Valstybė ir miškas - Vilniaus universitetas

Lietuvos mokslø akademijos (LMA) irÐvietimo ir mokslo ministerijos (ÐMM)organizuojamos kasmetinës mokslinëskonferencijos mokytojams jau tampatradicinës.Biologijosmokslø ávairovë irnaujos kryptysLietuvojeProf. habil. dr. Vytas TAMOÐIÛNASLMA narys korespondentas,Biologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininko pavaduotojasJau 2006 m. LMA mokslininkai, švietimodarbuotojai ir biologijos mokytojaikalbëjo ne tik apie kasdienius rûpesèius,t.y. apie geresná biologijos dalyko dëstymà,mokiniø paruoðimà, jø galimybesástoti á aukðtàsias mokyklas, bet ir aptarëapskritai biologijos mokslø bûklæ ir ðiømokslø raidos perspektyvas Lietuvoje.Beje, kitais metais biologijos mokytojai toliautobulinosi – jie susitiko su medikais,kurie iðdëstë aktualias transplancijos ir kitasmedicinos problemas. Vëliau LMA nariai– geologai ir jø profilio tarnybø vadovai– buvo susitikæ su geografijos mokytojaisir aptarë geomokslø problemas.Tokios iniciatyvos pirmieji ëmësi LMABiologijos, medicinos ir geomokslø skyriausmokslininkai ir, þinoma, ÐMM Pagrindinioir vidurinio ugdymo skyriausspecialistai. Ðiais metais tradicinëje biologijosmokytojø konferencijoje dalyvavone tik minëtø organizacijø mokslininkai,bet ir Ugdymo plëtotës centras (direktoriusG.Vaidelis), Biologijos mokytojøasociacija (pirmininkas R.Darafëjus).Taigi mokslinë konferencija ðá kartà2010 m. spalio 20 d. vyko LMA Didþiojojesalëje. Buvo daug norinèiø joje dalyvauti(taèiau iðankstinë registracija priëmë tik per200 biologijos mokytojø). Pasirodo, tokioskonferencijos reikalingos ne tik biologijosmokytojams, kurie gauna naujausià informacijà,bet naudingos ir mokslininkams.Valdemaras RazumasPranešimus daugiausia skaitë LMABiologijos, medicinos ir geomokslø skyriausnariai, kuriø tiesioginis darbas susijæssu akademine veikla, t.y. dëstymu universitetuose.Tikëkimës, kad netolimojeateityje jie susidurs su tø paèiø biologijosmokytojø parengtais moksleiviais. Todëlsvarbu naujausias þinias pateikti mokytojams,kurie jas perduos savo mokiniams.Gaila, kad šios iniciatyvos neparëmëkitø LMA mokslø skyriø nariai, tai savosveikinimo kalboje pabrëþë LMA prezidentasakad. Valdemaras Razumas. Perduotimokslo þinias mokytojams bûtønaudinga ir humanitariniø, ir tiksliøjø, irtechnologijos mokslø srièiø atstovams.Juo labiau kad LMA uþmezgë tiesioginiusryðius su Lietuvos moksleiviø akademija(ávyko speciali sesija, be to, LMA rengiajaunøjø studentø konkursus, konferencijas– rûpinasi jaunøjø pilieèiø ateitimi).Pirmininkaujant LMA Biologijos, medicinosir geomokslø skyriaus pirmininkui,LMA nariui korespondentui VytautuiBasiui ir ŠMM atstovei Jurgitai Nemanienei,konferencijà pradëjo Vilniaus universiteto(VU) Zoologijos katedros vedëjasprof. habil. dr. Rimantas Rakauskas, kurispraneðimo ,,Rûðies problema biologijoje“pradþioje pabrëþë, jog tyrinëtojamsbûtina preciziðkai rûpintis ir patikimai apibûdintityrinëjamà rûðá, nesvarbu, ar taibûtø fiziologas, biochemikas ar genetikas,nes kitaip tokiø bandymø ar eksperimentøneámanoma pakartoti, palygintisu kitais, o tuo labiau – patikrinti iðkeltashipotezes. Tad viena ið rûðies problemøbiologijoje – rûðá paþinti. Dar þymus angløgamtininkas Èarlzas Darvinas (1809–1882) stebëjosi, kad neaiðku, kuri formalaikytina rûðimi, o dar blogiau, kad daugeliuatvejø klausimas apie rûðá sprendþiamas...balsødauguma!Dabar rûðis laikoma ekologiniu vienetu,kaip teigë prof. R.Rakauskas. Kita vertus,rûðis yra genetinis vienetas, taèiaujos genomas gali keistis. Apskritai, rûðisyra realiai gamtoje egzistuojanti populiacijøsistema, nors pasiþymi panaðiomismorfologinëmis, fiziologinëmis, biocheminëmisir kitomis savybëmis. Rûðis uþimatam tikrà arealà, eksploatuoja specifinæekologinæ niðà, kryþminasi tarpusavyje,o svarbiausia – duoda vislius palikuonis.Rûðys skirtingos, pvz., dvi ar daugiauartimø rûðiø gali bûti labai panaðiosmorfologiniais poþymiais, bet atskirtosreprodukciniais barjerais. Kitos rûðys, manoma,yra kilusios ið vienos rûðies, arealuisuskilus (dël kalnodaros procesø, þemynødreifo, ledynmeèiø ir kt.) á kelis fragmentus.Pavyzdys gali bûti Europoje irÐiaurës Amerikoje gyvenanèiø serbentinësAphis genties amarø rûðys (R.Rakauskas,2000). Profesorius teigia, kadnegalima vadovautis vienu kriterijumi, tikjuos derinant ámanoma išskirti vienà ar kitàrûðá. Pvz., genetinis kriterijus nurodorûðies filogenetinæ kilmæ.Kiek neáprastai savo praneðimà ,,Augaløinvazyvumo teoriniai ir praktiniai aspektai“pradëjo LMA narys korespondentas,VU Botanikos ir genetikos katedros44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12