Valstybė ir miškas - Vilniaus universitetas

istorikaisusirenka jauketvirtà kartàkas. Orios išvaizdos profesorius, nors neskyrëreikiamo dëmesio teiginiø argumentacijai,kalbëjo grakðèiai ir iðraiðkingai.Talino konferencijos programojemokslo filosofija apëmë santykinai plaèiàir margà teminiu poþiûriu problematikossritá (jai buvo skirta 15 praneðimø). Filosofuotimëgstanèiuosius aplenkë medicinosistorijos atstovai. Kitos sritys taip patnebuvo nuskriaustos: èia nagrinëti gamtosmokslø, matematikos, inþinerinësveiklos, sociologijos, edukacijos ir muziejininkystësklausimai.Trijø Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos vadovai: profesoriaiJanis Stradinis, J.A.Krikðtopaitis ir Pëteris MiursepasKonferencijos darbà sekcijose vainikavodu baigiamosios plenarinës sesijos pranešimai.Profesorius Klodas Debriu (ClaudeDebru), atvykæs ið Sorbonos sistemojeveikianèios institucijos, pasiûlë auditorijaitemà „Mokslas ir þmogiðkasis normatyvumas“.Lektorius iš Paryþiaus, remdamasisteiginiu, kad mokslas ið esmës yranormatyvus sumanymas (programa, reguliuojamatam tikromis normomis), leidosi ápasaulinëje mokslo arenoje netylanèiasdiskusijas, pasitelkdamas tokiø klasikø,kaip Husserlis (Husserl), Vitgensteinas(Wittgenstein), teiginius. Analizuodamasjuos ir kitø autoriø keliamus klausimus, siekëapèiuopti paþinimo klodus, kuriuose,kaip jis pats mano, glûdi þmogiðkojo normatyvumoesmë. Remiantis lektoriaustekstu èia geriau tiktø sakyti „antropocentrinisnormatyvumas“. Pasiginèijæs suskeptiškai tuo klausimu nusiteikusiais sesijosdalyviais, profesorius liko ištikimas savooptimistiškai išreikštai sampratai.Antràjá praneðimà „Dvideðimt metø Baltijosvalstybiø mokslo istorijos ir filosofijoská atpasakosiu savo poþiûriu.1987 m. trijø Baltijos respublikø moksloistorijos lyderiai neoficialiai pasitaræ nusprendëpasitraukti ið TSRS Nacionaliniogamtos mokslø istorijos ir filosofijos susivienijimo,á kurio priklausomumà ir jo centralizuotovaldymo tinklà buvo patekusiossàjunginiø respublikø istorikø bendrijos,veikianèios kaip to centro padaliniai. Ir štaiestø mokslo istorijos tyrinëtojø lyderiai, tiesdamiprieš metus iškeltai idëjai kelià, pateikiakonkretø siûlymà, skelbiantá faktà,kad ákuriama Baltijos mokslo istorikø koordinacinëtaryba. Aktyviai veikiant JaniuiStradiniui, Koordinacinæ tarybà 1988 m. vasario10 d. patvirtina Latvijos MA Prezidiumas.Tam þingsniui pritaria ir Estijos MAvadovybë. Netrukus, tarpininkaujant Lietuvosmokslo istorikø patriarchui akademikuiPauliui Slavënui ir realiam bendrijospirmininkui Juozui Al. Krikðtopaièiui, analogiðkàsprendimà daro ir Lietuvos MA vadovybë.Taèiau šie þingsniai – tik pasitraukimoiš priklausomumo Maskvai pradþia.Lemiamas þingsnis ávyko 1988 m. ge-asociacijai“ perskaitë áþymusis baltijieèiøkonferencijø veteranas akademikas JanisStradinis (Jânis Stradiòð). Šis pasauliniogarso chemikas ir ne menkiau vertinamasmokslo istorikas skaitë ne tik proginæ paskaità.Svarbiausia tai, kad jis joje pateikësociologiðkai pagrástà antropologinæ mûsøbendrosios mokslo raidos panoramà,remdamasis naujais faktais. Joje išsirutuliojoplati istorinë tema, kurios trumpai nepavyktønupasakoti. Atskleisiu skaitytojamstik vienà epizodà, kurio dalyviu tekoman bûti. Remdamasis profesoriaus JanioStradinio – beje, jis taip pat ir LietuvosMA uþsienio narys – paþertais faktais, ávyguþës19 d., kai Maskvoje prasidëjo TSRSNacionalinio gamtos mokslø ir technikosistorijos susivienijimo plenumas. Jame dalyvaujaaktyviausi trijø Baltijos respublikøatstovai – K.Martinsonas, K.Siilivaskas,J.Stradinis, T.Vilcinis, J.A.Krikštopaitis. Mes– respublikø atstovai – paprašome Latvijosakademikà Janá Stradiná tarti þodá mûsøvisø vardu. Jis plaèiai iðdësto jau mûsøaptartà sumanymà, pagrindinæ idëjà atskleidþialabai mandagiai ir diplomatiškai,kad nesuerzintø imperiðkai nusiteikusiømaskvieèiø. Profesorius Janis Stradinis savokalboje paþymi, kad ákurta Baltijos koordinacinëtaryba, remdamasi trijø respublikømokslø akademijø sprendimais, vadovausbendrai Baltijos respublikø moksloistorikø veiklai. Taryba ir toliau palaikys ryðiussu TSRS mokslo istorijos tyrinëtojais.Vertas dëmesio faktas: plenumui vadovavotuometis Gamtos mokslø ir technikosistorijos instituto direktorius NikolajusUstinovas (buvusio TSRS gynybosministro D.Ustinovo sûnus). Iš jo tikëjomëspiktos reakcijos. Bet, mûsø nuostabai,jis iš oficialios tribûnos pasako mumsnaudingà teiginá: baltijieèiø deklaracija neprieðtaraujaGorbaèiovo pertvarkos samprataiir todël jos autoriams reikëtø palinkëtisëkmës, skubant bëgti jø paèiø pasirinktukeliu. Kaip tik to mums ir reikëjo –taikiai ir tyliai iðslysti ið „meðkos“ glëbio.Šis epizodas, praturtintas naujais faktais,kaip ir kiti profesoriaus Janio Stradiniopapasakoti ávykiai, plenarinës sesijosdalyvius labai sudomino. Jie klausësi atidþiaiir susikaupæ. Matyt, todël, kad lektoriuskalbëjo átikinamai, išskleisdamasraiškius neginèijamø faktø paliudijimus.Po paskutinës plenarinës sesijos trijøBaltijos valstybiø Mokslo istorijos ir filosofijosasociacijos vadovai ir aktyvesni moksloraidos tyrinëtojai susirinko á asociacijosAsamblëjà. Èia buvo aptarta pastarøjø keleriømetø veikla ir konferencijos rezultatai.Kiekybiniø duomenø sàvadas parodë,kad Talino forumo leidinyje buvo paskelbtos89 tezës; tai 101 autoriaus (su bendraautoriais)temø santraukos. Realiai perskaitytas61 pranešimas: Estijos atstovø – 21,Latvijos – 16, Lietuvos – 11, Suomijos – 5,Rusijos – 3, Ukrainos – 2, Prancûzijos – 1.Pribrendæ bendrø renginiø su Skandinavijosir Ðiaurës kraštais reikalai nebuvosvarstyti, nes á Talino konferencijà neatvykoatstovai, ágalioti daryti sprendimus.Klausimo svarstymas atidëtas iki kito Baltijosðaliø forumo. Renkant naujà vadovybæ,Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijosasociacijos prezidentu buvo išrinktasprofesorius Juozas Algimantas Krikštopaitis;kiti vadovaujantys asmenys liko toliaueiti savo pareigas. Atsiþvelgus á rotacijosprincipà, kità tradicinæ baltijieèiø konferencijànuspræsta 2012 m. sušaukti Vilniuje.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 37