigi <strong>Vilniaus</strong> pedagoginis<strong>universitetas</strong> 2011m. ðià reikðmingàmokslo plëtros estafetæ perduos Oksfordouniversitetui arba Pjero <strong>ir</strong> Marijos Kiuriuniversitetui Paryþiuje.Prof. Charlote F.FischerNIST, Gaithersburgas, JAVProf. Jacekas BieronisKrokuvos Jogailos<strong>universitetas</strong>, LenkijaHabil. dr. Stephanas FritzscheKaselio <strong>universitetas</strong>, VokietijaProf. dr. Chenzhongas DongasNorth West Normal <strong>universitetas</strong>,Lanzhou, KinijaPER TRIS VANDENYNUSMan jau 2005 m. teko d<strong>ir</strong>bti JAV Atominësfizikos skyriaus NIST ( National Instituteof Standards and Technology) vykdomojemokslinëje programoje <strong>ir</strong> èia atliktipopuliariausios pasaulyje atomo sritieskompiuterinës GRASP (General PurposeRelatyvistic Atomic Structure Package)modifikacijas. Tada viena þymiausiøpasaulyje atomo fizikos specialisèiø prof.Charlote Froese Fischer pakvietë atvaþiuotiá JAV NIST atlikti tolesniø tyrimø, nes nebuvauðiø srièiø naujokas – staþavæs <strong>ir</strong>Oksfordo universitete pas I.Grantà, gvildenæsreliatyvistinæ trikdþiø teorijos versijà, <strong>ir</strong>Laisvajame Briuselio universitete (Belgija)pas prof. M.Godefroidà, plëtojæs savo sukurtàf elektronø sluoksniø metodikà, <strong>ir</strong> Kaseliouniversitete (Vokietija) pas habil. dr.Stephanà Fritzsche, paskatinusá kurti kompiuterináspieèiø, kuriuo atliekami itin sudëtingiskaièiavimai. Kaselyje susipaþinta<strong>ir</strong> su perspektyviu atomo teorijos mokslininkuprof. Chenzhongu Dongu iš garsausKinijos Lanzhou Northwest Normal universiteto,su kuriuo uþmegzti ilgalaikiai ryðiai,ne kartà sveèiuotasi tame universitete, kartuatlikta nemaþa tyrimø. 2007 m. pas<strong>ir</strong>ašytas<strong>Vilniaus</strong> pedagoginio universitetoBendrosios fizikos katedros <strong>ir</strong> College ofPhysics and Engineering of NorthwestNormal University bendrø moksliniø tyrimøsusitarimas, á juos átraukiant ðaliø doktorantus,taip pat dëstytojø mainus. Sutartysvëliau buvo atnaujinamos, bendrimokslo tyrimai tapo tradiciniai. Vëliau buvauiðrinktas ðio Kinijos universiteto Garbësprofesoriumi.Reikšmingi Bendrosios fizikos katedrosmokslo ryšiai <strong>ir</strong> su Malmës universiteto (Ðvedija)prof. Peru Jönssonu, kuris prieš trejusmetus VPU pradëjæs iki ðiol tæsia paskaitøciklà kompiuterijos bakalaurantams, magistrantamsbei doktorantams.Asociacijos SEND (Italija) bei partneriøið Palermo (Italija), Bratislavos (Slovakija),Bochumo Ruhro (Vokietija), AndreiSaguna (Rumunija), Artevelde (Belgija)universitetai su VPU Fizikos <strong>ir</strong> technologijosfakultetu ásijungë á projektà, kuriuo siekiamapaskatinti jaunimà rinktis tiksliøjømokslø studijas, o bûsimus mokytojus –taikyti naujus ugdymo metodus. Be to, iðplëtotistudentø mainai tarp ðiø ðaliø.Pernai, tæsdami bendradarbiavimotradicijas, suorganizavome moksliná seminarà,kuriame dalyvavo jau seni paþástamiatomo fizikos teorijos bendradarbiai– Michelis Godefroidas (Laisvasis Briuselio<strong>universitetas</strong>), Peras Jönssonas (Malmës<strong>universitetas</strong>), Jacekas Bieronis (KrokuvosJogailos <strong>universitetas</strong>), StephanasFritszche‘as (GSI). Tai buvo ðiemetë jauminëtos mûsø Bendrosios fizikos katedrosmokslo konferencijos uvertiûra, pradëjusikoordinuoti áva<strong>ir</strong>iø grupiø moksliniustyrimus, kaip tiksliau teoriðkai nustatytiatominiø dydþiø charakteristikas. Šioseminaro išsk<strong>ir</strong>tinis bruoþas buvo <strong>ir</strong> tas,kad daugelis sveèiø skaitë paskaitas mûsømagistrantams <strong>ir</strong> doktorantams, kuriejau buvo áraðyti á bendrø atomo teorijospasaulio tyrëjø grupes.2010 m. konferencija (ICAMDATA 07)bei VPU Bendrosios fizikos katedros moksliniaistyrimais susidomëjo Japonijos mokslininkai<strong>ir</strong> pasiûlë atlikti bendrus tyrimus. Tyrimøobjektas galëtø bûti metodikos kûrimas,naujø kompiuteriø programø raðymas<strong>ir</strong> ypaè tikslûs skaièiavimai tokiø jonø, kuriereikalingi plazmos diagnostikai.populiacijos „nusprendë“, kad jau gana„vargti“ miðkuose, <strong>ir</strong> apsigyveno kaimuose,miesteliuose <strong>ir</strong> net didmiesèiuose. Omakakø Indijoje nuolatos gausëja.Atvykæ á Danoltá (Dhanolti) apsistojamepamiðkëje. Aiðku, netrukus pas<strong>ir</strong>odomakakos. Ið pradþiø jos sukinëjasi apaèioje,o mes saugûs dþiûgaujame antroaukðto terasoje. Nors doktorantë Agnëjau sunerimusi, profesorius Rimantas, norëdamaspasipuikuoti ar prisiminæs savosenà meilæ makakoms, atbëga su bandelëmis.Taèiau makakos patinas netrunkapamatyti profesoriaus rankose maiðelá.Puola turëklais aukðtyn á terasà <strong>ir</strong> griebiauþ maiðelio, o mes panikos apimti <strong>ir</strong>ðaukdami iðsilakstome po kambarius. Paþadamedaugiau makakø neðerti. Taèiaumakakos jau þino, kur yra bandeliø. Priešsutemas dantis iššiepusios jos þiûri prolangus <strong>ir</strong> stumdo duris, tikëdamosi pasigvieštigrobio. Ypaè nejauku, kai makakøbandoje yra pateliø su jaunikliais. Šiepradeda þviegti, atrodo, visiškai be jokioreikalo. Tada tik <strong>ir</strong> þiûrëk, kad bandos vadasnesugalvotø jø ginti.Tikra tiesa, kad makakas sunku fotografuoti.Nors <strong>ir</strong> labai áþûlios, vos tikpamaèiusios fotoaparatà nusisuka arbastengiasi pasitraukti ið kadro. Sufokusuotikadrà á jø snukius ypaè sunku. Be to,jø þvilgsniai akim<strong>ir</strong>ksniu pasidaro pikti.Šiuo metu, kai raðome ðias eilutes, klausomës,ar kartais stogais neatidundakoks makakø tabûnas. Tad dël visa kodideliu metaliniu sklàsèiu uþsklendþiameduris.(Tæsiná skaitykite kitame þurnalo numeryje)Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 11
Atkelta ið 5 p.Pedagoginës mintiesNacionalinë sveikatos koncepcija, aiðku,gali bûti kritikuotina, daug yra priimtøáva<strong>ir</strong>iø ástatymø, programø, nutarimø, taèiaurezultatai privalëtø bûti geresni <strong>ir</strong> apèiuopiamesni.Turëti ðalyje ilgalaikæ, detalià sveikosgyvensenos ugdymo programà yra seniaipribrendæs, svarbus dalykas. Tokià programàpajëgûs parengti áva<strong>ir</strong>iø srièiø specialistai,mokslininkai. Jie jau dabar, kviesdamiáva<strong>ir</strong>ius forumus, daug diskutuoja <strong>ir</strong>aiškinasi, prieina prie bendrø susitarimø.Senbuvëse Europos Sàjungos ðalysedaug daroma, kad sveikata bûtø suprantamavisapusiðkai – <strong>ir</strong> mediciniðkai, <strong>ir</strong> humanitariðkai,<strong>ir</strong> filosofiðkai. Mes medicinosmokslà prisk<strong>ir</strong>iame prie gamtos, biologijosmokslø. Tuo tarpu kitø šaliø kitokiose moksløklasifikacijose medicinos mokslas prisk<strong>ir</strong>iamashumanitarinei srièiai. Jau tas faktasrodo, kad medicinos tyrinëjami sveikatos <strong>ir</strong>ligos reiškiniai bei simptomai turi anaiptolne tik kûniðkàjà, medþiaginæ, daiktiðkàjà prigimtá.Dar daugiau, þmoniø sveikata – taididþiausias valstybës turtas, didesnis negunaudingosios iðkasenos, brangûs metalai,švytintys auksai ar naftos telkiniai. Jigarantuoja natûralià kartø kaità, tautos genofondà.Deja, turime pripaþinti – èia mûsøvalstybë yra paþeidþiama. Maþëjantis gimstamumas,p<strong>ir</strong>magimiø tëvø senëjimo tendencija,giluminiø ryðiø tarp kartø sutrûkinëjimas<strong>ir</strong> susvetimëjimas, gimtosios þemësðventenybës, sakralumo jausmo netekimas,Dekalogo ásakymø sureliatyvinimas <strong>ir</strong>kiti veiksniai toli graþu neprisideda prie tautossveikatos. Mes dar nekalbame apie nusikalstamumomastà, þiaurumà, saviþudybes,narkomanijà <strong>ir</strong> kt. Tas mus verèia ieðkotiáva<strong>ir</strong>iø veiksmingø objektyviø priemoniø<strong>ir</strong> bûdø, kaip paversti sveikatà didþia nacionalinevertybe. Ypaè svarbu apsaugotiþmogø ne tik nuo somatiniø ligø, bet <strong>ir</strong> psichiniø,didþiulës nervinës átampos, kurià jispat<strong>ir</strong>ia laisvosios rinkos, konkurencijos sàlygomisar gyvendamas didmiesèiuose,tuose „nervø mazguose“.Beatoda<strong>ir</strong>iðkas miestø augimas, technosferosplëtra darosi grësminga. Sakoma,kad artëja viena ið sunkiausiø pasaulinëscivilizacijos <strong>ir</strong> globalizacijos kriziø, susijusiøsu tuo, kad nuolat daugëja didþiøjømiestø gyventojø <strong>ir</strong> ðio proceso darosineámanoma kontroliuoti. Mûsø amþiujemegapoliø skaièius artëja prie 50. Kiekvienamejø gyvena maþiausiai penki milijonaiþmoniø. Þmonës gyvena pernelyg tankiai,aplinka labai uþteršta toksiðkomis medþiagomis<strong>ir</strong> gamybos atliekomis, gausiossocialinës grupës skursta, jø sveikata blogëja,vis labiau plinta nusikalstamumas <strong>ir</strong>narkomanija. Tokijo – Jokahamos gyventojøskaièius perlipo per 30 milijonø, Meksiko– per 20, Niujorko – per 20 <strong>ir</strong> t.t. Miestai,be abejo, nepaprastai reikðmingi pasauliokultûros <strong>ir</strong> ekonomikos raidai <strong>ir</strong> bendraiþmonijos paþangai, nors dël pastarosiosdabar smarkiai abejojama.XXI a. pradþioje pusæ Þemës gyventojøsudarys miestieèiai. Taigi globalinësmiestø katastrofos pavojus realus <strong>ir</strong> kasmetdidëja, þada sunkiø padariniø visaiþmonijai, jeigu nebus imtasi skubiø veiksmingøpriemoniø ðá procesà suvaldyti, paþabotitechnokratiná màstymà <strong>ir</strong> veikimà.O juk technosfera turëtø bûti pritaikyta priepsicho <strong>ir</strong> ekosferø. Priešingu atveju þmogøjau dabar tykoja <strong>ir</strong> tykos nuolatinës maþesnësar didesnës nelaimës <strong>ir</strong> netektys.Kaþkuris iš futurologø pasakë: XXI a. pradþiosþmonës bus bene dramatiðkiausiolikimo þmonës – nervingi, persekiojami ð<strong>ir</strong>diesydø, psichiðkai nesveiki. Ið tiesø ðiameteiginyje yra dalis tiesos.Akivaizdu, kad psichinë þmogaus sveikatapriklauso nuo visø mûsø – pilieèiø <strong>ir</strong>tautieèiø susiklausymo. Turëdama gerai apgalvotàástatymø sistemà <strong>ir</strong> programà, apsauganèiasþmogø nuo degradavimo <strong>ir</strong> kriziø,vyresnio amþiaus þmoniø vieniðumo <strong>ir</strong>jø nereikalingumo artimiesiems <strong>ir</strong> pasauliuijausmo, valstybë gali garantuoti psichinæsveikatà. Taèiau mes galime daug padëtivieni kitiems, stiprindami <strong>ir</strong> turtindamibûtent áva<strong>ir</strong>ius bendruomeninius ryðius, padëtiteisiðkai, finansiðkai, moraliai, altruistiðkai.Mûsø ðalyje turi bûti daugiau reiklumovadinamajam darbo, veiklos <strong>ir</strong> poilsio ritmui,kultûrai tiek valstybiniame, tiek privaèiamesektoriuose. Taip galima pasiekti, kad nuolatinësnervinës átampos <strong>ir</strong> konfliktinës situacijos,agresyvumo proverþiai nenualintøþmogaus psichinës sveikatos <strong>ir</strong> nepaþemintøjo orumo, nesusilpnintø jo prigimtiniø teisiø<strong>ir</strong> laisviø bei sav<strong>ir</strong>aiðkos galimybiø. Galiausiaisvarbu ats<strong>ir</strong>emti á esmines mûsø kultûrosvertybes, patikrintas ðimtmeèiø, jaspraturtinti nauju istoriniu patyrimu <strong>ir</strong> jautriaidiegti jaunajai kartai, kad ji galëtø pasakyti:mûsø tëvai <strong>ir</strong> protëviai buvo ðviesûs þmonës,nelaidë þodþiø vëjais <strong>ir</strong> iðvedë mus ávaiskesnes gyvenimo <strong>ir</strong> kûrybos erdves.Mes, lietuviai, turime gerø pavyzdþiø,kaip diegti þmonëms, jaunajai kartai sveikogyvenimo bûdo pavyzdþius <strong>ir</strong> idëjas. Èiap<strong>ir</strong>miausia iðkyla M.Valanèiaus, Vydûno,M.Reinio, S.Ðalkauskio, K.Dineikos <strong>ir</strong> kitøvardai. Jø neásakmi, jautri pedagogika nesensta<strong>ir</strong> šiandien. Jø raðtuose kultûros <strong>ir</strong>sveikatos tema uþima labai svarbià vietà.M.Valanèiaus pradëtas didis uþmojis iðvaduotiLietuvà ið carinës Rusijos gniauþtø perblaivybæ buvo <strong>ir</strong> bus tikro istorinio perversmopavyzdys. Já vëliau pasigavo <strong>ir</strong> maþalietuviai,ákûræ 1900 m. draugijà simboliniupavadinimu Lietuvos þvaigþdë.Ypaè Vydûnas visuomet paþymëdavo,kad sveikata yra darnos bûsena. Jis prabiloapie þmogaus natûralumà, tikràjá graþumà,teikiamà „natûralaus sveikumo“. Joprieðybë – alkoholiniai gërimai, rûkymas,nesveikas maitinimasis <strong>ir</strong> kiti þalingi áproèiai.Dël jø asmuo su<strong>ir</strong>sta, pagausëja ligø, sveikatasugriûva. Vydûnas matë tik vienà iðeitá– bûtina gyventi iðmintingai, þmoniðkai tvarkytisavo gyvenimà, kaip jis sakydavo, išsavo esmës, ið dvasios, siekiant „skaidriossàmonës ðviesos“. Reikia – mokë jis – siektigamtos dësniø <strong>ir</strong> þmogiðkosios veiklos,doros dësniø suderinamumo; visame kameþmogiðkumo pradas privalàs vyrauti.Vydûno pedagoginë didaktika ádomi <strong>ir</strong>gili, paremta Vakarø <strong>ir</strong> Rytø civilizacijø pat<strong>ir</strong>timi.Jam labiausiai rûpëjo þmogaus kûno<strong>ir</strong> dvasios harmonija, jo dvasios <strong>ir</strong> sielos augimas.Vydûnas skeptiðkai vertino S.Freudàuþ þmogaus sugamtinimà. Jis këlë dideliusreikalavimus visiems, kurie ugdo <strong>ir</strong>lavina vaikus, paauglius <strong>ir</strong> jaunimà. Jam dingojosi:neturëtø në vienas g<strong>ir</strong>taujantis þmogusuþimti valdþioje nors <strong>ir</strong> paprasto valdininkovietos. Mokytojai, gydytojai, teisëjai<strong>ir</strong> kunigai privalo bûti atleidþiami, jeigu g<strong>ir</strong>tautø.„Valdþios þmonës turëtø bûti visuometblaivûs <strong>ir</strong> nepajudinami kaip þemës aðigalioþvaigþdës“. Filosofas blaivumo erdvænubrëþë nuo v<strong>ir</strong>ðininkø, valdþios atstovø ikiautomobiliø „veþëjø“.Taèiau susimàstykime: ar paseno Vydûnas,kuris ðias mintis dëstë 1930 metais?Galbût Vydûnas per daug kategoriškaiteigë, jog garbës esàs vertas tik blaivusþmogus, jog politinæ nepriklausomybæ iðsaugostik blaivûs þmonës, bet drauge jispranaðiðkai sakë, kad „tik blaivioms tautomsauðta laiminga ateitis“, tik tokios tautoseina þmoniðkumo <strong>ir</strong> kultûros linkme.Þvelgiant ið ðiandienos pozicijø, nepasenoVydûnas, turëjæs savyje tikrojodonkichotiðkumo, kuris yra didi vertybë,kai këlë sàmonës <strong>ir</strong> savimonës ðviesosproblematikà. Nepaseno <strong>ir</strong> Blaise Pascalis,didis filosofas, mistikas, kai savo Mintyseraðë apie þmogø, tà màstanèià nendræ,apie màstymà, darantá þmogø didá.„Màstanti nendrë – ne erdvëje turiu ieðkotisavo didybës, bet savo màstymo plotmëje.Neturësiu daugiau, valdydamasþemes; visata mane aprëpia erdve <strong>ir</strong> praryjakaip taðkà; að jà aprëpiu màstymu“.B.Pascalio kvietimas stengtis tinkamai12 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
aidamàstyti, nes tai dorovës principas, iðtiesyra didis intelekto atradimas.Tinkamas màstymas garantuoja sëkmingàgyvenimo veiklà, padeda pamatuskultûros <strong>ir</strong> sveikatos sanglaudai, nepaisantvisokiausiø nepalankiø aplinkybiø bei jëgø.O jø visada buvo <strong>ir</strong> bus, jas áveikti galima tikdidelëmis valios, kurià valdo màstymas, pastangomis.Paprastas teiginys – p<strong>ir</strong>miausiaderamai màstyk <strong>ir</strong> tik po to veik – labai teisingas.Juk pats mûsø kûnas yra mûsø minèiøproduktas. Gydant þmogaus mintys yra,kaip sako medikai, gerokai svarbesnës neguvaistai. Tà paliudija vadinamasis placeboefektas, kai pats ligonis, tikëdamas tariamøjøvaistø veiksmingumu, iš tikrøjø sulaukiapagerëjimo, greièiau pasveiksta.Netgi nepriekaiðtingà, gerà sveikatàgali slopinti niûrios, negatyvios mintys. Jospriartina negalià, skausmà, diskomfortopojûtá, streso bûsenas. Reikia pripaþinti –egzistuoja negatyvus <strong>ir</strong> pozityvus, teisingasmàstymas. Tai dvi prieðybës, bet jos abisusijusios su dvasios pusiausvyra. Vienajà naikina, nepastebimai ardo <strong>ir</strong> gniuþdo,kita jai suteikia stabilumo, talkina imunineisistemai, neða dþiaugsmà <strong>ir</strong> meilæ. Apskritaigebëjimas atsikratyti negatyvumo,vengti <strong>ir</strong> išvengti jo <strong>ir</strong> ligos yra ne kas kitakaip „savigyna“. Ji – akivaizdus kultûros,auklëjimo <strong>ir</strong> saviauklos reiðkinys. Kaip padëtisau paèiam, kad jaustumei kûno <strong>ir</strong>dvasios pusiausvyrà? Toks klausimas iðkyladaugeliui màstanèiøjø pozityviai.Ieškant atsakymo, imamasi áva<strong>ir</strong>iø terapiniøpriemoniø. Moderni <strong>ir</strong> plaèiai paplitusiyra Sebastiano Kneipo (1821–1897),pastoriaus ið Viorishofeno, þymiausio visølaikø „vandens gydytojo“ <strong>ir</strong> vieno naujøjølaikø natûraliosios medicinos pradininkø,terapija. Tai ne vien tik procedûros, ji remiasipenkiais postulatais. Pagrindinis jø– vandens terapija, kiti – tinklinis judëjimas,protinga mityba, gydymas vaistaþolëmis,taip pat vadinamoji tvarkos terapija. Pastarasisterminas daugeliui maþiau g<strong>ir</strong>dëtas.Anot U.Rückerto, já galëtume paaiðkintitaip: „ávesti tvarkà savo gyvenime“. Kitaiptariant, rasti teisingà átampos <strong>ir</strong> atsipalaidavimosantyká. Arba dar paprasèiau: rastisau tinkamà gyvenimo bûdà“.Bet, antra vertus, toks svarbus dalykas,kaip minëtasis tvarkos savo gyvenime ávedimas,argi neprasideda nuo mûsø aptariamojopozityvaus màstymo?! Netgi ásitikinimas,jog sensti, glûdi mûsø prote. Mokslasteigia: mûsø kûnas atsinaujina kas septynerimetai. Senëjimas – tai negatyvaus,riboto màstymo pasekmë, tad sugebëjimastarsi iðmesti ið galvos niûrias, prastas mintisgelbsti nuo senëjimo tykojimo. Tam padedameditacija, joga, ypaè iðaukðtintos <strong>ir</strong>subtiliai perprastos Rytø filosofø iðminèiø,mistikø <strong>ir</strong> gydytojø. Mes, europieèiai, iðpuoselëjomeiðtisà gerontologijos mokslo sritá<strong>ir</strong> daug vilèiø siejame su jos galimybëmispratæsti þmogaus egzistencijà. Taèiau rytieèiamstai atrodo savotiðka kova su gamtosdësniais, materialistinës galvosenos vaikiðkiuþsiëmimai, vos ne smëlio piliø statymasjûros pakrantëje. Kokia prasmë, pasak indømokslininko <strong>ir</strong> dvasinio vadovo ÐrilosPrabhupados (1896–1977), senoliui, kuráslegia daugybë ligø, pratæsti gyvenimà arpersodinti kito ð<strong>ir</strong>dá. Kad <strong>ir</strong> sukûræ komfortocivilizacijà mes niekuomet neáveiksime m<strong>ir</strong>ties<strong>ir</strong> nenugalësime visø ligø. Iðties reikiaieðkoti kitur – dvasinio gyvenimo pilnatvëje,siekiamybëje iðlaisvinti þmogø nuo kentëjimo– socialinio <strong>ir</strong> psichinio. Vedose sakoma– gyvoji bûtybë nemateriali, nors jiákalinta materialiame kûne.Nesigilindami á smulkesná ar kritiná ðiosfundamentalios koncepcijos vertinimà, pastebësimetik tiek: kodël kûnas atsinaujinakas septyneri metai <strong>ir</strong> kà reikia daryti,kad jis nebûtø sustingæs, o judrus tarsi kûdikioeinant metams <strong>ir</strong> didëjant gyvenimonaðtai, lygiai svarbu rytieèiams <strong>ir</strong> vakarieèiams.J.Hagelino teigimu, „ligos negali ásitv<strong>ir</strong>tintikûne, kurá valdo harmoningos mintys.Ásisàmonink, kad egzistuoja tik geri dalykai,<strong>ir</strong> jeigu tik á juos kreipsi dëmesá, juos<strong>ir</strong> prisikviesi. Blogos mintys – visø þmonijosnegeroviø, áskaitant ligas, skurdà beinepasitenkinimà, prieþastis“.Taigi nesveikatà, ligas prisikvieèiamesavo mintimis, prisišaukiame klausydamipilnø negandø, liûdesio <strong>ir</strong> netikëjimo gyvenimoprasmingumu kitø istorijø. Tad derëtøpuoselëti <strong>ir</strong> saugoti gerø minèiø sankaupaskasdienai <strong>ir</strong> „juodai dienai“. Vadinamiejiiðminèiai, mistikai <strong>ir</strong> dvasios dalykøaiðkintojai perspëja: susigràþinti prarastàsveikatà nebûna paprasta, daþnai ji iðvisnesugráþta. Iðties, amþina jaunystë tëratik nepasiekiamas idealas ar graþi svajonë,nakties sapno vaizdiniø keista pynë,kurios negali gerai suvokti.Kiekvienas ið mûsø sàmoningai ar nesàmoningaiprisilieèia prie trijø sferø – fiziniogyvenimo, astralinës <strong>ir</strong> mentalinës – <strong>ir</strong> bandojas suprasti, ásisàmoninti. Fizinio gyvenimosfera prasideda nuo higienos, „nuo teisingonaudojimosi šviesa, sukaupta augaluose<strong>ir</strong> vaisiuose. Kitaip tariant, ji prasidedanuo tinkamos mitybos. Mityba – tai ávadas áfiziná gyvenimà. Ávadas á dvasiná gyvenimàyra muzika, o á Dieviðkàjá – malda“. Fiziniogyvenimo sferos sudedamosios – nepriekaiðtingaskûnas (anaiptol ne kultûristinis, demonstratyvus<strong>ir</strong> egoistiðkas), gera sveikata,normalus svoris <strong>ir</strong> kt. Kitos sferos – astralinë<strong>ir</strong> mentalinë, kur formuojasi jausmai <strong>ir</strong> mintys,dar nëra pakankamai iðt<strong>ir</strong>tos <strong>ir</strong> ásisàmonintos.Kaip teigia O.A.Aivanhovas, „ligos <strong>ir</strong>vaistø prieþasèiø reikia ieðkoti daugaukšèiau. Pamaþu mokslas tai atskleis“.Tasai „aukšèiau“ yra dvasinio gyvenimoerdvë <strong>ir</strong> turinys. Individai, teikiantys jamp<strong>ir</strong>menybæ, p<strong>ir</strong>menybæ vidiniam gyvenimui,minèiai, pozityviam màstymui, valiai,pranoksta visus kitus savo jëga, rimtimi,savitvarda, pakylëtumu, bûties pilnatve. Taitikri faktai, taèiau jie dar maþai iðt<strong>ir</strong>ti moksliniupoþiûriu. Jie lieka filosofø, psichologøarba mistikø apmàstymø zonoje.Jie sukaupë daug patikimø duomenøminèiai, daug unikalaus áva<strong>ir</strong>iø civilizacijøpatyrimo. Pavyzdþiui, kad <strong>ir</strong> Amerikos indënøpranaðystës, kur teigiama, kad „skausmas<strong>ir</strong> ligos prasideda tada, kai senoji energijaprieðinasi naujajai. Skausmingos tavokûno vietos yra „susik<strong>ir</strong>timo taðkai“, kurieats<strong>ir</strong>anda þmogui keièiantis <strong>ir</strong> augant“. Þmogiðkosiosbûtybës, lydimos ne tik ðviesiøminèiø, kilniø norø, bet <strong>ir</strong> agresyvumo, neapykantos<strong>ir</strong> destruktyvumo, tapsmas autentiðkaasmenybe buvo <strong>ir</strong> iðliks didþia paslaptimi.„Galime bûti kupini vilèiø dël þmonijos,nes iš principo kiekvienas gali taptigeru <strong>ir</strong> sveiku þmogumi, – rašo humanistinëspsichologijos ákvëpëjas A.Maslowas, –bet mes taip pat turime jausti lûdesá, nes tikmaþuma ið tikrøjø tampa gerais þmonëmis.Jei norime suþinoti, kodël vieni tampa, okiti ne, reikia studijuoti save aktualizuojanèiøþmoniø gyvenimo istorijas, kad suþinotume,kaip jie tai padaro“.Ši A.Maslowo mintis mums pas<strong>ir</strong>odëádomi <strong>ir</strong> svarbi. Ðá straipsná pradëjome nuoM.Lukðienës autoritetingø minèiø. Manytume,jog paèios profesorës biografijos,tekstø, amþininkø margø prisiminimø tyrinëjimai<strong>ir</strong> apibendrinimai bus labai svarbûstokiai uþduoèiai ágyvendinti. M.Lukðienësraðtuose daþnokai iðsakomos mintysdël ðiuolaikinës kultûros destrukciniø pradø:perdëto „þvaigþdþiø“ kulto, popsomastø, masinës kultûros banalybiø, individoabsoliuèiø laisviø <strong>ir</strong> kt. Jos yra pastebëta:kultûra galinti ne tik kad nepasitarnautiindivido <strong>ir</strong> visuomenës sveikatai, bet<strong>ir</strong> prisidëti prie jos griovimo. Mes daþnaimatome savo kultûros procesà susiskaldþiusá,be jungiamøjø grandþiø, be visumos,o juk „tikrajai kultûros sav<strong>ir</strong>eguliacijaibûtinos maþiausiai trys sàlygos: visuminiskultûros raidos suvokimas, aukðtamàstymo <strong>ir</strong> gili þmoniø santykiø kultûra“.Tai labai paprasti <strong>ir</strong> iðkalbingi konceptualûsteiginiai. Nagrinëjant kultûros <strong>ir</strong> sveikatossanglaudà juos reikia turëti galvoje.Juoba kai jau áþengëme á energetinës medicinosamþiø, o toji sanglauda neprarandasavo aktualumo, pateikia daug netikëtøsituacijø, kurias reikia perprasti mokslui <strong>ir</strong>praktikai. Atrodytø, senoji arba nuolatinëproblema neiðnyksta ið aistringesniø ar ramesniødiskursø – þvelgti á visa tuo pat metuið dvasinës <strong>ir</strong> materialiosios pusës. Ir visdëlto þvelgiant nederëtø prarasti esminëskrypties – krypties aukštyn, t.y. dvasios v<strong>ir</strong>ðenybës,vidinio gyvenimo pilnatvës link.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 13
DvasingumasProf. habil. dr. Juozas MUREIKADvasingumas nuo þodþio dvasia (lot.sp<strong>ir</strong>itus, angl. sp<strong>ir</strong>it, pranc. esp<strong>ir</strong>it, vok.Geist, rus. äóõ) – egzistencinës þmogausbûties apibrëþtis, dvasines vertybes iðkeliantiaukðèiau gamtinës tikrovës. Dvasingumosamprata yra aktuali daugeliui humanitariniømokslø. Estetologijai ji yra itinsvarbi dël savo esminiø santykiø su pagrindineðio besiformuojanèio mokslo tematika,nes atskleidþia tiesioginæ dvasingumosàsajà su pajautos <strong>ir</strong> prasmës fenomenais<strong>ir</strong> leidþia suprasti tokiø fenomenøpask<strong>ir</strong>tá þmogaus dvasinës prigimties atsivërime.Dvasingumas atskleidþia integraliàhumanizmo sampratà, rodo þmogaustapsmà asmenybe, savo dvasinës, kultûrinës<strong>ir</strong> socialinës prigimties ásisàmoninimàbei savimonës <strong>ir</strong> savipratos iðaugimà– visuomenës egzistavimo pagrindà. Dëmesádvasingumo problemoms ne tik Lietuvoje,bet <strong>ir</strong> daugelyje kitø ðaliø aktualizavoryðkûs dabartinës visuomenës dvasinëskrizës poþymiai: vartotojiškumas,gobšumas, cinizmas, piktnaudþiavimasdemokratija, manipuliacijos þmoniø sàmone,daugelio individø <strong>ir</strong> partijø egoizmas <strong>ir</strong>vieðojo intereso nepaisymas, pragmatiðkaiorientuotos mokymo <strong>ir</strong> ðvietimo programos,scientizmo plëtra màstyme, vienpusiðkos,tik intelektinës, proto <strong>ir</strong> veiklosinterpretacijos, emocinis neraštingumas,„þvaigþdþiø“ kultas, áva<strong>ir</strong>iø religiniø sektøplitimas <strong>ir</strong> kiti dvasinio pasiligojimo reiškiniai.Dvasios interpretacijø áva<strong>ir</strong>ovæ palikdaminuoðalyje, sutikime, jog dvasingumas,dvasinis þmogaus gyvenimas, dvasingogyvenimo sandai turi savo iðraiðkàistoriðkai susiklosèiusiose meno šakose <strong>ir</strong>kitose elgesio <strong>ir</strong> kultûros formose. Jas sukûrë<strong>ir</strong> toliau ðá paveldà perimdami tebekuriapask<strong>ir</strong>i asmenys; jø dvasinëje veiklojedalyvauja mentalitetas, siela, sàmonë<strong>ir</strong> pasàmonë, juslinë, emocinë <strong>ir</strong> soma-Straipsnio autorius yra jau baigiamos rengtispaudai „Estetikos enciklopedijos“ sudarytojas,rengëjas <strong>ir</strong> vienas ðio leidinio autoriø. Autoriausnuomone, skelbiamas straipsnis – vienassvarbesniø <strong>ir</strong> konceptualizuojanèiø Estetikosenciklopedijà, kuri kaip ðakinë enciklopedijarengiama Lietuvoje p<strong>ir</strong>mà kartà, dalyvaujantper 30 estetikos srities profesionalø.tinë pat<strong>ir</strong>tis. Šià veiklà lemia fizines <strong>ir</strong> psichineskompetencijas tvarkanti dvasiniøgaliø tam tikra visuma. Jau yra árodyta, jogjos lokalizuotai iðsidësèiusios galvos smegenøstruktûroje <strong>ir</strong> reiškiasi per þmoniø elgesárealioje kasdienybëje. Dël tarpusavyjevykstanèiø paèiø dvasiniø galiø konotacijø,kaip <strong>ir</strong> dël sielos kilmës, ginèai nenurimstaiki ðiol. Bet dël tø galiø dalyvavimodvasinëje veikloje paprastai sutariama. Paèiossvarbiausios: pajauta, màstymas, tikëjimas,vaizduotë, fantazija, atmintis, valia<strong>ir</strong> kalba kaip gebëjimas kurti þenklø sistemas.Yra <strong>ir</strong> kitokiø koncepcijø, kuriosedar plaèiau þvelgiama arba remiantis kitokiaiskriterijais minima dar interesas, dëmesys,meilë arba kitos pask<strong>ir</strong>os dvasinësgalios. Vienos universiteto neurologijos <strong>ir</strong>psichiatrijos profesoriaus V.E.Franklionuomonë dël dvasios, prasmës <strong>ir</strong> vertybiøreikšmingumo asmenybei gana átikinama.„Visi prisimename ankstesnæ „psichologijàbe sielos“. Jà jau seniai áveikëme; taèiauðiandienos psichologijai neretai galimaprikiðti, kad ji yra psichologija be dvasios.Tokia bedvasë psichologija akla netik asmenybës orumui <strong>ir</strong> paèiai asmenybei,ji akla <strong>ir</strong> vertybëms, smarkiai koreliuojanèiomssu asmenine bûtimi, akla prasmës<strong>ir</strong> vertybiø pasauliui, kaip kosmui, –taigi akla logui“. Intensyvûs ieðkojimai panašiakryptimi matyti <strong>ir</strong> kitø mokslo srièiøbei màstymo linkmiø veikaluose (A.Leontjevas,J.C.Eccles, K.Vojtyla, Dalai Lama,G.Rothas, B.Bitinas, A.J.Greimas, W.Welschas,R.Shustermanas, D.Zohar, I.Marshallas,E.Frommas <strong>ir</strong> daugelis kitø), rodanèiuosesus<strong>ir</strong>ûpinimà asmens dvasingumu,dvasiniø galiø ugdymu <strong>ir</strong> gyvenimo dvasinekokybe. Todël yra itin svarbi ðiø klausimøsàsaja su estetologijos kompetencijaiatv<strong>ir</strong>omis problemomis.Reikia prasmës, tikslø <strong>ir</strong> vertybiø pajautos,kad paliktume pasaulá geresná negu radome.Keisti save, kad pasikeistø pasaulis.Áþvelgti lemiamà ryðá tarp dvasinës iðminties,dvasinio kapitalo <strong>ir</strong> tvarumo. Bûti þmogumi,vadinasi, sugebëti rinktis tarp gërio <strong>ir</strong>blogio. Tik tuomet, kai kapitalizmo samprataapims dvasinio kapitalo kuriamà gerovæ <strong>ir</strong>turtus, prasmæ, vertybes, tikslà <strong>ir</strong> aukðtesniuosiusmotyvus, mes turësime tvarø kapitalizmà<strong>ir</strong> tvarià visuomenæ – skelbia D.Zohar<strong>ir</strong> I.Marshallas. Jie teigia, kad yra tryskapitalo rûðys: materialusis, socialinis <strong>ir</strong> dvasinis<strong>ir</strong> trys iðminties tipai: racionalioji, emocinë<strong>ir</strong> dvasinë, kuri, bûdama dviejø kitø pamatas,turëtø vesti á dvasinio kapitalo susidarymàvisuomenëje <strong>ir</strong> individualià sampratà.Tai geras þenklas, kuris galbût ne tiekreikðmingas kapitalizmo gelbëjimui, kiekdvasinio visuomenës gyvenimo problemøaktualizavimui.Reikia atkreipti dëmesá, kad greta bendresniopobûdþio dvasingumo tyrinëjimø<strong>ir</strong> interpretacijø pastaraisiais dešimtmeèiaispas<strong>ir</strong>odë dvi labai iškalbingos tendencijos.P<strong>ir</strong>moji liudija, kad pask<strong>ir</strong>ø emociniø bûsenøarba jausmø interpretacijos pradëjo perþengtigrynai psichologijos plotmëje atliekamasemocijø traktuotes. Jos vis daugiausiejamos ne tik su dvasine jausena apskritai,bet <strong>ir</strong> su konkreèiomis prasmëmis, vertybëmis,bûsenomis bei elgsena (H.Jonas,H.Schoeckas, R.Pleèkaitis, L.Giussani,B.Kuzmickas, Dalai Lama, J.Baudrillardas<strong>ir</strong> kt.). Yra daugybë monografijø apie meilæ,groþá, ilgesá, draugystæ, nuobodulá, viltá,simpatijà, melà, pyktá, net kvailumà <strong>ir</strong> kitasegzistencialijas. Antroji tendencija – taikomojoarba metodinio <strong>ir</strong> mokomojo pobûdþioliteratûra apie dvasingumo ugdymà <strong>ir</strong>ugdymàsi (A.Adleris, D.Golemanas, E.Martiðauskienë,G.Felseris, D.Verbylaitë <strong>ir</strong> kitiautoriai), nekalbant apie ezoterinës literatûrosantplûdá, kuris liudija nepaprastai iðaugusátokios lektûros poreiká. Jeigu dvasingumosklaidai reikëtø tik skaitymo malonumo<strong>ir</strong> uþtektø tik paþinties su tekstaisðia tema, tai, esant milþiniðkai jø gausai, turbûtnereikëtø aptarinëti jokiø problemø. Reikiadar <strong>ir</strong> kompetencijos áþvelgti ið pajautøpasaulio trykðtantá vertingo gyvenimo <strong>ir</strong> visosegzistencinës bûties prasmingumà.Dvasiniø galiø visuma sukuria sàlygasdialogiškam Aš <strong>ir</strong> Tu, anot M.Buberio, bendravimui<strong>ir</strong> kitokiai komunikacijai, taip patlemia visø ámanomø þmogaus santykiø sutranscendencija, aplinka, kultûra <strong>ir</strong> paèiusavimi humaniðkàjá matmená. Dvasinës galiossukuria dvasinës veiklos prielaidas <strong>ir</strong>galioja kitose þmoniø veiklos ðakose: kuriantðeimà <strong>ir</strong> lavinant vaikus, kuriant valstybæ,teisëtvarkà, komunikacijas, institucijas,mokslà, menà, technologijas <strong>ir</strong> kitas tiekmedþiagines, tiek moralines <strong>ir</strong> kitokias dvasinesvertybes bei sàlygas. Pajauta daro didþiulæátakà visø kitø þmogaus dvasiniø galiøraiðkai, plëtrai, sklaidai <strong>ir</strong> ugdymui, kurisnegalës apsieiti be jø áasmeninimo. Akivaiz-14 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
du, jog motinystë, gyvybë <strong>ir</strong> moteriðkumas;sàþinë, altruizmas, dorumas <strong>ir</strong> tiesa; tautiškumas,pilietiškumas, religingumas, teisingumas<strong>ir</strong> estetiškumas, kaip <strong>ir</strong> pati su šiaisreiškiniais tiesiogiai susijusi dvasingumosamprata, yra to paties lygio didþiøjø þmonijosvertybiø apibûdinimai.Paradoksalu, bet vertybiø ávardijimassàvokomis <strong>ir</strong> pateikimas teorine forma iðtiesø iškreipia <strong>ir</strong> paslepia kitokià nei paþintinëþmonijos pat<strong>ir</strong>tá, kurios semantinis turinysnusakomas prasmëmis <strong>ir</strong> reikšmëmis.Ið tiesø, grieþtai logiškai kalbant, mesmàstome ne sàvokomis, o prasmëmis.Prasmiø kilmæ lemianti pajauta yra dvasiniskokio nors reikšmingumo, kurá pripaþástameasmenims, daiktams, meno kûriniams,teoriniams tekstams ar kitokiemsreliginiams, moraliniams reiškiniams, iðgyvenimasarba áþvalga. Pajauta – viena svarbiausiøasmens dvasiniø galiø, kuri pervaizduotæ <strong>ir</strong> fantazijà laiduoja kûrybiðkumà.Taigi kartu ji yra <strong>ir</strong> kûrybinë galia, bekurios bûtø neámanoma nei dvasingumosklaida, nei raiška. Pajauta – tai sàmonësreiðkinys, kuris susijæs su savimone, liudijantisfaktà, kad pajautø galia <strong>ir</strong> pat<strong>ir</strong>tis priklausomanajam Aš. Pajauta – ne tik þmogausjuslinæ informacijà pagaunantis <strong>ir</strong> apdorojantisvyksmas, bet vidiniø iðgyvenimø<strong>ir</strong> áþvalgø procesas, vidinis balsas kaipvidinë kalba, verbum interius, anot filosofinëshermeneutikos kûrëjo H.G.Gadamerio.Pajautai bûdingas intencionalumas. Jivisuomet esti kaþko <strong>ir</strong> koká nors emocináatspalvá turinti pajauta. Net to, kas yra neaiðku,nesuprantama, neskaidru arba neiverbaliai, nei logiðkai neapibrëþta. Net paèiaskonkreèias pajautas turime gebëjimànet tik reflektuoti, bet <strong>ir</strong> pajausti. Kitaip iškur mes suþinotume, kad mylime, tikime,esame dëkingi, ilgimës, pasijauèiame laimingiar nelaimingi. Tematizuotà pajautøpat<strong>ir</strong>tá ávardijame egzistencialijomis. Josyra sàvokinë <strong>ir</strong> kalbinë pajautø bûtis. Pajautayra tarsi prasmës motina, màstymasjos tëvas, o kalba – pribuvëja. Taigi prasmë,kaip <strong>ir</strong> pajauta, yra taip pat daugiareikðmë<strong>ir</strong> daugiamatë samprata, pagal loginæformà – sàvoka-konceptas. Vadinasi,prasmë yra pajausto santykio su kuo nors,kas vienaip ar kitaip ádomu, svarbu arbareikðminga þmogui, rezultatas. Prasmægalima apibûdinti iðkeliant dar <strong>ir</strong> kitus aspektus:tai áasmeninta konkreèiø vertybiøreikðmës apraiška. Turima galvoje: p<strong>ir</strong>ma,yra valia prasmës siekti, o prasmës pask<strong>ir</strong>tis,be visø kitø jos galimybiø, bûti nuolatvykstanèio asmens dvasinio tapatumo kelrodþiu;antra, kadangi þmogus gyvas nevien tik duona, tai dvasinës komunikacijosbûtinybë su Kitais <strong>ir</strong> su savuoju Að reikalaujasuteikti prasmëms konvencinëskalbos pavidalus. Jø amplitudë yra nepaprastaididelë – nuo gestø, mimikos, akiøišraiškos iki meno kalbos, religijos <strong>ir</strong> kultûrossimboliø bei teoriniam màstymui bûdingøloginiø konstrukcijø. Daugelis pajautoseuþsimezganèiø prasmiø yra labai sudëtingos,asociatyviai paskui save tempianèioskitas pajautas <strong>ir</strong> prasmes. Daþnaijos bûna daugiareikðmës <strong>ir</strong> dël to sunkiaiišreiškiamos bei apibûdinamos ne tikþodþiais, bet <strong>ir</strong> kitokia kalba. Arba jos taip<strong>ir</strong> lieka sieloje kaip kaþkokia nei þodþiais,nei simboliais nenusakoma nuojauta. Nevienareikšmis,atv<strong>ir</strong>as prasmiø turinys, gyvumas,paslankumas <strong>ir</strong> individualumas yraviena kûrybiðkumo prielaidø.Pajaustos <strong>ir</strong> ið pajautø kilusios prasmësdalyvauja visuose supratimo aktuose: ikikalbiniuose<strong>ir</strong> kalbiniuose, ikiloginiuose <strong>ir</strong>teoriniuose. Pajaustø prasmiø suvokimassupratimo aktuose istoriškai lëmë egzistencialijøkûrybà, o dabartyje esanèio asmensatþvilgiu lemia paèià egzistencinæ bûtá, kuriteoriškai atsiveria mums per bûsenos, laikysenos<strong>ir</strong> elgsenos egzistencialijø kompleksus<strong>ir</strong> jø begalinæ áva<strong>ir</strong>ovæ. Turime neabejotinàpagrindà akylai tyrinëti <strong>ir</strong> kitaip neibuvo iki šiol interpretuoti kai kurias áþvalgøpajautas, prasmiø kilmæ bei šaltinius, ikikalbinæsampratà <strong>ir</strong> ðiø segmentø sàsajas sudvasine veikla, dvasingumo kûrybine raiðkabei sklaida. Taip galësime iðplësti <strong>ir</strong> pagilintine tik estetologijai bûtinà argumentacijà,bet paèià dvasingumo prigimtiessampratà, jo raidos bei plëtros mechanizmà,numatyti dvasiniø klausimø interpretavimo<strong>ir</strong> sprendimø strategijà. Tokias sàvokas,kurios atspindi vertinamosios veiklosbei pajautø pat<strong>ir</strong>tá <strong>ir</strong> daþniausiai taikomosne kam kitam, o dvasinëms vertybëms paþymëti,vadiname egzistencialijomis. Joskur kas tiksliau atskleidþia dvasingumoreiškiniø savastá <strong>ir</strong> sàsajas su egzistencinebûtimi. Jos aktualizuoja pajautos fenomenuoseslypintá prasmiø steigties ðaltiná. Kitavertus, parodo, kad bendruomenës dvasiniamegyvenime prasmiø v<strong>ir</strong>smas reikðmëmis,o reikðmiø – prasmëmis yra to patiesdvasinio proceso dvi pusës. Savæs <strong>ir</strong> savopajautomis mes individualiai kaupiame <strong>ir</strong>gerà, <strong>ir</strong> blogà savo gyvenimo pat<strong>ir</strong>tá, kuri,viena vertus, v<strong>ir</strong>sta prasmëmis, antra vertus,per egzistencialijas ateina Kitø vertybinëpat<strong>ir</strong>tis, kuri, rodydama kitoká patyrimà,savaip iðpleèia mûsø visuomet ribotà individualøiðgyvenimø laukà. Taip ágyvendinamaneišvengiama Aš <strong>ir</strong> Mes jungtis. Tiesa,Kitø pat<strong>ir</strong>tis bûna labai áva<strong>ir</strong>i. Kartais ji atsiskleidþiaišsisluoksniavusi pagal amþiausgrupes, tautines tradicijas, lyèiø elgesá,mokslo <strong>ir</strong> kultûros ðakas bei kitokias bendruomenëspat<strong>ir</strong>tis.Egzistencialijose uþkoduotas turinysreikalauja jam adekvaèiø <strong>ir</strong> tinkamø bûdø,kad galëtø tapti asmens patyrimu. Todëltokio ávykio eiga neišvengiamai susijusi supaties asmens ankstesnio patyrimo pajautomis<strong>ir</strong> áasmeninta jø prasme. Kol subjektoemocinëje atmintyje dar nëra jokiøpëdsakø, tarkim, meilës jausmo arba jopavyzdþio, tol þodis meilë, kaip konkreèiosegzistencialijos apraiðka, nedaug tegalësjo dvasinæ pat<strong>ir</strong>tá praturtinti. Ðitos tezëssavità paaiðkinimà <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinimà skelbia<strong>ir</strong> Tibeto dvasinis lyderis. „Atjauta varguar turës kokià vertæ, jeigu ji liks tik sàvoka.Ji turi tapti mûsø santykiu su kitais, reikðtisvisose mûsø mintyse <strong>ir</strong> veiksmuose. Jukvien kuklumo supratimas dar nesumaþinamûsø arogancijos; jis turi v<strong>ir</strong>sti mûsø tiesioginebûsena“ (Dalai Lama). Kitø pripaþintas<strong>ir</strong> patikrintas vertybes <strong>ir</strong> reikðmes veiklossubjektas per individualià pat<strong>ir</strong>tá paverèiapajautos aktais, edukacija <strong>ir</strong> mokymusi.Išgyventos pat<strong>ir</strong>ties asmuo semiasi ið menokûriniø <strong>ir</strong> tikrø gyvenimo pavyzdþiø. Tapat<strong>ir</strong>tis gali bûti <strong>ir</strong> priimtina, <strong>ir</strong> atmestina. Priimtità pat<strong>ir</strong>tá ar atmesti – individas kiekvienàkartà sprendþia iðgyvendamas jà pats,ájungdamas vadinamàjà ð<strong>ir</strong>dies atmintá,màstymà, vaizduotæ, fantazijà – visas savodvasines galias. Šiuo atveju egzistencialijomstenka ypatingas vaidmuo. Jos labaiiðpleèia sprendimø pas<strong>ir</strong>inkimo galimybes,leidþia pas<strong>ir</strong>eikšti preferencijoms, reikalaujasàmoningai organizuoti <strong>ir</strong> nukreipti deramopatyrimo ásigijimà. Tëvø <strong>ir</strong> mokytojøparama bei pastangos subtiliai padëti jaunamþmogui ágyti deramà pat<strong>ir</strong>tá šioje srityjeyra paèios vertingiausios.Egzistencialijos yra neatsk<strong>ir</strong>iamai <strong>ir</strong> tiesiogiaisusijusios su dvasingumo raiðkà <strong>ir</strong>vertybiø sklaidà uþtikrinanèiais <strong>ir</strong> visiemsþmonëms bûdingais tiek genetiðkai paveldimais,tiek ið sociumo <strong>ir</strong> kultûros ágytaispsichikos dariniais. Ðiø dariniø esaties faktuspastaraisiais metais pradëta tyrinëti <strong>ir</strong>interpretuoti susiejant juos su neurologijosmokslø duomenimis <strong>ir</strong> išvadomis(E.Oeseris, J.Baueris, M.Pauenas <strong>ir</strong> kiti).Taigi yra akivaizdus pagindas manyti,jog dvasingumo fenomenas atskleidþia esmináþmogaus apibûdinimà, taip pat þmogausbuvimo bûdà. Drauge jis yra vienasvarbiausiø þmogaus galiø <strong>ir</strong> tapsmo asmenybesàlygø. Todël mus labiausiai turidominti dvasingumo radimasis <strong>ir</strong> sklaida,dvasingumo kilmæ lemianèios iðorinës sàlygosbei vidiniai vienaip ar kitaip já veikiantys,ugdantys, skatinantys, stabdantys arbadeformuojantys veiksniai, kas ypaè svarbudvasiniø kriziø áveikai. Kitaip tariant, kyladvasiniø galiø ugdymo, tiksliau, iðsiug-Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 15
dymo <strong>ir</strong> jø santykio su dvasingumu problema.Kartojame: viena svarbiausiø tokiøgaliø yra pajauta, kuri atlieka konstitutyvøvaidmená prasmiø <strong>ir</strong> dvasingumosàsajoje. Galime apytikriai iðskleistidvasinës veiklos struktûrà: valia veikti,dvasiniai poreikiai, ideali motyvacija,pajauta, prasmë, atmintis, màstymas,kalba, vaizduotë, fantazija, apsisprendimas,realizacija. Kuris mentaliteto arpsichikos segmentas bus lemiamas arbavyraus, ið kur bus gauti spontaniðkiar sàmoningi impulsai veikti – nëra labaisvarbu. Esminiu dvasinës veiklosmatmeniu visuomet iðlieka prasmës <strong>ir</strong>beprasmybës klausimas, kai þmogui iðkyla<strong>ir</strong> tampa aktuali gyvenimo prasmës,o ne vien kurios nors profesinësveiklos arba laisvës <strong>ir</strong> atsakomybësprasmingumo problema.Matyt, apeinant pajautà, labai keblu,tiesiog neámanoma (gal išskyrus kaikuriuos analitinius uþdavinius) dalykiðkaityrinëti arba filosofiškai interpretuotinei prasmiø, nei hermeneutikoje aptarinëjamossupratimo problemos, neidvasingumo. Supaprastinta, t.y. verbalinë,kontekstinë <strong>ir</strong> loginë, prasmës interpretacijatëra veikiau jos iðraiðkosmodusai, o ne kilmës nusakymas. Ignoruodamipajautà nesuprasime prasmiøsteigties pamato, bus sunku paaiškintiprasmiø teminæ, verbalinæ, meninæ,lingvistinæ, loginæ, teorinæ, paþintinæ,simbolinæ ar kitokià esatá bei iðraiðkà<strong>ir</strong> jø dvasinæ pask<strong>ir</strong>tá. Neámanoma ásivaizduotimeninës, politinës, pilietinës,dorovinës, apskritai jokios veiklos sampratos,kuri galëtø iðsiversti be pajautoskoncepcijos arba, tarkim, gyvenimoprasmës (V.E.Franklis, R.Pavilionis,H.Wagneris), meno kûriniø suvokimo,profesinës veiklos prasmingumo <strong>ir</strong> aibëskitø klausimø, kuriø vienokio ar kitokioapmàstymo bûtinybë, tik gal sk<strong>ir</strong>tingaisgyvenimo tarpsniais, iðkyla kiekvienamið mûsø. Apmàstymo eigà paþadina<strong>ir</strong> visuomet lydi, koreguoja <strong>ir</strong> suteikiaprasmës jo rezultatams bei išvadomsbûtent pajautø esatis. Jos „d<strong>ir</strong>ba“ne vienos, o drauge su kitomis dvasinëmisgaliomis. Tik ta jø sàveika nevienareikðmë.Tai procesas, kurio etapaigali bûti veikiami sk<strong>ir</strong>tingø individoporeikiø, dvasiniø nuostatø <strong>ir</strong> gebëjimøsteigti prasmes, kurios itin svarbios individuitobulëjant <strong>ir</strong> reikšmingos tiek paaugliui,tiek dvasiðkai brandþioms asmenybëms.Neiðgyventa vertybë nëraasmens vertybë tikra to þodþio prasme.Tai joks dvasinis turtas. Ji lieka tik loginesàvoka, egzistencialija teorijos lygmeniu.Pajautos sampratà, kai konstitutuojameprasmes, atskleidþia: ekstrasensoriniai,jusliniai, somatiniai, emocijø <strong>ir</strong>jausmø iðgyvenimai, intuityvûs, asociatyvûs<strong>ir</strong> kiti filosofiniø, teoriniø, kultûriniøáþvalgø bûdai, kuriais ágyvendinamedvasingumà <strong>ir</strong> apgalvotà, kûrybiðkàdvasingumo raiðkà tarpusavio santykiuose.Taigi pajauta lemia prasmiøsteigtá áva<strong>ir</strong>iais bûdais, kurie iðpleèiami<strong>ir</strong> á teorinio diskurso sritis. (Matyt, kaþkàpanaðaus bent ið dalies galëjo turëtigalvoje M.Mamardašvilis, kai aptarinëjomàstymo estetikà.) Taip yra sukuriamos<strong>ir</strong> steigiamos, verbalizuojamos <strong>ir</strong>artikuliuojamos atitinkamos prasmës,kurios dalyvauja suvokimo, supratimo<strong>ir</strong> asmens dvasinio gyvenimo savivokosprocesuose, kuriems visais laikais išliekaitin svarbios tikëjimo, meilës, vilties,laimës, padorumo, atjautos, sàþinës,bendrystës, altruizmo, laisvës <strong>ir</strong> atsakomybësbei kitos egzistencialijos. Pajautosbûdu ásteigta prasmë jau yra dvasinisávykis, þodþiais galbût dar neávardytasarba gal iš principo liksiantis neiemp<strong>ir</strong>iškai, nei teoriškai nepaaiškintas,bet dvasinis artefaktas.Pajautos fenomenas turi dvi fazes:vyksmo <strong>ir</strong> rezultato, kuris po to, o galbeveik tuo pat metu, jau bandomasišreikšti þodþiais, simboliais arba sàvokomis.Teoriniuose svarstymuose jo bûtisturi sàvokiná pavidalà, jis konceptualizuojamas,t.y. ájungiamas á sàvokøsistemà, kuri remiasi loginiais ryðiais.Tie ryðiai nusako abstrahuotà tokiø santykiøbuvimà realiame dvasiðkai praktiðkamegyvenime. Tai yra dvasinioþmonijos patyrimo verbalinë išraiška <strong>ir</strong>fiksacija. Radus tinkamà kalbinæ raiðkàþodþiais ar kitokiais þenklais, pat<strong>ir</strong>tis išindividualios pereina á apibendrintà, bûdingàbendruomenei pat<strong>ir</strong>tá. Tada sukuriamossemiotinës konvencijos, kuriøpask<strong>ir</strong>tis suþadinti <strong>ir</strong> intensyvinti arbastabdyti <strong>ir</strong> apmàstyti emocijas, jausmus<strong>ir</strong> kitokius išgyvenimus.Dvasingumo pat<strong>ir</strong>èiai nusakyti vartojametokius konceptus, kuriems taippat bûdingas teorinis pavidalas, bet iðesmës tik loginë sampratø forma, kaiturinys susidaro ið prasmiø <strong>ir</strong> reikðmiøsintezës, ið individualiosios <strong>ir</strong> visuomeninëspat<strong>ir</strong>ties. Todël tenka vartoti iš filosofijos<strong>ir</strong> filosofinës antropologijos atëjusiassàvokas, kurias ávardijame egzistencialijomis.Dvasingumas yra taippat viena ið jø. Egzistencialijø terminas,vartotas M.Heideggerio, H.E.Hengstenbergo,V.Berningo <strong>ir</strong> kitø filosofø, nëranaujas, o estetologijoje yra nauja tikðios sàvokos interpretacija dël jos ryðiøsu pajauta <strong>ir</strong> prasmëmis áþvalgos,kuri atveria ðiø sàvokø esmingà ryðá sudvasiniais reiðkiniais.Prof. Aleksandras VITKUSLietuvos sveikatos mokslø<strong>universitetas</strong>NobelioRobertas EdvardsasViena svarbiø pasaulio vertybiø yra ðeima.Ji – p<strong>ir</strong>minë visuomenës bei valstybëslàstelë. Dar F.Engelsas parodë, kaip kito šeima,ðeimos sàvoka nuo senovës iki XX a.savo veikale „Ðeimos, privatinës nuosavybës<strong>ir</strong> valstybës kilmë“. F.Engelsas teigia,kad santykiai tarp vyro <strong>ir</strong> moters tiesiogiaipriklauso nuo privatinës nuosavybës. Ðeimojedaþniausiai vyrams priklauso materialiniøvertybiø, t.y. privatinës nuosavybës,kontrolë, o kartu <strong>ir</strong> valdþia. Privatinës nuosavybëssutelkimas vyrø rankose suteikiajiems esminá ekonominá <strong>ir</strong> politiná dominavimàmoterø atþvilgiu. Romos teisynas oficialiaiáteisino ðeimos <strong>ir</strong> turto palikimo teisæ.Tik patricijaus ðeima buvo laikoma tikraðeima. Turtas buvo paliekamas vienam,bet ne daugeliui, o kiti vaikai buvo nuðalinaminuo ápëdinystës. Aišku, amþiams bëgantkeitësi ðeimos <strong>ir</strong> ápëdinystës teisë, taèiausvarbiausia buvo tai, kad turtà buvogalima palikti tik turint palikuoná. Dël palikuoniønebuvimo krito ne tik imperijos, iðtisosvalstybës, bet vyko <strong>ir</strong> religiniai perversmai,pvz., Anglijos karalius HenrikasVIII 1534 m. Supremato aktu atskyrë nuoRomos katalikø baþnyèios savarankiðkàanglikonø baþnyèià.Taèiau ne visi gali dþiaugtis ápëdiniais.Statistika rodo, kad 10 proc. ðeimø negalisusilaukti palikuoniø, kuriems galëtø perleistiápëdinystës teisæ bei palikimà. Nevaisingumas– negalëjimas pastoti ðeimai gyvenantnormalø lytiná gyvenimà <strong>ir</strong> nenaudojantkontraceptiniø priemoniø vienusmetus (anksèiau, kad pripaþintø nevaisingumà,reikëjo laukti penkerius metus, vë-16 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
2010 m. gruodþio 10 d. – Nobelio m<strong>ir</strong>ties dienà – Nobeliomedicinos premija bus áteikta fiziologui ið Didþiosios BritanijosRobertui Edvardsui „uþ apvaisinimo in vitro (IVF) ištobulinimà“,padëjusá milijonams nevaisingø porø susilaukti vaikø.Premijà sudaro auksinis medalis, diplomas <strong>ir</strong> pinigø suma,ðiuo metu apie 1 mln. eurø.medicinospremijaliau dvejus, o dabar – tik vienus). Nevaisingumasátrauktas á Pasaulinës sveikatosorganizacijos (PSO) tarptautiniø ligø nomenklatûrà.Pasaulinës sveikatos organizacijosduomenimis, pasaulyje kas šeštapora susiduria su vaisingumo sutrikimais,t.y. apie 10–15 proc. ðeimø. Negali pastotiRobertas Edvardsas <strong>ir</strong> ginekologasPatrikas SteptoeR.Edvardsas,Leslë Braun<strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>masispasaulyjed<strong>ir</strong>btinaipradëtasvaikas LuizaBraun su savovaikupakartotinai dar 10–25 proc. porø jau turinèiøvaikà. Pasaulyje 50–80 milijonø þmoniøkenèia dël nevaisingumo. Epidemiologiniøtyrimø duomenimis, Lietuvoje yraapie 50 000 nevaisingø ðeimø. Kasmet jøpadaugëja dviem tûkstanèiais.Nevaisingumas gali bûti dël áva<strong>ir</strong>iøveiksniø <strong>ir</strong> prieþasèiø – ágimtø (paveldimø)arba ágytø (infekcinës, lytiniø organø ligos,neuroendokrininiai sutrikimai, lëtiniai apsinuodijimaidarbe <strong>ir</strong> kt.). Tokie veiksniaigali sukelti lytiniø liaukø arba lytiniø takøpatologinius pokyèius, pvz., sëklidës gaminanepakankamai spermatozoidø arbajie gaminami nepakankamos kokybës,kiauðidëse netaisyklingai arba nepakankamaiformuojasi kiauðialàstës, kiauðintakiouþdegimas trukdo apsëklintai kiauðialàsteipatekti á gimdà, erekcijos sutrikimaineleidþia atlikti sueities <strong>ir</strong> kt.Nevaisingumas – tai socialiniø, psichologiniøbei fiziniø problemø junginys. Taèiautai nëra tik atsk<strong>ir</strong>o þmogaus ar ðeimosproblema. PSO duomenimis, dabarjau yra atrastos 22 moterø <strong>ir</strong> 16 vyrø nevaisingumoprieþastys. 93 proc. moterø <strong>ir</strong>99 proc. vyrø, kuriems buvo nustatytas nevaisingumas,pat<strong>ir</strong>ia psichiná, socialiná diskomfortà,maþëja jø socialinë adaptacija,profesinis aktyvumas.Jau daugiau kaip 100 metø buvo ieškomabûdø, kaip padëti tokioms ðeimoms,taèiau në vienas jø neturëjo tikro moksliniopagrindo. Ðiuo metu vienas pagrindiniøbûdø nevaisingoms poroms susilauktivaikø yra d<strong>ir</strong>btinis apvaisinimas. O p<strong>ir</strong>mojod<strong>ir</strong>btinai apvaisinto kûdikio pradininkai– R.Edvardsas (Robert Geoffrey Edwards)<strong>ir</strong> britø ginekologas Patrikas Steptoe(Patrick Steptoe).Praëjusio amþiaus 6-ojo deðimtmeèiopradþioje R.Edvardsas pratæsë italø mokslininkoPetruèio embriologijos srities darbus,išaiškino, kokie fiziologiniai procesaivyksta bræstant moters kiauðialàstei, kaipðá procesà veikia áva<strong>ir</strong>ûs hormonai (MG,1988, Nr.9). Pagrindinë jo darbø reikðmëbuvo ta, kad jis suprato procesus, kurievyksta spermatozoidui keliaujant moterslytiniais takais, vadinamàjà kapacitacijà.Pas<strong>ir</strong>odo, kad spermatozoidas ne paprastaikeliauja moters lytiniais takais iki kiauðialàstës,bet, veikiamas moters lytiniø takøbiologiškai aktyviø medþiagø, keièia savomembranø receptoriø laidumà bei konfigûracijà.O tai labai svarbu apvaisinimoprocesui. Supratus ðá reiškiná, tapo aišku,kad apvaisinimas mëgintuvëlyje gali padëtigydyti nevaisingumà. Prie to daug prisidëjobritø ginekologas Patrikas Steptoe.1969 m. mokslininkams p<strong>ir</strong>mà kartà pavykolaboratorinëmis sàlygomis apvaisintikiauðialàstæ. Toliau mokslininkai darbavosineskelbdami savo eksperimentø rezultatø.Ðie mokslininkai Kembridþo universitetedar 10 metø tæsë tyrimus tyliai, neafiðuodami,nes visuomenës <strong>ir</strong> baþnyèiospuolimas buvo labai arðus.Tik tada, kai visiðkai buvo ásitikinta eksperimentosëkme, pasaulis suþinojo apied<strong>ir</strong>btiná apvaisinimà (tiksliau – apsëklinimà).1978 m. liepos 26 d. Oldhamo (Anglija)ligoninëje 32 metø Leslë Braun (LesleyBrown) pagimdë p<strong>ir</strong>màjá pasaulyjed<strong>ir</strong>btinai pradëtà „vaikà ið mëgintuvëlio“– Luizà Braun (Louise Brown). Mergaitë ápasaulá atëjo po Cezario pjûvio (ji svërë2,608 kg). Jos jaunëlë sesuo NatalieBraun taip pat buvo pradëta d<strong>ir</strong>btinio apvaisinimobûdu ketveriais metais vëliau.Dabar p<strong>ir</strong>majam d<strong>ir</strong>btinio apvaisinimobûdu gimusiam vaikui Luizai Braun – 32metai. Ji d<strong>ir</strong>ba Anglijos uostamiestyje Bristolyje.2007 m. Luiza pagimdë p<strong>ir</strong>màjá savovaikà Cameronà – berniukas buvo pradëtasnatûraliu bûdu. 85 metø R.Edvardsasšiuo metu yra Kembridþo universitetoprofesorius emeritas, o jo bendramintis kolegaP.Steptoe, padëjæs ágyvendinti jo sumanymà,1988 m. m<strong>ir</strong>ë, kai pasaulyje gimëtûkstantasis „d<strong>ir</strong>btinai“ pradëtas kûdikis.Gimus Luizai Braun, vëliau pasaulá iðvydoapie keturis milijonus d<strong>ir</strong>btinio apvaisinimobûdu pradëtø kûdikiø.Robertas G.Edvardsas gimë 1925 m.rugsëjo 27 d. Manèesteryje. Po Antrojo pasauliniokaro studijavo biologijà Velso <strong>ir</strong>Edinburgo universitetuose. Kembridþouniversitete kartu su britø ginekologuP.Steptoe ásteigë p<strong>ir</strong>màjà pasaulyje d<strong>ir</strong>btinioapvaisinimo Born Holo klinikà (BournHall Clinic), kuri tapo p<strong>ir</strong>muoju d<strong>ir</strong>btinio apvaisinimo(apsëklinimo) centru pasaulyje.1988 m. þurnale „Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas“buvo paskelbtas straipsnis, kuriamenagrinëjama d<strong>ir</strong>btinio apvaisinimo <strong>ir</strong>apsëklinimo esmë. Tuo metu mokslininkai,gydytojai jau puoselëjo viltá, kad jieyra verti Nobelio premijos, taèiau tik šiemetai jiems buvo sëkmingi.„Dël R.Edvardso pasiekimø tapo ámanomagydyti nevaisingumà – medicininá sutrikimà,veikiantá didelæ dalá þmonijos, daugiaunei 10 proc. visø porø pasaulyje“, –sakoma Nobelio komiteto pareiškime.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 17
Lietuvos (Vytauto Didþiojo) <strong>universitetas</strong> <strong>ir</strong> prie jo ákurtas Botanikossodas suvaidino svarbø vaidmená plëtojantis botanikos <strong>ir</strong> jai artimiemsmokslams Lietuvoje. 1923 m. apie kuriamà Botanikos sodàprof. Konstantinas Regelis raðë, kad Kauno botanikos sodo tikslas –parodyti kuo gausesnæ augalø áva<strong>ir</strong>ovæ visuomenei, padëti susivoktiaugalijos pasaulyje besimokantiesiems.Fitopatologijosmokslo raida Kaunobotanikos sodeDr. Antanina STANKEVIÈIENË,dr. Vilija SNIEÐKIENËGamtos-matematikos fakultetui, ðeðtamstudentø kursui fitopatologijos paskaitas(augalø ligø pagrindus, jø klasifikavimà)iki 1939 m. dëstë prof. K.Regelis.Prof. Antano Minkevièiaus (1900–1998), fitopatologijos moksloLietuvoje pradininko, darbai Kaunobotanikos sodeÐiø metø geguþës pabaigoje sukako110 metø, kai gimë vienas þymiausiø Lietuvosmikologø, Lietuvos mokslø akademijosnarys korespondentas, Lietuvos nusipelnæsmokslo veikëjas, Lietuvos valstybiniømokslo <strong>ir</strong> technikos premijø laureatasprof. habil. dr. Antanas Minkevièius.Fitopatologijos mokslas Kaunobotanikos sode tarpukarionepriklausomoje LietuvojeBotanikos sodas p<strong>ir</strong>miausia yra mokslopriemonë dëstant botanikà studentamsbiologams, agronomams, farmaceutams<strong>ir</strong> medikams. Gyvi augalai labaipalengvina darbà lektoriui <strong>ir</strong> teikia gyvumoanatomijos, fiziologijos <strong>ir</strong> augaløsistematikos paskaitoms. Botanikos sodasturi <strong>ir</strong> platesnæ reikðmæ: lavinamàjà<strong>ir</strong> praktiðkai pritaikomà visam kraðtui. Todëlðiuolaikiniai botanikos sodai, iðskyrusatsk<strong>ir</strong>us specialiuosius, kuriami pagalaugalijos sistemà. Jau tuomet Kauno botanikossodo ákûrëjas <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>masis jo d<strong>ir</strong>ek-A.Minkevièius(antrasið ka<strong>ir</strong>ës),Z.Þemaitis <strong>ir</strong>K.GrybauskasIð A.Minkevièiaus„Manogyvenimonuotrupos“,1936torius prof. K.Regelis iðskyrë augalø apsaugossvarbà <strong>ir</strong> raðë: „Fitopatologijos laboratorijad<strong>ir</strong>ba augalø ligø srityje. Kovaisu augalø kenkëjais sode daromos ekspertizës,analizës, augalø apsaugojimonuo ligø naujø priemoniø <strong>ir</strong> tiesiog fitopatologijosbandymai“ (1932). Fitopatologijoslaboratorijos darbo tikslas buvo <strong>ir</strong>moksliðkai t<strong>ir</strong>ti, ieðkoti kovos su ligomisAntanas Minkevièiusbûdø, duoti praktiðkø patarimø ástaigoms<strong>ir</strong> privatiems asmenims.Botanikos soduose t<strong>ir</strong>iant introdukuojamusaugalus <strong>ir</strong> jø aklimatizacijos galimybes,bûtini <strong>ir</strong> fitopatologiniai tyrimai bei tinkamaaugalø apsaugos sistema, nes áveþantnaujus augalus kartu su jais gali patekti<strong>ir</strong> nauji mikroorganizmai, kenkiantysaugalams. Ásikûrus Kauno universitetoProf. A.Minkevièiaus didelë erudicija<strong>ir</strong> áva<strong>ir</strong>iapusiðki interesai pas<strong>ir</strong>eiðkë daugelyjebiologijos krypèiø: botanikoje, briologijoje(mokslas apie samanas), mikologijoje(mokslas apie grybus), fitopatologijoje(mokslas apie augalø ligas).A.Minkevièius gimë 1900 m. geguþës30 d. dabartinio Molëtø r. (anksèiau Ukmergësapsk., Aluntos valsè.) G<strong>ir</strong>steikiðkiokaime. Mokslo kelias prasidëjo Kaune.Organizuojant Aukðtuosius kursus,1919 m. Gamtos skyriaus biologai buvoásikûræ prof. Tado Ivanausko ásteigtojeGamtos tyrimo stotyje (<strong>Vilniaus</strong> g. 2, Kaunas).Èia biologai turëjo 5 kambarius <strong>ir</strong>nemaþai mokslo priemoniø, preparatø,kolekcijø. 1922 m. pavasará baigus ketv<strong>ir</strong>tàsemestrà, buvo baigtas dvejø metøAukðtøjø kursø darbas. 1922 m. vasario16 d. atidarius Lietuvos universitetà, 32Gamtos skyriaus klausytojai (ið jø 16 biologø,tarp kuriø buvo <strong>ir</strong> A.Minkevièius) buvoperkelti á universiteto Matematikosgamtosfakultetà. 1925 m. geguþës mënesáA.Minkevièiø, studijavusá 1923–1928m. Lietuvos universiteto Matematikosgamtosfakultete, doc. L.Vailionis <strong>ir</strong> prof.T.Ivanauskas pakvietë d<strong>ir</strong>bti á Kauno botanikossodà fitopatologu. 1928 m. baigæsLietuvos universiteto Matematikosgamtosfakulteto Biologijos skyriaus botanikosciklà, konkurso tvarka A.Minkevièiusbuvo iðrinktas Botanikos katedrosjaunesniuoju asistentu. Jo diplominis darbas– „Lietuvos samanø floristiniai tyrimai“.Prof. K.Regelis ðá darbà rekomendavospausdinti þurnale „Kosmos“. Prof.K.Regelis, per paskaitas, seminarus <strong>ir</strong> egzaminuspastebëjæs A.Minkevièiaus gabumus,stropumà <strong>ir</strong> tinkamumà mokslodarbui, 1930 m. iðrûpino jam Ðvietimo ministerijosstipendijà, vëliau – atlyginimà <strong>ir</strong>dviem metams pasiuntë á Ciuricho aukðtesniosiostechnikos mokyklos Botanikos18 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Kazys BrundzaIš leidinio „Profesorius Kazys Brundza“, 2003institutà tobulintis pas þymø mikologàprof. E.Gäumannà. Èia A.Minkevièius tyrëkai kuriø narkotikø (chloroformo, eterio)poveiká augalø atsparumui grybinëmsligoms, Ðveicarijoje apgynë daktaro disertacijà„Narkozës átaka augalø apsikrëtimuigrybais“, uþ kurià jam buvo suteiktasgamtos mokslø daktaro laipsnis. Tyrimoduomenys buvo paskelbti uþsieniospaudoje. Gráþæs á Lietuvà A.Minkevièius1933 m. buvo iðrinktas Vytauto Didþiojouniversiteto Botanikos katedros vyresniuojuasistentu <strong>ir</strong> tæsë anksèiau pradëtusdaugiausia parazitiniø grybø tyrimus.Ákûrus Fitopatologijos laboratorijà, augaløligos buvo stebimos ne tik Botanikossode, bet <strong>ir</strong> visoje Lietuvoje; jos buvot<strong>ir</strong>iamos, ieðkomi kovos su jomis bûdai,teikiami praktiðki patarimai ástaigoms <strong>ir</strong>privatiems asmenims. Lietuvos mikobiotatada buvo dar beveik net<strong>ir</strong>ta. Latvijoje,Estijoje <strong>ir</strong> kitose Vakarø Europos ðalyseðis mokslas buvo gerokai paþengæs – buvot<strong>ir</strong>iama mikobiotos biologija, ekologija,paplitimas. Lietuvoje J.Jundzilo <strong>ir</strong> J.Pabrëþosdarbuose (juose randama dideliønetikslumø) yra duomenø apie kai kuriørûdieèiø rûðiø iðplitimà XIX a. p<strong>ir</strong>mojojepusëje. Išsamiø þiniø apie Lietuvoje aptiktusparazitinius grybus, tarp jø rûdis,pas<strong>ir</strong>odë XX a. treèiajame deðimtmetyje.Tai V.Vilkaièio, A.Minkevièiaus <strong>ir</strong> C.Melamedaitësstraipsniai, kuriuose apraðytos60 rûdgrybiø rûðys ant nedaugelio augalømaitintojø. 1926 m. lenkø okupuotame<strong>Vilniaus</strong> kraðte B.Ðakenis paskelbë 4 metøduomenis, apraðydamas 215 rûdieèiø(Uredinales) grybø rûðiø.Studentai <strong>ir</strong> dëstytojai gráþta ið Eþerëlio durpyno. C.Melamedaitë sëdi treèia ið ka<strong>ir</strong>ës, 1931ÞemësûkioakademijosmokslininkaiDotnuvosgeleþinkeliostotyjeiðlydimit<strong>ir</strong>tiKamanø,1934.Ketv<strong>ir</strong>tasið ka<strong>ir</strong>ës –K.BrundzaSavo tyrimø <strong>ir</strong> stebëjimø duomenisA.Minkevièius pradëjo skelbti 1926–1927metais. Tyrë dekoratyvinius, vaistinius,vaisinius augalus, nustatinëjo jø ligas,1929 m. Botanikos sode iðbandë fungicidogerminazino poveiká ypaè pavojingailigai – kvieèiø kûlei. 1938-05-17 A.MinkevièiusVytauto Didþiojo universitete apgynëhabilitaciná darbà „Lietuvos rûdþiø(Uredinales) floros matmenys“, uþ kurá tøpaèiø metø spalio mënesá jam buvo suteiktasprivatdocento vardas <strong>ir</strong> teisë dëstytifitopatologijos kursà. Habilitacinëje disertacijojeA.Minkevièius apraðë parazitiniøgrybø rûdieèiø (Uredinales) 176 rûðisant 305 augalø maitintojø. Dalis ðiø grybørûðiø yra retos ne tik Lietuvoje, bet <strong>ir</strong>Baltijos ðalyse. 1931–1938 m. nustatë <strong>ir</strong>tyrë Lietuvoje paplitusá pavojingà parazitinágrybà – serbentiná rûdþiagrybá (Cronartiumribicola) ant augalø tarpininkø veimutinëspuðies (Pinus strobus) <strong>ir</strong> kitø penkiaspygliøpuðø. Ðiems tyrimams VDUBotanikos sode buvo pasodintas veimutiniøpuðø sklypas (61 puðis), o greta auginamijuodieji, raudonieji <strong>ir</strong> baltieji serbentaibei agrastai. Po 7 metø iðliko tik 7neserganèios puðys. Duomenis apie grybopaplitimà rinko <strong>ir</strong> kitose Lietuvos vietose.Árodë, kad be veimutinës puðies –augalo tarpininko, ant kurio susidaro ecidës(rûdligës plëtotës tarpsnis), rûdþiagrybisnesivysto ant serbentø. Serbentinisrûdþiagrybis greit plinta vasaros metu<strong>ir</strong> apninka serbentus, net jei veimutinëspuðys auga uþ keliolikos kilometrø.A.Minkevièius nustatë, kad Lietuvoje ðisrûdþiagrybis pas<strong>ir</strong>odë apie 1905 metus.Ši tuomet iškelta problema labai aktuali<strong>ir</strong> dabar, nes penkiaspyglës puðys rûdþiagrybiopaþeidþiamos iki ðiol, todël jøbeveik neámanoma auginti.1937–1984 m. A.Minkevièius apraðë250 rûðiø rûdieèiø grybø. Šis darbas buvosvarbus ne tik Lietuvai, bet <strong>ir</strong> nustatantrûdþiø geografiná paplitimà Europoje.T<strong>ir</strong>iant rûdieèius (Uredinales) visoje Lietuvojeprisidëjo <strong>ir</strong> kiti mokslininkai: K.Brunza,G.Trusfusaitë.A.Minkevièius buvo geras pedagogas<strong>ir</strong> organizatorius. Jis skaitë fitopatologijoskursà biologams <strong>ir</strong> bendrosiosbotanikos kursà medikams bei stomatologams.1940-09-01 jam suteiktas docentovardas. 1940 m. Matematikosgamtosfakultetui persikëlus á <strong>Vilniaus</strong>universitetà, A.Minkevièius dëstë fitopatologijoskursà, rûpinosi universiteto Botanikossodu, þemesniøjø augalø tyrimoproblemomis.Nors pagrindinë mokslinio tyrimo darbokryptis visà laikà buvo mikroskopiniaigrybai, ypaè parazitiniai, bet kartu A.Min-Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 19
kevièius domëjosi maþai Lietuvoje t<strong>ir</strong>taisorganizmais: samanomis, menturdumbliais,kerpëmis, taip pat <strong>ir</strong> aukðtesniaisiaisaugalais. Jis buvo leidiniø„Lietuvos TSR flora” <strong>ir</strong> „Lietuvos grybai”vienas ið autoriø <strong>ir</strong> leidybos organizatoriø.A.Minkevièius buvo p<strong>ir</strong>masisLietuvoje briologas. Jis samanas pradëjot<strong>ir</strong>ti <strong>ir</strong> herbarizuoti bûdamas antrokurso studentas, apibûdinimui naudojovokiðkus vadovus <strong>ir</strong> parengë diplominádarbà „Lietuvos samanø floristiniaityrimai“ (1925–1928). Vasaromisjis pildë samanø herbarà <strong>ir</strong> surinko jøapie 1000 pavyzdþiø. Susisteminæs1929–1933 m. duomenis konstatavo,kad surinkta 207 samanø rûðys.Be ðiø darbø, A.Minkevièius tyrëmiltligiø sukëlëjus <strong>ir</strong> rinko miltenieèiø(Erysiphaceae) herbarinius duomenis.Iðsamiai ðios ðeimos grybus monografijojeapraðë K.Brundza (1934).A.Minkevièius pradëjo t<strong>ir</strong>ti ligø plitimopriklausomybæ nuo meteorologiniøsàlygø; raðë straipsnius apie genetikosmokslo svarbà iðvedant naujas,ligoms atsparesnes augalø veisles,apie mikroelementø átakà augalams,reiðkësi botanikos terminijosklausimais.Mokslo populiarinimo straipsniuoseA.Minkevièius raðë apie samanas,parazitinius grybus, sukelianèius áva<strong>ir</strong>iasaugalø ligas, valgomuosius <strong>ir</strong>nuodinguosius grybus. Kovai su augaløligomis siûlë visuomenei áva<strong>ir</strong>iaspriemones. Paraðë nedidelæ broðiûrà,kaip sunaikinti bulviø puvinio grybelá.Mokslà populiarino dienraðèiuose<strong>ir</strong> gamtos þurnaluose „Gamta“,„Kosmos“, „Mûsø g<strong>ir</strong>ios“.Prof. A.Minkevièius buvo ne tik platausmasto mokslininkas, bet <strong>ir</strong> geraspedagogas, Lietuvos aukðtosiose mokykloseiðd<strong>ir</strong>bæs daugiau kaip 60 metø.Jis vadovavo katedroms <strong>ir</strong> laboratorijoms,rengë moksliniam darbui asp<strong>ir</strong>antus,vadovavo probleminëms taryboms,organizavo konferencijas. Jisbuvo taktiðkas, dëmesingas, sugebantisiðspræsti konfliktus, pagarbus ne tikvyresnio amþiaus, bet <strong>ir</strong> jauniesiemssavo kolegoms.Prof. A.Minkevièius m<strong>ir</strong>ë 1998 m.lapkrièio 28 d. Palaidotas Antakalniokapinëse, Vilniuje.1930–1932 m., A.Minkevièiui rengiantdaktaratà, á Kauno botanikos sodàd<strong>ir</strong>bti fitopatologe buvo pakviestaBotanikos katedros laborantë, Matematikos-gamtosfakultete studijavusi botanikosspecialybæ Cipë Melamedaitë.Jos diplominio darbo tema buvo „Lietuvosfloros elementai“ (vadovas prof.K.Regelis, 1930). Ji herbarizavo parazitiniusgrybus. „Ðiais metais uþregistruota30 pavojingø patogeniniø grybø“,– raðë C.Melamedaitë 1931 metais.Daugiau duomenø literatûros ðaltiniuoseapie ðià tyrëjà kol kas neaptikta.Prof. Kazys Brundza (1903–1991) –þemës ûkio mikrobiologijospradininkas Lietuvoje1926–1931 m. studijavo biologijàVytauto Didþiojo universitete. Kaunobotanikos sode ned<strong>ir</strong>bo, bet glaudþiaibendradarbiavo su Botanikos sodomokslininkais, èia rinko miltenieèiusgrybus (Erysiphales), rengë Botanikossodo dvideðimtmeèio jubiliejui sode atliekamømokslo darbø apraðà. Ðiameapraðe daug dëmesio sk<strong>ir</strong>iama miltenieèiøbiologijos tyrimams. 1933 m.K.Brundza paraðë diplominá darbà„Medþiaga Lietuvos erysiphacëjø florai“(vadovas prof. K.Regelis). P<strong>ir</strong>masiðsamus darbas apie miltenieèius Lietuvoje– 1934 m. iðleista K.Brundzosmonografija „Medþiaga Lietuvos erysiphacëjomspaþinti“. Joje pateikta originaliøduomenø <strong>ir</strong> apibendrinta kitøautoriø surinkta medþiaga. Aprašytos5 naujos rûðys Lietuvoje, o 1934 m. aptiktimiltgrybiai ant dar neapraðytø augaløðeimininkø. Serganèiø augalø pavyzdþia<strong>ir</strong>inkti Botanikos sodo vienmeèiøaugalø skyriuje. Ir vëliau K.Brundzaapie ðiuos grybus daug raðëmokslinëje <strong>ir</strong> populiariojoje literatûroje.1930–1950 m. K.Brundzos (<strong>ir</strong> kitømokslininkø) fitopatologinës publikacijospateikiamos leidinyje „Augalø apsaugosdarbuotojo þinynas“ (sudarytojaiS.Pileckis <strong>ir</strong> L.Þuklys, 1974).K.Brundzos mintys apie augalø tyrimusgali bûti naudingos <strong>ir</strong> ðiuolaikiniamsmokslininkams: ... augalø tyrimaisëkmingi gali bûti ne tik laboratorijose<strong>ir</strong> ðiltnamiuose, bet taip pat <strong>ir</strong> neturint tølaboratorijø – atv<strong>ir</strong>oje gamtoje, geriausiabotanikos soduose. Kà pasiekiameeksperimentuodami laboratorijoje supavieniais augalais, daþnai tà patá patv<strong>ir</strong>tinamestatistiniu metodu, stebëdamigamtoje daugelá augalø rûðiø. Gamtojevisumos veikiamas augalas gali elgtisvisai kitaip. Tad ypatingos svarboságauna tyrimai, kurie atliekami gamtoje,nes jais atskleidþiamos tikrosios, aktualiosaugalo galios <strong>ir</strong> taip geriau paþástamagamtos visuma.Vëliau K.Brundza d<strong>ir</strong>bo geobotanikossrityje.Prof. Kazys Brundza m<strong>ir</strong>ë 1991 m.spalio 11 d. Palaidotas Antakalnio kapinëse,Vilniuje.Bus daugiauSkulptoriusAlytaus„LAISVProf. habil. dr. Vincas LAPINSKAS1934–1941 m. mokiausi Alytaus valstybinëje(Þaliojoje) gimnazijoje. Teko dalyvautiáva<strong>ir</strong>iose tautinëse <strong>ir</strong> valstybinëseðventëse, kurios visada vykdavo prie„Laisvës angelo“ paminklo. Ðis paminklasstovi tarp Þaliosios gimnazijos <strong>ir</strong> Ðauliønamø. Paminklo kûrëjas – Antanas Aleksandravièius.Gimë jisai 1885 m. gruodþioSkulptorius Antanas Aleksandravièiusapie 1939 metus3 d. Alytaus rajone, Gluosnininkø kaime,netoli Simno, gausioje (10 vaikø) ðeimoje.Septyneriø metukø tapo naðlaièiu. Jápriglaudë krikðtatëvis A.Pranckevièius.Jau ganydamas karves lipdydavo ið molioáva<strong>ir</strong>ius gyvuliukus, paukðèiukus, droþëið medþio áva<strong>ir</strong>ias figûras, pieðë anglimisant popieriaus, kluono <strong>ir</strong> tvarto durøpaveikslus. Jo brolienë Marija, matydamajo meninius gabumus, nuveþë á Kruonápas tautodailininkà M.Kasiulá. Èia Antanukaspraleido pustreèiø metø <strong>ir</strong> iðmokodailidþiauti, droþti ið medþio áva<strong>ir</strong>ias figûras.Iðmoko auksavimo, pieðimo.Bûdamas 18 metø iðvyko á Suvalkus,kur kartu su baþnyèiø meistru A.Karaliumidroþinëdavo pagraþinimus altoriams,sakykloms, klausykloms. Taip jispadëjo Boleslovui Ðpakovskiui, skulptûrøfabriko savininkui, puošti daugelá baþnyèiøLietuvoje <strong>ir</strong> Lenkijoje. Jo pakalbintasástojo á Varðuvos dailës mokyklà. Iðkilusgrësmei bûti paimtam á caro kariuomenæ,iðvyko á Amerikà, kur jau anksèiaubuvo iðvykæ du jo broliai. Èia ástojoá Èikagos dailës institutà, kur studijuodamassukûrë Gedimino, Kæstuèio, Vytauto,S.Daukanto <strong>ir</strong> V.Kud<strong>ir</strong>kos barelje-20 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Antanas Aleksandravièius <strong>ir</strong>ËS ANGELAI“fus. 1910 m. kartu su J.Ðileika surengëp<strong>ir</strong>màsias savo darbø parodas.Iš Èikagos išvykæs aplankë keletàEuropos miestø <strong>ir</strong> 1910 m. sugráþo Lietuvoná Simnà. Taèiau èia niekur nesuradosau tinkamo darbo. Iðvyko á Suvalkus,kur sukûrë A.Baranausko bareljefà,o po to – Ðv.Jono, keleto angelø <strong>ir</strong>Kristaus statulas.1911 m. iðvyko á Peterburgà pasAleksandrà Opekuðinà. D<strong>ir</strong>bo áva<strong>ir</strong>iuoseRusijos miestuose <strong>ir</strong> 1919 m. sugráþoá Lietuvà. Ið pradþiø apsistojo Marijampolëje<strong>ir</strong> ásidarbino Rygiðkiø Jonogimnazijoje dailës mokytoju. Ið Marijampolës1922 m. persikëlë á Kaunà <strong>ir</strong> ið èianiekur kitur jau nesikëlë.Kartu su kunigu R.Januðkevièium ásteigëdailiøjø d<strong>ir</strong>biniø mokyklà-d<strong>ir</strong>btuvæ, buvojos d<strong>ir</strong>ektorium. Èia 1931 m. sukûrë pedagogoT.Þilinsko, kompozitoriaus St.Ðimkaus,kunigo Prapuolenio, kunigaikðèiø Vytauto<strong>ir</strong> Kæstuèio, Ma<strong>ir</strong>onio, K.Griniaus,P.Kubertavièiaus biustus. Iðdroþë ið àþuolokalbininko K.Jauniaus bareljefà <strong>ir</strong> jo antkapinápaminklà Kauno kapinëse. Paminëtinijo paminkliniai darbai: kompozitoriuiÈ.Sasnauskui Kaune, A.Strazdeliui Kamajuose.Sukûrë 12 antkapiniø paminklø lietuviøraðytojams <strong>ir</strong> muzikams, tarp jø <strong>ir</strong> VincuiÞilioniui Kaune, Petraðiûnø kapinëse,<strong>ir</strong> natûralaus dydþio solisto Kipro Petrauskopaminklà.1918 m. atvykæs á Vilniø susipaþino suJonu Basanavièiumi<strong>ir</strong> sukûrë kelis jo biustus.Jo sukurti paminklaitebestovi Kaune,Panemunëje, <strong>ir</strong> B<strong>ir</strong>ðtone.MokytojaudamasMarijampolëjesukûrë popieþiausBenedikto XV profilá <strong>ir</strong>Vinco Kud<strong>ir</strong>kos bareljefàsu Lietuvos himnotekstu <strong>ir</strong> skulptûrinægrupæ „Garbëjums, karþygiai“.1928 m. A.Aleksandravièiuspradëjostatyti „Laisvës angelo“paminklà Alytuje:4 m angelo figûra sutrimitu, atsuktu á rytøpusæ (á Vilniø), buvouþkelta ant aukðto 13metrø postamento.Tas paminklas buvosk<strong>ir</strong>tas þuvusiø uþ Lietuvoslaisvæ kariø atminimui.Tai buvo keturkampë,kiek siaurëjantiá v<strong>ir</strong>ðø kolona,joje buvo ámontuotabronzinë lenta, kuriojeskulptorius pavaizdavokovas su len-1991 m.lapkrièio 23 d.Atidengiamasatstatytas„Laisvës angelo“paminklasAlytaus miesto K.Petrausko parkas. Tolumojematyti „Laisvës angelo“ paminklaskais <strong>ir</strong> bolðevikais bei p<strong>ir</strong>mojo Lietuvos karininkoAntano Juozapavièiaus m<strong>ir</strong>tá ant Alytaustilto. Visus ðiuos paminklo darbusskulptorius atliko Alytaus II ulonø pulko kareivinëse.Jam padëjo pulko kareiviai, amatininkai,metalo liejikai. Alytaus mieste <strong>ir</strong> apskrityjebuvo renkamos aukos ðio paminklostatybai. Paminklas kainavo 15 000 litø.Tais laikais tai buvo nemaþi pinigai.1929 m. spalio 27 d. paminklas buvoatidengtas. Iðkilmëse dalyvavo II ulonøpulko kariai, kurie iðkilmingoje rikiuotëje,prispaudæ pakeltus kardus prie peèiø,praþygiavo pro paminklà. Po ulonø darniojerikiuotëje þygiavo Alytaus miestoðauliai, Alytaus aukðtesniosios miðkø ûkiomokyklos auklëtiniai, Alytaus Þaliosiosgimnazijos <strong>ir</strong> pradþios mokyklø moksleiviai.Paminklas buvo graþiai iliuminuotas,papuoðtas vainikais <strong>ir</strong> gëlëmis.Nuo to laiko prie paminklo vykdavo visøvalstybiniø <strong>ir</strong> tautiniø ðvenèiø minëjimai.Ypaè graþiai prie ðio paminklo 1930 m. vykoVytauto Didþiojo 500-øjø m<strong>ir</strong>ties metiniøminëjimas. 10 raitø ulonø bûrys su aukðtaiiðkeltu Vytauto paveikslu jojo priekyje. Pomitingo prie laisvës paminklo kolona pajudëjoá Nemunaitá: priekyje lengvojoje maðinojepalengva judëdami vaþiavo vyskupassu valdþios atstovais. Spaudoje, o ypaè„Ûkininko patarëjuje“, buvo iš anksto parašyta,kaip <strong>ir</strong> kokiu laiku ši iškilminga delegacijapravaþiuos pro kaimus <strong>ir</strong> miestelius.Miesteliuose <strong>ir</strong> kaimuose sus<strong>ir</strong>inkdavo þmoniøbûriai, kurie priimdavo ðià iðkilmingà delegacijà,po trumpø kalbø bei atokvëpio jivykdavo toliau. Viena ið sustojimo vietø buvonumatyta Pigagø kaime – pusiaukelëjetarp Ryliðkiø <strong>ir</strong> Merkinës miesteliø. Mumsiki sustojimo Pigagø kaime buvo apie 2,5km kelio. Tëvas pakinkë arklá, á didelá veþimàsusodino mûsø gausià ðeimynà – 12þmoniø <strong>ir</strong> pro Subartoniø miðkà atvaþiavomeá Pigagø kaimà. Prie plento jau radomenemaþà bûrá sus<strong>ir</strong>inkusiø þmoniø. Buvo <strong>ir</strong>raitø þiûrovø, keli ið jø iðjojo link Ryliðkiø kaipþvalgai, kad pamatytø atvykstanèius <strong>ir</strong> greitaiperspëtø laukianèius. Kilo sumaiðtis, jukMokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 21
eikia vyskupà <strong>ir</strong> visà delegacijà priimtisu kalba, sk<strong>ir</strong>ta ðiam jubiliejui. Ið dideliobûrio mokytojø, g<strong>ir</strong>ininkø <strong>ir</strong> kitø inteligentøneats<strong>ir</strong>ado norinèiø kalbëti. Pagaliauprikalbino ûkininkà, mano tëvàAlfonsà Lapinskà, baigusá caro valdymometais Merkinës pradþios mokyklojedvi klases. Tëvas pasitraukë á ðalá <strong>ir</strong>mintyse rezgë kalbà. Pagaliau ðuoliuodamigráþo þvalgai su þinia, kad delegacijajau atvyksta. P<strong>ir</strong>miausia pas<strong>ir</strong>odëlengvàja maðina vaþiuojantis vyskupassu Alytaus sveèiais, o uþ jø <strong>ir</strong> ulonøbûrys su Vytauto paveikslu.Tëvas iðlipusius ið maðinos sveèiusp<strong>ir</strong>mas <strong>ir</strong> pasitiko. Ið jo kalbos atsimenutik vienà graþø sakiná: „D<strong>ir</strong>bkime visisàþiningai, kad mûsø brangi TëvynëLietuva bûtø visada miela kaip pavasaris,graþi kaip vasara <strong>ir</strong> turtingakaip ruduo“. Sus<strong>ir</strong>inkæ þmonës ilgaiplojo mano tëvui uþ tokià graþià kalbà.Po trumpos vyskupo kalbos visadelegacija iðvyko á Merkinæ. Merkinëjejie uþtruko ilgiau, èia jie pietavo. Kur iðMerkinës vyko, að jau neþinau, o paklaustijau nëra ko. Ði mano tëvo kalbabuvo paminëta <strong>ir</strong> tuolaikinëje Lietuvosspaudoje.„Laisvës angelo“ paminklas neturëjoþaibolaidþio, <strong>ir</strong> 1934 m. didelës pavasarinësperkûnijos metu þaibas trenkëá paminklo metaliná angelà. Skulptûranukrito nuo postamento <strong>ir</strong> suduþoá smulkiausias dalelytes.Skulptoriui Antanui Aleksandravièiuiteko antrà kartà imtis darbo. Antrasis„Laisvës angelo“ paminklo egzemplioriusbuvo pagamintas iš betono su metaliniukarkasu viduje. Naujasis paminklasbuvo pašventintas 1937 metais.Tuo laiku spaudoje, per radijà, áva<strong>ir</strong>iuosesus<strong>ir</strong>inkimuose, konferencijosebuvo labai intensyviai kalbama <strong>ir</strong> raðomaapie <strong>Vilniaus</strong> miesto iðlaisvinimà.Visur aidëjo ðûkiai: „Mes be <strong>Vilniaus</strong>nenurimsim“. Lenkija <strong>ir</strong> lenkai buvovaizduojami kaip patys didþiausi Lietuvosprieðai. Perkûnui nutrenkus„Laisvës angelà“, Alytaus lenkai labaidþiaugësi: „Va jums ðauklys, kvietæs áVilniø, jau perkûno sudauþytas“.Alytuje <strong>ir</strong> visoje Lietuvoje buvo renkamosaukos Vilniui vaduoti. Raitininkøkaimo ðauliai Jonas Drobnys <strong>ir</strong>Juozas Gudukas vaþinëjo po mûsøkaimà, rinko metalo lauþà <strong>ir</strong> veþë á Alytø.Metalas buvo renkamas visoje Lietuvoje.Jis buvo sk<strong>ir</strong>tas ginklams gaminti,o šie – Vilniui <strong>ir</strong> jo kraðtui vaduoti.Prisimenu, atvykus metalo rinkëjamspas mano tëvus, paaukojomsuskilusá manieþo didelá ketaus ratà,kurá trys vyrai vos ákëlë á veþimà.Nukelta á 38 p.PrograminisrestauravimasProf. habil. dr. Evaldas GARŠKALabiau išsilavinusiam šioje srityje skaitytojuigali pas<strong>ir</strong>odyti: „Pamanykite, <strong>ir</strong> kasgi èia naujo? Mano sûnus gimnazistaspuikiausiai neátikusias nuotraukas patvarko“.Tikrai taip – kompiuterinë programa„Photoshop“ tapusi tokia populiari, kadja jau naudojasi ne tiktai profesionalai. Iriš tiesø reikliai akiai, išlavintai rankai <strong>ir</strong> veikliemsneuronams ši programa – tai turtingadailës priemoniø „krautuvëlë“, be to,jinai nëra prieðiðka <strong>ir</strong> mielai priima operatoriaussukurtus papildinius (plugin‘us).Taèiau jinai (<strong>ir</strong> kitos panaðios) yrask<strong>ir</strong>ta nuotraukoms, spaudiniams – visaiprodukcijai, kuri pavaizduojama plokštumoje(2d); be to, jinai negali objekto ádvasinti(animuoti), taigi – graþi senovinë indaujasu liûto kojomis, kad <strong>ir</strong> kaip to norëtum,negali pradëti ðypsotis, vaipytis ará taktà trypti kojomis.Erdviniø objektø restauravimas yra visaikitoks uþdavinys – kaipgi tu atstatysipuodynæ ið iðsibarsèiusiø ðukiø krûvosplokštumoje; atrodytø, svajonë ið atsk<strong>ir</strong>øfragmentø kompiuteriu atstatyti patá objektà– nelabai reali, bet galimybës nestovivietoje – intelektinë kûryba davë ne tiktaigreituoliams „septynmylius batus“ ar„skraidanèius kilimus“ , svajonë apie juoskaþkada buvo tokia graþi <strong>ir</strong> viliojanti savokonkretumu; svajonës pagimdë naujas –jø vaikus <strong>ir</strong> vaikaièius. Kiek daug senovëspasakø stebuklø tapo realybe, gaila gaila– kiek þavesio praradome, bet nuolatoslavinamas þmogaus intelektas vienas svajonespavertë visai neádomia realybe. Horizontasneiðnyko – vël toliau viliojo kaip„laimës þiburys“. Þiniø visuomenë iðkëlë áprieðaká atitinkamo iðsilavinimo <strong>ir</strong> specifiniøþiniø grieþèiausius reikalavimus.Ðiame straipsnelyje aptariamus darbussumaniai atliko Dalia Vilèinskaitë, kuritarytumei yra mano bendraautorë.NumizmatikaKiekvienas senøjø piniginiø (þenklø)mëgëjas retkarèiais pats vienas, o kartaissu gerais draugais pavarto savo kolekcijønumizmatines brangenybes; <strong>ir</strong> ne kartà(gërintis senove, nors <strong>ir</strong> per p<strong>ir</strong>kliø nuèiupinëtusbanknotus – jei tai nëra ant v<strong>ir</strong>velëssuverti akmenukai) pradeda k<strong>ir</strong>bëti,tiesiog lenda mintelë: „Ak, kad taip pamaèius,kaip jisai atrodë, kai buvo naujas“.Iš tiesø tie senieji banknotai restauruotigalëtø nušvisti visa savo gyvastimi<strong>ir</strong> jø kûrëjø iðradingumu. Kodël gi ne, viskasgalima: arba pasitelkus „mikelandþeliðkàkantrybæ“ <strong>ir</strong> uþsispyrimà suáva<strong>ir</strong>iaspalvio raðalo plunksnomis <strong>ir</strong> pieštukais(atsiprašau, tokia mintis <strong>ir</strong> tamstai pas<strong>ir</strong>odëne tiktai archajiška, bet <strong>ir</strong> kvaila),arba – juk viskà gali mûsø nuostabusispagalbininkas kompiuteris. Kai já valdo iðsilavinæs<strong>ir</strong> išmintingas operatorius, pasitelkæsatitinkamà veiksmø programà.Ðios svajonës ágyvendinimà mes pademonstruosimepasiskolinæ ðimtmetináreichsbanknotà ið S.Vilèinsko asmeninësnumizmatinës kolekcijos. Banknotas atrodonekaip – vargšelis (nepaisant jo didþiulësvertës) yra riebaluotomis rankomis(turguje, o gal <strong>ir</strong> kontoroje) paseilëtup<strong>ir</strong>ðtu ne kartà skaièiuotas perskaièiuotas– jis d<strong>ir</strong>bo savo darbà, o <strong>ir</strong> ðiaip sutrintas<strong>ir</strong> aptrupëjæs; paþiûrëkite á 1 pav.a). Reikia, reikia já atðvieþinti, skyles „uþlopyti“,pakraðèius iðlyginti.Kinkom „kompà“ <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>bam. Ariam,ðluojam. Galø gale, kai viskà suderiname– štai koks graþuolis jis tapo (1 pav.b). (Vyrai, nenusidëkite, nes tuojau patnekurie tai susiesite su iðpuoselëtomisþurnalø v<strong>ir</strong>ðeliø švieèianèio groþio ðypsenëlëmis<strong>ir</strong> ... sutikæ gatvëje tas paèias panelytesbûsite sugluminti jø neatpaþinæ:èia <strong>ir</strong> nenusidëkite – tegu š<strong>ir</strong>dyje lieka gera,tegu lieka toji šiluma, kad išgraþintojinuotrauka sukëlë pasitikëjimo savimi ðiurpuliukà.)Seni rankraðèiai, spaudiniai ...laiðkaiMes pasiskolinome iš Lietuvos MartynoMaþvydo nacionalinës bibliotekos retøjøknygø <strong>ir</strong> rankraðèiø skyriaus pono JonoDileno laiðkà kitam ponui Juozui Medekšaiá Aristavà ( rašytà apie 188? m.).Pagal laiðko nuotraukà 2 pav. a) galimamatyti, kad jis yra gerokai „pelyèiø apgrauþtas“:antrojo puslapio tekstà dar galimaðiaip taip iðskaityti, taèiau p<strong>ir</strong>masispuslapis yra nei daugiau, nei maþiau, kaipnesuprantama keverzonë.Atlikome reikiamas „sulopymo“, tekstoatstatymo, ðviesumo, kontrasto korekcijosprocedûras: laiðkas nuðvito (2 pav. b).3d-objektai: baldai, indaujos, staloserv<strong>ir</strong>avimo brangenybësArcheologas, kuriam pasisekë kokiamenors giliame kultûriniame sluoksnyje22 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
a4 pav. Prognozuotojiobjekto forma su antpav<strong>ir</strong>ðiaus iðdëliotomisðukëmisa3 pav. Archeologinio stiklo ðukës: a) ðukës,b) iðdëliotos pagal ant jø iðlikusià juostelæba5 pav. Taurelë:a) restauruotoji,b) klonasb1 pav. Banknotas: a) senas,b) restauruotasb2 pav. Laiškas: a) senas, b) restauruotasbaatkapstyti tarpusavyje susijusiø ðukiø, jasrûpestingiausiai sukrauna á tvarkingà krûvelæ,kad vëliau, pasibaigus kasinëjimøsezonui, galëtø bandyti sudëlioti (o gal?)brangenybæ – kas þino, gal tai šauksmasiš akmens amþiaus?Mes kompiuteriniam apdorojimui pas<strong>ir</strong>inkomeValdovø rûmø teritorijos radiná –archeologinio stiklo ðukeliø grupæ. Toká mûsøpas<strong>ir</strong>inkimà lëmë tai, kad, konsultuodamiesisu patyrusiais restauratoriais, ásitikinome,kad objekto atstatymas ið tokiø radiniøáprastiniais metodais yra gana komplikuotas.Lietuvos muziejuose nëra gausuarcheologinio stiklo, be to, ið tokios turimosmedþiagos paèius objektus yra sudëtingarekonstruoti, nes iðkeltas ið archeologinësaplinkos stiklas pradeda „dþiûti“, ojo sluoksniai trupëti. Dël ðiø prieþasèiø restauratoriainedaug kà gali padaryti su gautomisstiklo ðukëmis. Prano Gudyno restauravimocentro aukðèiausios kvalifikacijosrestauratorë Rasa Bieliauskaitë-Mikolaitienëdavë mums XV a. archeologinio stikloðukiø skaitmenines nuotraukas. Ðiø ðukiøbendras vaizdas yra 3 pav. a dalyje.Turëtume dabartiniais technologiniaismetodais pabandyti sukurti erdviná ðio suduþusioobjekto vaizdà. Tam p<strong>ir</strong>miausiaturime išmatuoti visas liekanas <strong>ir</strong> paþymëtiiðlikusias charakteringàsias þymes: prognozuojamasisobjektas – já pavadinkime„taurelë“, ðiuo atveju turi bûdingus plonyèiølinijø apvadus; pagal ðiuos apvadusnesunkiai galima iðdëstyti plokðtumináðukiø vaizdà (3 pav. b dalis); pastarasisveiksmas rekonstrukcijai, nors <strong>ir</strong> yralabai vaizdus, iš esmës nëra reikalingas.Kompiuteriu nustatæ prognozuojamàobjekto formà, ant ðios formos pav<strong>ir</strong>ðiausiðdëliojame turimas ðukes (4 pav.). Likusiomstuðèioms taurelës pav<strong>ir</strong>ðiaus vietomsuþpildyti parenkame reikiamà tekstûrà<strong>ir</strong> medþiagà; šiuo atveju tai stiklas.Atliekame v<strong>ir</strong>tualiojo vyksmo vizualizacijà(renderinimà). Objektà klonuojame (5pav.) <strong>ir</strong> atliekame spalvinæ korekcijà, taippat gautojo objekto vaizdui pagyvinti parenkameapðvietimà.Norëdami ðià taurelæ apþiûrëti ið visøpusiø, nustatome v<strong>ir</strong>tualiosios vaizdo kamerosparametrus <strong>ir</strong> taurelës „judesá“ nufilmuojame;taip gauname animuotà filmukà,kuriame restauruotoji taurelë atliekapagrindinio veikëjo vaidmená. Toká klipà„seiviname“(???) atitinkamame kompiuteriniameformate.Dabar smalsesnis muziejaus lankytojasgali smulkiai apþiûrëti já dominantá objektà;grasinantis perspëjimas „neliesti“,„neprisiliesti“ darosi beprasmis – objektàsutepti, atsitiktinai sudauþyti (ar pavogti)yra neámanoma.PabaigaBanknotas graþus – þiûrinëkite á sveikatàsu draugais ar „nelaimës“ broliais;o jei reikia siuntinëkite vieni kitiems.O <strong>ir</strong> laiškas tapo puikiai išskaitomas –(jei norite) ant aukðèiausios kokybës popieriaus– nuo nuolatinio skaitinëjimo (èiupinëjimo)jisai niekuomet nev<strong>ir</strong>s skuteliaisar dulkëmis. O taurelë tapo „gyva“.Baigdami mes dëkojame Pr.Gudynorestauracijos centro restauratorëms RasaiBieliauskaitei-Mikolaitienei <strong>ir</strong> Linai Adomaitytei,Nacionalinës Martyno Maþvydobibliotekos retøjø knygø <strong>ir</strong> rankraðèiø skyriausdarbuotojai Solveigai Sprindienei,be kuriø nuoš<strong>ir</strong>dþios paramos, patarimø<strong>ir</strong> konsultacijø nebûtø galëjæ ats<strong>ir</strong>asti tokioskrypties darbai.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 23
Lietuvos geologijos tarnybai – 70Atkelta ið 3 p.veikti þmoniø sveikatà. Tai vizualiai nematomasaplinkos kokybës veiksnys, kuristuri bûti ávertintas plëtojant miestø teritorijas,gyvenamuosius rajonus, industrinesar þaliàsias zonas. Apie 1985 m. ekologiniaistikslais pradëta t<strong>ir</strong>ti miesto bei atsk<strong>ir</strong>øámoniø d<strong>ir</strong>voþemius, nustatant juose besikaupianèiaskenksmingas medþiagas,daþniausiai toksiðkus sunkiuosius metalus.Vertinant miestø uþterðtumo lygá, sukauptiduomenys tik apie kai kuriø miestø(<strong>Vilniaus</strong>, Alytaus, Ðiauliø, Panevëþio) v<strong>ir</strong>ðutiniod<strong>ir</strong>voþemio sluoksnio, upiø dugnonuosëdø <strong>ir</strong> sniego cheminæ sudëtá <strong>ir</strong> pa-rengtos iðvados, kad uþterðti yra tik miestø<strong>ir</strong> ámoniø d<strong>ir</strong>voþemiai, kuriuose daþnaiv<strong>ir</strong>ðijamos didþiausios leidþiamos terðaløkoncentracijos, o laukø <strong>ir</strong> miðkø d<strong>ir</strong>voþemiaiyra ðvarûs <strong>ir</strong> jø chemines savybes lemiatik gamtiniai faktoriai.„Europos geocheminiame atlase“,2005, GSF, Espoo Europos kontekstepateikiami Lietuvos geocheminës aplinkoskokybës parametrai (v<strong>ir</strong>ðutinio d<strong>ir</strong>voþemiosluoksnio, pod<strong>ir</strong>vio, upiø vandens<strong>ir</strong> dugno nuosëdø, upiø aliuvio <strong>ir</strong>miðkø paklotës) http://www.gtk.fi/publ/foregsatlas/index.phpDidþiausios gamtinës kilmës stroncio <strong>ir</strong>antropogeninës kilmës ðvino anomalijos<strong>Vilniaus</strong> apylinkëseAplinkos geochemijaSvarbios informacijos apie aplinkoskokybæ teikia d<strong>ir</strong>voþemio geocheminiskartografavimas. Uþterðtumas sunkiaisiaismetalais arba atv<strong>ir</strong>kðèiai – tam tikrøelementø deficitas – áva<strong>ir</strong>iais bûdais galiÐvinas d<strong>ir</strong>voþemyjeTarðos þidinys, keliantis grësmæ aplinkai24 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Tarðos þidiniaiGeologinës aplinkos, poþeminio vandenskokybë yra veikiama koncentruotosbei iðsklaidytos tarðos, todël bûtina registruoti<strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>ti taršos þidinius, imtis taršos prevencijosar net šalinimo. LGT formuoja Geologinësaplinkos tarðos þidiniø informacinæsistemà, kurioje laikomi duomenysapie istorinius <strong>ir</strong> dabartinius potencialiustaršos þidinius. Iš viso 2010 m. pabaigojeLGT buvo sukaupta duomenø apie beveik11 tûkstanèiø potencialiø tarðos þidiniø.V. Puidokas:„Neretai naujastechnologijasperimame vienip<strong>ir</strong>møjø Europoje“Daiva NORKIENËGeotopaiGeotopai – tai moksliniu <strong>ir</strong> paþintiniu poþiûriusvarbûs (unikalûs ar etaloniniai) geologiniai,geomorfologiniai, hidrogeologiniaiobjektai <strong>ir</strong> jø grupës – reljefo formos, atodangos,rieduliai bei jø sankaupos, dideliødebitø ar padidëjusios mineralizacijos poþeminiovandens versmës, kasiniai, ekspozicijos<strong>ir</strong> kt. Daþnai jie turi <strong>ir</strong> didelæ estetinæ,turistinæ, archeologinæ, istorinæ ar kultûrinævertæ. Dauguma jø jau turi gamtos paveldoobjektø statusà, kiti yra verti bûti valstybëssaugomi. Valstybinës geologijos informacijossistemoje (GEOLIS) galima rasti informacijosapie daugiau nei 480 geotopø.Geologijos fondasViedzmos akmuoRokø atodangaGeologijos fonde (pradëtas komplektuoti1945 m.) yra sukaupta, saugoma <strong>ir</strong>naudojama daugiau kaip 16 tûkstanèiø tyrimodarbø ataskaitø (ið viso apie 33 000atsk<strong>ir</strong>ø vienetø). Vien per 2009 m. Geologijosfondo lankytojams iðduota 2900 ataskaitø,333 vienetai kitø áva<strong>ir</strong>iø dokumentø.Lietuvos geologijos tarnybosinformavimo poskyrisV<strong>ir</strong>mantas Puidokas, akcinësbendrovës „Panevëþio keliai“generalinis d<strong>ir</strong>ektorius, –asmenybë, kurios neásprausi ástatistinio vidutinio pilieèiorëmelá. Moksleivis bûdamas,pasigamino skraidyklæ, kuriasëkmingai atsiplëðë nuo þemësne tik pats, bet <strong>ir</strong> jo bendramoksliai.Pilotuoja lëktuvà„Cesna“ <strong>ir</strong> juo su kolegomis,ásismarkavus Islandijos vulkanui,kai Europos oro erdvëje nebeskraidëlëktuvai, per penkiasvalandas nulëkë á Miunchenevykusià pasaulinæ parodà.Geros nuotaikos pasisemia <strong>ir</strong> poátempto darbo nus<strong>ir</strong>aminastebëdamas ... bites. O uþprofesines þinias, puikiuskolegas bei verslo partnerius, sukuriais susipaþino studijømetais, dëkingas savo AlmaMater – <strong>Vilniaus</strong> Gediminotechnikos universitetui.Vadovø <strong>ir</strong> specialistø kalvëKodël berniukas, kuriam, anot senosdainos, reikëjo „padangiø giliø“, pas<strong>ir</strong>inko„þemiðkà“ kelininko profesijà?Apsisprendimà tapti kelininku lëmëmano pusseserë Alina <strong>ir</strong> jos vyras VincasSteponavièius, d<strong>ir</strong>bæ Telðiø keliø statybosvaldyboje. Minëtoje ámonëje pagalbiniudarbininku vasaromis triûsdavaunuo 16-os metø. V.Steponavièiui tapusPanevëþio keliø statybos valdybos v<strong>ir</strong>ðininkopavaduotoju, vasarà vël atvykaupas já d<strong>ir</strong>bti. Pas<strong>ir</strong>enkant profesijà <strong>ir</strong> mokymoástaigà, abejoniø nekilo – 1979 metaisástojau á VISI (dabartiná <strong>Vilniaus</strong> Gediminotechnikos universitetà), kur ágijauinþinieriaus statybininko diplomà.Grupëje, kurioje mokiausi, buvo susibûræsitin gabiø studentø branduolys.Ryðiai su mokslo draugais nenutrûko ikiðiol. Ðtai Artûras Gikas mûsø ámonëje d<strong>ir</strong>bageleþinkeliø projektø vadovu. Ámonës„Šiauliø plentas“ vienas vadovø AlbertasStukas – taip pat ið mûsø grupës. RolandasRaiþys d<strong>ir</strong>ba ámonëje UAB „Ðvytëjimas“,gaminanèioje kelio þenklus. RolandasKarabevièius triûsia kompanijoje,kuri gamina metalines pralaidas keliams.Donatas Èygas – VGTU profesoriushabilituotas mokslø daktaras...Apie universitetà, jo dëstytojø kolektyvàkalbate su neslepiama pagarba.Nenuostabu, kad jûsø pëdomis pasekëvaikai.Ið tiesø, dukra Ieva (g. 1984 m.)VGTU ágijo architekto specialybæ, o sû-Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 25
Trijø lygiø estakada per Oslo gatvænus Domas (g. 1989 m.) ten pat studijuojastatybà. VGTU – puiki vadovø <strong>ir</strong> specialistøkalvë. Ðtai <strong>ir</strong> að, baigæs mokslus, gráþauá „Panevëþio keliø“ bendrovæ (tuo metu jivadinosi kitaip), o 1998 metais tapau ðiosámonës generaliniu d<strong>ir</strong>ektoriumi. Ádomiausia,kad AB „Panevëþio keliai“ <strong>ir</strong> jai giminingøámoniø grupës branduolá sudaroVGTU absolventai. Lengva d<strong>ir</strong>bti bendrovëje,kurioje susibûrusi stipri komanda.Tikrai didþiuojamës savo specialistais<strong>ir</strong> partneryste su universitetu, padëjusiujuos iðugdyti. Lietuvos keliø tinklo ateitásiejame su stambiais infrastruktûros projektais,kuriuos ágyvendinant bûtina pasitelktivisus intelektualius, techninius <strong>ir</strong>technologinius išteklius. Mokslo <strong>ir</strong> verslopartnerystë yra neatsiejama paþangosdalis, siekiant gamybos sritis pakylëti ánaujà kokybiná lygmená, didinantá mûsøðalies konkurencingumà Europos Sàjungoje.Drauge su buvusiais VISI, vëliau –VGTU absolventais, mano kolegomis <strong>ir</strong>partneriais ðiandien sprendþiame sudëtingusuþdavinius, susijusius su ðiuolaikiðkuðalies keliø infrastruktûros plëtojimu,ieðkome naujø inþineriniø <strong>ir</strong> ekonominiøsprendimø, kad keliø statybos verslàpakeltume á visiðkai naujà kokybiná lygmená.Kà sugeba lietuviaiBendrovëje ið lûpø á lûpas perduodamaspasakojimas apie ðvedø specialistus,kurie, dar prieð Lietuvai ástojant á ES, apsilankëpatikrinti, kaip naudojami Sàjungossk<strong>ir</strong>ti pinigai. Ðvedai esà buvo pas<strong>ir</strong>uoðæ lietuviusmokyti keliø tiesimo meno, taèiau, iðvydæ,kaip tvarkomasi jûsø bendrovëje, ðiosminties atsisakë. Neva pareiðkë, kad „lietuviaiviskà moka“ <strong>ir</strong> jiems èia nëra kà veikti.Ðvediðkos istorijos neprisimenu, taèiaukad Lietuva nëra Europos uþribis, neseniaiásitikino kitos ðalies specialistai. Lietuvojeatkûrus nepriklausomybæ, ne tik tekomokytis diegti mûsø ámonëje vakarietiðkusverslo standartus, bet stengtis neatsilikti <strong>ir</strong>technologijø srityje. Ir mums tai pavyksta.Neretai naujas technologijas pradedamenaudoti vieni p<strong>ir</strong>møjø Europoje. Antaikeliø dangos tiesimo metodas „karštas antkaršto“. Ðià technologijà sukûrë <strong>ir</strong> realizavovokieèiai, o mes 2008 metais, tai yravieni p<strong>ir</strong>møjø Europoje, tà „traukiná“ iðbandëme.Prisimenu, atvyko vienos Skandinavijosðalies automobiliø keliø d<strong>ir</strong>ekcijosvadovai. Kai supaþindinome su naujàjatechnologija, prisipaþino, kad jiems tainaujiena. Þiûrëjo <strong>ir</strong> stebëjosi. Ðià technologijàpristatëme latviams bei savo ðalieskelininkams.Asfalto dangà klojant „karštas antkaršto“ metodu, apatinis <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>šutinis asfaltosluoksniai klojami vienu metu. V<strong>ir</strong>ðutinissluoksnis dengiamas ið karto ant p<strong>ir</strong>muojuklotuvu pakloto <strong>ir</strong> sutankinto karðtoapatinio sluoksnio. Asfaltuojamame kelyjesudaromas savotiðkas traukinys, susidedantisið p<strong>ir</strong>mojo <strong>ir</strong> antrojo klotuvø beimobilaus tiektuvo, kuris tiekia sk<strong>ir</strong>tingusasfalto masës miðinius abiem klotuvams.Mobilus tiektuvas – tai specialus konvejeris,permetantis asfalto miðiná á v<strong>ir</strong>ðutiniosluoksnio klotuvà, kuriame árengiamas25 tonø talpos bunkeris su ðilumos izoliacija,kad asfalto miðinys nuolat bûtø reikiamostemperatûros. Atstumà tarp klotuvo<strong>ir</strong> mobilaus tiektuvo kontroliuoja elektroninëkontrolës sistema.Taikant metodà „karðtas ant karðto“ galimavisiðkai atsisakyti riðamosios medþiagos– bitumo emulsijos – naudojimo, o abuasfalto sluoksniai ne tik susiklijuoja, bet dëlaukðtos temperatûros <strong>ir</strong> sukimba vienassu kitu – tampa vienalyèiu sluoksniu. Taippadidinamas kelio dangos atsparumas.D<strong>ir</strong>bant áprastu asfalto klojimo bûdu,v<strong>ir</strong>ðutinis sluoksnis esti nuo 3,5 iki 5 centimetrøstorio. Naujoji technologija leidþiav<strong>ir</strong>ðutiná asfalto sluoksná suploninti iki 2centimetrø. Sumaþëja darbø savikaina, taèiaunenukenèia jø kokybë. Be to, naujuojubûdu darbai vyksta dvigubai sparèiau.Apie skraidymàPo þemiðkø temø pakalbëkime apie jûsøpomëgá – nardyti tarp debesø, kur neikelio, nei takelio. Profesionaliu aviatoriuminetapote, taèiau gebëjimas skraidyti kartaispadeda <strong>ir</strong> tiesioginiame darbe. Kadap<strong>ir</strong>màkart sëdote prie lëktuvo va<strong>ir</strong>alazdës?Skraidyti pradëjau mokytis vidurinëjemokykloje. Prisimenu, gavau skraidyklësbrëþinius <strong>ir</strong> su bendraklasiais ëmëmës jàgaminti. Suprantama, labai trûko tinkamømedþiagø. Todël darëme ið to, kà tais laikaispavykdavo gauti. Pagrindinæ konstrukcijàpagaminome ið aliuminio vamzdþiø;juos atstojo ðuolininkø á aukðtá naudojamoskartys. Brezento taip pat pavyko ásigyti.Tiesa, toms medþiagoms reikëjo nemaþaipinigø, o tëvai negalëjo padëti. Todëlpatys ákûrëme aviatoriø bûrelá bei átikinomemokyklos d<strong>ir</strong>ektoræ sk<strong>ir</strong>ti jam lëðø„gamybos priemonëms“. Kai d<strong>ir</strong>ektorë iðvydomûsø skraidyklæ, neteko amo: ji manë,kad kursime lëktuvø modeliukus, omes sugalvojome patys skristi. Todël priskyrëmums astronomijos mokytojà, kuriamteko atsakinga uþduotis apskaièiuoti,ar mûsø kûrinys nenukris vos pakilæs áorà. Mokytojas dalyvavo <strong>ir</strong> skraidyklës ban-26 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Ateities,Ukmergës <strong>ir</strong>Laisvës pr.sankryþadymuose. Nors konstrukcija <strong>ir</strong> nebuvo labaivykusi, bet nuo kalno slënin su ja nusklæstibûdavo galima. P<strong>ir</strong>màkart skridau,kai man buvo 18 metø. Kabodavau pris<strong>ir</strong>iðæsprie savadarbio aparato <strong>ir</strong> dþiaugdavausiatsiplëðæs nuo þemës.Turiu amerikieèiø gamybos lëktuvà„Cesna“. Kai dël á atmosferà pakilusiø vulkaniniøpelenø neskraidë keleiviniai lëktuvai,mes trise su kolegomis nulëkëme áMiunchene vykusià pasaulinæ tradicinætechnologijø <strong>ir</strong> statybos parodà „Bauma2010“. Ar nebijojome nukristi? Viskà numatëme<strong>ir</strong> apskaièiavome: þinojome, kadten, kur skrendame, pelenø nëra.Via BalticaApie bitesÞmonës turi ko pasimokyti ið bièiø. Ðiøvabzdþiø bendruomenë savo elgsena panaðiá kelininkø. Tai jûsø mëgstami posakiai.Bitininkyste mane uþkrëtë bendradarbis,taèiau pasàmonëje visada jauèiau poreikáauginti ðiuos vabzdþius, todël manonamo kieme Panevëþyje stovi keli aviliai. Biteslaikau penkerius metus. Atsitiktinai gyvenimeniekas nevyksta, <strong>ir</strong> bitës ats<strong>ir</strong>ado neatsitiktinai. Tai keisti <strong>ir</strong> ádomûs Dievo sutvërimai,kurie... savotiðkai pakeièia þmones.Juk retai pamatysi piktà bitininkà. Taibitelës juos iðauklëja, nes jei ateisi pas jasblogos nuotaikos, ant kaþko átûþæs, jos sugels.Namie dar yra katinas <strong>ir</strong> du auksaspalviøretriveriø veislës ðunys. Darbe antstalo – akvariumas su þuvelëmis.Stebëdamas bites, daug ádomiø dalykøatrandu. Niekas neiðleido reglamento,kaip bitës turi d<strong>ir</strong>bti, taèiau kiekviena þinosavo pareigas <strong>ir</strong> grieþtai jø laikosi. Tai labaidisciplinuota bendruomenë, ið kurios daugko galima pasimokyti. Lyg <strong>ir</strong> nedidelis sutvërimas,nei smegenø daug turi, o þinosavo darbus, <strong>ir</strong> tos þinios perduodamospaprotine teise. Kartais lyginu su þmoniøámonëmis. Argi nebûna, kad darbuotojasreikalauja, jog jam visos teisës <strong>ir</strong> pareigosbûtø suraðytos iki menkiausios smulkmenos?Kas neparaðyta, to nedarys. O mûsøámonë kaip tø biteliø – lyg viena didelë ðeima.Nors, prieðingai nei bièiø, mûsø istorijasiekia ne 24 mln. metø, o tik 45-eriusmetus. Taèiau þmonës þino savo darbus,dalis pat<strong>ir</strong>ties <strong>ir</strong> informacijos taip pat neraðyta,o perduodama paprotine teise. Neað sukûriau tokià tvarkà, o radau jà. Kelininkøbendruomenei tai bûdinga. Gal tuojie panaðûs á biteles?Kà veikia „Panevëþio keliai“Papasakokite apie jûsø <strong>ir</strong> kitø buvusiøVISI - VGTU absolventø vadovaujamà bendrovæ.Tai – viena didþiausiø Baltijos ðalyse keliø,tiltø, viadukø <strong>ir</strong> geleþinkeliø statybos bendroviø,iðplëtojusi gamybiniø baziø tinklà Vidurio,Ðiaurës <strong>ir</strong> Rytø Lietuvoje, Latvijoje, RusijosFederacijoje, Karaliauèiaus srityje, Ukrainoje.Bendrovë yra <strong>ir</strong> didþiausia AB „Panevëþiostatybos trestas“ akcininkë.Ekonominio pakilimo laikotarpiu grupësapyvarta sparèiai kilo, o prasidëjussunkmeèiui pardavimo apimtys maþëjo.Per 2009 metus keliø statybos rinka susitraukëdaugiau kaip 50 procentø. 2010metais susisiekimo infrastruktûros srityjepaspartëjo ES paramos naudojimas, todëltikimasi geresniø rezultatø.Bendrovës PST <strong>ir</strong> „Panevëþio keliai“per 6 metus sumokëjo á valstybës biudþetàbeveik 0,5 mlrd. mokesèiø. Kai suskaièiavome,patys nustebome.Panevëþio kelininkø nuveiktø darbø sàraðe– p<strong>ir</strong>møjø Lietuvoje automagistraliøKaunas–Klaipëda, Vilnius–Panevëþys tiesimas,ðalies valstybinës <strong>ir</strong> vietinës reikðmëskeliø tinklo kûrimas.Tarp pastaraisiais metais ágyvendintøprojektø – Transeuropiniø transporto tinkløplëtra: tarptautinës magistralës „ViaBaltica“ tiesimas, valstybinës reikðmës magistraliniokelio Kaunas–Zarasai– Daugpilisruoþø rekonstrukcija, <strong>Vilniaus</strong> miesto vakarinioaplinkkelio I <strong>ir</strong> IA etapø statyba, geleþinkeliøinfrastruktûros plëtra, þvyrkeliøasfaltavimas Rytø Lietuvos regionuose <strong>ir</strong>kiti darbai.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 27
Andre GeimasKonstantinas NovoselovasNobeliofizikosProf. habil. dr. Jonas GRIGAS2010 metø fizikos Nobelio premija pask<strong>ir</strong>taAndre Geimui <strong>ir</strong> Konstantinui Novoselovuiið Manèesterio universiteto (Anglija)uþ „novatoriðkus eksperimentus dvimaèiamegrafene“. Jie 2004 m. p<strong>ir</strong>miejigavo grafenà iš grafito. Grafitas (1 pav.)yra trimatis kristalas, sudarytas ið angliesatomø sluoksniø, nutolusiø vienas nuo kitoper 0,335 nanometro (nanometras yramilijardinë metro dalis). Tas vienatomiostorio anglies atomø sluoksnis <strong>ir</strong> pavadintasgrafenu. Sluoksniai tokie ploni, kadtrijø milijonø grafeno sluoksniø storis tesudarytøvos vienà milimetrà. Šie mokslininkaisugebëjo atsk<strong>ir</strong>ti iš grafito vienà angliesatomø sluoksná. Grafitas pieštukamsnaudojamas ðimtmeèiais. Todël grafenas,o kartu <strong>ir</strong> Nobelio premija seniai buvo labaiarti mûsø. Raðant pieštuku, ant popieriauslieka anglies atomø sluoksniai.Taigi grafenas yra grafito vienatomissluoksnis, sujungtas šešiakampiais á dvimatækorio pavidalo gardelæ (2 pav.).Seniai fizikai bandë atsk<strong>ir</strong>ti grafitosluoksnius, t.y. gauti grafenà. Kai kurie gavo10 – 20 sluoksniø grafito plëveles. Daugelisnetikëjo, kad galëtø atsk<strong>ir</strong>ai egzistuotivienatomis sluoksnis. Termodinamiškai jisturëtø bûti nestabilus <strong>ir</strong> susisukti á nanovamzdeliusar kitokias kreivas sandaras.Keleto grafito sluoksniø tyrimai prasidëjo1962 metais, o elektroniniu mikroskopu keliøsluoksniø grafeno vaizdai gauti jau 1948metais. Taèiau ankstesni deðimèiø grafe-premijano sluoksniø (3 pav.) tyrimai nesukëlë didesniosusidomëjimo. Geimas <strong>ir</strong> Novoselovas2004 m. panaudojo mechaninæ eksfoliacijà– lipnia juostele jie nulupo nuo grafitoanglies vienatominá sluoksná, juostelæiðt<strong>ir</strong>pino acetone, taip gavo vienà grafenosluoksná <strong>ir</strong> iðtyrë jo elektrines savybes. Pas<strong>ir</strong>odë,kad grafeno sluoksnis stabiluskambario temperatûroje <strong>ir</strong> pasiþymi unikaliomissavybëmis. Rezultatus mokslininkaipaskelbë þurnale Science 2004 m. (p.306, 666). Šis grafeno atskyrimas iš grafito,jo unikalios savybës, tokios kaip bipoliniotranzistoriaus efektas, balistinis elektronøjudëjimas, kvantinës savybës <strong>ir</strong> kt.(4 pav.), sukëlë tyrimø bumà.Po trejø metø Geimas <strong>ir</strong> Novoselovaspaskelbë apþvalginá straipsná The rise ofgraphene (Nature Materials, 6(3), 183(2007), kuriame jie cituoja daugelio kitøautoriø epitaksiniu bûdu gauto grafenotyrimus. O vien iki 2004 m. buvo paskelbtaper 300 straipsniø apie epitaksiðkai iðaugintografeno ant áva<strong>ir</strong>iø medþiagø pav<strong>ir</strong>ðiøsavybes.Grafenas yra pusmetalis, jo draustinëjuosta lygi nuliui. Jame elektronai juda balistiniubûdu kambario temperatûroje šimtuskartø greièiau, nei silicyje, jø judris yra15 000 cm 2 V -1 s -1 , o esant þemoms temperatûromsdaug didesnis. Grafene taip patmatomas anomalus kvantinis Holo efektas.Šios <strong>ir</strong> kitos savybës siûlo ádomiuspraktinius grafeno taikymus ateityje. Kadangiiki šiol silicis yra plaèiausiai elektronikoslustams gaminti naudojama medþiaga,tikimasi, kad grafenas gerai tiktø ypaèdideliø daþniø tranzistoriø <strong>ir</strong> jø lustø gamybai.Tai padëtø kurti greitaeigiškesniuskompiuterius. Kadangi grafità sudaro grafenosluoksniai, tokius sluoksnius galimasusukti á bedimensinius fulerenus (apie 60anglies atomø, susisukusiø á kamuolá, 5pav.) ar vienmaèius nanovamzdelius.Grafenas pripaþástamas kaip ploniausia<strong>ir</strong> stipriausia iki ðiol Þemëje egzistavusimedþiaga. Grafenas stipresnis uþ deimantà.Jis yra geras elektros laidininkas, o kaipšilumos laidininkas pranoksta visas anksèiauþinomas medþiagas. Grafenas yra beveikpermatoma, taèiau tokia tanki medþiaga,kad net helio atomai (maþiausi) per jáneprasiskverbia. Jis puikiai tiktø permatomølieèiamø ekranø gamybai.1 pav. Grafito sandara2 pav. Grafenas28 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
3 pav. Grafenas ant silicio poelektroniniu mikroskopuÐiø metø Nobelio fizikos premijos laureataikartu d<strong>ir</strong>ba jau ilgà laikà. 36 metøK.Novoselovas d<strong>ir</strong>bti su 51 metø A.Geimupradëjo dar mokydamasis Nyderlanduose.Vëliau jie iðvyko á Jungtinæ Karalystæ, taèiauabu yra emigrantai iš Rusijos, kur studijavo<strong>ir</strong> pradëjo mokslinæ karjerà.Grafenà moka gauti <strong>ir</strong> kiti mokslininkai.Dþordþijos (Georgia) technologijosinstituto (Atlanta, JAV) mokslininkas Walterisde Heeras taip pat sukûrë bûdà,4 pav. Grafeno elektronø energijaleidþiantá gauti nanometrinio storio elektrailaidø grafenà, galintá pakeisti silicio elektronikosprietaisus. Sk<strong>ir</strong>tingai nuo Geimo<strong>ir</strong> Novoselovo, Heeras su kolegomis anksèiauyra sukûræs grafeno sluoksnius, kaitindamassilicio karbidà (SiC) apie 15000C temperatûroje, kol susiformuoja grafenosluoksnis. Toliau elektroniniu spinduliugrafenas buvo pjaustomas á reikiamø matmenødarinius. Taèiau pjaustomas grafenaspalieka ðiurkðèius kraðtus, kurie panaikinajo geriausias savybes, padaro jámaþiau laidø elektros srovei.Vëliau Heeras surado bûdà gauti reikiamømatmenø grafenà jo nepjaustant.„Pasiketë visa filosofija, – sako jis, – mes5 pav. Apie 60 anglies atomø, susisukusiø á kamuolá, <strong>ir</strong> vienmatis vamzdelis6 pav. Grafeno tranzistoriaineauginame begaliniø sluoksniø, mes auginametokius, kokiø norime.” Tyrëjai tv<strong>ir</strong>tina,kad jie gali sukurti 10 000 grafeno tranzistoriø0.24 cm 2 ploto lustà, kurá galimaintegruoti su siliciu á naujos kartos elektronikosprietaisus. Tai leistø kurti teraherciniødaþniø mikroprocesorius, 1000 kartøgreitesnius uþ šiuolaikinius (jø daþnis bûtømilijardai hercø). Dabar silicio tranzistoriaijau pasiekë miniatiûrizacijos ribà. „Grafenasgali perþengti silicio ribas. Laikas parodys,ar pasiseks“, – sako Heeras. IBMf<strong>ir</strong>mos grafeno lauko tranzistorius pavaizduotas6 pav. Matome grafeno sluoksná <strong>ir</strong>mikrometrø ilgio bei nanometrø storio elektrodussu rudais izoliaciniais sluoksniais.Ðiø metø vasará IBM f<strong>ir</strong>ma sukûrë 100 GHzdaþnio grafeno tranzistoriø.Anot Heero, grafenas <strong>ir</strong> silicis ilgaibus naudojami elektronikoje kartu, panaðiaikaip lëktuvai <strong>ir</strong> laivai naudojamikroviniams perveþti. „Jie juda sk<strong>ir</strong>tingaisgreièiais, bet abu svarbûs dël sk<strong>ir</strong>tingoskainos. Panaðiai gali atsitikti elektronikoje.Nors dar toli iki daugelio grafeno praktiniøtaikymø“, – sako Heeras. Jis parodë,kad zigzago pavidalo grafeno nanojuostospasiþymi antiferomagnetinëmissavybëmis <strong>ir</strong> gali bûti pritaikytos spintronikosárenginiams. Be to, sk<strong>ir</strong>tingo ploèiozigzaginio grafeno nanojuostø periodinësheterosandûros sukuria kvantiniøslëniø darinius. Nanojuostø elektronines<strong>ir</strong> magnetines bûsenas galima erdviðkaimoduliuoti. Galima keisti tam tikros geometrijosheterosandûros magnetinessavybes nuo antiferomagnetinës á feromagnetinæ.Ir tai atveria perspektyvasspintroniniams taikymams.Kinijos mokslininkai nustatë, kad grafenooksidas labai gerai þudo bakterijas.Jis leis ilgiau iðsaugoti ðvieþià maistà.2008 m. grafenas buvo brangiausiamedþiaga pasaulyje. Þmogaus plaukoskerspjûvio bandinëlis kainavo 1000 JAVdoleriø, arba 100 mln. doleriø uþ 1 cm 2 .Šiandien grafenas parduodamas tonomis.Epitaksiškai ant silicio karbido išaugintografeno kaina yra 100 doleriø uþ 1cm 2 . O Pietø Korëja parduoda dar pigiau.Kai dar lieka tiek daug atv<strong>ir</strong>ø klausimødël grafeno ateities, Heeras stebisiNobelio premijø komiteto skubotai suteiktapremija grafeno atradëjams. „Ðitechnologija turi didelá potencialà, betšiandien dar realizuota tik jo maþytë dalis.Premija suteikta per anksti“, – sakoHeeras. Paprastai Nobelio premija suteikiamapraëjus keliems deðimtmeèiamsnuo atradimo, kai jo reikðmæ geraipatv<strong>ir</strong>tina gyvenimas.Taèiau kol kas neiðspræstø problemølabai daug: grafeno sluoksniai yra laidininkai,todël šios medþiagos lauko tranzistoriamsperjungti reikëtø labai didelëssrovës, tuo tarpu silicio lauko tranzistoriamsvaldyti reikia visai nedidelës srovës.Taip pat grafenas smarkiai kaista, kai juoteka stipri srovë.Seniai mokslininkai puoselëjo viltá, kadbûtent grafenas galëtø panaudotimilþiniškus Þemës mantijos anglies kiekiuselektronikos pramonei, kuriantmaþesnius, greitesnius <strong>ir</strong> pigesnius elektronikosprietaisus, kai bus iðsemtos siliciogalimybës. Taèiau grafeno perspektyvaspaversti realybe trukdë sunkumaimanipuliuoti vieno anglies atomo storiosluoksniais. Dabar tai tapo realybe. Ðisatradimas vertas Nobelio premijos todël,kad grafenas gali bûti daugiausiai þadantiuniversali medþiaga ið visø þinomø. Ji galibûti naudojama <strong>ir</strong> supermaþiems kompiuteriams,<strong>ir</strong> didelës talpos elektros baterijomskurti. Taèiau yra <strong>ir</strong> mananèiø, kadtai „ðaltas atradimas“ <strong>ir</strong> tik laikas parodys,kiek jis bus naudingas.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 29
Jau treji metai Lietuvoje <strong>ir</strong>administracinis personalas turi galimybækaip dëstytojai bei studentai staþuotis pagalErasmus programà bet kuriame EuroposSàjungos universitete. Taèiau yraviena sàlyga – Lietuvos administracinispersonalas pagal ðià programà negali staþuotisilgiau kaip penkias darbo dienas.Buvau ásitikinusi, kad šio laiko tikrai nepakankako nors išmokti. Dabar, praëjusdviem staþuotëms, esu tikra, kad geraisuplanuotos penkios darbo dienos – teisingassprendimas, nes dël tokios trukmësnenukenèia tiesioginis darbas, be to,Eleonora DAGIENËVGTU leidyklos „Technika“ d<strong>ir</strong>ektorëmokykløAtsisveikinimas su Edinburgo universiteto leidyklos kolektyvuvidiniame kiemelyje paskutinæ staþuotës dienàEdinburgo universitetopastatai Georgo skverelengviau susitarti su priimanèiàja institucija.Ðio laikotarpio tikrai pakanka norintsusipaþinti su organizacijos struktûra, darboorganizavimu, atliekamais darbais <strong>ir</strong>gauti didþiulá bagaþà naujos bei naudingosinformacijos, kuriai apdoroti reikia nevieno <strong>ir</strong> ne dviejø mënesiø. Staþuotojasturi galimybæ suþinoti, ko turi mokytis <strong>ir</strong>kà turi iðmokti. O vertinant ið þmogiðkosiospusës – per penkias darbo dienasnespëji niekam atsibosti su begale savoklausimø <strong>ir</strong> jautiesi tikras sveèias, kuriuorûpinasi visas kolektyvas.Edinburgo <strong>universitetas</strong> – senøtradicijø lopðysStaþuotei pas<strong>ir</strong>inkau Edinburgo universitetoleidyklà (Edinburgh UniversityPress – EUP), nes ji yra pelniusi gerà vardà<strong>ir</strong> atstovauja senas tradicijas turinèiamEdinburgo universitetui (The University ofEdinburgh). 2009 m. jis uþëmë dvideðimtàvietà pasaulio universitetø reitinge „TheQS World University Rankings“.Edinburgo <strong>universitetas</strong> ásteigtas1583 m. – tik ketveriais metais vëliau uþ<strong>Vilniaus</strong> universitetà (1579 m.), kuriamestudijuoja net <strong>ir</strong> panaðus studentø skaièius.Pas<strong>ir</strong>uoðimo diplomø áteikimoceremonijai akim<strong>ir</strong>kosEdinburgo universitete 2009–2010 mokslometais visose studijø pakopose studijavo28 394 studentai. Edinburgo universitetàsudaro trys koledþai <strong>ir</strong> dvideðimt dviaukðtosios mokyklos, áeinanèios á koledþøsudëtá. Svarbu suprasti, kad Lietuvos kolegijosnet ið tolo neprilygsta DidþiosiosBritanijos universiteto koledþams.Edinburgo universiteto koledþø absolventamssuteikiamas bakalauro, magistroar daktaro laipsnis, ðio universitetoaukðtøjø mokyklø veikla atitinka Lietuvosuniversitetø fakultetø veiklà.Buvo ádomu pasidomëti Edinburgouniversiteto ne akademiniø padaliniø, laiduojanèiøkokybiðkà universiteto darbà,struktûra, pavaldumu <strong>ir</strong> kt. Fizinio parengimocentras (Centre for Sport and Exercise)patenka tarp geriausiøjø JungtinëjeKaralystëje <strong>ir</strong> apraðyti jo tiesiog neámanoma.Buvo keista, kad tokie padaliniai, kaipBiblioteka (Library, museums & galleries),Skaièiavimo centras (Computing), Elek-30 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Aukðtøjødarbuotojø pat<strong>ir</strong>tisStaþuotë Edinburgo universiteto leidyklojetroninio mokymo skyrius (eLearning) <strong>ir</strong> kiti,sujungti á Informaciniø paslaugø grupæ(Information Services).Tarp gausybës áprastø Ûkio skyriaus(Estates and Buildings) tarnybø (apsaugos,transporto <strong>ir</strong> automobiliø stovëjimoaikðteliø prieþiûros, patalpø <strong>ir</strong> aplinkostvarkymo, patalpø <strong>ir</strong> erdvës valdymo)ádomiausia durininkø <strong>ir</strong> ceremonialo tarnyba(Servitorial, Portering and CeremonialServices).Mano staþuotë vyko paskutinæ b<strong>ir</strong>þeliosavaitæ, kai visuose universitetuosebuvo áteikiami diplomai, tad teko matyti,kaip sklandþiai ði tarnyba reguliuoja didþiuliusþmoniø srautus, siekdama kuodarnesnës Edinburgo universiteto diplomøáteikimo ceremonijos. Tai labai graþiceremonija, kurià galima tiesiogiai stebëtiEdinburgo universiteto tinklalapyjeið bet kurios pasaulio vietos. Kai kuriasabsolventø <strong>ir</strong> jø sveèiø pas<strong>ir</strong>uoðimo ceremonijaiakim<strong>ir</strong>kas matote pateiktosenuotraukose.Spausdinimo paslaugø skyrius (PrintingOffice) teikia visas paslaugas, susijusiassu operatyviàja leidyba: kopijavimu,spauda, vizitiniø korteliø, skrajuèiø,plakatø maketavimu bei gamyba. Ðiø paslaugøneteikia <strong>ir</strong> neketina teikti universitetoleidykla.Universiteto leidykla – treèioji poOksfordo <strong>ir</strong> Kembridþo leidykløEdinburgo universiteto leidykla (EUP)ásteigta prieð penkiasdeðimt metø kaipuniversiteto padalinys, taèiau ðiuo metutai savarankiðkas juridinis vienetas, kuriovienintelis steigëjas <strong>ir</strong> priþiûrëtojas yra <strong>universitetas</strong>.Nuo 1998 m. leidyklai vadovauja TimothyWrightas, turintis daug leidybospat<strong>ir</strong>ties. Jo pastangomis EUP tapo treèiàjapagal dydá universitetine leidykla DidþiojojeBritanijoje po Oksfordo <strong>ir</strong> Kembridþouniversitetø leidyklø.EUP neturi gamybos (redagavimo,maketavimo <strong>ir</strong> spaudos) padaliniø <strong>ir</strong> tai,pasak T.Wrighto, yra tipiðka struktûra, bûdingaDidþiosios Britanijos universitetø leidykloms.Vietoj gamybos padaliniø yravisø leidybos procesø vadybos <strong>ir</strong> administravimoskyriai.Edinburgo universiteto leidykla leidþiatik tam tikrø srièiø aukðtos akademinëskokybës leidinius (mokslo þurnalus, monografijas,vadovëlius, konferencijøstraipsniø rinkiniø serijas). Kaip teigë Knygøleidybos skyriaus vedëja Jackie Jones,neámanoma bûti begalës srièiø ekspertais.Jos nuomone, reikia daryti tai, kàgalima atlikti geriausiai – leidykla atrenkatikrai kokybiðkus rankraðèius, juos recenzuojaatitinkamos srities specialistai, knygøserijos pristatomos konferencijose, parodose<strong>ir</strong> áva<strong>ir</strong>iuose renginiuose, t.y. leidyklareprezentuoja universitetà visamepasaulyje.P<strong>ir</strong>mà staþuotës dienà dalyvavau Knygøpardavimo konferencijoje, kurià organizuojapati leidykla, á jà kvieèiami visi leidyklosknygø platintojai. Konferencija vykoEdinburgo universiteto Konferencijøcentre – nuostabiame viduramþiø pastatenetoli graþiausios Edinburgo vietos Arthur‘sseat (aukðèiausios Edinburgo kalvossu apþvalgos aikðtelëmis), kuri pamëgtane tik turistø, bet <strong>ir</strong> vietos gyventojø.Nuo jos v<strong>ir</strong>ðaus atsiveria ástabûs vaizdaiá miestà <strong>ir</strong> apylinkes.Pagrindinëje salëje, kurioje vyko konferencija,prie ovalaus stalo jaukiai susëdoapie 30 þmoniø. P<strong>ir</strong>mas minutes dëmesáblaðkë didþiulis senovinis þidinys,iðraiþytos <strong>ir</strong> iðtapytos medinës lubos(Edinburgo namuose lubos buvo dekoruojamosXVI–XVIII a.).Sulaukiau dëmesio per visas pertraukas– klausinëjo, kiek studentø studijuoja<strong>Vilniaus</strong> Gedimino technikos universitete,kokia kalba <strong>ir</strong> kokias knygas leidþiame.Buvau pakviesta á keliø naujø leidiniøpristatymus: vienas ið jø vyko Londone– kvietimo teko atsisakyti, kitame dalyvavausu malonumu, nes buvo pristatomasp<strong>ir</strong>masis poezijos rinkinio DIN numeris.Þurnalo redaktorius <strong>ir</strong> dizaineris darjauni þmonës, taèiau leidinys atrodo tokstobulas, kad neþinia, kokio antrojo numeriogalima tikëtis, bet jie garantavo, kadkitas numeris pas<strong>ir</strong>odys spalio mënesá <strong>ir</strong>bus ne prastesnis.Trumpai apie Edinburgo universitetoleidyklos darbo principus:Kiekvienos knygos leidyba – atsk<strong>ir</strong>asprojektas, kurá kuruoja Knygø leidybosskyriaus redaktorë. EUP negaunaiš universiteto jokio leidybos plano. Rastigerà rankraðtá, atitinkantá leidyklos lygá, <strong>ir</strong>uþsitv<strong>ir</strong>tinti jau turimà aukðtà reputacijà yraleidyklos rûpestis. Bûsimø knygø rankraðèiaipatenka á leidyklà dvejopai: p<strong>ir</strong>maskelias – autoriai patys kreipiasi á leidyklà,antras – redaktorë ieðko autoriaus <strong>ir</strong> rankraðèioknygø mugëse, specialiuose seminaruose-susitikimuose<strong>ir</strong> kt.Didþiojoje Britanijoje aukðtàsias mokyklasvertina <strong>ir</strong> reitinguoja nepriklausomosakademinës institucijos. Visos leidyklos,gavusios rankraðtá ið maþai þinomoautoriaus, remiasi ðiais reitingais. Jeiguautorius d<strong>ir</strong>ba aukðtus reitingus turinèiojeinstitucijoje, jam ne tik lengviau susitartidël monografijos ar vadovëlio leidybos,jis gali pretenduoti <strong>ir</strong> á didesná autorináatlyginimà.Leidykla labai brangina savo reputacijà,nes tik tokiu atveju galima tikëtisgauti gerus autoriø rankraðèius. Daþniausileidyklos autoriai – tai Didþiosios Britanijosmokslininkai, reèiau – ið Australijos <strong>ir</strong>kitø ðaliø.Visi projektai turi gauti Spaudos komiteto,kurá sudaro þinomi universitetomokslininkai <strong>ir</strong> bibliotekos atstovas, pritarimà.Komitetas posëdþiauja kartà permënesá, tad staþuotës metu turëjau galimybædalyvauti jo posëdyje, kuriame buvosvarstytas bûsimo leidinio aktualumas,naujumas, moksliðkumas <strong>ir</strong> kt.Leidinio leidybai turi pritarti <strong>ir</strong> Redakciniskomitetas (Editorial committee),kurá sudaro atsakingieji leidyklos darbuotojai.Komitetas taip pat posëdþiauja kartàper mënesá. Vykusiame posëdyje tekostebëti diskusijas apie naujus projektuskitais aspektais: sklaidos, lëðø gráþimo <strong>ir</strong>kitais svarbiais klausimais. Kiekvienasprojektas svarstomas itin kruopðèiai.Abiejø komitetø posëdþiuose aptariami <strong>ir</strong>autorius (jo þinomumas, pat<strong>ir</strong>tis), <strong>ir</strong> leidinys(turinys, atitiktis tematikai, kalbos lygis,galimi pavadinimo variantai <strong>ir</strong> kt.).Redaktorës organizuoja visø rankraðèiørecenzavimà. Jos turi savo kuruojamossrities galimø recenzentø duomenøbazæ <strong>ir</strong> gerai juos paþásta. Recenzentøpavardþiø EUP iðleistose knygose nerasite,taèiau kiekvienas recenzijos autoriusgauna jau iðleistos knygos egzemplioriø.Rankraštis leidykloje neredaguojamas.Bûsimo leidinio kalbos lygá ávertinaleidyklos parinkti recenzentai <strong>ir</strong> uþ projektàatsakingos redaktorës. Jeigu kalbaprasta, rankraðtis gràþinamas autoriui.Gamybos paslaugø skyrius atsakingasuþ maketavimo, spaudos, informaciniøtechnologijø paslaugø koordinavimà.Skyrius ieðko geriausiø pasiûlymø, svarstojuos <strong>ir</strong> koordinuoja visus su gamybasusijusius darbus. Skyriuje d<strong>ir</strong>ba tik techninia<strong>ir</strong>edaktoriai (Managing Desk Edi-Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 31
tors), kurie siunèia rankraðèius maketuoti,sutikrina sumaketuotus tekstussu originalais <strong>ir</strong> suderina korektûrassu knygø autoriais, þurnalø vyr. redaktoriaisbei atsakingaisiais sekretoriais.EUP visus þurnalus <strong>ir</strong> dalá knygømaketuoja bei rengia leidinius elektronineileidybai Indijos kompanijose, kuriosjau senokai d<strong>ir</strong>ba su tokiomisDidþiosios Britanijos leidyklomis, kaipOksfordo, Kembridþo universitetø leidyklos,Taylor and Francis bei kt.EUP leidþia 30 mokslo þurnalø.Þurnalø leidybos skyrius organizuojavisus þurnalo leidybos procesus, koordinuojajø sklaidà, glaudþiai d<strong>ir</strong>basu redkolegijomis. Leidykla analizuojavisas su þurnalø leidyba susijusiasnaujoves, siûlo jas redkolegijoms.Sklaida <strong>ir</strong> þurnalø prenumerata – leidyklosdarbas <strong>ir</strong> atsakomybë.Þurnalø leidybos skyriaus vadovëSarah Edwards supaþindino suskyriaus darbo ypatumais. Suþavëjoredkolegijoms rengiamos ataskaitos,kuriose pateikiama gausybë statistiniøduomenø, siûlymai, kà galima tobulintisiekiant didesnës þurnalo sklaidos,geresniø þurnalo vertinimø. Redkolegijomspateikiama informacija <strong>ir</strong>apie naujas iniciatyvas bei galimybesjas plëtoti. Manau, kad bet kuris Lietuvojeleidþiamo þurnalo vyr. redaktoriusneatsisakytø bent kartà per metusgauti nors kiek panaðià ataskaitàapie savo kuruojamà þurnalà.Pribloðkë Pardavimo <strong>ir</strong> rinkodarosskyriaus darbo organizavimas beidarbø apimtis. Ði tema verta atsk<strong>ir</strong>ostraipsnio. Knygø sklaidos Lietuvosuniversitetø leidykloms reikia dardaug mokytis, nes, mano þiniomis, nëviena universitetø leidykla tokio skyriausneturi <strong>ir</strong> panaðios veiklos nevykdo.Geriausiu atveju knygø platinimuuþsiima vienas ar keli leidyklos vadybininkai,o mokslo þurnalø platinimasLietuvos leidykloms neaktualus, nes90 proc. mokslo þurnalø PDF failø ádëtiá þurnalø interneto puslapius <strong>ir</strong> yraprieinami laisvai.Pardavimo <strong>ir</strong> rinkodaros skyriausvadovë Catriona Murray pasidalijoelektroninës leidybos pat<strong>ir</strong>timi <strong>ir</strong>supaþindino su jau ádiegtomis naujovëmis,perspëjo apie ats<strong>ir</strong>andanèiuspovandeninius rifus, apibûdino elektroniniøknygø platintojus <strong>ir</strong> kt. Esu jailabai dëkinga uþ gausybæ naujos informacijos.Susidomëjusius Didþiosios Britanijosakademine leidyba praðom raðyti el. paštueleonora.dagiene@vgtu.ltParoda „<strong>Vilniaus</strong> Bernardinø kapinësraðytiniuose <strong>ir</strong> ikonografiniuose ðaltiniuose“Ðiø metø spalio <strong>ir</strong> lapkrièio mënesiaisLietuvos mokslø akademijos Vrublevskiøbibliotekoje (Þygimantø g. 1/8) veikë istoriniødokumentø, dailës kûriniø <strong>ir</strong> senøjøfotografijø paroda „<strong>Vilniaus</strong> Bernardinø kapinësraðytiniuose <strong>ir</strong> ikonografiniuose ðaltiniuose“,sk<strong>ir</strong>ta ðiø kapiniø ákûrimo 200metø sukakèiai paminëti.Vieno seniausiø <strong>ir</strong> graþiausiø <strong>Vilniaus</strong>nekropoliø – Bernardinø kapiniø – ákûrimo200 metø sukaktis suteikia puikià progàstabtelëti <strong>ir</strong> atidþiau ásiþiûrëti á ðá unikaløkultûros paveldo objektà, prisiminti joistorijà, pagerbti tuos, kuriø jau seniai nebëratarp mûsø.Parodà parengë Lietuvos mokslø akademijosVrublevskiø bibliotekos Rankraðèiøskyrius, norëdamas paminëti ðá graþøBernardinø kapiniø jubiliejø <strong>ir</strong> atkreipti visuomenësdëmesá á bibliotekoje saugomusitin vertingus ðiø kapiniø istorijos ðaltinius.Parodoje pristatoma kelios deðimtysXIX–XX a. raðytiniø dokumentø, autentiðkøplanø, dailës kûriniø, senøjø fotografijøbei svarbiausi pastarøjø poros deðimtmeèiøleidiniai apie Bernardinø kapines.P<strong>ir</strong>mojoje ekspozicijos dalyje rodomidokumentai, kuriuose atsispindi kapiniøákûrimo aplinkybës <strong>ir</strong> raida. Þiûrovø akisneabejotinai patrauks vyskupø Jono NepomukoKosakovskio, Jeronimo Stroinovskio,Petro Þilinskio, Lietuvos generalgubernatoriausMichailo Goleniðèevo Kutuzovo,<strong>Vilniaus</strong> magistrato, vokieèiø Ðv.Martyno Romos katalikø kongregacijos atstovøraðtø originalai <strong>ir</strong> nuoraðai, unikalûsBernardinø kapiniø planai, Bernardinøbaþnyèios <strong>ir</strong> vienuolyno vizitacijø aktai, inventoriai,kuriuose apraðyti svarbiausi kapiniøstatiniai, nepakartojamos iðkilaus fotografoJano Bulhako fotografijos su ka-piniø koplyèios, vartø <strong>ir</strong>, deja, nebeegzistuojanèiøkolumbariumø vaizdais.Antroji parodos dalis sk<strong>ir</strong>ta m<strong>ir</strong>usiems.Èia pateikiami áva<strong>ir</strong>iø laidojimo dokumentøpavyzdþiai: <strong>Vilniaus</strong> policijos iðduoti leidimailaidoti, metrikø knygos, jø iðraðai, sus<strong>ir</strong>aðinëjimasdël duomenø apie m<strong>ir</strong>usiuosiuspateikimo, Bernardinø vienuolyno pajamø<strong>ir</strong> iðlaidø knygos, kuriose vienuoliaifiksavo rinkliavas ið miestieèiø uþ áva<strong>ir</strong>iasjiems suteiktas paslaugas (gedulingas pamaldas,katafalkà, laidojimà, vietà kapinëse)<strong>ir</strong> laidotuvëms organizuoti sk<strong>ir</strong>tas lëðas.Taip pat èia eksponuojama Bernardinøvienuolyno kronika <strong>ir</strong> labai puoðniai áriðta,graþiai apipavidalinta rankraðtinë knyga,kurioje suraðyti visi nuo 1671 iki 1895metø m<strong>ir</strong>æ Lietuvos bernardinai.Ekspozicijà pratæsia þymiø XIX–XX a.p<strong>ir</strong>mosios pusës Bernardinø kapiniø tyrinëtojø– Antano Lazarovièiaus (Ùazarowicz,1817–1905), Alberto Liudviko Zaðtauto(Zasztowt, 1850–1918), VaclovoVeitkos (Wejtko,1861–1939), LiucijonoEduardo Uzemblos (Uziæbùo, 1864–1942)darbai: áva<strong>ir</strong>ûs uþraðai, laiðkai, kuriuoseaptariami aktualûs kapiniø tyrimø klausimai,paminklø pieðiniai, antkapiø áraðønuoraðai, kapinëse palaidotø asmenø sàraðai,pagalbiniai planai, schemos,straipsniai. Ypatingo dëmesio nusipelnounikali Bernardinø kapiniø relikvija – FelicijonoFrejendo 1806 m. nutapyta akvarelë„Ðv. Felicijonas“, kurià 1936 m. Frejendøkoplytëlëje surado <strong>ir</strong> iðsaugojo VaclovasVeitka.Parodà uþbaigia svarbesni pastarøjøporos deðimtmeèiø leidiniai apie Bernardinøkapines. Tarp jø – reikðmingi VidosG<strong>ir</strong>ininkienës, Alg<strong>ir</strong>do Paulausko, EdmundoMalachovièiaus <strong>ir</strong> kitø autoriø darbai.32 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Kitø metø pradþioje þymiausiam mûsødienø Lietuvos matematikos didaktikosspecialistui Bronislovui Balèyèiui sukaks85 metai, 63 metai – nuo 52 metustrukusios jo pedagoginës veiklos <strong>ir</strong> 57 metai– nuo jo mokslinës veiklos pradþios.Bronislovas Balèytis, gimæs 1926 m. vasario14 d. dab. Šilutës r., Paupariø k., – profesorius(1979) habilituotas daktaras (socialiniaimokslai, edukologija) (1994), Lietuvosmatematikø draugijos narys. 1934–1938 m.mokësi dab. Ðilutës rajono Grigaliðkëspradþios mokykloje, 1938–1940 m. – ÞemaièiøNaumiesèio progimnazijoje, 1944–1946 m. – Ðvëkðnos gimnazijoje. 1946–1948 m. studijavo Klaipëdos mokytojø institutoFizikos <strong>ir</strong> matematikos skyriuje, 1954m. baigë matematikos studijas <strong>Vilniaus</strong> pedagoginioinstituto neakivaizdiniame skyriuje.1945 m. B. Balèytis d<strong>ir</strong>bo Ðilutës maðinø-traktoriøstoties vyr. buhalteriu, 1947–1949 m. – Klaipëdos mokytojø seminarijosvyr. buhalteriu, 1947–1958 m. – ðios mokytojøseminarijos (pedagoginës mokyklos)dëstytoju. 1958–1972 m. d<strong>ir</strong>bo Ðiauliø pedagoginioinstituto matematikos katedrosvyr. dëstytoju, vedëju, docentu, 1973–1978m. – pradinio mokymo katedros docentu,1979–1992 m. – profesoriumi, 1992–1998m. buvo Ðiauliø universiteto Matematikosdidaktikos katedros vedëjas, 1998–1999 m.– profesorius. 1999 m. iðëjo á pensijà.Mokslinë B.Balèyèio veikla prasidëjo1954 m., kai pedagoginëje periodikoje buvoišspausdintas p<strong>ir</strong>masis jo straipsnis apiemokiniø savarankiðkø darbø organizavimàmatematikos pamokose. Nuo to laiko vienLietuvos pedagoginëje periodikoje jis paskelbëdaugiau kaip 50 straipsniø, per 30straipsniø – buvusios SSRS pedagoginëjeperiodikoje, respublikinëse, sàjunginëse <strong>ir</strong>tarptautinëse mokslinëse konferencijose.1966 m. Peterburge (buv. Leningrade) apgynëpedagogikos mokslø kandidato (dab.daktaro) disertacijà apie daugybos <strong>ir</strong> dalybosveiksmø mokymà pradinëse klasëse,1994 m. apgynë habilitaciná darbà <strong>Vilniaus</strong>pedagoginiame universitete apie savo 23m. veiklà, tobulinant matematikos mokymàpradinëse klasëse, – jis parengë lietuviðkostrimetës pradinës mokyklos matematikosmokymo sistemà (1970–1973) <strong>ir</strong> ðeðiameèiøvaikø matematikos mokymo sistemà(1981–1989). 1982 m. B.Balèyèiui pask<strong>ir</strong>taLietuvos SSR valstybinë premija. Sistemøpagrindas – matematikos vadovëliai <strong>ir</strong> knygosmokytojams bei pratybø sàsiuviniai mokiniams.B.Balèytis parengë <strong>ir</strong> 3 mokomàsias-metodinespriemones studentams beipradiniø klasiø mokytojams. Jo vadovëliai<strong>ir</strong> kitos mokymo priemonës iðverstos á lenkøbei rusø kalbas <strong>ir</strong> vartojamos LietuvosProfesoriuiBronislovui Balèyèiui – 85tautiniø maþumø mokyklose. 1991–1997 m.B. Balèytis parengë pradiniø klasiø matematikosprogramà <strong>ir</strong> mokymo metodinëssistemos metmenis, du kartus pertvarkë <strong>ir</strong>iðleido savo matematikos vadovëlius I–IVklasëms, pratybø sàsiuvinius, knygas mokytojams,papildomam darbui su gabiaisiaispriemones (kai kà – su bendraautoriais).Šiuo metu Martyno Maþvydo bibliotekoselektroniniame kataloge yra 330 joparengtø vadovëliø, knygø mokytojams <strong>ir</strong>pratybø sàsiuviniø, taip pat kitø metodiniøpriemoniø lietuviø, rusø <strong>ir</strong> lenkø kalbomis.O B.Balèyèio ásijungimo á ðià veiklà istorijabuvo tokia. Prieð visuotinio vidurinio mokymoávedimà nuo 1970 m. SSRS buvo rengiamasipereiti prie naujø mokymo programø<strong>ir</strong> vadovëliø. Buvo priimta nauja matematikosmokymo kryptis, pagrásta aibiø teorijoslogika, kuri XX a. viduryje plito ið pradþiøPrancûzijoje, po to <strong>ir</strong> visame Vakarøpasaulyje. Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimaitais klausimais. Visà matematikà, taigi<strong>ir</strong> jos mokymà imta grásti Nikola Burbaki(Nicolas Bourbaki) slapyvardþiu pasivadinusiosprancûzø matematikø grupës, susibûrusios1937 m., darbais. Grupës tikslasbuvo ágyvendinti þymaus vokieèiø matematikoDavido Hilberto (Hilbert, 1896–1943)idëjà – apþvelgti áva<strong>ir</strong>ias matematines idëjasformaliuoju aksiominiu metodu. Grupësiniciatoriai buvo H.Kartanas (Cartan),Þ.A.E.Djedonë (Dieudonné, 1906–1992, vienaspagrindiniø iniciatoriø), K.Ðevaljë (Chevalley)<strong>ir</strong> kiti. Pas<strong>ir</strong>ašydama N. Burbaki slapyvardþiu,grupë nuo 1939 m. iðleido prancûzøkalba daugiau kaip 30 tomø traktatà„Matematikos elementai“ (Éléments demathématique). Jame iðdëstyti pagrindiniaimatematikos skyriai. Dëstoma abstrakèiai,remiantis dedukciniu metodu, pateikiami tikloginiai matematiniø teorijø metmenys. Jøpagrindà sudaro aksiomomis nusakomosstruktûros, pvz., tvarkos, grupës, topologinësstruktûros. Matematika klasifikuojamapagal struktûrø tipus. Tuo ði klasifikacija sk<strong>ir</strong>iasinuo áprastinës: aritmetika, algebra, geometrija<strong>ir</strong> kt. klasifikacijos. Matematikos kalba– aibiø teorija. Veikia N. Burbaki seminaras,kuriame skaitomi áva<strong>ir</strong>iø ðaliø mokslininkøpraneðimai. Veikianèios grupës sudëtisneskelbiama. Joje matematikai bûna,kol jiems sukanka 50 metø. Taigi ðia idëjabuvo susiþavëta <strong>ir</strong> á mokykliná matematikoskursà átraukta daug aibiø teorijos pradmenø.Taèiau Prancûzijoje, o <strong>ir</strong> kitur Vakaruoselabai greitai buvo pastebëta, kad pradiniøbei viduriniø klasiø mokiniams toks mokymasyra pernelyg abstraktus, <strong>ir</strong> gráþta prietradiciškesnio mokyklinës matematikos turinio.SSRS, iðleidus labai daug lëðø naujaimokymo sistemai kurti, mokytojams perkvalifikuoti(kasmet mokytojai buvo kvieèiamiá keliø savaièiø kursus), dar buvo bandytalaikytis ðios sistemos, taèiau XX a. 9-àjá dešimtmetá jos buvo atsisakyta.Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimaitais klausimais. Svarstant pradinio ugdymoproblemas, matematikos mokymà pradinëseklasëse, 3 docentai – Bronius Balèytis iðÐiauliø pedagoginio instituto, Janis Mencis(Mencis, g. 1914) iš Liepojos pedagoginioinstituto (Latvija) <strong>ir</strong> Olafas Prinitsas (Prinits,1924–2006) iš Tartu universiteto (Estija) iðkëlëtokià idëjà: „Neámanoma integruoti matematikosmokymo pradinëse klasëse surealiu gyvenimu, jei ið to paties Maskvojeparaðyto vadovëlio mokysime vaikus <strong>ir</strong> Klaipëdoje,<strong>ir</strong> Liepojoje, <strong>ir</strong> Tartu, <strong>ir</strong> Vorkutoje, <strong>ir</strong>Vladivostoke, <strong>ir</strong> Taðkente, <strong>ir</strong> Kaukaze... Kasaiðku europinës dalies vaikui, tas bus neaiðkupietieèiui, Kaukazo kalnieèiui ar ðiaurieèiui.Todël praðome leisti pagal vieningàprogramà kurti vadovëlius atsk<strong>ir</strong>oms respublikoms“.Ðià idëjà palaikë <strong>ir</strong> Gruzijos atstovai.Taip Baltijos respublikos <strong>ir</strong> Gruzijaiðsikovojo teisæ raðyti <strong>ir</strong> leisti tautiškesnius,susietus su konkreèia respublika matematikosvadovëlius I–III klasëms. Kartu su vadovëliaisbuvo p<strong>ir</strong>mà kartà SSRS paraðytos<strong>ir</strong> iðleistos metodiniø nurodymø knygosmokytojams bei sukurti <strong>ir</strong> iðleisti pratybø sàsiuviniaimokiniams. Tai buvo þenklus Baltijosrespublikø laimëjimas tiek politiniu, tiekdidaktiniu poþiûriu.Gyvenimas reikalavo <strong>ir</strong> daugiau pertvarkymø.Atkûrus nepriklausomybæ, vadovëlius<strong>ir</strong> kitas mokymo priemones <strong>ir</strong>gi teko ne kartàperd<strong>ir</strong>bti. Pakito <strong>ir</strong> jø pavadinimai – vietoje„Matematikos“ pereita prie vaikiðkesnio –„Skaièiø ðalis“. Parengë prof. B.Balèytis <strong>ir</strong> pagalbininkø.Tai buvusios jo studentës: DanutëMeðkauskaitë (d<strong>ir</strong>busi Pedagogikosmokslinio tyrimo institute, dësèiusi <strong>Vilniaus</strong>pedagoginiame universitete), Aldona Vaièiulienë(d<strong>ir</strong>busi Kelmës r. mokyklose, 1974 m.– nusipelniusi, 1988 m. – liaudies mokytoja,1993 m. – mokytoja ekspertë), ilgai Ðiauliøuniversitete toje paèioje katedroje dësèiusiosJanina Balèytienë, doc. dr. Danutë Genienë,Roma Vainauskienë, kolegë iš kito fakultetodoc. dr. Ona Ðtitilienë, dukra doc. dr.Rima Martinënienë, ðiaulietës mokytojos JolantaButenienë <strong>ir</strong> Laima Tomënienë. Jos visos– kai kuriø naujesniø prof. B.Balèyèio mokymopriemoniø bendraautorës. O prof.B.Balèyèio buvusi studentë doc. dr. DanutëKiseliova su vyru prof. dr. Arkadijum Kiseliovu<strong>ir</strong> dukra sukûrë atsk<strong>ir</strong>à pradinio matematikosmokymo sistemà.Prof. habil. dr. Alg<strong>ir</strong>das AÞUBALISGenerolo Jono ÞemaièioLietuvos karo akademijaMokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 33
XIX a. pabaigoje <strong>ir</strong> XX a. pradþioje patologø, ch<strong>ir</strong>urgø<strong>ir</strong> kitø srièiø specialistø dëka susikaupë nemaþa naujøþiniø apie piktybiniø navikø ats<strong>ir</strong>adimà, jø plitimà,diagnostikà <strong>ir</strong> ch<strong>ir</strong>urginio gydymo galimybes. Ats<strong>ir</strong>adoviltis, kad iki tol beveik nepagydomø ligø grupæ – vëþá(XX a. pradþioje pavykdavo radikaliai padëti tik 5proc. sus<strong>ir</strong>gusiøjø) galima bandyti áveikti. Tai padëjosusiformuoti naujai medicinos srièiai – onkologijai.Pradëjo burtis entuziastai, norintys plëtoti naujàjàkryptá, kûrësi specializuotos ástaigos.Gustavo Rusi institutas 1968 m.OnkologijosinstitutaiEuropojeProf. habil. dr. Laima GRICIÛTËBeveik visø XX ðimtmeèio pradþiojebesikurianèiø institutø pagrindinis tikslasbuvo teikti pagalbà onkologiniams ligoniamspasitelkus naujausius to metomokslo tyrimus <strong>ir</strong> prieinamas techninesgalimybes. Taèiau kasdien bendraudamisu onkologiniais ligoniais gydytojai negalëjonematyti bûtinybës tyrinëti onkologijosproblemas. Pamaþu visi institutai,pradëjæ veiklà tik nuo ligoniø gydymo,„apaugo“ laboratorijomis, kuriose tyrinëti<strong>ir</strong> tyrinëjami vieni ar kiti onkologinës patologijosaspektai.P<strong>ir</strong>masis onkologijos institutas ásteigtas1903 m. Maskvoje. Lëðos sukauptosvien ið labdaros. Kurá laikà ástaiga <strong>ir</strong> gyvavovien labdaros remiama. Aukotojai buvo<strong>ir</strong> turtingi pramonininkai, <strong>ir</strong> eiliniai þmonës.Gydytojai <strong>ir</strong> kai kurie kiti instituto darbuotojaiatlyginimo negaudavo. Gydymasbuvo tik ch<strong>ir</strong>urginis arba simptominis.P<strong>ir</strong>mieji radþio preparatai ástaigai buvopadovanoti Marijos <strong>ir</strong> Pjero Kiuri (Curie).Á instituto veiklà ásijungë ið Prancûzijos,kurioje buvo gimæs, atvykæs þymusch<strong>ir</strong>urgas Aleksandras Hercenas – rusøraðytojo Herceno vaikaitis. Ávertinant svarøjo indëlá á instituto veiklà, ástaiga vëliaubuvo pavadinta Herceno vardu. Ilgainiuiðis institutas tapo daugiaprofiline onkologineástaiga, kurioje <strong>ir</strong> ðiandien ne tikgydomi vëþiu sergantieji, bet <strong>ir</strong> vykdomimoksliniai tyrinëjimai.Gustavo Rusi (Roussy) institutas –ðiuo metu vienas ið 2-jø Prancûzijos nacionaliniøvëþio centrø, ákurtas 1926 m.Paryþiaus priemiestyje Villejuife patologoGustavo Rusi iniciatyva. Institute iš patpradþiø buvo vykdoma klinikinë veikla <strong>ir</strong>moksliniai tyrimai. Bûtent ðiame institutejo d<strong>ir</strong>ektoriaus Pjero Denua (Denoix) dëkasukurtà vëþio iðplitimo vertinimo sistemàTNM naudoja viso pasaulio onkologai.Ypaè daug dëmesio institute sk<strong>ir</strong>iamavaikø onkologijai <strong>ir</strong> ikidiplominiam beipodiplominiam onkologijos dëstymui.Varšuvos institutas, pavadintas Radþio(ar radiumo) institutu, ákurtas 1932m. uþ lëðas, sukauptas per 1926 m. rinkliavà,kurioje aktyviai dalyvavo Lenkijosvisuomenë. Pagrindinë instituto veikla buvovëþiu serganèiøjø gydymas jonizuojanèiaisiaisspinduliais <strong>ir</strong> radiobiologijossrities tyrinëjimai. Atidarymo iðkilmëse dalyvavoMarija Sklodovska-Kiuri, kuri institutuiveiklos pradþioje skyrë daug dëmesio.Ðis nedidelis institutas iðsiplëtojo á didþiulædaugiaprofilinæ mokslinæ ástaigà,pavadintà Marijos Sklodovskos-Kiuri onkologijoscentru. Jis vykdo nacionalinioonkologijos centro funkcijas. Daug dëmesioèia sk<strong>ir</strong>iama piktybiniø navikø profilaktikai,ypaè tabako rûkymo kontrolei.Ðio instituto iniciatyva tarptautiniu mastuorganizuojamos „nerûkymo dienos“, kuriørenginiuose dalyvauja <strong>ir</strong> Lietuva.Sankt Peterburge veikia taip pat daugiaprofilinisMedicinos mokslo akademijosOnkologijos institutas, ásteigtas 1926metais. Eksperimentinës vëþio patologijos<strong>ir</strong> terapijos institutas Maskvoje ákurtas1954 m., kai ypaè aktuali tapo vëþiu serganèiøjøchemoterapijos problema. Ðiuometu tai milþiniðka daugiaprofilinë onkologijosástaiga, pavadinta Rusijos onko-logijos centru, jungianti kelis institutus: Klinikinësonkologijos, Kancerogenezës,Eksperimentinës diagnostikos <strong>ir</strong> Chemoterapijos.Ði ástaiga vykdo Nacionalinioonkologijos centro funkcijas.Onkologijos institutas Vilniuje ásteigtas1934 m. Stepono Batoro universiteto Medicinosfakulteto bendrosios patologijosprofesoriaus K.Pelèaro iniciatyva. Jo iðtakos– 1931 m. ákurta onkologiniø pacientøslaugos ligoninë. Instituto mokslinësveiklos pagrindinë kryptis – naujø vaistøtaikymas onkologiniams ligoniams gydyti.Prof. K.Pelèaras, bendradarbiaudamassu vokieèiø farmacijos f<strong>ir</strong>momis, buvo sukûræsnaujà vaistà – kefalinà. Instituto veiklanutrûko tragiðkai þuvus prof. K.Pelèaruivokieèiø okupacijos metu. Taèiau ðis institutaslaikomas ðiuo metu egzistuojanèioVU Onkologijos instituto pradininku.Europos vëþio centras ásteigtas 1991m. Amsterdame sujungus 3 ástaigas: Nyderlandøvëþio institutà (tai buvo A. vanTarptautinis vëþio tyrinëjimocentras Lione, Prancûzijoje34 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Gustavo Rusi instituto poskyris, kuriame reabilituojasipacientai po gydymo klinikoje Varšuvos onkologijos institutas 1926 m.Levenhuko (Leuwenhoek) ligoninës padalinys),Laisvojo universiteto klinikinæ bazæ<strong>ir</strong> medicinos centrà. Ðio sujungimotikslas buvo paskatinti klinicistø <strong>ir</strong> mokslininkøbendradarbiavimà. Ðiame centreprioritetiniai yra þmogaus papilomos v<strong>ir</strong>uso<strong>ir</strong> naujø radioterapijos metodø tyrinëjimai.Ástaiga aktyviai bendradarbiaujasu kitais onkologijos institutais <strong>ir</strong> sudarogalimybes jauniems mokslininkams <strong>ir</strong> gydytojamsgilintis á mokslo problemas. Tamsukurta speciali programa.Vokietijos nacionalinis vëþio centrasnuo seno gyvuoja Heidelberge – mieste,kuriame medicina klestëjo nuo XIX ðimtmeèio.Be didelës onkologijos klinikos,jame yra moksliniai padaliniai, kur daugdëmesio sk<strong>ir</strong>iama vëþio rizikos veiksniams.Bûtent ðiame institute d<strong>ir</strong>ba prof.H.Zur Hausenas, 2008 m. apdovanotasNobelio premija uþ þmogaus papilomosv<strong>ir</strong>uso, kuris yra gimdos kaklelio vëþio kaltininkas,tyrinëjimus.Vienas ið svarbesniø Europos klinikiniø<strong>ir</strong> moksliniø onkologiniø centrø yra Karolinskainstitutas Ðvedijoje, Stokholme.Norvegijos valstybinis vëþio centras ásikûræstaip pat kelis deðimtmeèius veikianèiojeRadiumo ligoninëje Osle.Siekiant geresniø rezultatø ðiuolaikinëjeklinikinëje onkologijoje bûtina komandinëveikla. Komandoje dalyvauja ne tikáva<strong>ir</strong>iais bûdais serganèius vëþiu gydantysmedikai (ch<strong>ir</strong>urgai, radioterapeutai,chemoterapeutai), bet <strong>ir</strong> patologai, epidemiologai,net <strong>ir</strong> kai kurie fundamentiniømokslø atstovai – fizikai, molekulinës biologijosspecialistai. Bûtent specializuotoseonkologinëse ástaigose sudaromos sàlygostokiam komandiniam darbui.Kai kurie onkologijos institutai pavadintinacionaliniais todël, kad jie vykdo bendrasvëþio kontrolës funkcijas ðalyje. Juose netik gydomi ligoniai, bet <strong>ir</strong> analizuojamas sergamumopiktybiniais navikais <strong>ir</strong> m<strong>ir</strong>tingumopaplitimas, kruopðèiai vertinami gydymorezultatai. Remiantis ðiais duomenimisnumatoma vëþio kontrolës strategija, kuriamosnacionalinës vëþio kontrolës programos,organizuojamos profilaktikos ðalyjepriemonës, vertinami jø rezultatai, bendraujantsu medicinos fakultetais <strong>ir</strong> mokyklomiskuriamos ikidiplominio <strong>ir</strong> podiplominio mokymoprogramos. Nacionaliniuose institutuosetaip pat vykdomi <strong>ir</strong> moksliniai tyrinëjimai,ypaè kurie aktualûs ðaliai. Nacionaliniaionkologijos institutai jau kelis deðimtmeèiussëkmingai veikia Belgijoje – Briuselyje,Italijoje – Milane, Vengrijoje – Budapeðte,Ispanijoje – Madride.Milane yra <strong>ir</strong> prieð kelis deðimtmeèiusákurtas privatus institutas, pavadintas Europosonkologijos institutu. Tai ástaiga, finansuojamaItalijos pramonininkø. Institutoideologas <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>masis d<strong>ir</strong>ektorius buvo iðkilusItalijos onkologas profesorius U.Veronezi.Institute veikia klinika <strong>ir</strong> moksliniaiskyriai. Svarbiausia veiklos sritis – vëþioprofilaktika. Bûtent ðiame institute 1985 m.sukurta profilaktinë programa „Europaprieð vëþá“, vykdyta 11-oje tuo metu EuroposSàjungà sudariusiø ðaliø. Jos vykdymorezultatas – per 15 metø 9 proc. sumaþëjæsm<strong>ir</strong>tingumas nuo vëþio iki 65 metøamþiaus asmenø. Tai apie 92 000 iðgelbëtøgyvybiø. Viena ið sudëtiniø „Europosprieð vëþá“ programos daliø „Europoskodeksas prieð vëþá“ sukurta 1985m. <strong>ir</strong> paskutiná kartà pakoreguota 2003metais. Ðiame darbe jau dalyvavo <strong>ir</strong> Lietuvosonkologø atstovas.Europos kodeksas prieð vëþá(treèioji versija, 2003)I. Rekomendacijos kiekvienam asmeniui:1. Nerûkykite, jei rûkote – meskite. Jeinemetate, nerûkykite ðalia nerûkanèiøjø.2. Venkite nutukimo.3. Mankðtinkitës kasdien.4. Valgykite áva<strong>ir</strong>ias darþoves <strong>ir</strong> vaisiusbent 5 kartus per dienà. Ribokite maistoproduktus, kuriuose yra gyvuliniø riebalø.5. Jei geriate alkoholinius gërimus:alø, vynà ar stipriuosius gërimus, ribokitejø kieká (1 porcija per dienà moteriai, 2porcijos vyrui)*.*Viena porcija alkoholinio gërimo – kiekis, kuriameyra apie 20 proc. sp<strong>ir</strong>ito.6. Venkite perdëto ðvitinimosi saulëje.Ypaè svarbu saugoti nuo to vaikus <strong>ir</strong>paauglius. Individams, turintiems polinkánudegti saulëje, reikia specialiø apsaugospriemoniø.7. Grieþtai laikykitës darbo saugos taisykliø,jei tenka d<strong>ir</strong>bti esant þinomiemskancerogeniniams poveikiams.II. Sveikatos programos, padedanèiosiðvengti vëþio ar padidinti galimybæiðgydyti sus<strong>ir</strong>gusiuosius:1. Moterys nuo 25 m. amþiaus turi dalyvautipatikroje dël gimdos kaklelio patologijos.Patikros turi vykti kaip specialiosprogramos, kurios atitiktø ES nustatytaspatikros programos ga<strong>ir</strong>es, numatantjø vykdymo kokybës kontrolæ.2. Moterys nuo 50 metø amþiaus turidalyvauti krûties vëþio patikroje. Tai turivykti pagal programas, kuriose tikrinamadarbo kokybë <strong>ir</strong> kurios turi atitikti ES nurodytasmamografinës patikros ga<strong>ir</strong>es.3. Vyrai <strong>ir</strong> moterys nuo 50 metø amþiausturi dalyvauti patikroje dël storosiosþarnos vëþio. Tai taip pat turi vykti pagalspecialias programas.4. Rekomenduojama dalyvauti hepatitoB v<strong>ir</strong>uso vakcinacijos programoje.Taigi onkologijos institutai ar moksliniaicentrai jau keli deðimtmeèiai sëkmingaifunkcionuoja daugelyje Europos ðaliø.Në vienas jø nebuvo uþdarytas, nesjø nauda siekiant kuo efektyvesnës vëþiokontrolës galimybiø yra árodyta per kelisjø egzistavimo deðimtmeèius. Be to, specializuotoseonkologijos ástaigose yra geresninei bendrojo tipo ligoninëse gydytøonkologijos pacientø rezultatai, institutaivykdo <strong>ir</strong> kitas bûtinas vëþio kontrolei funkcijas.Taèiau në vienas institutas negaliaprëpti visø onkologijos problemø. Bûtinaskûrybiðkas bendradarbiavimas, ypaètam, kad bûtø nutiesti tiltai tarp moksliniøpasiekimø <strong>ir</strong> klinikos.Europos ðaliø onkologijos institutaisusivienijæ á Europos vëþio institutø organizacijà(OECJ), o nuo 2009 m. Karolinskavëþio centro d<strong>ir</strong>ektoriaus iniciatyva sie-Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 35
kiama dar glaudesnio Europos vëþioinstitutø bendradarbiavimo vykdantmokslinius tyrimus. Tai atspindëtaStokholmo deklaracijoje, kuriàpas<strong>ir</strong>aðë didþiausiø Europos vëþioinstitutø atstovai.Raðant apie onkologijos institutusEuropoje paminëtina <strong>ir</strong> svarbiástaiga – Tarptautinis vëþio tyrinëjimocentras (International agency forresesarch on cancer) – IARC, ásikûræs1965 m. paèiame Vakarø Europoscentre – Lione, Prancûzijoje.Tai ástaiga, kurioje nëra klinikos, tenvykdomas tik mokslinis darbas.Daugiausia dëmesio sk<strong>ir</strong>iama vëþioepidemiologijos tyrimams, þmogauspiktybiniø navikø rizikos veiksniamsiðaiðkinti <strong>ir</strong> jø keliamam realiampavojui ávertinti. Visa ta veiklask<strong>ir</strong>ta tam, kad galima bûtø pagrást<strong>ir</strong>ealià vëþio profilaktikà. Tyrimai vykdomine tik Lione, bendradarbiaujamasu daugeliu onkologiniø ástaigøvisame pasaulyje. Nemaþa tyrimøatliekama besivystanèiose ðalyse.Svarbi ðio centro veiklos sritis– tarptautiniø ekspertø sudaromiþmogui kancerogeniðkø <strong>ir</strong> átariamøveiksniø sàraðai, kuriais remiasi visopasaulio onkologai. Centras organizuojakonferencijas <strong>ir</strong> simpoziumusáva<strong>ir</strong>iais onkologijos klausimais,svarstyta medþiaga publikuojamastraipsniø rinkiniuose. Viena iðcentro veiklos srièiø – stipendijosjauniems áva<strong>ir</strong>iø ðaliø mokslininkams,d<strong>ir</strong>bantiems teorinës onkologijossrityje. Stipendiatai nebûtinaid<strong>ir</strong>ba paèiame centre. Jie gali pas<strong>ir</strong>inktibet kurià pasaulio onkologinæástaigà. Centro stipendijas yra gavækeli Lietuvos onkologai. Kai kurie iðjø vëliau d<strong>ir</strong>bo paèiame centre konkursokeliu uþëmæ áva<strong>ir</strong>aus lygiomokslo darbuotojø vietas. Šiuo metuposkyriui, tyrinëjanèiam spinduliuotësreikðmæ, vadovauja vilnietëdr. Auðrelë Kesminienë.Centro veiklos pradþioje já finansavo11 didþiausiø pasaulio valstybiø.Ðiuo metu jø padaugëjo iki 20.Vadovaujantieji organai: Mokslo taryba<strong>ir</strong> Administracinë taryba, kuriønarius sudaro centrà finansuojanèiøðaliø atstovai, bet centre gali d<strong>ir</strong>btimokslininkai onkologai ið bet kuriospasaulio ðalies, uþëmæ vietà konkursokeliu. Tarptautinis vëþio tyrinëjimocentras yra glaudþiai susijæs su Pasauliosveikatos organizacija. Norstai savarankiðka ástaiga, bet jà galimalaikyti Pasaulio sveikatos organizacijospadaliniu, sk<strong>ir</strong>tu vëþio profilaktikosklausimams gvildenti.Baltijos ðaliødvideðimtProf. habil. dr. JuozasAlgimantas KRIKŠTOPAITISTradicinë trijø Baltijos respublikø konferencija,inicijuota 1958 m. áþymiøjø mûsømokslo <strong>ir</strong> kultûros patriarchø – akademikøPaulo Stradinio, Pauliaus Slavëno, vëliaubuvo plëtojama jø kolegø <strong>ir</strong> naujos mokslininkøkartos. Susiklostë tradicija rotacijosprincipu kas dveji treji metai konferencijàrengti Estijos, Latvijos <strong>ir</strong> Lietuvos mokslocentruose. Jau veik du deðimtmeèius konferencijaveikia kaip tarptautiniø mokslo istorijaibei filosofijai sk<strong>ir</strong>tø renginiø seka; jødëmesio centre yra ne tik Baltijos jûros pakrantëseesanèiø valstybiø istoriniai moksloreikalai, bet <strong>ir</strong> bendrieji pasaulinio moksloraidos bei tendencijø klausimai. Dabarskaitytojus supaþindinsiu su 2010 m. spalio8–9 d. forumu, vykusiu Taline.XXIV Tarptautinës Baltijos ðaliø moksloistorijos konferencijos dalyviai sus<strong>ir</strong>inko Talinotechnologijos universiteto Ekonomikos<strong>ir</strong> verslo mokyklos rûmuose, pastatytuoseprieð porà metø. Tai universitetinio miestelio(Campus) ašis su jaukiais skverais, sportoaikðtëmis, renovuotais aukðtosios mokyklospastatais <strong>ir</strong> bendrabuèiais. Kalbantapie pastaruosius galima tarti – tai maþiviešbutukai, nepalyginami su Lietuvos studentø„kareivinëmis“. Visur ideali tvarka. Auditorijosmoderniai <strong>ir</strong> patogiai árengtos, josenauja vaizdo <strong>ir</strong> garso aparatûra. Iðorinës<strong>ir</strong> vidinës pastatø sienos be pasibjaurëjimàkelianèiø pieðiniø ar uþraðø. Nematëmeèia slankiojanèiø <strong>ir</strong> rûkanèiø studentø;neiðg<strong>ir</strong>dome në vieno rusiðko keiksmaþodþio.Þinant mûsø studentiðko gyvenimokasdienybæ, tai þadino baltà pavydà.Konferencijos darbas vyko dviejoseplenarinëse sesijose <strong>ir</strong> penkiose teminësesekcijose. Iðklausius visus praneðimus,Baltijos mokslo istorikø vadovybë <strong>ir</strong> daliskonferencijos dalyviø pradëjo paskutinæ<strong>ir</strong> svarbià tarptautinio renginio dalá – Baltijosðaliø mokslo istorijos <strong>ir</strong> filosofijos asociacijosAsamblëjà.Konferencijà pradëjæs rektorius profesoriusAndresas Këvalikas (Andres Keevallik)pasveikino konferencijos dalyvius<strong>ir</strong> trumpai nušvietë Talino technologijosuniversiteto istorinius bruoþus bei šiosdienos realijas. Po konferencijos organizaciniokomiteto p<strong>ir</strong>mininko profesoriausPëterio Miursepo (Peeter Müürsepp) sveikinimoþodþio prasidëjo plenarinë sesija.Man teko garbë bûti pakviestam skaitytipagrindinio pranešimo. Pasiûliau svarstytitemà „Ar verta mums pas<strong>ir</strong>inkti ben-moksloJ.A. Krikðtopaitis skaito plenariná praneðimàdros intelektinës veiklos kryptá?“ Apsvarstæspenkiø deðimtmeèiø sukauptà mûsøistorikø tyrinëjimø patyrimà, liudijantá Baltijosðaliø mokslininkø brandumà, pasiûliaurengti bendrø darbø programà, jungianèià<strong>ir</strong> artimø Baltijos jûros valstybiømokslininkus. P<strong>ir</strong>muoju þingsniu galëtøtapti du dalykai: a) bendros su Ðiaurës <strong>ir</strong>Skandinavijos mokslo istorikais konferencijos<strong>ir</strong> b) trijø Baltijos valstybiø mokslo istorijosparengimas <strong>ir</strong> išleidimas. Toks veikalasanglø kalba bûtø svarus indëlis á Europosmokslo raidos tyrinëjimus. Kalbëdamasatkreipiau dëmesá á kelias ryðkesnes,sus<strong>ir</strong>ûpinimà kelianèias problemas: ásumenkëjusá jaunimo aktyvumà mokslo istorijossrityje. Mat studentai renkasi pelningaskryptis, þadanèias viliojanèias galimybessparèiai pralobti. Kita bëda, kadmokslo istorikai nenoriai dalyvauja tarptautinësekonferencijose. Panagrinëjus ðáklausimà, aiðkëja visiems suprantamatarptautinio bendravimo kliûtis – sunkiaisprendþiamas finansinës paramos klausimas.Be to, jauniausiàjà kartà varþo tarptautinëspat<strong>ir</strong>ties stoka, o vyresnieji silpnaimoka Vakaruose vyraujanèias kalbas,ypaè èia „p<strong>ir</strong>mauja“ Lietuvos atstovai.Antràjá plenariná praneðimà „Mokslo istorijosfunkcijos mokslo filosofijos srityje“perskaitë Tartu <strong>ir</strong> Talino universitetø profesoriusËro Lûnë (Eero Loone). Jis plëtojoþinomos tiesos aiðkinimà – be istoriniø faktø,be istorinio problemos pagrástumo filosofinëmintis nuvingiuoja á beletristikos lan-36 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
istorikaisus<strong>ir</strong>enka jauketv<strong>ir</strong>tà kartàkas. Orios išvaizdos profesorius, nors neskyrëreikiamo dëmesio teiginiø argumentacijai,kalbëjo grakðèiai <strong>ir</strong> iðraiðkingai.Talino konferencijos programojemokslo filosofija apëmë santykinai plaèià<strong>ir</strong> margà teminiu poþiûriu problematikossritá (jai buvo sk<strong>ir</strong>ta 15 praneðimø). Filosofuotimëgstanèiuosius aplenkë medicinosistorijos atstovai. Kitos sritys taip patnebuvo nuskriaustos: èia nagrinëti gamtosmokslø, matematikos, inþinerinësveiklos, sociologijos, edukacijos <strong>ir</strong> muziejininkystësklausimai.Trijø Baltijos ðaliø mokslo istorijos <strong>ir</strong> filosofijos asociacijos vadovai: profesoriaiJanis Stradinis, J.A.Krikðtopaitis <strong>ir</strong> Pëteris MiursepasKonferencijos darbà sekcijose vainikavodu baigiamosios plenarinës sesijos pranešimai.Profesorius Klodas Debriu (ClaudeDebru), atvykæs ið Sorbonos sistemojeveikianèios institucijos, pasiûlë auditorijaitemà „Mokslas <strong>ir</strong> þmogiðkasis normatyvumas“.Lektorius iš Paryþiaus, remdamasisteiginiu, kad mokslas ið esmës yranormatyvus sumanymas (programa, reguliuojamatam tikromis normomis), leidosi ápasaulinëje mokslo arenoje netylanèiasdiskusijas, pasitelkdamas tokiø klasikø,kaip Husserlis (Husserl), Vitgensteinas(Wittgenstein), teiginius. Analizuodamasjuos <strong>ir</strong> kitø autoriø keliamus klausimus, siekëapèiuopti paþinimo klodus, kuriuose,kaip jis pats mano, glûdi þmogiðkojo normatyvumoesmë. Remiantis lektoriaustekstu èia geriau tiktø sakyti „antropocentrinisnormatyvumas“. Pasiginèijæs suskeptiškai tuo klausimu nusiteikusiais sesijosdalyviais, profesorius liko ištikimas savooptimistiškai išreikštai sampratai.Antràjá praneðimà „Dvideðimt metø Baltijosvalstybiø mokslo istorijos <strong>ir</strong> filosofijoská atpasakosiu savo poþiûriu.1987 m. trijø Baltijos respublikø moksloistorijos lyderiai neoficialiai pasitaræ nusprendëpasitraukti ið TSRS Nacionaliniogamtos mokslø istorijos <strong>ir</strong> filosofijos susivienijimo,á kurio priklausomumà <strong>ir</strong> jo centralizuotovaldymo tinklà buvo patekusiossàjunginiø respublikø istorikø bendrijos,veikianèios kaip to centro padaliniai. Ir štaiestø mokslo istorijos tyrinëtojø lyderiai, tiesdamiprieš metus iškeltai idëjai kelià, pateikiakonkretø siûlymà, skelbiantá faktà,kad ákuriama Baltijos mokslo istorikø koordinacinëtaryba. Aktyviai veikiant JaniuiStradiniui, Koordinacinæ tarybà 1988 m. vasario10 d. patv<strong>ir</strong>tina Latvijos MA Prezidiumas.Tam þingsniui pritaria <strong>ir</strong> Estijos MAvadovybë. Netrukus, tarpininkaujant Lietuvosmokslo istorikø patriarchui akademikuiPauliui Slavënui <strong>ir</strong> realiam bendrijosp<strong>ir</strong>mininkui Juozui Al. Krikðtopaièiui, analogiðkàsprendimà daro <strong>ir</strong> Lietuvos MA vadovybë.Taèiau šie þingsniai – tik pasitraukimoiš priklausomumo Maskvai pradþia.Lemiamas þingsnis ávyko 1988 m. ge-asociacijai“ perskaitë áþymusis baltijieèiøkonferencijø veteranas akademikas JanisStradinis (Jânis Stradiòð). Šis pasauliniogarso chemikas <strong>ir</strong> ne menkiau vertinamasmokslo istorikas skaitë ne tik proginæ paskaità.Svarbiausia tai, kad jis joje pateikësociologiðkai pagrástà antropologinæ mûsøbendrosios mokslo raidos panoramà,remdamasis naujais faktais. Joje išs<strong>ir</strong>utuliojoplati istorinë tema, kurios trumpai nepavyktønupasakoti. Atskleisiu skaitytojamstik vienà epizodà, kurio dalyviu tekoman bûti. Remdamasis profesoriaus JanioStradinio – beje, jis taip pat <strong>ir</strong> LietuvosMA uþsienio narys – paþertais faktais, ávyguþës19 d., kai Maskvoje prasidëjo TSRSNacionalinio gamtos mokslø <strong>ir</strong> technikosistorijos susivienijimo plenumas. Jame dalyvaujaaktyviausi trijø Baltijos respublikøatstovai – K.Martinsonas, K.Siilivaskas,J.Stradinis, T.Vilcinis, J.A.Krikštopaitis. Mes– respublikø atstovai – paprašome Latvijosakademikà Janá Stradiná tarti þodá mûsøvisø vardu. Jis plaèiai iðdësto jau mûsøaptartà sumanymà, pagrindinæ idëjà atskleidþialabai mandagiai <strong>ir</strong> diplomatiškai,kad nesuerzintø imperiðkai nusiteikusiømaskvieèiø. Profesorius Janis Stradinis savokalboje paþymi, kad ákurta Baltijos koordinacinëtaryba, remdamasi trijø respublikømokslø akademijø sprendimais, vadovausbendrai Baltijos respublikø moksloistorikø veiklai. Taryba <strong>ir</strong> toliau palaikys ryðiussu TSRS mokslo istorijos tyrinëtojais.Vertas dëmesio faktas: plenumui vadovavotuometis Gamtos mokslø <strong>ir</strong> technikosistorijos instituto d<strong>ir</strong>ektorius NikolajusUstinovas (buvusio TSRS gynybosministro D.Ustinovo sûnus). Iš jo tikëjomëspiktos reakcijos. Bet, mûsø nuostabai,jis iš oficialios tribûnos pasako mumsnaudingà teiginá: baltijieèiø deklaracija neprieðtaraujaGorbaèiovo pertvarkos sampratai<strong>ir</strong> todël jos autoriams reikëtø palinkëtisëkmës, skubant bëgti jø paèiø pas<strong>ir</strong>inktukeliu. Kaip tik to mums <strong>ir</strong> reikëjo –taikiai <strong>ir</strong> tyliai iðslysti ið „meðkos“ glëbio.Šis epizodas, praturtintas naujais faktais,kaip <strong>ir</strong> kiti profesoriaus Janio Stradiniopapasakoti ávykiai, plenarinës sesijosdalyvius labai sudomino. Jie klausësi atidþiai<strong>ir</strong> susikaupæ. Matyt, todël, kad lektoriuskalbëjo átikinamai, išskleisdamasraiškius neginèijamø faktø paliudijimus.Po paskutinës plenarinës sesijos trijøBaltijos valstybiø Mokslo istorijos <strong>ir</strong> filosofijosasociacijos vadovai <strong>ir</strong> aktyvesni moksloraidos tyrinëtojai sus<strong>ir</strong>inko á asociacijosAsamblëjà. Èia buvo aptarta pastarøjø keleriømetø veikla <strong>ir</strong> konferencijos rezultatai.Kiekybiniø duomenø sàvadas parodë,kad Talino forumo leidinyje buvo paskelbtos89 tezës; tai 101 autoriaus (su bendraautoriais)temø santraukos. Realiai perskaitytas61 pranešimas: Estijos atstovø – 21,Latvijos – 16, Lietuvos – 11, Suomijos – 5,Rusijos – 3, Ukrainos – 2, Prancûzijos – 1.Pribrendæ bendrø renginiø su Skandinavijos<strong>ir</strong> Ðiaurës kraštais reikalai nebuvosvarstyti, nes á Talino konferencijà neatvykoatstovai, ágalioti daryti sprendimus.Klausimo svarstymas atidëtas iki kito Baltijosðaliø forumo. Renkant naujà vadovybæ,Baltijos ðaliø mokslo istorijos <strong>ir</strong> filosofijosasociacijos prezidentu buvo išrinktasprofesorius Juozas Algimantas Krikštopaitis;kiti vadovaujantys asmenys liko toliaueiti savo pareigas. Atsiþvelgus á rotacijosprincipà, kità tradicinæ baltijieèiø konferencijànuspræsta 2012 m. sušaukti Vilniuje.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 37
Algimantas Nakas vien <strong>Vilniaus</strong>techniðkajai aukðtajai mokyklai paskyrëdaugiau kaip keturiasdeðimt metø. Ásavarankiðkà veiklà palydëjo ne vienàðauniai parengtà inþinieriø statybininkà.Paraðë beveik 20 knygø, atliko daugiaukaip pusðimtá mokslinio tyrimo darbø,Skulptorius Antanas Aleksandravièius1944 m. Raudonoji armija <strong>ir</strong> tuometëAlytaus komunistinë valdþia su josmaþaraðèiu p<strong>ir</strong>mininku Antanu Kacvingeliuið Makniûnø kaimo suorganizavotalkà ðiam paminklui nuversti. PasikvietëRaudonosios armijos, dislokuotos Alytuje,buvusiø ulonø kareivinëse, vadovybæ.Paminklas buvo apjuostas storumetaliniu lynu <strong>ir</strong> pritv<strong>ir</strong>tintas prie tanko.Dvi naktis Raudonosios armijos kariaivargo, kol tà paminklà su angelu nugriovë<strong>ir</strong> kaþkur nuveþæ uþkasë.„Laisvës angelo“ vietoje buvo pastatytassovietinis obeliskas su raudonomispenkiakampëmis þvaigþdëmis. Prie ðioobelisko buvo laidojami þuvæ „vaduodami“Alytø Raudonosios armijos kariai. Tøkariø kapø kasmet èia vis daugëjo.1988 m. alytiðkiai pradëjo galvotiapie „Laisvës angelo“ atstatymà, dabarjau treèià kartà. Tuometë AlytausAlgimantui Nakui – 7575 30 reikðmingø projektø. Savajame universiteteárengë VGTU istorijos <strong>ir</strong> Statybosmokslo istorijos muziejus. Subûrëmokslo istorikus á kûrybingà, nuolat ieðkanèiàbendrijà, kuri kasmet parengiaturiningus praneðimus konferencijai„Mokslo <strong>ir</strong> technikos raida Lietuvoje“.Publicistinëmis knygomis, raðiniais,moksliniais straipsniais, pasisakymaistelevizijos laidose siekia, kad uþm<strong>ir</strong>šimodulkës nenusëstø ant garbiø, þinomøstatybos inþinieriø, konstruktoriø vardø,kad bûtø išsaugota <strong>ir</strong> puoselëjama statybosmokslo istorinë atmintis.O svarbiausia, kiekvienam savo gyvenimokelyje sutiktajam buvo dëmesingas,nuoð<strong>ir</strong>dus, jei reikëjo, negailëjopatarimø, pagalbos.Ir toliau likite nuoš<strong>ir</strong>dus, darbštus,kantriai saugojantis tautos, statybosmokslo istorinæ atmintá, noriai dalijantisð<strong>ir</strong>dies ðilumà kitiems. Rûpestingaikûrenkite ðeimos þidiná, kuris visada viliotø,trauktø ne tik Jus <strong>ir</strong> Þmonà, bet <strong>ir</strong>sûnus, vaikaièius, provaikaièius <strong>ir</strong> ... bièiulius.Bûkite sveikas <strong>ir</strong> laimingas!VGTU Mokslotyros centro, „Mokslo <strong>ir</strong>gyvenimo“ redakcijos darbuotojai, bièiuliai<strong>ir</strong> Alytaus„LAISVËS ANGELAI“Atkelta ið 22 p.miesto komunistinë valdþia su p<strong>ir</strong>muojupartijos sekretoriumi S.Rybakovu <strong>ir</strong>jo pavaduotoju P.Andriuškevièiumpriešinosi tam atstatymui.Treèià kartà atstatyti „Laisvës angelo“paminklà pavyko tik po nepavykusio1991 m. rugpjûèio mënesio puèo Maskvoje.Taip 1991 m. spalio 24 d. Laisvësangelas vël iðkilo senojoje savo vietoje.Pagal iðlikusias fotografijas skulptoriusJ.Meðkelevièius <strong>ir</strong> dailininkas J.Blaþaitissukûrë naujà angelo maketà. Ið bronzosjá iðliejo Kaune tuometis Centrolitas. Buvostengiamasi iðlaikyti skulptoriaus AntanoAleksandravièiaus darbø autentiðkumà.Tarybiniø kariø palaikai ið ðios vietosbuvo perkelti á kapines.Ypaè graþiai „Laisvës angelo“ paminklasatrodë þiûrint ið graþiausio netik Alytuje, bet <strong>ir</strong> Lietuvoje K.Petrauskovardo miesto parko. Jis graþiai ásikomponavoá bendrà viso parko vaizdà.ValstybëYpatingas aplinkos iðteklius,arba trumpai apie miðkø funkcijas<strong>ir</strong> jø kaitàMiškas, kaip biologinis-atsikuriantis išteklius,ypatingas <strong>ir</strong> tuo, kad teikia þmogui netik produktø (medienos, grybø, uogø, vaistiniøaugalø, þvërienos <strong>ir</strong> kt.), bet <strong>ir</strong> atliekane maþiau svarbias kitas funkcijas – sudaromalonias sàlygas gyvenimui <strong>ir</strong> poilsiui,saugo mûsø aplinkà nuo oro tarðos, kaupiaanglies dvideginá <strong>ir</strong> tuo prisideda prieklimato kaitos maþinimo <strong>ir</strong> kt. Ðios anksèiaulaikytos antraeilëmis miðko funkcijos pastaruojumetu ágauna vis didesnæ reikðmæ.P<strong>ir</strong>mykðèiam þmogui (manoma, kadp<strong>ir</strong>mosios þmogiðkosios bûtybës pas<strong>ir</strong>odëÞemëje maþdaug prieð 1 mln. metø, oHomo sapiens – protingasis þmogus – tikprieð 100 tûkst. metø) miðkas buvo pagrindinismaisto ðaltinis. Þmogus rinko miðkouogas, grybus, rieðutus, medþiojo þvëris.Taèiau þmoniø skaièius augo, o miðkø iðtekliaimaþëjo. Þmogus buvo priverstas pereitinuo klajoklinës medþioklës prie sëslausgyvenimo. Jis ëmësi þemd<strong>ir</strong>bystës (Europojeji ats<strong>ir</strong>ado maþdaug prieð 7–10 tûkst.metø) <strong>ir</strong> gyvulininkystës. Miðkas buvo deginamas,o ið miðko atkovoti plotai verèiamiarimais bei ganyklomis. Toje pat vietojekelerius metus auginant javus, d<strong>ir</strong>vos bûdavogreitai nualinamos, todël reikëdavok<strong>ir</strong>sti naujus miðko plotus. Taip susiformavolydiminë þemd<strong>ir</strong>bystës sistema. Þemësûkis tapo pagrindiniu maisto tiekëju þmogui,o miðko gërybiø rinkimas bei medþioklë– tik papildomu mitybos šaltiniu.Maþdaug 4 tûkstantmetyje pr. m. e. þmogusiðrado ratà, plëtësi maðininë gamyba,plëtojantis pramonei, kûrësi miestai. Daugeláðimtmeèiø mediena buvo pagrindinis energijosðaltinis. Ypaè daug jos buvo sunaudojamametalurgijoje, medienos apd<strong>ir</strong>bimo,stiklo, druskos <strong>ir</strong> kitose pramonës ámonëse.Pavyzdþiui, norint pagaminti 1 t ketaus, reikëjo14–16 m 3 malkø. Dël ðios prieþastiesprieð 200–300 metø ðalyse, kuriose plëtojosipramonë, miðkai ëmë sparèiai nykti. Tometo amþininkai raðë: „Jei Judas iðduotøKristø Ðkotijoje, tai sunku bûtø rasti medá,ant kurio já galima bûtø nukryþiuoti“.Apie XVIII a. vidurá vietoj medienos kuruibuvo pradëtos naudoti akmens anglys,38 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Ar valstybei reikalingi miðkai? Gal privataus miðko savininkas sugebës ið miðko iðpeðtididesnæ naudà ne tik sau, bet <strong>ir</strong> valstybei? Gal geriau miškus privatizuoti? Tokie <strong>ir</strong> panašûsklausimai pastaruoju metu jaudina ne tik politikus, specialistus, mokslo visuomenæ, bet <strong>ir</strong>eilinius Lietuvos þmones. Juk mes esame tokia tauta, kuri sunkiai ásivaizduojame savogyvenimà be miðko. Todël ðio straipsnio autoriams kilo mintis plaèiau panagrinëti ðiasproblemas <strong>ir</strong> á jas þvilgtelëti kiek kitokiu, istoriniu <strong>ir</strong> analitiniu, aspektu.<strong>ir</strong> miðkas, arba kodëlvalstybë turi miðkø <strong>ir</strong> kodëlreguliuoja jø naudojimàProf. Remigijus OZOLINÈIUS,dr. Liana SADAUSKIENËBeveik kiekviena ðalis turi savità miðkøsk<strong>ir</strong>stymo pagal tikslinæ pask<strong>ir</strong>tá sistemà.Dabar sunku pasakyti, kam <strong>ir</strong> kokiojeðalyje kilo ði idëja. Yra mananèiø, kad taip<strong>ir</strong>miausia buvo padaryta Rusijoje, kur perAntràjá pasauliná karà (1943) miðkai buvosusk<strong>ir</strong>styti á tris grupes (p<strong>ir</strong>mai grupei prisk<strong>ir</strong>tiapsauginiai miðkai). Pagal JungtiniøTautø FAO klasifikacijà yra iðsk<strong>ir</strong>iamos neto vëliau – nafta (p<strong>ir</strong>masis pramoninis naftosgræþinys pradëtas eksploatuoti JAV1859 m.) bei dujos. Pradeda didëti medienospareikalavimas statyboms bei popieriauspramonei.Istorikai galëtø paryðkinti <strong>ir</strong> kitas miðkøfunkcijas. XI–XV a. rašytiniai šaltiniai mini,kad Lietuvoje buvo garbinami <strong>ir</strong> saugomišventieji miðkai – alkai. Pasak kai kuriø istorikø,ðventais buvo laikomi tø miðkø paukðèiai,þvërys <strong>ir</strong> visi, kas á juos áþengdavo. Miðkaiturëjo didelæ strateginæ reikðmæ per karusar net tiesiogiai saugodavo nuo prieðø.Neáþengiamose g<strong>ir</strong>iose lietuviai slëpësi nuokryþiuoèiø antpuoliø. 1863 m. sukilimas <strong>ir</strong>pokario partizaninis judëjimas taip pat neásivaizduojamibe miðko. Ádomu tai, kad tarybiniaismetais net 2,5 proc. visø Lietuvosmiðkø, arba 54,6 tûkst. ha, buvo prisk<strong>ir</strong>taTSRS kariniø g<strong>ir</strong>ininkijø miðkams.Praëjusio ðimtmeèio antrojoje pusëjesparèiai besipleèiant miestams bei didëjantaplinkos tarðai, þmogus vis labiau imavertinti kitas miðkø funkcijas – sanitarineshigienines,rekreacines (poilsines), apsaugines(oro, vandens, d<strong>ir</strong>voþemio, biologinësáva<strong>ir</strong>ovës) <strong>ir</strong> kt.Lietuvoje yra 25,9 tûkst. ha rezervaciniø miðkø. Jie sk<strong>ir</strong>ti natûraliø procesø apsaugai. Tokiuosemiðkuose galima pasiþiûrëti, kaip atrodytø Lietuvos miðkai, jeigu á jø gyvenimà neásikiðtø þmogus.Dubravos rezervatinë apyrubë. Joje ûkinë veikla nevykdoma daugiau nei 60 metøMiðkø grupësMiðkas, kaip jau buvo minëta, atliekadaug funkcijø (miðkininkystës vadovëliuosemiðkams prisk<strong>ir</strong>iama jø daugiau kaip20). Todël natûralu, kad þmogui iðkilo bûtinumasiðsk<strong>ir</strong>ti pagrindines miðko funkcijas<strong>ir</strong> pagal jas nustatyti tikslinæ miðko pask<strong>ir</strong>tábei atitinkamà ûkininkavimà.Miðkø pritaikymasvisuomenës ðvietimui <strong>ir</strong>poilsiavimui – viena iðvalstybinio miðkø ûkioveiklos krypèiø.Valstybiniuose miðkuoseárengta daugiau kaip1000 atokvëpio vietø,500 poilsiavieèiø, 100stovyklavieèiø, apie 80apþvalgos aikðteliø, 60paþintiniø, 40 rekreaciniø,20 mokomøjø takø<strong>ir</strong> 150 kitø rekreaciniøobjektø. Jûkainiørekreacinis paþintinistakas Raseiniø urëdijosmiškuose6 miðkø grupës: produkciniai (ûkiniai), apsauginiai,konservaciniai, socialiniø paslaugø,daugiatiksliai bei miðkai, kuriøfunkcija neþinoma ar neprisk<strong>ir</strong>ta. Produkciniamsmiðkams sk<strong>ir</strong>iama nuo 35 iki 95proc. miðko þemës, taèiau pabrëþiamaekosistemø apsaugos bei socialiniø paslaugøsvarba.P<strong>ir</strong>mà kartà Lietuvos miškai susk<strong>ir</strong>stytiá grupes 1945 m., ájungus Lietuvà á TarybøSàjungà. Visi Lietuvos áva<strong>ir</strong>ios pask<strong>ir</strong>tiesapsauginiai miðkai prisk<strong>ir</strong>ti p<strong>ir</strong>mai grupei<strong>ir</strong> pavadinti „Ypatingos pask<strong>ir</strong>ties miškai“,o kiti miškai prisk<strong>ir</strong>ti „Antros grupës eksploataciniamsmiðkams“.Dabar Lietuvoje iðsk<strong>ir</strong>iamos 4 miðkøgrupës: rezervaciniai, specialios pask<strong>ir</strong>ties,apsauginiai <strong>ir</strong> ûkiniai miðkai.I grupës, arba rezervaciniuose,miškuose ûkininkavimas nevykdomas –miðkai palikti natûraliai augti. Tai valstybiniørezervatø, valstybiniø parkø bei biosferosmonitoringo teritorijose esanèiø rezervatø<strong>ir</strong> rezervatiniø apyrubiø miðkai. Tokiuosemiðkuose paprastai daug sausø,senø, iðv<strong>ir</strong>tusiø <strong>ir</strong> iðlûþusiø medþiø. KartaisMokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 39
Sëklø saugykla-ðaldytuvas Dubravoseksperimentinëje-mokomojoje miðkøurëdijoje. Èia saugoma apie 15 t eglës <strong>ir</strong>puðies sëklø. Nederliaus metais toksrezervas garantuoja pakankamà sëklø kiekámiðkø atkûrimuimiðkininkai nepagrástai kaltinami dël tokios„netvarkos“ miðkuose. Ið ðiø miðkø savininkaiar valdytojai negauna pajamø. Atv<strong>ir</strong>kðèiai,jø prieþiûrai yra reikalingos lëðos.Dël ðios prieþasties <strong>ir</strong> daugelyje pasaulioðaliø rezervaciniai miðkai daþniausiai yravalstybës nuosavybë. Lietuvoje jø plotassiekia 25,9 tûkst. ha.II grupës, arba specialios pask<strong>ir</strong>ties,miškai dar sk<strong>ir</strong>stomi á: A – ekosistemø apsaugos<strong>ir</strong> B – rekreacinius miškus.Ekosistemø apsaugos miðkuose ûkininkavimotikslas yra iðsaugoti arba atkurtimiðko ekosistemas ar atsk<strong>ir</strong>us jø komponentus.Tai kraðtovaizdþio, telmologiniø,pedologiniø, botaniniø, miðko genetiniø,zoologiniø, botaniniø-zoologiniø draustiniø,prieðeroziniai <strong>ir</strong> kiti miðkai.Rekreaciniuose miškuose ûkininkavimotikslas yra formuoti <strong>ir</strong> iðsaugoti rekreacinæmiðko aplinkà. Tai miðko parkai, miestømiðkai, valstybiniø parkø rekreaciniø zonømiðkai, rekreaciniai miðko sklypai <strong>ir</strong> kitipoilsiui sk<strong>ir</strong>ti miðkai.II grupës miðkai uþima 12 proc. visømiðkø ploto. Juose ûkinë veikla yra laba<strong>ir</strong>ibojama. Daugiau nei pusë (60 proc.) tokiømiðkø yra valstybës nuosavybë. Vis dëltoþenkli dalis tokiø miðkø yra privatûs. Privaèiuosemiðkuose ûkinës veiklos ribojimai,nustatyti valstybës, turëtø bûti kompensuojami.Taèiau taip nëra. Ðiuo metuLietuvoje numatytos kompensacijos uþûkinës veiklos ribojimus tik naujai steigiamosesaugomose teritorijose.Ûkininkavimo tikslas III grupës, arbaapsauginiuose, miškuose – formuoti produktyviusmedynus, galinèius atlikti d<strong>ir</strong>voþemio,oro, vandens, þmogaus gyvenamosiosaplinkos apsaugos funkcijas. Tai geologiniø,geomorfologiniø, hidrografiniø,kultûriniø draustiniø apsaugos zonø <strong>ir</strong> kitimiðkai. III gr. miðkai uþima 16 proc. visømiðkø ploto. Apie treèdalis III gr. miðkø yravalstybës nuosavybë.IV grupës, arba ûkiniuose, miškuoseformuojami produktyvûs medynai. Ûkininkavimotikslas tokiuose miðkuose –nuolat tiekti medienà laikantis aplinkosaugosreikalavimø. Tai visi kiti miðkai, neprisk<strong>ir</strong>tiI–III miðkø grupëms. Ûkiniai miðkaiLietuvoje uþima didþiausià dalá – 71 proc.Ið ûkiniø miðkø (pusë jø yra privatûs) savininkaiar valdytojai, pardavæ medienà, gaunapajamø. Taèiau ûkiniai miðkai ne tik teikiamedienà, bet grynina orà, yra gyvenamojiaplinka daugeliui augalø <strong>ir</strong> gyvûnø rûðiø,þmonës eina á juos poilsiauti <strong>ir</strong> kt.Ne tik pinigai, arba kodël valstybeisvarbu turëti miðkøMiðkø, kaip nacionalinio turto, vertëdaþniausiai yra skaièiuojama vertinant tikmedienos iðteklius <strong>ir</strong> siekia apie 10 mlrd.Lt. Taèiau ne maþiau vertingos yra kitosmiðko funkcijos, kaip anglies sekvestravimas(kaupimas), rekreacija bei oro, d<strong>ir</strong>voþemio,vandenø, biologinës áva<strong>ir</strong>ovës apsauga.Mokslininkø apskaièiavimais, medienasudaro tik apie treèdalá miðko vertës.Valstybiniai ûkiniai miðkai ávertinti 2,3–3,3 mlrd. Lt (kai kuriuose šaltiniuose galimerasti <strong>ir</strong> 6–7 mlrd. Lt). Tai sudaro apie10–15 proc. metinio ðalies biudþeto. Áva<strong>ir</strong>iømokesèiø pavidalu valstybinës miðkøûkio ámonës (urëdijos) kasmet papildovalstybës biudþetà 120–160 mln. Lt. Valstybinismiðkø sektorius suteikia papildomasdarbo vietas – 2008 m. Lietuvoje miðkoûkyje d<strong>ir</strong>bo apie 9,6 tûkst. þmoniø.Ekonomine <strong>ir</strong> socialine prasme labaisvarbu, kas naudojasi vienu ar kitu produktu– miðko savininkas ar visuomenë(suinteresuotos grupës). P<strong>ir</strong>muoju atvejusprendimai dël optimalios miðko produktøstruktûros priklauso nuo vieno ar keliøasmenø norø ar poreikiø, o antruoju atvejuði struktûra turi atitikti visuomenës poreikius.Kitaip sakant, turi bûti tenkinamasvisuomeninis interesas. Kartais savininko<strong>ir</strong> visuomenës poreikiai gali sutapti, taèiaudaþniausiai jie iðsisk<strong>ir</strong>ia. Þvelgiant plaèiau,valstybiniai miðkai ið esmës yra visos visuomenësnuosavybë, todël p<strong>ir</strong>miausia jieturi tarnauti visuomenei.Bene vienas ið aktualiausiø klausimøyra visuomenës lankymasis miðkuose(grybavimas, uogavimas, poilsis <strong>ir</strong> kt.). Lietuvojeteisë lankytis miðkuose yra átv<strong>ir</strong>tintaMiðkø ástatyme. Skandinavijos ðalys, kaip<strong>ir</strong> mûsø kaimynës – Latvija <strong>ir</strong> Estija, yra áteisinusioskiekvieno þmogaus teisæ lankytismiðkuose, rinkti uogas, grybus. Taèiau kartuyra áteisintas <strong>ir</strong> ápareigojimas nedaryti þalosgamtai <strong>ir</strong> kitø nuosavybei. Kitos ðalysdraudþia lankytis privaèiose valdose. Vienaið tokiø ðaliø yra Didþioji Britanija. Èiagalima pamatyti labai daug aptvertø teritorijø,uþkardø. Tik 2000 m. ðioje ðalyje buvopriimtas ástatymas, atveriantis daugiauerdvës visuomenei. Paþvelgæ á istorijà, matome,kad privaèiuose miðkuose visadanustatomi lankymosi <strong>ir</strong> veiklos miðke apribojimai.Lankymosi miðke ribojimai buvovisiðkai iðnykæ tarybiniu laikotarpiu. Dabar,kai matome uþtvertas graþiausias Lietuvosvietas prie eþerø, upiø pakranèiø, kyla abejoniø,ar ateityje nesusidursime su tokia situacija<strong>ir</strong> mûsø miðkuose.Ðiuo metu valstybinis miðkø ûkis atlieka<strong>ir</strong> kai kurias svarbias visiems miðkamsfunkcijas: prieðgaisrinæ miðkø apsaugà,keliø prieþiûros darbus, miðkø apsaugànuo ligø <strong>ir</strong> kenkëjø, neteisëtø k<strong>ir</strong>timø, medienosvagysèiø. Visas ðias funkcijas, beabejo, galëtø vykdyti <strong>ir</strong> stambûs privaèiømiðkø savininkai, bet vëlgi susidurtume supapildomu ðiø funkcijø finansavimu ið valstybësbiudþeto.Vienas savininkas <strong>ir</strong> nuoseklus poþiûrisyra labai svarbus <strong>ir</strong> miðkø mokslo raidai.Valstybiniuose miðkuose yra ákurti ilgalaikiaityrimø bareliai, veisiami bandomieji þeldiniai,atliekami technologijø tyrimai <strong>ir</strong> kt.Kita vertus, miðkai yra svarbu <strong>ir</strong> kaip strateginëþaliava. Energetiniø miðko plantacijøveisimas Ðvedijoje visø p<strong>ir</strong>ma buvo susietassu ðalies energetiniu saugumu karo metu.Kad suvoktumëme, kaip <strong>ir</strong> kodël ats<strong>ir</strong>adovalstybinë miðkø nuosavybë, bûtinaþvilgtelëti á praeitá.Truputëlis istorijos, arba kodël <strong>ir</strong>kaip ats<strong>ir</strong>ado valstybinë miðkønuosavybëTikslesniø þiniø, pagrástø istorijos ðaltiniais,apie Lietuvos miðkus <strong>ir</strong> jø nuosavybæiki XIV a. pabaigos neturime. Apie Lietuvosmiðkingumà XV a. pradþioje galima spræstiið Þilibero de Lanua kelioniø á Lietuvà apraðymø.Keliautojas, iðvykæs ið Daugpilio, „perdidelá tuðèià miðkà“ ávaþiavo á Lietuvà <strong>ir</strong> jàapraðo kaip kraðtà, kuriame „didþioji dalisnegyvenama, pilna eþerø <strong>ir</strong> dideliø miðkø“.Kol miðkø pakako, jie ilgà laikà buvo niekieno,kaip kaþkada kiti gamtos iðtekliai(pavyzdþiui, vandenynø), o dabar yra oras.Keièiantis centralizuotai Lietuvos valstybei,XII–XIII a. kunigaikðèiai <strong>ir</strong> didikai pradëjogrobti laisvas þemes <strong>ir</strong> miðkus. Valstieèiamsbuvo suteikiama teisë tik naudotis þeme,kaip <strong>ir</strong> teisë „áeiti“ á miðkà – ðienauti pievas,priþiûrëti bites <strong>ir</strong> kopti medø, rinkti miðkouogas <strong>ir</strong> grybus, k<strong>ir</strong>sti savo reikalams miðkà.Uþ tai buvo nustatytos duoklës <strong>ir</strong> atid<strong>ir</strong>bimasdvaruose (laþas).Didieji kunigaikðèiai dalá valdø atiduodavodidikø, karo vadø, bajorø nuosavybënuþ nuopelnus karo þygiuose, paskolas beikokius nors patarnavimus karališkiesiemsdvarams. Kadangi iš pradþiø nuosavybë nebuvodokumentuojama, didikai pasisavin-40 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
davo net gretimus didþiojo kunigaikðèiomiðkus <strong>ir</strong> vëliau praðydavo, kad ðie miðkaijiems bûtø pripaþinti. Laisvieji valstieèiai <strong>ir</strong>gigaudavo miðkø, taèiau daþniausiai juosversdavo d<strong>ir</strong>bamomis þemëmis (miðko lydimai).Ilgainiui ats<strong>ir</strong>ado dvi nuosavybës formos– valstybës iþdo (didþiøjø kunigaikðèiø)<strong>ir</strong> privati. Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje(LDK) jau XV–XVI a. niekieno miðkønebuvo. Kartu susiformavo <strong>ir</strong> servitutinës teisës(teisë „áeiti“ á miðkà), kurios galutinai buvopanaikintos tik XX a. pradþioje (nepriklausomojeLietuvoje).Tiksliø duomenø apie valstybiniø miðkødalá LDK <strong>ir</strong> Lietuvos-Lenkijos valstybësegzistavimo metu neturime. Galima spëti,kad ðiam laikotarpiui bûdingas valstybiniøvaldø didëjimas. Ypaè intensyvûs ðie procesaigalëjo bûti XVI–XVII a.Þlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei <strong>ir</strong> didþiojojeLietuvos teritorijos dalyje áveduscarinës Rusijos valdþià, miškai buvo dalinamididikams uþ áva<strong>ir</strong>ius pasiþymëjimus<strong>ir</strong> patarnavimus, o po 1831 <strong>ir</strong> 1861 m. sukilimøþemëmis <strong>ir</strong> miðkais buvo apdalinti <strong>ir</strong>sukilimo malðintojai. Yra iðlikusiø istoriniøðaltiniø, kuriuose teigiama, kad XX a. pradþioje<strong>Vilniaus</strong> gubernijoje valstybës miðkaisudarë 28 proc., Kauno – 30 proc., oGardino-Suvalkø – net 90 proc. visø miðkøploto. Manoma, kad tokia didelë valstybiniømiðkø dalis Gardino-Suvalkø gubernijojesusidarë ne todël, kad privatûsmiðkai buvo perduoti valstybei, o todël, kadprivaèiø miðkø plotai buvo verèiami d<strong>ir</strong>bamaþeme. Carinës Rusijos statistikos duomenimis,XX a. pradþioje valstybiniai miðkaidabartinës Lietuvos teritorijoje turëjosudaryti apie 43 procentus.Lietuva, 1918 m. paskelbusi nepriklausomybæ,siekë sustabdyti miðkø naikinimà<strong>ir</strong> padidinti valstybës pajamas. 1920 m.,vykdant þemës reformà, pradëtos nacionalizuotistambios, didesnës nei 25 deðimtiniø(1 deðimtinë = 1,09 ha), miðko valdos.Valstybë ëmësi rûpintis miðkø atkûrimu.1937 m. valstybiniai miðkai (be <strong>Vilniaus</strong>kraðto) sudarë 84 proc. viso miðkø ploto.Ájungus Lietuvà á TSRS, privaèiø miðkøneliko. 1991 m. duomenimis, apie 70 proc.miðkø valdë Miðkø ûkio ministerija (panaikinta1995 metais), apie 26 proc. – kolûkiai<strong>ir</strong> tarybiniai ûkiai.Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,valstybiniø miðkø plotas vël ëmë maþëti. Taèiaumûsø vyriausybiø poþiûris á miðkø nuosavybænebuvo nuoseklus. Gal todël, kadmûsø valstybës politinis laivas buvo siûbuojamastai ið ka<strong>ir</strong>ës, tai ið deðinës. Iš pradþiø(1992–1993) visi kolûkiø <strong>ir</strong> valstybiniø ûkiø,taip pat TSRS kariniø g<strong>ir</strong>ininkijø miðkai buvoperduoti valstybei (urëdijoms). Taèiau,prasidëjus þemës reformai, valstybiniuosemiðkuose, kurie prieð karà priklausë privatiemssavininkams, <strong>ir</strong> daugelyje kolûkiniømiðkø buvo apribotas miško k<strong>ir</strong>timas. IšKarpotojo berþo sëklinë plantacija kontroliuojamoje aplinkoje (Dubravos EMMU). Èiageriausiø medþiø palikuonys gali kryþmintis tik tarpusavyje. Ið jø sëklø iðauginamisparèiau augantys, geresnës stiebo kokybës berþai. Plantacijoje kasmet surenkamaapie 30–50 kg sëklø. Tokio kiekio uþtenka aprûpinti sëklomis visas Lietuvos miðkøurëdijas <strong>ir</strong> privaèiø miðkø savininkus (1 kg yra apie 2 mln. sëklø)pradþiø Nekilnojamojo turto gràþinimo ástatymuosebuvo ribojamas gràþinamø miðkøplotas (iki 10, 25, 150 ha).Klausimas, koks turi bûti valstybiniø <strong>ir</strong>privaèiø miðkø santykis, nëra paprastas.Jeigu paanalizuosime uþsienio ðaliø pat<strong>ir</strong>tá,tai rasime ðaliø, kuriose vyrauja privatûsmiðkai (Austrija, Suomija, Ðvedija, Slovënija,Estija, Prancûzija, Didþioji Britanija,Danija, Italija, Ispanija Portugalija), taèiaukitos ðalys daugiau turi valstybiniø miðkø(Vokietija, Èekija, Lenkija, A<strong>ir</strong>ija, Graikija,Vengrija, Slovakija, Latvija <strong>ir</strong> Lietuva). Valstybiniaimiškai Europos šalyse sudaro nuo5 iki 90 proc. viso miðko ploto. Lietuvojeapie pusë miðkø yra valstybës. Vyraujantivalstybiniø miðkø nuosavybë uþraðyta <strong>ir</strong>mûsø Miðkø ástatyme.Kodël valstybë kiðasi á miðkønaudojimà?Miðkas, kaip minëjome, yra aplinkosiðteklius. Ir jam ið dalies galioja tos paèiostaisyklës <strong>ir</strong> tie patys dësningumai, kaip <strong>ir</strong>kitiems iðtekliams, ypaè kada kalbameapie valstybës norà reguliuoti miðkø naudojimà.Jeigu dauguma specialistø diskutuojadël valstybës kiðimosi á ekonomikà,tai beveik visi sutaria, kad gryna rinkos sistema<strong>ir</strong> efektyvus aplinkos iðtekliø naudojimasyra nesuderinami. Apibendrinant galimateigti, kad kas yra ekonomine prasmeoptimalu individualiam iðtekliø naudotojui,ne visada optimalu visuomenei. Aplinkosiðtekliø naudojimo teoretikai daþniausiainurodo tris valstybës kiðimosi á aplinkosiðtekliø naudojimà prieþastis.P<strong>ir</strong>ma <strong>ir</strong> bene svarbiausia prieþastis yrata, kad rinka paprasèiausiai neegzistuojakai kuriems iðtekliams. Daugelis aplinkosiðtekliø, taip pat <strong>ir</strong> miðkai, yra susijæ su visuomeninëmisgërybëmis, tokiomis kaipðvarus oras, kraðtovaizdis, laukinë gyvûnija.Jeigu kai kurie iðtekliai, pavyzdþiui, kilogramasbulviø, gali bûti perkami <strong>ir</strong> parduodami,tai ðvarus oras, graþus gamtovaizdis<strong>ir</strong> kt. negali bûti padalinti atitinkamaismato vienetais <strong>ir</strong> parduodami.Antra prieþastis siejasi su ðalutiniais aplinkosiðtekliø naudojimo efektais, kurie darodidesnæ átakà kitiems asmenims nei paèiamnaudotojui. Ðalutiniai kaðtai paprasèiausiai„persiunèiami“ kitiems þmonëmsarba ateinanèioms kartoms. Pavyzdþiui,miðkø k<strong>ir</strong>timas kalnuose gali sukeltid<strong>ir</strong>voþemio erozijà, potvynius <strong>ir</strong> kt. Tiesa,kartais iðtekliø naudotojas gali kitiemskompensuoti pat<strong>ir</strong>tus nuostolius ar nepatogumus,taèiau daþnai, pavyzdþiui, kai iðnykstaaugalø ar gyvûnø rûðys, neigiamàpoveiká pat<strong>ir</strong>ia labai daug þmoniø, netgi visaþmonija, o kompensacijos dydá sunku(o daþnai <strong>ir</strong> neámanoma) ávertinti.Treèioji prieþastis yra susieta su laikoskale. Iðtekliø naudotojas gali norëti iðeksploatuotiiðteklius (pvz., iðk<strong>ir</strong>sti miðkà)kuo greièiau, ypaè jeigu mediena turi didelæpaklausà. Tai gali bûti racionalu ekonominiu,bet ne visuomeniniu poþiûriu.Kaip valstybë valdo <strong>ir</strong> priþiûri savomiðkus?Valstybinius miðkus tvarko <strong>ir</strong> priþiûrivalstybës ágaliotos ámonës. Ámoniø statusasáva<strong>ir</strong>iose Europos ðalyse yra sk<strong>ir</strong>tingas.Vienose ðalyse, taip pat <strong>ir</strong> Lietuvoje, valstybësámonës veikia apsimokamumo principu(Estija, Èekija, Slovënija, Suomija <strong>ir</strong>kt.), kitose – valstybës ámonës (biudþetinës)remiamos valstybës (D. Britanija,Prancûzija), dar kitose – jos yra akcinësbendrovës (Austrija, Latvija, Vengrija).Lietuvoje valstybiniø miðkø valdymà organizuojaGeneralinë miðkø urëdija prieAplinkos ministerijos (GMU), o tiesiogiaijuos tvarko <strong>ir</strong> priþiûri bei vykdo juose ûki-Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 41
us uþsimota reformai, urëdijos neturëtøiðnykti kaip regioniniai padaliniai. Èia kalbametik apie jø funkcijas.Ðiemet rugpjûèio mënesá praûþusi vëtra nes<strong>ir</strong>inko miðkø nei pagal nuosavybæ, nei pagalamþiø. Vien valstybiniuose miðkuose vëtra iðvertë <strong>ir</strong> iðlauþë apie 36,4 tûkst. ha miðkø(suniokota apie 412 tûkst. m 3 medienos). Valstybiniuose miðkuose stichinës nelaimëspadariniai baigiami likviduoti, taèiau dauguma privaèiø miðkø vis dar nesutvarkyti (vëjosudarkyti miðkai yra potencialûs miðko kenkëjø <strong>ir</strong> ligø þidiniai)næ veiklà 42 valstybinës ámonës – miðkø urëdijos.Tai savarankiðkos, pelno siekianèiosámonës, kurios moka visus galiojanèius mokesèius<strong>ir</strong> papildomas ámokas á valstybësbiudþetà. Miðkø urëdijø valdomø miðkø plotasyra labai nevienodas, jis svyruoja nuo13,5 tûkst. ha iki 42,1 tûkst. ha. Urëdijos susk<strong>ir</strong>stytosá g<strong>ir</strong>ininkijas, o ðios á eiguvas. Vidutinisg<strong>ir</strong>ininkijos plotas – 3,0 tûkst. ha, jiskinta nuo 2,2 iki 3,9 tûkst. ha.Miðkø urëdijø veikla yra gana plati, nors<strong>ir</strong> visa glaudþiai susijusi su miðkais. Norsdaþniausiai medienos ruoðà vykdo rangovai(jie iškerta apie 90 proc. medienos), taèiaukai kurios miðkø urëdijos turi ásigijusiosmodernias miðko k<strong>ir</strong>timo maðinas –medk<strong>ir</strong>tes. Jos labai pasitarnavo likviduojantviesulo padarinius. Kasmet valstybiniuosemiðkuose atkuriama apie 10 tûkst.ha miðkø, dar apie 1000 ha áveisiama naujoseþemëse, kur anksèiau miðkas neaugo.Daug dëmesio sk<strong>ir</strong>iama sodmenø kokybei.Sëklos renkamos nuo sparèiausiaiauganèiø, atspariausiø <strong>ir</strong> geriausia stiebokokybe pasiþyminèiø medþiø. Tam Lietuvojeyra iðsk<strong>ir</strong>ti genetiniai, sëkliniai draustiniai,pliusiniai medþiai. Ið geriausiø medþiøpalikuoniø veisiami specialûs miðkomedþiø „sodai“ – sëklinës miðko medþiøplantacijos. Miðkø urëdijos kasmet iðugdo(iðkerta krûmus, iðretina per tankius medynus)apie 11 tûkst. ha jaunuolynø.Miðkø urëdijos rûpinasi <strong>ir</strong> miðko sanitarinebûkle (kabinami inkilai, saugomi dreviniaimedþiai, tveriami skruzdëlynai, kabinamosvabzdþiø-kenkëjø gaudyklës, purðkiamainsekticidais, sodinukai tepami repelentais,miðku apsodinti plotai aptveriami tvoromis,iðkertami ligoti <strong>ir</strong> vabzdþiø pakenktimedþiai <strong>ir</strong> kt.) bei prieðgaisrine apsauga. Beto, urëdijø pareigûnai saugo miðkus nuo neteisëtøveiksmø (nelegaliø k<strong>ir</strong>timø <strong>ir</strong> kt.).Paþymëtina <strong>ir</strong> tai, kad miðkø urëdijosvykdo <strong>ir</strong> darbus, kurie yra sk<strong>ir</strong>ti ne pajamomsgauti, taèiau labai svarbûs visuomenei(paþintiniai takai, poilsio aikðtelës <strong>ir</strong> kt.).Apþvelgus miðkø rodikliø kaità Lietuvojepastaraisiais deðimtmeèiais, galimateigti, kad miðkø vertë didëja, nes didëjamiðkø plotas dël áveisiamø naujø miðkø beisavaiminio nenaudojamø þemiø apþëlimo,didëja brandþiø (galimø k<strong>ir</strong>sti) medynø tûris.Per pastaràjá deðimtmetá valstybiniømiðkø plotai padidëjo 63 tûkst. ha, medienostûris – apie 15 procentø.Taèiau Lietuvoje yra unikali situacija,nes valstybinius miðkus valdo daug smulkiøámoniø – miðkø urëdijø. Ðiuo metu panaðisituacija kaip 1939 metais, kai valstybeipriklausë 878,4 tûkst. ha miðkø <strong>ir</strong> buvo45 miðkø urëdijos. Tik sàlygos darbuibuvo kitos: be tarnybiniø automobiliø, galingosmiðko technikos <strong>ir</strong> kompiuteriø.Daugelyje ðaliø (Suomija, Ðvedija, Latvija,Estija, Èekija, Lenkija <strong>ir</strong> kt.) tai atliekaviena ámonë. Motyvø, kodël viena ámonëyra geriau nei keletas, yra nemaþai: vienaámonë gali pasiekti didesná ekonomináefektyvumà, ES reikia dideliø miðko ámoniørinkoms formuoti, geriau išnaudojamosgamtinës miðko ûkio gamybinës sàlygos,pagerinama darbo motyvacija <strong>ir</strong>konkurencija, medienos p<strong>ir</strong>këjas galimybëmisprilygsta p<strong>ir</strong>këjui. Vis dëlto, jeigu <strong>ir</strong>Valstybë <strong>ir</strong> privatûs miðkaiÐiuo metu Lietuvoje yra 242 tûkst. privaèiømiðkø savininkø, kuriems priklauso795 tûkst. ha miðkø. Privatûs miðkai sudaro38 proc. visø miðkø. Vidutinis miðko valdosplotas siekia tik ðiek tiek daugiau nei3 ha. Daugiausia yra maþø – iki 5 ha privaèiømiðko valdø (85 proc.), daugiau nei 500ha valdo tik 17 miðko savininkø, o didþiausiasprivaèios miðko valdos plotas siekia4875 ha. Privaèiuose miðkuose kasmet pagaminamaapie 2,5–2,8 mln. m 3 medienos.Privatûs miðko savininkai valdo ne tik ûkiniusmiðkus (ûkiniai miðkai sudaro tik 70proc. privaèiø miðkø), taèiau <strong>ir</strong> miðkus, kuriemsnustatyti áva<strong>ir</strong>ûs apribojimai (draustiniø,rekreacinës bei apsauginës pask<strong>ir</strong>tiesmiðkai <strong>ir</strong> kt.).Ûkinæ veiklà privaèiuose miðkuosereglamentuoja Miðkø ástatymas bei daugelisteisës aktø, tarp kuriø svarbiausias– Privaèiø miðkø tvarkymo <strong>ir</strong> naudojimonuostatai. Privatiems miškams galioja beveikvisi reikalavimai, taikomi valstybiniamsmiškams.Privaèios miðko valdos savininkas, norëdamask<strong>ir</strong>sti miðkà, privalo turëti miðkotvarkosprojektà. Projektai yra tv<strong>ir</strong>tinamiaplinkos apsaugos departamentø.Juose yra nurodomi galimi k<strong>ir</strong>timai, suprojektuojama,kaip bus atkuriamas iðk<strong>ir</strong>stasmiðkas (atkûrimo bûdas, rûðinë sudëtis<strong>ir</strong> kt.). Uþ neteisëtus miðko k<strong>ir</strong>timusbei iðk<strong>ir</strong>stø miðkø neatkûrimà yra numatytaadministracinë atsakomybë.Valstybë ne visada teisinga privatausmiðko savininko atþvilgiu. Pavyzdþiui, Lietuvojemiðko savininkas, kuriam nuosavybëatkurta II grupës miðke, negauna jokioskompensacijos uþ ûkinës veiklos ribojimà(iðskyrus atvejus, kai steigiama nauja saugomateritorija). Tai nëra socialiai teisinga,nes miðkas teikia naudà visuomenei, onuostolius pat<strong>ir</strong>ia vienas asmuo. Valstybëtaip pat draudþia bet kokias statybas miðkoûkio pask<strong>ir</strong>ties þemëse. Ágyvendinat2006 m. kovo 14 d. LR Konstitucinio Teismonutarimà, praktikoje átv<strong>ir</strong>tintas absoliutusdraudimas miðko þemëje statyti bet kokiusstatinius. Kaimo gyventojai, kuriø sodybosyra miðko pask<strong>ir</strong>ties þemëje, nebeturiteisës ne tik atstatyti sodybà ar ûkiniuspastatus, bet <strong>ir</strong> atlikti bûtinus rekonstrukcijosar remonto darbus. Miðko savininkai,kuriø valdose anksèiau buvo iðtremtø ar ákolûkius suvarytø tëvø namai, prarado betkokià galimybæ juos atstatyti.Dabartiniams miðko savininkamstrûksta ûkininkavimo þiniø <strong>ir</strong> veiksmingosorganizacinës struktûros, nors <strong>ir</strong> veikia dviprivaèiø miðko savininkø asociacijos beikeletas miðko savininkø kooperatyvø. Èia,42 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
kestá, kuris priklauso nuo turimo miðko ploto.Suomijoje miðko savininkø asociacijosvykdo <strong>ir</strong> ûkinæ veiklà, organizuoja miðkøprieþiûrà, ruoðà. Uþ mokamà narystës mokestámiðko savininkai yra nemokamai konsultuojami,asociacijos darbuotojai vyksta ámiðkus, pataria savininkams. Mokamos yrapaslaugos, uþ kurias miðko savininkai gaunapajamas. Taip pat veikia miðko savininkøkooperatyvai, kurie savo nariams mokapapildomas iðmokas uþ parduotà medienà.Suomijos privatus miðkø ûkis turi ilgametestradicijas, vis dëlto valstybë yra suinteresuotamokyti, konsultuoti <strong>ir</strong> padëti tvarkytiprivaèius miðkus.Lietuvos miðkø pasisk<strong>ir</strong>stymas pagal nuosavybës formas 1938 m. <strong>ir</strong> 2009 m. (tûkst. ha)Niekieno miðkaiLietuvoje yra paradoksali situacija –apie 12,5 proc. (267,5 tûkst. ha) miðkø visdar yra niekieno, daliai ðiø miðkø yra pateiktipraðymai juos gràþinti, taèiau apie110 tûkst. ha neturi potencialiø savininkø.1991 m. pradëta vykdyti þemës reforma <strong>ir</strong>Miðkai ne tik teikiamedienà, bet <strong>ir</strong>sukuria graþøkraðtovaizdá, saugoupiø <strong>ir</strong> upeliø ðlaitusnuo erozijos, sukuriaþvërims <strong>ir</strong> paukðèiamspalankiasgyvenimo sàlygas,kaupia angliesdvideginá <strong>ir</strong> kt. Miðkaities Ûlos upe(Varënos r.)Lietuvoje yra apie 550medþiø-gamtospaminklø. Daug jøauga miðkuose. Jøapsauga rûpinasivalstybëmatyt, esama <strong>ir</strong> psichologiniø dalykø.Dauguma dabartiniø savininkø yra garbausmaþiaus <strong>ir</strong> dar gerai atsimena kolektyvizacijoslaikus. Privatiems miðko savininkamspagalbà teikia miðkø urëdijos.Jø specialistai konsultuoja privaèius miðkosavininkus, rengia mokymus, taip patatlieka daugelá mokamø paslaugø: medienosruoðà, þeldinimà, d<strong>ir</strong>vos paruoðimà<strong>ir</strong> kt. Miðko savininkus taip pat konsultuojabei kontroliuoja Aplinkos apsaugosdepartamentø inspektoriai.Privatus miðkø ûkis dominuoja ES senbuvëseðalyse: Austrijoje, Suomijoje, Ðvedijoje,Prancûzijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje.Privaèiø miðkø valdos, palyginti su Lietuva,daþniausiai gana didelës, pvz., Suomijojevidutinis valdos dydis yra apie 30 hektarø.Ðiose ðalyse yra sukurtos <strong>ir</strong> gerai veikiamiðko savininkus jungianèios asociacijos,miðko savininkø kooperatyvai. Be to,miðko savininkus konsultuoja <strong>ir</strong> jiems padeda<strong>ir</strong> valstybiniø miðkø valdytojai. Kaipvienà ið geriausiø pavyzdþiø bûtø galimapaminëti Suomijos valstybës poþiûrá á privatømiðkø ûká. Suomijos teisës aktuose numatytadaug maþiau áva<strong>ir</strong>iø ribojimø privaèiammiðkø ûkiui. Viena ið svarbiausiø miðkonaudojimo sàlygø yra ta, kad miðkas turibûti atkurtas. Beveik visi miško savininkaipriklauso asociacijoms, moka narystës mo-jos gràþinimas savininkams tæsiasi iki ðiol,o pabaigos dar nematyti. O kol nesibaigëþemës gràþinimas, nëra <strong>ir</strong> sprendimo dëlmiðkø, á kuriø nuosavybæ neats<strong>ir</strong>ado pretendentø.Tokiuose miðkuose pagal galiojanèiusteisës aktus negalima vykdyti jokiøk<strong>ir</strong>timø, iðskyrus sanitarinius (kai siekiantiðvengti ligø ar miðko kenkëjø plitimokertami paþeisti, dþiûstantys medþiai<strong>ir</strong> sausuoliai). Vadinasi, jie neturi ðeimininko<strong>ir</strong> valstybei neduoda ekonominës naudos.Specialistø apskaièiavimu, ið tokiømiðkø kasmet galima bûtø paimti po 500tûkst. m 3 medienos <strong>ir</strong> gauti apie 50 mln.papildomø pajamø. Ar tai nëra pernelygdidelë prabanga? Gal, pasitelkus mokslininkus<strong>ir</strong> specialistus, nedelsiant reikëtøspræsti rezervuotø miðkø nuosavybës klausimà:arba juos parduoti (visus, o gal dalá),arba perduoti valstybei?Manome, kad miðkø vaidmuo visuomeneitik didës. Tai patv<strong>ir</strong>tina <strong>ir</strong> 2010 m.Korëjoje vykæs XXIII IUFRO pasaulinis kongresas„Miðkai ateièiai: darni visuomenë<strong>ir</strong> aplinka“, kuriame daug dëmesio buvosk<strong>ir</strong>ta miðkø aplinkosauginëms, visuomeninëms,biologinës aplinkos iðsaugojimo<strong>ir</strong> kt. funkcijoms. Kadangi miðkai visuomeneiyra svarbûs daugeliu aspektø, tai vykdomasáva<strong>ir</strong>ias reformas reikia aptarti tieksu mokslo, tiek su plaèiàja visuomene.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 43
Lietuvos mokslø akademijos (LMA) <strong>ir</strong>Ðvietimo <strong>ir</strong> mokslo ministerijos (ÐMM)organizuojamos kasmetinës mokslinëskonferencijos mokytojams jau tampatradicinës.Biologijosmokslø áva<strong>ir</strong>ovë <strong>ir</strong>naujos kryptysLietuvojeProf. habil. dr. Vytas TAMOÐIÛNASLMA narys korespondentas,Biologijos, medicinos <strong>ir</strong> geomoksløskyriaus p<strong>ir</strong>mininko pavaduotojasJau 2006 m. LMA mokslininkai, švietimodarbuotojai <strong>ir</strong> biologijos mokytojaikalbëjo ne tik apie kasdienius rûpesèius,t.y. apie geresná biologijos dalyko dëstymà,mokiniø paruoðimà, jø galimybesástoti á aukðtàsias mokyklas, bet <strong>ir</strong> aptarëapskritai biologijos mokslø bûklæ <strong>ir</strong> ðiømokslø raidos perspektyvas Lietuvoje.Beje, kitais metais biologijos mokytojai toliautobulinosi – jie susitiko su medikais,kurie iðdëstë aktualias transplancijos <strong>ir</strong> kitasmedicinos problemas. Vëliau LMA nariai– geologai <strong>ir</strong> jø profilio tarnybø vadovai– buvo susitikæ su geografijos mokytojais<strong>ir</strong> aptarë geomokslø problemas.Tokios iniciatyvos p<strong>ir</strong>mieji ëmësi LMABiologijos, medicinos <strong>ir</strong> geomokslø skyriausmokslininkai <strong>ir</strong>, þinoma, ÐMM Pagrindinio<strong>ir</strong> vidurinio ugdymo skyriausspecialistai. Ðiais metais tradicinëje biologijosmokytojø konferencijoje dalyvavone tik minëtø organizacijø mokslininkai,bet <strong>ir</strong> Ugdymo plëtotës centras (d<strong>ir</strong>ektoriusG.Vaidelis), Biologijos mokytojøasociacija (p<strong>ir</strong>mininkas R.Darafëjus).Taigi mokslinë konferencija ðá kartà2010 m. spalio 20 d. vyko LMA Didþiojojesalëje. Buvo daug norinèiø joje dalyvauti(taèiau iðankstinë registracija priëmë tik per200 biologijos mokytojø). Pas<strong>ir</strong>odo, tokioskonferencijos reikalingos ne tik biologijosmokytojams, kurie gauna naujausià informacijà,bet naudingos <strong>ir</strong> mokslininkams.Valdemaras RazumasPranešimus daugiausia skaitë LMABiologijos, medicinos <strong>ir</strong> geomokslø skyriausnariai, kuriø tiesioginis darbas susijæssu akademine veikla, t.y. dëstymu universitetuose.Tikëkimës, kad netolimojeateityje jie susidurs su tø paèiø biologijosmokytojø parengtais moksleiviais. Todëlsvarbu naujausias þinias pateikti mokytojams,kurie jas perduos savo mokiniams.Gaila, kad šios iniciatyvos neparëmëkitø LMA mokslø skyriø nariai, tai savosveikinimo kalboje pabrëþë LMA prezidentasakad. Valdemaras Razumas. Perduotimokslo þinias mokytojams bûtønaudinga <strong>ir</strong> humanitariniø, <strong>ir</strong> tiksliøjø, <strong>ir</strong>technologijos mokslø srièiø atstovams.Juo labiau kad LMA uþmezgë tiesioginiusryðius su Lietuvos moksleiviø akademija(ávyko speciali sesija, be to, LMA rengiajaunøjø studentø konkursus, konferencijas– rûpinasi jaunøjø pilieèiø ateitimi).P<strong>ir</strong>mininkaujant LMA Biologijos, medicinos<strong>ir</strong> geomokslø skyriaus p<strong>ir</strong>mininkui,LMA nariui korespondentui VytautuiBasiui <strong>ir</strong> ŠMM atstovei Jurgitai Nemanienei,konferencijà pradëjo <strong>Vilniaus</strong> universiteto(VU) Zoologijos katedros vedëjasprof. habil. dr. Rimantas Rakauskas, kurispraneðimo ,,Rûðies problema biologijoje“pradþioje pabrëþë, jog tyrinëtojamsbûtina preciziðkai rûpintis <strong>ir</strong> patikimai apibûdintityrinëjamà rûðá, nesvarbu, ar taibûtø fiziologas, biochemikas ar genetikas,nes kitaip tokiø bandymø ar eksperimentøneámanoma pakartoti, palygintisu kitais, o tuo labiau – patikrinti iðkeltashipotezes. Tad viena ið rûðies problemøbiologijoje – rûðá paþinti. Dar þymus angløgamtininkas Èarlzas Darvinas (1809–1882) stebëjosi, kad neaiðku, kuri formalaikytina rûðimi, o dar blogiau, kad daugeliuatvejø klausimas apie rûðá sprendþiamas...balsødauguma!Dabar rûðis laikoma ekologiniu vienetu,kaip teigë prof. R.Rakauskas. Kita vertus,rûðis yra genetinis vienetas, taèiaujos genomas gali keistis. Apskritai, rûðisyra realiai gamtoje egzistuojanti populiacijøsistema, nors pasiþymi panaðiomismorfologinëmis, fiziologinëmis, biocheminëmis<strong>ir</strong> kitomis savybëmis. Rûðis uþimatam tikrà arealà, eksploatuoja specifinæekologinæ niðà, kryþminasi tarpusavyje,o svarbiausia – duoda vislius palikuonis.Rûðys sk<strong>ir</strong>tingos, pvz., dvi ar daugiauartimø rûðiø gali bûti labai panaðiosmorfologiniais poþymiais, bet atsk<strong>ir</strong>tosreprodukciniais barjerais. Kitos rûðys, manoma,yra kilusios ið vienos rûðies, arealuisuskilus (dël kalnodaros procesø, þemynødreifo, ledynmeèiø <strong>ir</strong> kt.) á kelis fragmentus.Pavyzdys gali bûti Europoje <strong>ir</strong>Ðiaurës Amerikoje gyvenanèiø serbentinësAphis genties amarø rûðys (R.Rakauskas,2000). Profesorius teigia, kadnegalima vadovautis vienu kriterijumi, tikjuos derinant ámanoma išsk<strong>ir</strong>ti vienà ar kitàrûðá. Pvz., genetinis kriterijus nurodorûðies filogenetinæ kilmæ.Kiek neáprastai savo praneðimà ,,Augaløinvazyvumo teoriniai <strong>ir</strong> praktiniai aspektai“pradëjo LMA narys korespondentas,VU Botanikos <strong>ir</strong> genetikos katedros44 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Vytautas Basys <strong>ir</strong> Jurgita Nemanienë Rimantas Rakauskas Jonas Naujalisvedëjas prof. habil. dr. Jonas Naujalis, kurisvisø pamëgtà, ypaè kepant duonà, balináajerà (Acorus calamus) priskyrë invaziniamsaugalams. Ðis augalas Lietuvojeuþfiksuotas seniai – 1791 metais. Prof.J.Naujalis priminë, kad adventyvinei (lot.adventius – atëjæs ið kitur, svetimas, pvz.,augalas – þmogaus ar gyvûnø atneðtas(perkeltas) ið kitø kraðtø, iðskyrus introdukuotus)florai apibûdinti buvo vartojamaáva<strong>ir</strong>i terminologija, praneðëjas išvardijodaugiau kaip 10 pavadinimø. Aiðku,tai labai naudinga biologijos mokytojams,nes, susidurdami su áva<strong>ir</strong>iais pavadinimais,ypaè sklaidydami senesnæ literatûrà,mokytojai galës suprasti, kad áva<strong>ir</strong>iosevietose kalbama apie tuos paèius adventyviniusaugalus.Prof. J.Naujalis augalø invazijomis daþniausiaivadina naujø augalø populiacijøformavimàsi uþ rûðiai natûraliø arealø ribos.Tokiø invazijø metu svetimi augalainatûralizuojasi vietinëse bendrijose, kaipatsitiko <strong>ir</strong> su baliniu ajeru. Praneðëjas pateikë<strong>ir</strong> ðiek tiek ,,floristinës“ statistikos: pasaulyjeþinoma per 350 tûkst. archegoniniø<strong>ir</strong> þiediniø augalø rûðiø. Lietuvoje þinomostik 1334 induoèiø augalø rûðys, nedidelë(16 rûðiø) dalis – matyt, iðnykusi mûsøkraðte. Taip pat þinoma, kad mûsø kraðteauga apie 570 svetimþemiø induoèiø augalørûðiø. Nors apskritai botaninio statusoaugalø rûðiø nuolat daugëja, taèiau apie40 rûðiø jau dabar invazinës, dar apie 70yra potencialiai invazinës. Samanø <strong>ir</strong>gi yraapie 20 invaziniø rûðiø.Þymus gamtininkas È.Darvinas jauXIX a. pradþioje (1831–1836), plaukdamasBiglio laivu, pastebëjo, kad Europos Vidurþemiojûros pakrantëse savaime augantisDygusis artišokas skverbiasi á Argentinospievas. Jau tada Darvinas teigë, kad augalaidauginasi geometrinës progresijosbûdu <strong>ir</strong> stengiasi uþimti kiekvienà laisvàvietà, daug kur sparèiai iðstumdami vietinesrûðis. Be to, jeigu viena rûðis yra kuonors pranašesnë uþ kità rûðá, tai ji per labaitrumpà laikà visiðkai arba ið dalies jàiðstums. Kita vertus, jei abi rûðys gerai prisitaikiusiosprie uþimamø vietø, tikriausiaiV<strong>ir</strong>ginijos VALUCKIENËS nuotr.jos abi <strong>ir</strong> laikysis atsk<strong>ir</strong>ose vietose <strong>ir</strong> greièiausiaineribotà laikà.Svarbiausias informacijos ðaltinisapie adventyvinius augalus Lietuvoje buvoVU prof. Marijos Natkevièaitës-Ivanauskienësgana ilgas straipsnis „LietuvosTSR adventyvinë flora“ Lietuvos TSRMA Biologijos instituto darbuose, 1951,1: 77–124. Pas<strong>ir</strong>odo, kad XX a. viduryjeinduoèiø augalø adventyvinæ florà sudarë134 rûðiø atstovai.Pastaruoju metu oficialus poþiûris á augaløinvazyvumo problemà grieþtesnis.1995 m. Þenevoje priimta Biologinës áva<strong>ir</strong>ovëskonvencija, kuri ápareigoja valstybesne tik kontroliuoti svetimþemius augalus,galinèius sukelti grësmæ vietinëmsaugimvietëms arba net atsk<strong>ir</strong>oms rûðims.Bûtina kontroliuoti introdukcijà arba naikintijau uþneðtø rûðiø atstovus.2001 m. Lietuvoje specialios komisijossudarytas ,,Kenksmingø <strong>ir</strong> naikintinølaukiniø augalø <strong>ir</strong> grybø“ sàraðas. Pvz., mûsøðalyje naikintinu paskelbtas Sosnovskiobarðtis (perspektyvusis silosinis augalas),kuris introdukuotas 1950 m., dabar paplitæspakelëse, greta vandens telkiniø. Manoma,kad Sosnovskio barðtis Lietuvojejau uþima apie 10 000 ha, tarpsta netgimiðkuose <strong>ir</strong> uþima apie 200 ha jø ploto.Augalø adventyvumà, kaip teigë praneðëjas,riboja geografiniai, klimatiniai,ekologiniai, reprodukciniai barjerai. Reikðmësturi <strong>ir</strong> bendrijø uþdarumas. Prof.J.Naujalis savo praneðime kalbëjo apieadventyviniø augalø natûralizacijos laipsná,invazijos greitá, atsk<strong>ir</strong>us invazijø etapus<strong>ir</strong> kt. Invaziniø augalø rûðys kelia ekologiniø,ekonominiø, socialiniø, evoliuciniøproblemø. Vis dëlto pagrindinë problema– patikimø moksliniø duomenøapie invaziantø biologijà stoka. Paèios minimaliausiosprogramos turi atsakyti, koksbuveiniø pobûdis, padëti suvokti ontogenezæ<strong>ir</strong> sezoninæ raidà, þinoti dauginimosi<strong>ir</strong> plitimo bûdus, populiacijø sudëtá <strong>ir</strong>dinamikà, poveiká aplinkai, biologiná produktyvumà<strong>ir</strong> kt.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 45
Ilgo gyvenimosuvestinëÞinomas lietuviø raðytojas, poetas VacysReimeris kitais metais ðvæs garbingàsavo devyniasdeðimtojo gimtadienio jubiliejø.Brandi, solidi sukaktis. Lietuvos raðytojøðeimoje – jis pats vyriausias literatas.Nieko stebëtina, jog <strong>ir</strong> nueitas gyvenimokelias – turiningas. „Prisipaþástu –gyvenau...“, – atv<strong>ir</strong>auja poetas áþanginiameþodyje „Á baltà klausianèià erdvæ...“,iðspausdintame naujoje Vacio Reimerioknygoje „...buvo...“ (640 p., iðleido „Þuvëdros“leidykla).Išties solidi knyga, aprëpianti ne tikilgà Vacio Reimerio gyvenimo kelià, bet<strong>ir</strong> supaþindinanti skaitytojà su daugybeliteratûros <strong>ir</strong> kultûros veikëjø, ávykiø, nutikimø.Jau áþanginiame knygos þodyjeV.Reimeris raðo: „Mintyse kyla <strong>ir</strong> lyg vaizdajuostëjeprabëga tiek daug visa ko –nuo vaikystëje áspausto basos kojos pëdsakokiemo þemëje iki skrydþiø oro laineriaisper meridianus <strong>ir</strong> pusiaujus, nuoðalia ramunëlës þiedo klausytos kamanësdainos iki planetos didmiesèiø alsaustriukðmo, nuo motinos mielos glamonësiki karðtos meilës artimam þmogui, nuop<strong>ir</strong>mos paþinties su raðto slëpiniu iki asmeninëspat<strong>ir</strong>ties dalyvaujant knygos pasauliokûrime. Atrodo – begalinës distancijos,neaprëpiami reiðkiniai“.Šioje solidþios apimties vaizduojamuojupasakojimu vertingoje knygoje atsispindikone visi autoriaus <strong>ir</strong> Lietuvos gyvenimovingiai, realijos, kultûros ðviesuliøportretai. Rašytojo gyvenimo kelyje sukositokios ryðkios <strong>ir</strong> savaimingos asmenybës,kaip Salomëja Nëris <strong>ir</strong> AntanasVenclova, Juozas Baltuðis <strong>ir</strong> EduardasMieþelaitis, Telesforas Kulakauskas <strong>ir</strong> ViktorasKuprevièius, Bronys Raila <strong>ir</strong> BernardasBrazdþionis... Knygoje jie anaiptol neiðvardijami,o apie juos pasakojama, pasakojamagyvai, patraukliai, nevengiantnetikëtø epizodø, ryðkiø detaliø, psichologiniøðtrichø. Beveik du deðimtmeèiusVacys Reimeris d<strong>ir</strong>bo savaitraðèio „Literatûra<strong>ir</strong> menas“ redaktoriumi, vëliau septyniolikametø vadovavo laikraðèio „Gimtasiskraðtas“ redakcijai, po to buvo Taikoskomiteto p<strong>ir</strong>mininku. Kiekvienoje darbovietëje– vis nauji þmonës, nauji susitikimai,pokalbiai. Skaitantiesiems knygàbus ádomu pasekti, kaip ðiuose spaudosleidiniuose mezgësi kûrybos ak<strong>ir</strong>aèiai,brendo jaunieji menininkai, gimë netikëtosidëjos <strong>ir</strong> sumanymai.Knygoje gyvai plaka autoriaus ð<strong>ir</strong>dis,jo esybë, nugyvento laiko autentika. Visaspasakojimas iðsitenka septyniuosestambiuose skyriuose, kuriø kiekvienaspavadinimas <strong>ir</strong> sueiliuojamas (ne veltuiautorius – poetas!),<strong>ir</strong> kiekvieno pradþioje pateikiamasmeniškas piešinys (autorius turi <strong>ir</strong> dailininkotalentà, – skaitytojas galës tuo ásitikintipaþvelgæs á autoriaus pieðiniø reprodukcijas).„Gimta, uþaugta, gyventa palei Baltijonskubanèià Ventà...“ – taip pavadintasp<strong>ir</strong>masis knygos skyrius. Ið ðio pavadinimonesunku suvokti, jog autorius èia kalbaapie jo vaikystæ <strong>ir</strong> jaunystës metus apjuosusiàVentà – su þydrais vingiais <strong>ir</strong> slëpiningaisuþutëkiais, sietuvomis <strong>ir</strong> brastomis,su ajerø <strong>ir</strong> meldø priþëlusiais pakraðèiais,uþ kuriø glûdëjo gilûs duburiai. „Ventadar gyva, – rašo autorius, – dar pilnavandens lelijø <strong>ir</strong> neiðnykstanèiø prisiminimø.Tai ne tik sidabrinë vandens tëkmë,tai <strong>ir</strong> judrus veidrodis, kuriame matai atsispindinèiusdaugybæ dienø <strong>ir</strong> metø, ðimtuslaiko srovës nuneðtø tolyn þmoniø veidø,likimø. Kaip <strong>ir</strong> kadais, èia svaiginanèiaiatsispindi gimtinës dangus“. Jautriai,ðiltai autorius prisimena savo vaikystæ Ventospakrantëje ásikûrusiuose Kurðënuose,paþeria spalvingø detaliø, sukuria ásimintinøherojø, sutiktø jo gyvenimo kely.Bûtent ið èia, ið Kurðënø, poeto keliasvingiavo á Rusijos platumas, vëliau –Maskvà, ið kurios gráþta jau á pokarinæ Lietuvà.Tie karo <strong>ir</strong> pokario epizodai vëlgi paþeriagausybæ ádomiausiø faktø, detaliø,kurie daugeliui skaitytojø suteiks tikrà atradimodþiaugsmà.Knygos baigiamajame skyriuje V.Reimeris,pergyvenæs tiek ávykiø, istorijø, sutikæsdaugybæ neuþm<strong>ir</strong>ðtamø þmoniø, prisipaþástastengæsis atrinkti tai, kas svarbu,kas atmintina <strong>ir</strong> kas ádomu ne tik pa-Praneðëjas pasidalijo <strong>ir</strong> asmeniniu patyrimu,nagrinëjant Kurtuvënø regioninioparko (Ðiauliø <strong>ir</strong> Kelmës r.) adventyviniøaugalø taksonominæ sudëtá, jø geografijà<strong>ir</strong> kt.Ðiø eiluèiø autorius su savo praneðimu,,persikëlë“ á organizmo apsaugà <strong>ir</strong>praneðime gvildeno vienos ið gyvybiniø– imuninës sistemos struktûrà <strong>ir</strong> jos funkcijøypatumus. Vienas ið ðios sistemosypatumø – glaudus <strong>ir</strong> abipusis ryšys sunervø <strong>ir</strong> endokrinine sistemomis. Bet kuriosgyvybinës sistemos paþeidimas turësátakos <strong>ir</strong> imuninei bûklei, vaizdþiai tariant,teigiamas stresas aktyvins imuninæsistemà, o neigiamas stresas – slopins.Praneðëjas supaþindino su imuninës (lim-foidinës) sistemos ypatumais: p<strong>ir</strong>miniais(pagrindiniais) <strong>ir</strong> antriniais limfoidiniais organais,kurie iðsidëstæ visame organizme<strong>ir</strong> saugo já nuo áva<strong>ir</strong>iø ligø sukëlëjø. Antrasimuninës sistemos ypatumas – imuninëssistemos làstelës ar molekulës nuolatjuda, vyksta jø rec<strong>ir</strong>kuliacija. Visavertëimuninë sistema sugeba atpaþinti (treèiasypatumas) ligos sukëlëjà <strong>ir</strong> já paðalinti –fagocituojant, citotoksiðkai veikiant, eliminuojantið organizmo. Molekulinë imunologijaleidþia geriau paþinti atpaþinimo,signalo perdavimo, imuninio atsako <strong>ir</strong> kitusprocesus. Imunologijoje (ketv<strong>ir</strong>tasypatumas) naudojami ne tik imunologiniaimetodai, bet <strong>ir</strong> biocheminiai, genetiniaibei daugelis kitø. Biologijos mokytoju<strong>ir</strong>eikia suprasti <strong>ir</strong> ágimtø bei ágytø imunodeficitøátakà (pvz., AIDS infekcija). Bûtinasuprasti transplantacijos procesus <strong>ir</strong>jø reikðmæ organizmo iðgyvenimui. Labaisvarbu moksleiviams paaiðkinti <strong>ir</strong> skiepøprasmæ, apibûdinti pagrindines vakcinas.Dabar mes þinome, kas gamina imunokompetentineslàsteles. Tampa aiðku,kaip jos komunikuoja, kad turi atsk<strong>ir</strong>us receptorius,kuriuos naudoja tarpusavio sàveikai,kontaktams su antigenais ar antikûnais.Galima <strong>ir</strong> identifikuoti imunokompetentineslàsteles, nors jos turi daugiaukaip 350 þymenø (làsteliø diferenciacijosmolekuliø). Imuninio atsako veiklà kontroliuojane tik imuninio atsako genai, bet<strong>ir</strong> specialios medþiagos – citokinai, po-46 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
èiam atsiminimø autoriui. Jis rašo:„Stengiausi, bet, kaip sakoma, medþiagaprieðinosi, faktai <strong>ir</strong> þmonës neatsk<strong>ir</strong>iamaisusijæ su laiku, vieta, reikðme.Kaip kad stygos susijusios su muzikosinstrumentu. Atrodë, jei nutrauksi tà arkità atsiminimø stygà, nutrûks <strong>ir</strong> gyvenimomuzika. Perfrazuojant Demokrità,pasakiusá, kad vienas þmogus man atstojatautà, o tauta – vienà þmogø, pasakyèiau,kad tas ar kitas mano gyvenimoávykis ar þmogus, kurá prisimenu,man yra mano gyvenimas. Norint paraðytiknygà apie save, kiek ámanoma, reikiastengtis galvoti apie kitus“.Vacys Reimeris, pasakodamas apiesavo praeitá, ið tiesø pateikë daugybæ detaliøapie kitø – þinomø ar maþiau þinomø– þmoniø gyvenimus. Ir pateikë, svarbiausia,su graþia, pag<strong>ir</strong>tina tolerancija. Dabarneretai tenka skaityti prisiminimø knygas,kuriose autoriai kiek ámanydami aukðtinasave <strong>ir</strong> kartais visai nepelnytai juodina kitus,sutiktus gyvenimo kely. Jie tarsi kerðijasavo bendradarbiams bei buvusiemsbièiuliams, suvedinëja sàskaitas...Vacio Reimerio knygoje „...buvo...“viso to nëra. Su meile <strong>ir</strong> atida jis pasakoja<strong>ir</strong> apie tuos, kurie kadaise gelbëjoautoriui, <strong>ir</strong> tuos, kurie paliko jam gal <strong>ir</strong>ne patá geriausià áspûdá. Meilë <strong>ir</strong> pagarbavaizduojamiesiems personaþams –iðsk<strong>ir</strong>tinis <strong>ir</strong> pag<strong>ir</strong>tinas Vacio Reimerioknygos bruoþas.Gal ne kiekvienas skaitytojas ryðisskaityti toká didþiulá (pusseptinto ðimtopuslapiø) foliantà, bet kas ryðis, tas tikrainepasigailës. „Þadëdamas nenuobodþiàþodþio palydà, kvieèiu drauge pakeliautipraëjusio ðimtmeèio baigmësvingiais per istorines griûtis, karus, visømûsø bûties pokyèius“, – kvieèia autoriusbaigiamajame knygos þodyje.Stasys LIPSKISpuliariai vadinami „molekuliniais kurjeriais“.Be to, imunologiniai metodai taikomi<strong>ir</strong> kitose srityse – biochemijoje, genetikoje,biotechnologijoje <strong>ir</strong> net kriminalistikoje.Áva<strong>ir</strong>ûs biologijos dalykai dëstomibiologinio profilio universitetuose, pvz.,vien imunologijos kursai skaitomi 4 sk<strong>ir</strong>tinguoseuniversitetuose: VU, VytautoDidþiojo, Gedimino technikos, <strong>Vilniaus</strong>pedagoginiame <strong>ir</strong> kitose mokymo ástaigose.Todël biologijos mokytojai turi bûtisupaþindinti su biologijos áva<strong>ir</strong>ove <strong>ir</strong> naujomisjos kryptimis, kad galëtø geriauparuoðti moksleivius tolesnëms studijomsuniversitetuose ar kolegijose.Ernestas Hemingvëjus ten vaþiavo medþioti savanose <strong>ir</strong> þvejotiIndijos vandenyne, danø raðytoja Karen Bliksen tarp tø þaliø kalvøturëjo savo ûká, o pagal jos atsiminimø knygà vëliau buvo pastatytasþymus Holivudo filmas „Ið Afrikos“. Ið tø raðytojø darbø <strong>ir</strong> dokumentiniøfilmø bei nuotraukø apie laukinæ gamtà mes jau pusæ amþiaussavo galvose kuriame Kenijos vaizdà. Pridëkime vienà þymiausiøpasaulyje masajø gentá <strong>ir</strong> iðtverminguosius Kenijos bëgikus... Ðtai <strong>ir</strong>visas ðios pusiaujo ðalies paveikslas. O kokiomis spalvomis Afrikosð<strong>ir</strong>dimi vadinama Kenija pasipildë ðiais laikais?„Mzungu“ gyvenimasþaliøjø kalvøkraðteTarp rojaus Þemëje <strong>ir</strong> chaosoMykolas VADIŠISKenija ne tik literatûriðkai galëtø bûtivadinama Afrikos ð<strong>ir</strong>dimi, tai viena ekonomiškaistipriausiø Juodojo þemynošaliø. Sostinë Na<strong>ir</strong>obis jau tapo namaistrims su puse milijono gyventojø. Ðis dangoraiþiø<strong>ir</strong> lûðnynø didmiestis vadinamasvisos Rytø Afrikos verslo centru, o politinës<strong>ir</strong> socialinës reformos padarë Kenijàdar konkurencingesnæ ne tik tarp kaimyniø,bet <strong>ir</strong> pasaulyje.Ir nors ekonomiškai ši valstybë vis labiaustiprëja bei þengia dideliais þingsniaisá prieká, taèiau vis dar iðlieka dideliøkontrastø ðalis, balansuojanti tarp rojausÞemëje <strong>ir</strong> chaoso.Na<strong>ir</strong>obis – geriausias to pavyzdys. Nusileidusoro uoste, uþ tvoros galima iðvystididþiuliuose laisvuose plotuose risnojanèiasþ<strong>ir</strong>afas, taèiau jau kitoje pusëjechaotiðkai dygsta antenomis apkarstytidaugiabuèiai. Miesto centras blizga mëlynostiklo dangoraiþiais, taèiau iðklydusið jo galima patekti á bekraðèius skardiniønameliø gyvenamuosius rajonus susavomis taisyklëmis <strong>ir</strong> gyvenimo bûdu.Parduotuviø lentynose šalia vienas kitoblizga naujutëliai kompiuteriai <strong>ir</strong> metaliniaiþarijomis kaitinami lygintuvai. Visuosemiesto supermarketuose p<strong>ir</strong>kiniaikišami á plastikinius maiðelius, taèiau varganaðiukðliø iðveþimo sistema neturi neipajëgø apsikuopti, nei vietos, kur galëtøpadëti surinktas ðiukðles. Tokiø kontrastøsàraðà galima bûtø tæsti be galo.Vieno iš šios šalies tikrai neatimsi – gamtosáva<strong>ir</strong>ovës <strong>ir</strong> puikaus klimato. Bekraðtëssavanos, dþiunglës, didþiuliai eþerai <strong>ir</strong> kalnynai,dykumos, kanjonai <strong>ir</strong> uolëtos vësioskalnø v<strong>ir</strong>ðûnës, tropinë Indijos vandenynopakrantë <strong>ir</strong> mangroviø miðkais apþëlusiossalos. Tai puikios sàlygos visus metus augintikavà, arbatà, kukurûzus, ananasus <strong>ir</strong>mango vaisius, bulves, bananus, kokosorieðutus <strong>ir</strong> pomidorus. Tiesa, galima rastiKakamegos dþiunglëse<strong>ir</strong> tokiø vietø, kur þmonës kovoja dël vandenslaðo, o perkarusios akmenuotose dykumosebesigananèios karvës yra didþiausiasgyventojø turtas.Vis dëlto tai rojaus kampelis Þemëje,kur viskas auga <strong>ir</strong> gyvena visi didþiausiplanetos þinduoliai, tik neiðvengiamai besipleèianticivilizacija, techniniai laimëjimai<strong>ir</strong> kartu su paþanga atkeliaujanèiosproblemos nevaldomai verþiasi á ðias þaliàsiasAfrikos kalvas.Kenijos gyventojaiÞvelgiant á Kenijos þmones, <strong>ir</strong> vël gali-Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 47
ma surasti ðimtus paradoksø. Kad <strong>ir</strong> krikðèionybës,islamo bei senøjø tikëjimø susidûrimas.Kenijoje gyvena 42 gentys. Visossu savomis tradicijomis <strong>ir</strong> kalbomis,taèiau 80 procentø ðalies gyventojø – krikðèionysprotestantai <strong>ir</strong> katalikai. Vis dëlto darkolonializmo laikais iš Vakarø áskiepytastikëjimas raudonoje Kenijos d<strong>ir</strong>voje sudygovisiðkai kitaip. Dauguma Kenijos gyventojøkiekvienà sekmadiená keliauja á baþnyèià,gieda Jëzø Kristø garbinanèias giesmes,turi jo paveiksliukà gyvenamajameLiûtë ilsisi ant ðakos. Nakuru nacionalinis parkasZebrë su jaunikliu Nakurunacionaliniame parkekambaryje <strong>ir</strong> kalba maldas prieð valgá arpasibaigus dienos darbams. Bet, atlikæ ðiàpareigà, jie prasitaria tiká „nakties bëgikais“,raganomis, gyvaèiø uþkalbëjimais ar bûrimuið vandens ratilø. Taip pat vyras èia galiturëti keletà þmonø, kurias per suþadëtuviøceremonijà vis dar perka uþ karviø kaimenæ.Vyrai sau leidþia <strong>ir</strong> dar daugiau: visainatûralu <strong>ir</strong> priimta, kad, iðvaþiavæs á kitàmiestà <strong>ir</strong> trumpam palikæs ðeimà, vyrasgali turëti jø paèiø ávardytà „atsarginá ratà“– meiluþæ. Beje, bûtent dël ðios prieþastiesšalies vyriausybei <strong>ir</strong> sveikatos organizacijomslabai sunku uþk<strong>ir</strong>sti kelià vis darsparèiai plintanèiam ÞIV v<strong>ir</strong>usui <strong>ir</strong> AIDS. Na,o sekmadieniais <strong>ir</strong> vël á baþnyèià. Tai, ypaèpaðalieèiui, <strong>ir</strong> sudaro iðkreiptà krikðèioniðkotikëjimo <strong>ir</strong> afrikietiškos realybës vaizdà.2010 m. Kenijos visuomenë þengianaujà savo valstybës raidos þingsná. Priimtanauja ðalies konstitucija, kuri pakeitëjau ðvinkti pradëjusià senàjà, galiojanèiàdar nuo britø kolonizacijos pabaigosprieð 50 metø. Naujame <strong>ir</strong> moderniameðalies ástatyme siekiama garantuoti þmogauslaisves, lyèiø lygybæ,maþinamosprezidentinës galios,átv<strong>ir</strong>tinama demokratija,bandoma uþk<strong>ir</strong>stikelià genèiø nesutarimams,pradedamaágyvendinti þemës reforma,kurios metustambiø þemvaldþiøþemæ bus mëginamapadalyti daugumaipilieèiø, skelbiamaskaras korupcijai <strong>ir</strong> pask<strong>ir</strong>tosgrieþtos bausmësuþ maiðtø beinesantaikos kurstymà.Ir vis dëlto ðiaisolidþiai konstitucijaivisuotiniame referendumevos kojos nepakišoatsargiai áteisintiabortai <strong>ir</strong> islamoreliginiai kadi teismai,kuriuose musulmonaidaþniausiai bylinëjasidël santuokos.Gana didelei daliaikrikðèioniø ðie konstitucijosáraðai sukëlëpasipiktinimà, o taitaip pat rodo auganèiàátampà tarp musulmonø,daugiausiaigyvenanèiø Indi-Turkanos þmonësjos vandenyno pakrantëje, <strong>ir</strong> Kenijos katalikøbei protestantø.– Dabar tai jau mes ðausime á v<strong>ir</strong>ðøgreièiau nei bet kada, – priëmus konstitucijàprasitarë vienas kalenjinø gentiesKenijos gyventojas. – Svarbu tik iðvengtigenèiø nesutarimø, tokiø, kokie prasidëjo2007 m. po prezidento rinkimø, <strong>ir</strong> mestikrai ekonomiðkai sustiprësim bei ágyvendinsimsavo ambicingus planus tapti vidutiniøpajamø pasaulio valstybe.Planai ið tiesø ambicingi <strong>ir</strong>, svarbiausia,realûs. Tiesa, kada jie bus ágyvendinti,dar labai sunku nuspëti. Pagrindinis didesnioekonominio augimo stabdys –þmoniø pasyvumas bei darbo <strong>ir</strong> organizaciniøágûdþiø stoka. „Pole pole“ (lëèiau, lëèiau),– pasakys bene kiekvienas paskubintasKenijos gyventojas. Ðiltas klimatas,visus metus auginami gyvuliai <strong>ir</strong> darþovësneverèia þmoniø pasitempti, pas<strong>ir</strong>uošti þiemossunkumams. Todël <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>tumo nëra,ar darbas (pvz., naujas kelias) bus padarytasper mënesá, ar per penkis. Toks poþiûrisvyrauja visur, o daugiausiai valstybinëseinstitucijose. Jei kas nors mano, kadLietuvoje valdininkai d<strong>ir</strong>ba lëtai, reiktø pasiþiûrëti,kokie Kafkos koridoriai <strong>ir</strong> beprasmybëskambariai árengti Eldoreto, vienodidesniø Kenijos miestø, savivaldybëje.Èia raðomi milþiniðki planai, kuriamos stulbinanèiosstrategijos, taèiau Ðiauliø dydþiomiestas dar vis neturi paties paprasèiau-48 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Reikia pripaþinti, kad iðlaikyti toká savitàgyvenimo bûdà ðiais laikais begalimatik labai atokiose teritorijose, kur keliasið civilizuoto kraðto toks duobëtas, jogatvykti sugeba tik ištvermingiausi keliautojaibei prekybininkai.sio sàvartyno. Ir taip savivaldybë tvarkosivisose srityse.Didþiøjø miestø gyventojai traukia ðaláá prieká. Na<strong>ir</strong>obyje ásikûræs naujø komunikacijø<strong>ir</strong> verslo centras, Mombasos uostevyksta pagrindinë ðalies prekyba, Kisumumiestas ásikûræs prie strategiðkai svarbausvieno didþiausiø pasaulyje Viktorijos eþero,o Nakuru savo paðonëje turi turistus masinantánacionaliná parkà su rausvøjø flamingøeþeru <strong>ir</strong> savanose medþiojanèiaisliûtais. Vis dëlto atsigræþæ á Kenijos kaimàgalime iðvysti p<strong>ir</strong>mykðtá þmoniø gyvenimà.Paprasti kaimo gyventojai augina keletàoþkø ar karviø, turi lopinëlá þaliuojanèiø kukurûzø,kelis bananmedþius <strong>ir</strong> namelá, nudrëbtàið molio bei karvës mëðlo. Èia þmonëskalba savo genties kalba, þemæ d<strong>ir</strong>bapaprasèiausiais árankiais <strong>ir</strong> kasdien valgokukurûzø miltus su kopûstais ar ðpinatais.Retomis progomis iðsiverda jautienos troðkinio.Aplinkui kieme laksto po penkis ardaugiau vaikø.Masajø genties ávaizdis <strong>ir</strong> realybëTokio gentinio gyvenimo simboliu ikiðiol buvo laikomi masajai. Ði aukðtø <strong>ir</strong> stipriøliûtø medþiotojø gentis visame pasaulyjeiðgarsëjo tuo, kad, keièiantis gyvenimobûdui <strong>ir</strong> vis daugiau þmoniø besikeliantgyventi á miestus, masajai iðlaikë savokultûrà, gyvenimo bûdà <strong>ir</strong> paproèius.Taèiau <strong>ir</strong> èia ávyko paradoksalûs pokyèiai.Kenijos mokyklos moksleivisPamatæ, kad ið savo savitumo jie galiuþd<strong>ir</strong>bti <strong>ir</strong> pragyventi, masajai pavertë savoapdarus, papuoðalus <strong>ir</strong> netgi visà gyvenimobûdà pinigais. Jie sudaro tik 5proc. Kenijos gyventojø, taèiau masajø galimasutikti visur. Kisumu mieste gali juospamatyti su tradiciniais apdarais <strong>ir</strong> sidabriniaislaikrodþiais ant riešo þaidþianèiusnaktiniame klube biliardà, pardavinëjanèiussavo suvenyrus Indijos vandenyno kurortuose,d<strong>ir</strong>banèius vieðbuèiuose ar pardavinëjanèiusplastmasinius daikèiukusturguose. Net <strong>ir</strong> jø gyvenvietës tapo savotiðkomisKenijos Rumðiðkëmis, pritaikytomisbaltøjø turistø ágeidþiams tenkinti.Norint pajusti tikràjà Kenijos genèiø dvasià,masajus reikia palikti nuoðalyje <strong>ir</strong> trauktiá atokias vietas, tokias kaip dykumos prieTurkanos eþero. Sudano pasienyje ásikûræþmonës niekada negalvojo apie pinigø uþd<strong>ir</strong>bimàið turizmo. Jiems svarbiausia išgyventiskurdþioje aplinkoje. Kiekviena moterisnešioja vërinius, kad parodytø savo statusà<strong>ir</strong> padëtá bendruomenëje. Karðtoje dykumøsaulëje jie kûnà gobia keliomis skraistëmis,vaikus ásupa á spalvotus audeklus <strong>ir</strong>gyvena vakarais <strong>ir</strong> rytais, kai ne taip smarkiaipleškina kaitra. Atvykæs á didesná miestelá,ðiame smëlyne jautiesi lyg kitoje planetoje.Vieni á kitus baltieji <strong>ir</strong> Turkanos þmonësþiûri su tylia pagarba <strong>ir</strong> nepuola susitikæp<strong>ir</strong>mà sekundæ derëtis dël suvenyrø kainø,kaip jau áprasta sutikus masajà.Baltaodþiai KenijojeVakarieèiams romantiðkai skambantysnuotykiø ieðkotojø laikai Kenijoje jau baigësi.Nebëra hemingvëjiðkø liûtø medþiokliø,nebëra <strong>ir</strong> ûkiø, kuriuos valdytø baltiejiûkininkai, atvykæ ið Europos ar Amerikos.Visuose nacionaliniuose parkuose ramiaistoviniuojanèius gyvûnus fotografuoja bûriaituristø, o baltasis þmogus „mzungu“daþniausiai vietiniams asocijuojasi tik sustora pinigine <strong>ir</strong> ámantriausiais ágeidþiais.Taèiau Kenijoje vis daþniau pas<strong>ir</strong>odo<strong>ir</strong> kita baltøjø þmoniø grupë. Savanoriai <strong>ir</strong>áva<strong>ir</strong>iø projektø vadovai. Ðie Kenijoje ágyvendinasocialines programas, slaugovaikus, dalyvauja taikos misijose, lyèiø lygybës,edukaciniuose <strong>ir</strong> sveikatos projektuose,árengia buitiniø nuotekø beiðiukðliø surinkimo infrastruktûras.Ágyvendinant vienà Europos Sàjungosprojektà kartu su dar devyniais europieèiaisKenijon atvykau <strong>ir</strong> að. Pusmetá gyvenomeEldorete, d<strong>ir</strong>bome sporto <strong>ir</strong> jaunimoklubuose lyèiø lygybës, ekologijos<strong>ir</strong> ÞIV/AIDS srityse. Per tà laikà <strong>ir</strong> teko pastebëtiþaliøjø Afrikos kalvø kontrastus.Dalá jø patyriau pats ágyvendindamas projektus,kitus stebëjau ið ðalies.Anksèiau ðis kraðtas traukë baltuosiusdël savo egzotikos, galimybiø ûkininkauti<strong>ir</strong> pat<strong>ir</strong>ti nuotykiø. Dabar áva<strong>ir</strong>ialypë Kenijamasina viso pasaulio turistus <strong>ir</strong> poilsiautojussafariais, balto smëlio paplûdimiais, kalnais<strong>ir</strong> dþiunglëmis. Ir tik nedaugelis èiapasilieka ilgëliau, atranda veiklos, iððûkiø<strong>ir</strong> galimybiø gyventi turiningai bei intriguojanèiai.Nors nuotykiø ieðkotojø laikai jauyra pasibaigæ, taèiau ðiame rojaus <strong>ir</strong> švelnauschaoso, paradoksø <strong>ir</strong> kontrastø kraðteliûdna niekada nebûna.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 49
Dienos ðviesà iðvydo reikðminga knyga – „Maþoji Lietuva:lietuvininkø kovos“ (Vilnius, Andrena, 2010, 151 p.). Ta<strong>ir</strong>inkinys straipsniø, kuriuos paraðë þinomiausi mûsø laikoMaþosios Lietuvos tyrëjai. Knygà sudarë Maþosios Lietuvosreikalø tarybos p<strong>ir</strong>mininkas Vytautas Ðilas, jos mokslinisredaktorius – daktaras Alg<strong>ir</strong>das Matulevièius.Knyga ið karto patraukë dëmesá aktualumu,temø svarba <strong>ir</strong> aktyvia pilietiðkanuostata. Jos leitmotyvu galëtø bûti poetoAdomo Jakšto 1923 m. pasakyti þodþiai:„Lietuvà tverdamas Dievas Josiospusiau nedalino...“ Taip bûtø, jeigu prieBaltijos jûros gyvenusios baltø tautos nebûtøpatyrusios vokieèiø invazijos. Todëlnuo viduramþiø, nors <strong>ir</strong> ðalia, taèiau atsk<strong>ir</strong>aigyveno dvi Lietuvos – Didþioji <strong>ir</strong> Maþoji,esanti prie Nemuno þemupio <strong>ir</strong> ka<strong>ir</strong>iojokranto, uþimanti <strong>ir</strong> Priegliaus upës baseinà.Nors ðá kraðtà vadinti Maþàja Lietuvagalima tik atsiþvelgus á jos teritorijà (apie17 000 kv. km.), o ne á jos svarbà lietuviams,ypaè moksle, kultûroje, kalboje. JukMaþojoje Lietuvoje Martyno Maþvydo dëkapas<strong>ir</strong>odë p<strong>ir</strong>moji lietuviðka knyga, garsûsKristijono Donelaièio „Metai“, lietuviøtautinio atgimimo ðaukliai – „Auðra“ <strong>ir</strong> „Varpas“.Maþojoje Lietuvoje pas<strong>ir</strong>odë p<strong>ir</strong>mojilietuviø kalbos gramatika, p<strong>ir</strong>masis lietuviðkødainø rinkinys, p<strong>ir</strong>masis Biblijos vertimasá lietuviø kalbà, p<strong>ir</strong>masis lietuviðkaslaikraðtis, ávyko p<strong>ir</strong>moji lietuviø dainø ðventë<strong>ir</strong> t.t. Jau vien todël mes negalime bûtiabejingi ðiam kraðtui.Knyga p<strong>ir</strong>miausia vertinga tuo, kad jojeyra gausu duomenø apie lietuvininkø(kitaip – maþlietuviø) tautinæ padëtá Prûsijosvalstybëje, jø kovà prieð ðiurkðèià vokietinimopolitikà, maþlietuviø <strong>ir</strong> didlietuviøsk<strong>ir</strong>tumus <strong>ir</strong> tapatumus. Èia ypaè iðsisk<strong>ir</strong>iadaktaro Alg<strong>ir</strong>do Matulevièiaus iðsamusstraipsnis „Lietuvininkai: nuo kultûrinës autonomijosiki prisijungimo prie Lietuvosvalstybës“ (12–43 p.). Pasak jo, lietuvininkøbendruomenë Maþojoje Lietuvoje susiformavoið baltø genèiø XVI a. pradþioje.Autorius pateikia daug ádomiø faktø apielietuvininkø gyvenimà, santykius su baþnyèia,ðvietimà, spaudà, atskleidþia vokieèiøkolonistø pastangas iðguiti lietuviø kalbàið valstybinio, visuomeninio gyvenimo,ið pradþiø ádiegiant dvikalbystæ, vëliau sudarantitin palankias sàlygas vokieèiø kalbaiplisti. A.Matulevièius apie vokieèius kalbane tik principingai, bet <strong>ir</strong> objektyviai. Jisteigia, kad ne visi vokieèiai elgësi kaip kolonizatoriai,pateikia daug ádomiø faktøapie vokieèiø ðviesuolius, gynusius lietuvybæ,padëjusius plëtoti lituanistikà.Knygoje daug vietos sk<strong>ir</strong>iama TilþësAktui, kurá 1918 m. paskelbë Prûsø LietuvosTautinë Taryba. Ðis dokumentas trumpas,taèiau labai svarbus. Jo leitmotyvas– „priglausti Maþàjà Lietuvà prie DidþiosiosLietuvininkøkovosMaþojoje LietuvojeLietuvos“. Ðia tema aktyviai besidomintisVytautas Šilas pateikë du straipsnius: „TilþësAkto signatarai“ (52–63 p.) <strong>ir</strong> „TilþësAkto istorinë prasmë“ (69–75 p.) Ðá aktàpas<strong>ir</strong>aðë 24 þmonës. Daugelis jø þymûsveikëjai – Martynas Jankus, Enzys Jagomastas,Jonas Vanagaitis <strong>ir</strong> kiti. Deja, neVytautas ÞEIMANTASDalis MLRT 20-ies metø minëjimo dalyviø <strong>Vilniaus</strong> karininkø ramovëje (2009-12-18). Ið deðinëssëdi: P.Cidzikas, V.Bagdonavièius, B.Pulokienë, V.Ðilas, O.Dambrauskaitë, N.Ka<strong>ir</strong>iûkðtytë, T.Ðilienë; tupi:A.Jankus, A.Stakiðaitis; antroje eilëje stovi: P.Ðmitas, T.Lukðas, V.Bernotas, K.Juknius, V.Kondratienë,N.Kitkauskas, S.Kriðèiûnas, A.Vëbrienë, A.Matulevièius, I.Tumavièiûtë, V.Þeimantas; treèioje eilëje:J.Jogutis, V.Jurgilevièienë, J.Vilkauskas, E.Povilaitienë, O.Dabrienë, V.Ðapalas, E.Þvaigþdinas, neatpaþintasasmuo, R.Apanavièius, Þ.Simonaitisvisi signatarai yra gerai þinomi. Èia, anotautoriaus, reiktø laukti naujø tyrëjø, kurieuþpildytø esamas spragas.„Ðiandien Tilþës Aktas suteikia mums,lietuviams, teisæ <strong>ir</strong> pareigà daugiau domëtis<strong>ir</strong> rûpintis Karaliauèiaus kraðtu – p<strong>ir</strong>møjølietuviðkø knygø <strong>ir</strong> literatûrinës lietuviøkalbos gimtine“, – teigia Vytautas Šilas.Išeivijos autoriams atstovauja uþatlantëjeveikusio Maþosios Lietuvos rezistenciniosàjûdþio p<strong>ir</strong>mininko geopolitiko AlgioA.Regio (1914–2009) straipsnis „Iðþudytostautos ðauksmas: tesëti jos testamentà“(83–87 p.). Beje, ðio iðkilaus þmogauslëðomis buvo iðleista <strong>ir</strong> ði knyga.Knygos vertæ didina <strong>ir</strong> Erdmono Simonaièio(1888–1969), þymaus Maþosios Lietuvosveikëjo, Tilþës Akto <strong>ir</strong> Klaipëdos kraðtosukilimo iniciatoriaus, autentiški prisiminimai(43–51 p.). Bûdamas tø ávykiø liudininkas<strong>ir</strong> dalyvis, jis ádomiai pasakoja apiemaþlietuviø tautinio atgimimo lopðá Tilþæ,prancûzø okupacijà Klaipëdoje, Klaipëdoskraðto iðvadavimà 1923 metais.Knygos leidëjai negalëjo apeiti <strong>ir</strong> dabarkai kieno, daþniausiai ilgokai pabuvusiøgerø dëdþiø apmokomose komand<strong>ir</strong>uotëseVokietijoje, teigimo, kad 1923 m.Lietuva okupavo Klaipëdos kraðtà. Ðià svetimtauèiøperðamà teiginá objektyviai paneigëdaktarai Albertas Juðka straipsnyje„1923 metø sausio 15-oji – Klaipëdos kraðtookupacija?“ (88–96 p.) <strong>ir</strong> Dainius Þalimasstraipsnyje „Absurdiðka kalbëti, kadLietuva okupavo Klaipëdos kraðtà“ (97–103 p.).Knygoje pateikiami keli labai ádomûsþemëlapiai. Tai „Kalbø paplitimas MaþojojeLietuvoje 17 a. pradþioje“ <strong>ir</strong> „Lietuvininkøteritorija iki maro <strong>ir</strong> didþiosios vokieèiøkolonizacijos (18 a. pr.)“. Pastarasis þemëlapispalieka terpæ diskusijai, nes pateikiaáva<strong>ir</strong>ias (pagal F.Tedznerá, M.Toeppenà,50 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
A.Bezzenbergerá, kitus) lietuvininkø teritorijosribas. Man labiausiai priimtina daktaroA.Matulevièiaus koncepcija. Jo nuomone,tuomet lietuvininkø apgyventosþemës prasidëjo pieèiau Viðtyèio eþero<strong>ir</strong> tæsësi á Vakarus per Grabavà, Ingurà,Bartus, Prûsø Ylavà, Ðipapilæ, Þintus <strong>ir</strong>Ðventapilæ prie Aisèiø mariø.Retas <strong>ir</strong> 1919 m. JAV prezidento pask<strong>ir</strong>toskomisijos pasiûlytø Lietuvos valstybëssienø þemëlapis (105 p.). Ðios komisijosp<strong>ir</strong>mininkas Rytø Europos þinovas,istorikas, profesorius F.Golderis besikurianèiaiLietuvai priskyrë beveik pusæ(ðiaurinæ dalá su Tilþës <strong>ir</strong> Ragainësmiestais) dabartinës Karaliauèiaus srities,Seinus, Gardinà, Naugardukà,Sluckà, Drujà.Knygà iðleido Maþosios Lietuvos reikaløtaryba. Ji pristatoma Vytauto Ðiloiðsamiame apþvalginiame straipsnyje„Dvideðimt Maþosios Lietuvos reikalø tarybosgyvavimo metø“ (119–130 p.). Šitaryba per dvideðimtmetá daug nuveikë.Taèiau daugiausia savo entuziazmu, pasiaukojamudarbu. Taryba, nors <strong>ir</strong> sukurtatuomet veikusio aukðèiausio ðaliesvaldþios organo – Aukðèiausiosios TarybosPrezidiumo – nutarimu, taèiau iðvaldþios institucijø paramos, finansinës<strong>ir</strong> net moralinës, praktiðkai negauna.Mûsø valdþia turëtø keisti toká poþiûrá.Knygà papildo ádomûs <strong>ir</strong> Lietuvos istorija<strong>ir</strong>eikðmingi dokumentai. Tai MaþosiosLietuvos tarybos Vokietijoje, Fuldosmieste, 1946 m. paskelbta „MaþosiosLietuvos lietuviø deklaracija“ (P<strong>ir</strong>masisFuldos aktas), 1947 m. paskelbtas „MaþosiosLietuvos lietuviø protestas“ (AntrasisFuldos aktas), Maþosios Lietuvosrezistencinio sàjûdþio memorandumaspopieþiui Jonui Pauliui II (1988 m.), kitidokumentai.Knyga gausiai iliustruota retomis nuotraukomis,yra asmenvardþiø rodyklë.Manau, ji sudomins ne tik Lietuvos istorijabesidominèius þmones. Jà galëtø ádëmiaupaskaityti <strong>ir</strong> mûsø politikai.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos mokslø<strong>ir</strong> kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong>,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPas<strong>ir</strong>aðyta spaudai 2010-11-16SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.comSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas“, 2010Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo <strong>ir</strong> mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS <strong>ir</strong>GYVENIMAS 201011-12Eina nuo 1957 m. 2010 m.Nr. 11-12 (625-626) lapkritis, gruodisTurinysLietuvos geologijos tarnybai – 70 ............................. 2A.GAIÞUTIS Pedagoginës minties raida ................... 4J.R.STONIS VPU biosistematikai Himalajuose ......... 6J.R.STONIS, A.REMEIKIS Lyg pabaisø apsuptyje ... 6G.GAIGALAS Atomo fizikø susitikimas ................... 10J.MUREIKA Dvasingumas ...................................... 14A.VITKUS Nobelio medicinos premija .................... 16A.STANKEVIÈIENË, V.SNIEÐKIENËFitopatologijos mokslo raida Kaunobotanikos sode ....................................................... 18V.LAPINSKAS Skulptorius AntanasAleksandravièius <strong>ir</strong> Alytaus „Laisvës angelai“ ......... 20E.GARÐKA Programinis restauravimas .................. 22D.NORKIENË V. Puidokas: „Neretai naujastechnologijas perimamevieni p<strong>ir</strong>møjø Europoje“ .......................................... 25J.GRIGAS Nobelio fizikos premija .......................... 28E.DAGIENË Aukðtøjø mokyklødarbuotojø pat<strong>ir</strong>tis ................................................... 30Paroda „<strong>Vilniaus</strong> Bernardinø kapinës raðytiniuose<strong>ir</strong> ikonografiniuose ðaltiniuose“ ............................... 32A.AÞUBALIS ProfesoriuiBronislovui Balèyèiui – 85 ....................................... 33L.GRICIÛTË Onkologijos institutai Europoje .......... 34J.A.KRIKÐTOPAITIS Baltijos ðaliø moksloistorikai sus<strong>ir</strong>enka jau dvideðimt ketv<strong>ir</strong>tà kartà ........ 36Algimantui Nakui – 75 ............................................. 38R.OZOLINÈIUS, L.SADAUSKIENËValstybë <strong>ir</strong> miðkas, arba kodël valstybë turimiðkø <strong>ir</strong> kodël reguliuoja jø naudojimà ................... 38V.TAMOÐIÛNAS Biologijos mokslø áva<strong>ir</strong>ovë<strong>ir</strong> naujos kryptys Lietuvoje ...................................... 44S.LIPSKIS Ilgo gyvenimo suvestinë ........................ 46M.VADIÐIS „Mzungu“ gyvenimas þaliøjøkalvø kraðte ............................................................. 47V.ÞEIMANTAS Lietuvininkø kovosMaþojoje Lietuvoje .................................................. 50Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 51
Áteikti paþymëjimai LMA jaunøjø mokslininkø stipendijø konkurso nugalëtojams2010 m. liepos 1 d. Lietuvos mokslø akademijos prezidiumas paskyrë 15 stipendijø – 4 humanitariniø <strong>ir</strong> socialiniø, 11 fiziniø,biomedicinos <strong>ir</strong> technologijos mokslø srityse. 2010 m. rugsëjo 7 d. Lietuvos mokslø akademijoje ávyko susitikimas su ðio konkursonugalëtojais. LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas pasveikino 2010 – 2011 m. LMA jaunøjø mokslininkø konkursonugalëtojus <strong>ir</strong> áteikë jiems paþymëjimus.Rugsëjo 21–24 dienomis Lietuvosmokslø akademijoje vyko 7-toji Tarptautinëkonferencija „Atomø <strong>ir</strong> molekuliø duomenys<strong>ir</strong> jø taikymai“ (ICAMDATA2010).Konferencijos praneðimuose buvo apþvelgtinaujausi atomø <strong>ir</strong> molekuliø fizikosmoksliniai pasiekimai (tiek teoriniai,tiek <strong>ir</strong> eksperimentiniai) bei jø taikymai nanofizikos,astrofizikos, valdomos termobranduolinëssintezës, moderniø technologijø(pvz., efektyviø ðviesos ðaltiniø),medicinos (radioterapija) <strong>ir</strong> kitose srityse,taip pat iðryðkintos perspektyviausios tolesniøtyrimø kryptys. Konferencija buvogera proga susitikti atomø <strong>ir</strong> molekuliøduomenø gavëjams <strong>ir</strong> jø naudotojams,aptarti glaudesnio bendradarbiavimo galimybes.Daug dëmesio buvo sk<strong>ir</strong>ta atomø<strong>ir</strong> molekuliø duomenø bazëms kurti<strong>ir</strong> naudoti, jø tikslumui <strong>ir</strong> patikimumui ávertinti,duomenø mainams.Konferencijos tematika aktuali dideleiLietuvos mokslininkø daliai, áskaitant doktorantusbei vyresniøjø kursø fizikos studentus.Lietuvos mokslininkai, pristatydamisavo tyrimus tarptautinei mokslo bendruomenei,galëjo tokiu bûdu pasitikrintijø moksliná lygá bei uþmegzti naujus kontaktus.V<strong>ir</strong>ginijos VALUCKIENËS nuotr.52 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas” 2010 Nr. 11–12, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt
Change language