Valstybė ir miškas - Vilniaus universitetas

Dienos ðviesà iðvydo reikðminga knyga – „Maþoji Lietuva:lietuvininkø kovos“ (Vilnius, Andrena, 2010, 151 p.). Tairinkinys straipsniø, kuriuos paraðë þinomiausi mûsø laikoMaþosios Lietuvos tyrëjai. Knygà sudarë Maþosios Lietuvosreikalø tarybos pirmininkas Vytautas Ðilas, jos mokslinisredaktorius – daktaras Algirdas Matulevièius.Knyga ið karto patraukë dëmesá aktualumu,temø svarba ir aktyvia pilietiðkanuostata. Jos leitmotyvu galëtø bûti poetoAdomo Jakšto 1923 m. pasakyti þodþiai:„Lietuvà tverdamas Dievas Josiospusiau nedalino...“ Taip bûtø, jeigu prieBaltijos jûros gyvenusios baltø tautos nebûtøpatyrusios vokieèiø invazijos. Todëlnuo viduramþiø, nors ir ðalia, taèiau atskiraigyveno dvi Lietuvos – Didþioji ir Maþoji,esanti prie Nemuno þemupio ir kairiojokranto, uþimanti ir Priegliaus upës baseinà.Nors ðá kraðtà vadinti Maþàja Lietuvagalima tik atsiþvelgus á jos teritorijà (apie17 000 kv. km.), o ne á jos svarbà lietuviams,ypaè moksle, kultûroje, kalboje. JukMaþojoje Lietuvoje Martyno Maþvydo dëkapasirodë pirmoji lietuviðka knyga, garsûsKristijono Donelaièio „Metai“, lietuviøtautinio atgimimo ðaukliai – „Auðra“ ir „Varpas“.Maþojoje Lietuvoje pasirodë pirmojilietuviø kalbos gramatika, pirmasis lietuviðkødainø rinkinys, pirmasis Biblijos vertimasá lietuviø kalbà, pirmasis lietuviðkaslaikraðtis, ávyko pirmoji lietuviø dainø ðventëir t.t. Jau vien todël mes negalime bûtiabejingi ðiam kraðtui.Knyga pirmiausia vertinga tuo, kad jojeyra gausu duomenø apie lietuvininkø(kitaip – maþlietuviø) tautinæ padëtá Prûsijosvalstybëje, jø kovà prieð ðiurkðèià vokietinimopolitikà, maþlietuviø ir didlietuviøskirtumus ir tapatumus. Èia ypaè iðsiskiriadaktaro Algirdo Matulevièiaus iðsamusstraipsnis „Lietuvininkai: nuo kultûrinës autonomijosiki prisijungimo prie Lietuvosvalstybës“ (12–43 p.). Pasak jo, lietuvininkøbendruomenë Maþojoje Lietuvoje susiformavoið baltø genèiø XVI a. pradþioje.Autorius pateikia daug ádomiø faktø apielietuvininkø gyvenimà, santykius su baþnyèia,ðvietimà, spaudà, atskleidþia vokieèiøkolonistø pastangas iðguiti lietuviø kalbàið valstybinio, visuomeninio gyvenimo,ið pradþiø ádiegiant dvikalbystæ, vëliau sudarantitin palankias sàlygas vokieèiø kalbaiplisti. A.Matulevièius apie vokieèius kalbane tik principingai, bet ir objektyviai. Jisteigia, kad ne visi vokieèiai elgësi kaip kolonizatoriai,pateikia daug ádomiø faktøapie vokieèiø ðviesuolius, gynusius lietuvybæ,padëjusius plëtoti lituanistikà.Knygoje daug vietos skiriama TilþësAktui, kurá 1918 m. paskelbë Prûsø LietuvosTautinë Taryba. Ðis dokumentas trumpas,taèiau labai svarbus. Jo leitmotyvas– „priglausti Maþàjà Lietuvà prie DidþiosiosLietuvininkøkovosMaþojoje LietuvojeLietuvos“. Ðia tema aktyviai besidomintisVytautas Šilas pateikë du straipsnius: „TilþësAkto signatarai“ (52–63 p.) ir „TilþësAkto istorinë prasmë“ (69–75 p.) Ðá aktàpasiraðë 24 þmonës. Daugelis jø þymûsveikëjai – Martynas Jankus, Enzys Jagomastas,Jonas Vanagaitis ir kiti. Deja, neVytautas ÞEIMANTASDalis MLRT 20-ies metø minëjimo dalyviø Vilniaus karininkø ramovëje (2009-12-18). Ið deðinëssëdi: P.Cidzikas, V.Bagdonavièius, B.Pulokienë, V.Ðilas, O.Dambrauskaitë, N.Kairiûkðtytë, T.Ðilienë; tupi:A.Jankus, A.Stakiðaitis; antroje eilëje stovi: P.Ðmitas, T.Lukðas, V.Bernotas, K.Juknius, V.Kondratienë,N.Kitkauskas, S.Kriðèiûnas, A.Vëbrienë, A.Matulevièius, I.Tumavièiûtë, V.Þeimantas; treèioje eilëje:J.Jogutis, V.Jurgilevièienë, J.Vilkauskas, E.Povilaitienë, O.Dabrienë, V.Ðapalas, E.Þvaigþdinas, neatpaþintasasmuo, R.Apanavièius, Þ.Simonaitisvisi signatarai yra gerai þinomi. Èia, anotautoriaus, reiktø laukti naujø tyrëjø, kurieuþpildytø esamas spragas.„Ðiandien Tilþës Aktas suteikia mums,lietuviams, teisæ ir pareigà daugiau domëtisir rûpintis Karaliauèiaus kraðtu – pirmøjølietuviðkø knygø ir literatûrinës lietuviøkalbos gimtine“, – teigia Vytautas Šilas.Išeivijos autoriams atstovauja uþatlantëjeveikusio Maþosios Lietuvos rezistenciniosàjûdþio pirmininko geopolitiko AlgioA.Regio (1914–2009) straipsnis „Iðþudytostautos ðauksmas: tesëti jos testamentà“(83–87 p.). Beje, ðio iðkilaus þmogauslëðomis buvo iðleista ir ði knyga.Knygos vertæ didina ir Erdmono Simonaièio(1888–1969), þymaus Maþosios Lietuvosveikëjo, Tilþës Akto ir Klaipëdos kraðtosukilimo iniciatoriaus, autentiški prisiminimai(43–51 p.). Bûdamas tø ávykiø liudininkasir dalyvis, jis ádomiai pasakoja apiemaþlietuviø tautinio atgimimo lopðá Tilþæ,prancûzø okupacijà Klaipëdoje, Klaipëdoskraðto iðvadavimà 1923 metais.Knygos leidëjai negalëjo apeiti ir dabarkai kieno, daþniausiai ilgokai pabuvusiøgerø dëdþiø apmokomose komandiruotëseVokietijoje, teigimo, kad 1923 m.Lietuva okupavo Klaipëdos kraðtà. Ðià svetimtauèiøperðamà teiginá objektyviai paneigëdaktarai Albertas Juðka straipsnyje„1923 metø sausio 15-oji – Klaipëdos kraðtookupacija?“ (88–96 p.) ir Dainius Þalimasstraipsnyje „Absurdiðka kalbëti, kadLietuva okupavo Klaipëdos kraðtà“ (97–103 p.).Knygoje pateikiami keli labai ádomûsþemëlapiai. Tai „Kalbø paplitimas MaþojojeLietuvoje 17 a. pradþioje“ ir „Lietuvininkøteritorija iki maro ir didþiosios vokieèiøkolonizacijos (18 a. pr.)“. Pastarasis þemëlapispalieka terpæ diskusijai, nes pateikiaávairias (pagal F.Tedznerá, M.Toeppenà,50 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12