tors), kurie siunèia rankraðèius maketuoti,sutikrina sumaketuotus tekstussu originalais <strong>ir</strong> suderina korektûrassu knygø autoriais, þurnalø vyr. redaktoriaisbei atsakingaisiais sekretoriais.EUP visus þurnalus <strong>ir</strong> dalá knygømaketuoja bei rengia leidinius elektronineileidybai Indijos kompanijose, kuriosjau senokai d<strong>ir</strong>ba su tokiomisDidþiosios Britanijos leidyklomis, kaipOksfordo, Kembridþo universitetø leidyklos,Taylor and Francis bei kt.EUP leidþia 30 mokslo þurnalø.Þurnalø leidybos skyrius organizuojavisus þurnalo leidybos procesus, koordinuojajø sklaidà, glaudþiai d<strong>ir</strong>basu redkolegijomis. Leidykla analizuojavisas su þurnalø leidyba susijusiasnaujoves, siûlo jas redkolegijoms.Sklaida <strong>ir</strong> þurnalø prenumerata – leidyklosdarbas <strong>ir</strong> atsakomybë.Þurnalø leidybos skyriaus vadovëSarah Edwards supaþindino suskyriaus darbo ypatumais. Suþavëjoredkolegijoms rengiamos ataskaitos,kuriose pateikiama gausybë statistiniøduomenø, siûlymai, kà galima tobulintisiekiant didesnës þurnalo sklaidos,geresniø þurnalo vertinimø. Redkolegijomspateikiama informacija <strong>ir</strong>apie naujas iniciatyvas bei galimybesjas plëtoti. Manau, kad bet kuris Lietuvojeleidþiamo þurnalo vyr. redaktoriusneatsisakytø bent kartà per metusgauti nors kiek panaðià ataskaitàapie savo kuruojamà þurnalà.Pribloðkë Pardavimo <strong>ir</strong> rinkodarosskyriaus darbo organizavimas beidarbø apimtis. Ði tema verta atsk<strong>ir</strong>ostraipsnio. Knygø sklaidos Lietuvosuniversitetø leidykloms reikia dardaug mokytis, nes, mano þiniomis, nëviena universitetø leidykla tokio skyriausneturi <strong>ir</strong> panaðios veiklos nevykdo.Geriausiu atveju knygø platinimuuþsiima vienas ar keli leidyklos vadybininkai,o mokslo þurnalø platinimasLietuvos leidykloms neaktualus, nes90 proc. mokslo þurnalø PDF failø ádëtiá þurnalø interneto puslapius <strong>ir</strong> yraprieinami laisvai.Pardavimo <strong>ir</strong> rinkodaros skyriausvadovë Catriona Murray pasidalijoelektroninës leidybos pat<strong>ir</strong>timi <strong>ir</strong>supaþindino su jau ádiegtomis naujovëmis,perspëjo apie ats<strong>ir</strong>andanèiuspovandeninius rifus, apibûdino elektroniniøknygø platintojus <strong>ir</strong> kt. Esu jailabai dëkinga uþ gausybæ naujos informacijos.Susidomëjusius Didþiosios Britanijosakademine leidyba praðom raðyti el. paštueleonora.dagiene@vgtu.ltParoda „<strong>Vilniaus</strong> Bernardinø kapinësraðytiniuose <strong>ir</strong> ikonografiniuose ðaltiniuose“Ðiø metø spalio <strong>ir</strong> lapkrièio mënesiaisLietuvos mokslø akademijos Vrublevskiøbibliotekoje (Þygimantø g. 1/8) veikë istoriniødokumentø, dailës kûriniø <strong>ir</strong> senøjøfotografijø paroda „<strong>Vilniaus</strong> Bernardinø kapinësraðytiniuose <strong>ir</strong> ikonografiniuose ðaltiniuose“,sk<strong>ir</strong>ta ðiø kapiniø ákûrimo 200metø sukakèiai paminëti.Vieno seniausiø <strong>ir</strong> graþiausiø <strong>Vilniaus</strong>nekropoliø – Bernardinø kapiniø – ákûrimo200 metø sukaktis suteikia puikià progàstabtelëti <strong>ir</strong> atidþiau ásiþiûrëti á ðá unikaløkultûros paveldo objektà, prisiminti joistorijà, pagerbti tuos, kuriø jau seniai nebëratarp mûsø.Parodà parengë Lietuvos mokslø akademijosVrublevskiø bibliotekos Rankraðèiøskyrius, norëdamas paminëti ðá graþøBernardinø kapiniø jubiliejø <strong>ir</strong> atkreipti visuomenësdëmesá á bibliotekoje saugomusitin vertingus ðiø kapiniø istorijos ðaltinius.Parodoje pristatoma kelios deðimtysXIX–XX a. raðytiniø dokumentø, autentiðkøplanø, dailës kûriniø, senøjø fotografijøbei svarbiausi pastarøjø poros deðimtmeèiøleidiniai apie Bernardinø kapines.P<strong>ir</strong>mojoje ekspozicijos dalyje rodomidokumentai, kuriuose atsispindi kapiniøákûrimo aplinkybës <strong>ir</strong> raida. Þiûrovø akisneabejotinai patrauks vyskupø Jono NepomukoKosakovskio, Jeronimo Stroinovskio,Petro Þilinskio, Lietuvos generalgubernatoriausMichailo Goleniðèevo Kutuzovo,<strong>Vilniaus</strong> magistrato, vokieèiø Ðv.Martyno Romos katalikø kongregacijos atstovøraðtø originalai <strong>ir</strong> nuoraðai, unikalûsBernardinø kapiniø planai, Bernardinøbaþnyèios <strong>ir</strong> vienuolyno vizitacijø aktai, inventoriai,kuriuose apraðyti svarbiausi kapiniøstatiniai, nepakartojamos iðkilaus fotografoJano Bulhako fotografijos su ka-piniø koplyèios, vartø <strong>ir</strong>, deja, nebeegzistuojanèiøkolumbariumø vaizdais.Antroji parodos dalis sk<strong>ir</strong>ta m<strong>ir</strong>usiems.Èia pateikiami áva<strong>ir</strong>iø laidojimo dokumentøpavyzdþiai: <strong>Vilniaus</strong> policijos iðduoti leidimailaidoti, metrikø knygos, jø iðraðai, sus<strong>ir</strong>aðinëjimasdël duomenø apie m<strong>ir</strong>usiuosiuspateikimo, Bernardinø vienuolyno pajamø<strong>ir</strong> iðlaidø knygos, kuriose vienuoliaifiksavo rinkliavas ið miestieèiø uþ áva<strong>ir</strong>iasjiems suteiktas paslaugas (gedulingas pamaldas,katafalkà, laidojimà, vietà kapinëse)<strong>ir</strong> laidotuvëms organizuoti sk<strong>ir</strong>tas lëðas.Taip pat èia eksponuojama Bernardinøvienuolyno kronika <strong>ir</strong> labai puoðniai áriðta,graþiai apipavidalinta rankraðtinë knyga,kurioje suraðyti visi nuo 1671 iki 1895metø m<strong>ir</strong>æ Lietuvos bernardinai.Ekspozicijà pratæsia þymiø XIX–XX a.p<strong>ir</strong>mosios pusës Bernardinø kapiniø tyrinëtojø– Antano Lazarovièiaus (Ùazarowicz,1817–1905), Alberto Liudviko Zaðtauto(Zasztowt, 1850–1918), VaclovoVeitkos (Wejtko,1861–1939), LiucijonoEduardo Uzemblos (Uziæbùo, 1864–1942)darbai: áva<strong>ir</strong>ûs uþraðai, laiðkai, kuriuoseaptariami aktualûs kapiniø tyrimø klausimai,paminklø pieðiniai, antkapiø áraðønuoraðai, kapinëse palaidotø asmenø sàraðai,pagalbiniai planai, schemos,straipsniai. Ypatingo dëmesio nusipelnounikali Bernardinø kapiniø relikvija – FelicijonoFrejendo 1806 m. nutapyta akvarelë„Ðv. Felicijonas“, kurià 1936 m. Frejendøkoplytëlëje surado <strong>ir</strong> iðsaugojo VaclovasVeitka.Parodà uþbaigia svarbesni pastarøjøporos deðimtmeèiø leidiniai apie Bernardinøkapines. Tarp jø – reikðmingi VidosG<strong>ir</strong>ininkienës, Alg<strong>ir</strong>do Paulausko, EdmundoMalachovièiaus <strong>ir</strong> kitø autoriø darbai.32 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Kitø metø pradþioje þymiausiam mûsødienø Lietuvos matematikos didaktikosspecialistui Bronislovui Balèyèiui sukaks85 metai, 63 metai – nuo 52 metustrukusios jo pedagoginës veiklos <strong>ir</strong> 57 metai– nuo jo mokslinës veiklos pradþios.Bronislovas Balèytis, gimæs 1926 m. vasario14 d. dab. Šilutës r., Paupariø k., – profesorius(1979) habilituotas daktaras (socialiniaimokslai, edukologija) (1994), Lietuvosmatematikø draugijos narys. 1934–1938 m.mokësi dab. Ðilutës rajono Grigaliðkëspradþios mokykloje, 1938–1940 m. – ÞemaièiøNaumiesèio progimnazijoje, 1944–1946 m. – Ðvëkðnos gimnazijoje. 1946–1948 m. studijavo Klaipëdos mokytojø institutoFizikos <strong>ir</strong> matematikos skyriuje, 1954m. baigë matematikos studijas <strong>Vilniaus</strong> pedagoginioinstituto neakivaizdiniame skyriuje.1945 m. B. Balèytis d<strong>ir</strong>bo Ðilutës maðinø-traktoriøstoties vyr. buhalteriu, 1947–1949 m. – Klaipëdos mokytojø seminarijosvyr. buhalteriu, 1947–1958 m. – ðios mokytojøseminarijos (pedagoginës mokyklos)dëstytoju. 1958–1972 m. d<strong>ir</strong>bo Ðiauliø pedagoginioinstituto matematikos katedrosvyr. dëstytoju, vedëju, docentu, 1973–1978m. – pradinio mokymo katedros docentu,1979–1992 m. – profesoriumi, 1992–1998m. buvo Ðiauliø universiteto Matematikosdidaktikos katedros vedëjas, 1998–1999 m.– profesorius. 1999 m. iðëjo á pensijà.Mokslinë B.Balèyèio veikla prasidëjo1954 m., kai pedagoginëje periodikoje buvoišspausdintas p<strong>ir</strong>masis jo straipsnis apiemokiniø savarankiðkø darbø organizavimàmatematikos pamokose. Nuo to laiko vienLietuvos pedagoginëje periodikoje jis paskelbëdaugiau kaip 50 straipsniø, per 30straipsniø – buvusios SSRS pedagoginëjeperiodikoje, respublikinëse, sàjunginëse <strong>ir</strong>tarptautinëse mokslinëse konferencijose.1966 m. Peterburge (buv. Leningrade) apgynëpedagogikos mokslø kandidato (dab.daktaro) disertacijà apie daugybos <strong>ir</strong> dalybosveiksmø mokymà pradinëse klasëse,1994 m. apgynë habilitaciná darbà <strong>Vilniaus</strong>pedagoginiame universitete apie savo 23m. veiklà, tobulinant matematikos mokymàpradinëse klasëse, – jis parengë lietuviðkostrimetës pradinës mokyklos matematikosmokymo sistemà (1970–1973) <strong>ir</strong> ðeðiameèiøvaikø matematikos mokymo sistemà(1981–1989). 1982 m. B.Balèyèiui pask<strong>ir</strong>taLietuvos SSR valstybinë premija. Sistemøpagrindas – matematikos vadovëliai <strong>ir</strong> knygosmokytojams bei pratybø sàsiuviniai mokiniams.B.Balèytis parengë <strong>ir</strong> 3 mokomàsias-metodinespriemones studentams beipradiniø klasiø mokytojams. Jo vadovëliai<strong>ir</strong> kitos mokymo priemonës iðverstos á lenkøbei rusø kalbas <strong>ir</strong> vartojamos LietuvosProfesoriuiBronislovui Balèyèiui – 85tautiniø maþumø mokyklose. 1991–1997 m.B. Balèytis parengë pradiniø klasiø matematikosprogramà <strong>ir</strong> mokymo metodinëssistemos metmenis, du kartus pertvarkë <strong>ir</strong>iðleido savo matematikos vadovëlius I–IVklasëms, pratybø sàsiuvinius, knygas mokytojams,papildomam darbui su gabiaisiaispriemones (kai kà – su bendraautoriais).Šiuo metu Martyno Maþvydo bibliotekoselektroniniame kataloge yra 330 joparengtø vadovëliø, knygø mokytojams <strong>ir</strong>pratybø sàsiuviniø, taip pat kitø metodiniøpriemoniø lietuviø, rusø <strong>ir</strong> lenkø kalbomis.O B.Balèyèio ásijungimo á ðià veiklà istorijabuvo tokia. Prieð visuotinio vidurinio mokymoávedimà nuo 1970 m. SSRS buvo rengiamasipereiti prie naujø mokymo programø<strong>ir</strong> vadovëliø. Buvo priimta nauja matematikosmokymo kryptis, pagrásta aibiø teorijoslogika, kuri XX a. viduryje plito ið pradþiøPrancûzijoje, po to <strong>ir</strong> visame Vakarøpasaulyje. Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimaitais klausimais. Visà matematikà, taigi<strong>ir</strong> jos mokymà imta grásti Nikola Burbaki(Nicolas Bourbaki) slapyvardþiu pasivadinusiosprancûzø matematikø grupës, susibûrusios1937 m., darbais. Grupës tikslasbuvo ágyvendinti þymaus vokieèiø matematikoDavido Hilberto (Hilbert, 1896–1943)idëjà – apþvelgti áva<strong>ir</strong>ias matematines idëjasformaliuoju aksiominiu metodu. Grupësiniciatoriai buvo H.Kartanas (Cartan),Þ.A.E.Djedonë (Dieudonné, 1906–1992, vienaspagrindiniø iniciatoriø), K.Ðevaljë (Chevalley)<strong>ir</strong> kiti. Pas<strong>ir</strong>ašydama N. Burbaki slapyvardþiu,grupë nuo 1939 m. iðleido prancûzøkalba daugiau kaip 30 tomø traktatà„Matematikos elementai“ (Éléments demathématique). Jame iðdëstyti pagrindiniaimatematikos skyriai. Dëstoma abstrakèiai,remiantis dedukciniu metodu, pateikiami tikloginiai matematiniø teorijø metmenys. Jøpagrindà sudaro aksiomomis nusakomosstruktûros, pvz., tvarkos, grupës, topologinësstruktûros. Matematika klasifikuojamapagal struktûrø tipus. Tuo ði klasifikacija sk<strong>ir</strong>iasinuo áprastinës: aritmetika, algebra, geometrija<strong>ir</strong> kt. klasifikacijos. Matematikos kalba– aibiø teorija. Veikia N. Burbaki seminaras,kuriame skaitomi áva<strong>ir</strong>iø ðaliø mokslininkøpraneðimai. Veikianèios grupës sudëtisneskelbiama. Joje matematikai bûna,kol jiems sukanka 50 metø. Taigi ðia idëjabuvo susiþavëta <strong>ir</strong> á mokykliná matematikoskursà átraukta daug aibiø teorijos pradmenø.Taèiau Prancûzijoje, o <strong>ir</strong> kitur Vakaruoselabai greitai buvo pastebëta, kad pradiniøbei viduriniø klasiø mokiniams toks mokymasyra pernelyg abstraktus, <strong>ir</strong> gráþta prietradiciškesnio mokyklinës matematikos turinio.SSRS, iðleidus labai daug lëðø naujaimokymo sistemai kurti, mokytojams perkvalifikuoti(kasmet mokytojai buvo kvieèiamiá keliø savaièiø kursus), dar buvo bandytalaikytis ðios sistemos, taèiau XX a. 9-àjá dešimtmetá jos buvo atsisakyta.Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimaitais klausimais. Svarstant pradinio ugdymoproblemas, matematikos mokymà pradinëseklasëse, 3 docentai – Bronius Balèytis iðÐiauliø pedagoginio instituto, Janis Mencis(Mencis, g. 1914) iš Liepojos pedagoginioinstituto (Latvija) <strong>ir</strong> Olafas Prinitsas (Prinits,1924–2006) iš Tartu universiteto (Estija) iðkëlëtokià idëjà: „Neámanoma integruoti matematikosmokymo pradinëse klasëse surealiu gyvenimu, jei ið to paties Maskvojeparaðyto vadovëlio mokysime vaikus <strong>ir</strong> Klaipëdoje,<strong>ir</strong> Liepojoje, <strong>ir</strong> Tartu, <strong>ir</strong> Vorkutoje, <strong>ir</strong>Vladivostoke, <strong>ir</strong> Taðkente, <strong>ir</strong> Kaukaze... Kasaiðku europinës dalies vaikui, tas bus neaiðkupietieèiui, Kaukazo kalnieèiui ar ðiaurieèiui.Todël praðome leisti pagal vieningàprogramà kurti vadovëlius atsk<strong>ir</strong>oms respublikoms“.Ðià idëjà palaikë <strong>ir</strong> Gruzijos atstovai.Taip Baltijos respublikos <strong>ir</strong> Gruzijaiðsikovojo teisæ raðyti <strong>ir</strong> leisti tautiškesnius,susietus su konkreèia respublika matematikosvadovëlius I–III klasëms. Kartu su vadovëliaisbuvo p<strong>ir</strong>mà kartà SSRS paraðytos<strong>ir</strong> iðleistos metodiniø nurodymø knygosmokytojams bei sukurti <strong>ir</strong> iðleisti pratybø sàsiuviniaimokiniams. Tai buvo þenklus Baltijosrespublikø laimëjimas tiek politiniu, tiekdidaktiniu poþiûriu.Gyvenimas reikalavo <strong>ir</strong> daugiau pertvarkymø.Atkûrus nepriklausomybæ, vadovëlius<strong>ir</strong> kitas mokymo priemones <strong>ir</strong>gi teko ne kartàperd<strong>ir</strong>bti. Pakito <strong>ir</strong> jø pavadinimai – vietoje„Matematikos“ pereita prie vaikiðkesnio –„Skaièiø ðalis“. Parengë prof. B.Balèytis <strong>ir</strong> pagalbininkø.Tai buvusios jo studentës: DanutëMeðkauskaitë (d<strong>ir</strong>busi Pedagogikosmokslinio tyrimo institute, dësèiusi <strong>Vilniaus</strong>pedagoginiame universitete), Aldona Vaièiulienë(d<strong>ir</strong>busi Kelmës r. mokyklose, 1974 m.– nusipelniusi, 1988 m. – liaudies mokytoja,1993 m. – mokytoja ekspertë), ilgai Ðiauliøuniversitete toje paèioje katedroje dësèiusiosJanina Balèytienë, doc. dr. Danutë Genienë,Roma Vainauskienë, kolegë iš kito fakultetodoc. dr. Ona Ðtitilienë, dukra doc. dr.Rima Martinënienë, ðiaulietës mokytojos JolantaButenienë <strong>ir</strong> Laima Tomënienë. Jos visos– kai kuriø naujesniø prof. B.Balèyèio mokymopriemoniø bendraautorës. O prof.B.Balèyèio buvusi studentë doc. dr. DanutëKiseliova su vyru prof. dr. Arkadijum Kiseliovu<strong>ir</strong> dukra sukûrë atsk<strong>ir</strong>à pradinio matematikosmokymo sistemà.Prof. habil. dr. Alg<strong>ir</strong>das AÞUBALISGenerolo Jono ÞemaièioLietuvos karo akademijaMokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 33